Regis, Šilalės savivaldybės valdžia statybų kainomis sumanė parungtyniauti su pačiu Vilniumi. Matyt, taip dabartiniai vadovai vykdo pažadą Šilalę padaryti „modernią“...
„Šilalės artojo“ skaitytojas J. R. (pavardė redakcijai žinoma)
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Lygiai prieš dvejus metus Šilalės savivaldybėje apsilankiusiai ir Tūkstantmečio mokyklų programą (TŪM) pristačiusiai tuometinei švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei sunkiai sekėsi sklaidyti ne tik mokyklų atstovų nerimą ir baimes, bet ir vietos politikų abejones dėl dalyvavimo šioje programoje. Vis tik buvo apsispręsta pamėginti – galimybė švietimo tinklui gauti maždaug 2 mln. eurų finansavimą ne taip dažnai pasitaiko. Pasiruošimas projektui užtruko, Šilalė pateko į antrąjį jo etapą, o savivaldybės parengtas Pažangos planas, kuriame išdėstytus tikslus bei uždavinius per ateinančius porą metų mėgins įgyvendinti šešios mūsų rajono ugdymo įstaigos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje pristatytas tik praėjusią savaitę. Ir nors dabar abejonių šiek tiek mažiau, gimnazijų vadovai pripažįsta, jog iššūkių nestigs.
Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Egzistuoja du keliautojų tipai: pirmieji, iki išvykimo likus keliems mėnesiams, pradeda sudarinėti kelionės reikmenų sąrašą. Dar prieš mėnesį jie jau tiksliai žino kelnių, marškinėlių, kojinių, apatinių ir batų skaičių, kurį jie susipakuos likus „tik“ maždaug dviem savaitėms iki kelionės. Jiems taip pat būdinga susiplanuoti tikslų kelionės maršrutą, pasižymėti lankytinas vietas bei restoranus ir kavines, kuriose jie būtinai norėtų išgerti kavos. Kartais truputį pavydžiu šiam tipui.
Kotryna PETRAITYTĖ
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Nors ir iki šiol Šilalės atviro jaunimo centro durys yra atvertos viso rajono jaunuoliams, nuo vasario paslaugos persikels arčiau kvėdarniškių, laukuviškių ir kaltinėniškių – darbą pradeda mobiliosios centro darbuotojos Ieva Tvaronavičiūtė ir Eglė Bajorinė, kurios rūpinsis jaunų žmonių laisvalaikiu bei užimtumu.
Žydrūnė MILAŠĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Šilalės savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Pilietinio atsparumo iniciatyva vasario 2-ąją organizuoja inovatyvias orientacines žaidynes Šilalės rajono gimnazijų vyresniųjų klasių mokiniams. Renginys skirtas Lietuvos narystės NATO 20-osioms metinėms bei NATO organizacijos 75-mečiui paminėti. Gimnazistai turės galimybę ne tik susitikti su NATO kariais, bet ir dalyvaujant orientacinėse žaidynėse, pasitikrinti savo žinias apie Europos vienybę, saugumą bei NATO.
Rima NORVILIENĖ
Šilalės savivaldybės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Praėjus tylesniam sausiui, artėja vis daugiau renginių, kviečiančių susiburti ir minėti džiaugsmingas šventes. Artimiausios – Užgavėnės, šiemet minimos vasario 13 d. O iki jų – kūrybinės edukacijos, skirtos joms pasiruošti. Užgavėnių kaukių gaminimas vyks ir Šilalės kultūros centre (vasario 5 d., 17.30 val.) bei Laukuvos kultūros namuose (vasario 7 d., 14 val.).
Kotryna PETRAITYTĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Rudenį pasikeitusi kelionių vietinio susisiekimo autobusais bilietų sistema sukėlė nepatogumų ir keleiviams, ir vairuotojams. Nors praėjo jau bene pusmetis, elektroninės kortelės dar netapo įprastu dalyku ir vis dar kelia įvairiausių nesusipratimų. Vairuotojai pyksta, kai vaikai jas pamiršta ar pameta, atsiranda netgi tokių, kurie savo nepasitenkinimą išreiškia grubiai ir viešai nevartojamais žodžiais. Skundų dėl vairuotojų elgesio jau sulaukė ir Šilalės autobusų parko vadovai.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Pasaulio ekonomikos forumo, vykusio šių metų sausį, išvakarėse buvo paskelbta tradicinė jo rengiama „Globalių rizikų“ ataskaita. Joje siekiama nustatyti, kokie iššūkiai laukia pasaulio artimiausius dvejus metus. Pažymima, jog pirmą kartą istorijoje kaip didžiausios rizikos vertinami informacinės sferos iššūkiai. Tenka konstatuoti, kad tendencijos, išryškėjusios per pastarąjį dešimtmetį, sunkiai juda kontroliuojamų (ar iš viso nekontroliuojamų) procesų link, kurie gali ir pakeisti mūsų pasaulį, ir bendrai paveikti saugumo situaciją jame.
Viktor DENISENKO
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8
Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) spektaklių – istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta gastrolių: kovo 7 d., 18 val., žiūrovai laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.,17 val., - Šilutės kultūros ir pramogų centre.
Didžiulių ovacijų vasarą sulaukusi istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos kaip niekad yra svarbios.
III-iasis tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau, elinge vasarą pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės palankių publikos atsiliepimų. Elingo mastelių nepavyks sutalpinti į įprastą sceną, tad gastrolių vyksta mažesnė spektaklio versija.
Istorijų operos „Klaipėda“ režisierius G. Padegimas sako, kad šiuo pastatymu į Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius norėjęs pažvelgti tarsi į legendą. „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas... Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“, – tikina G. Padegimas.
A. Juozaičio žvilgsnis į istorinį įvykį
Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m. jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats G. Padegimas, kuris Klaipėdos elinge ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis operos librete pasakoja apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų buvimo Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje.
Šišioniškai prabils šilutiškė
Vienas ryškiausių istorijų operoje „Klaipėda“ – buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šio vaidmens atlikėjas Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį atlieka solistas Aurimas Raulinavičius. „Klaipėda“ sujungia visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigą Vilių Gaigalaitį – solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinis vadovą Erdmoną Simonaitį – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininką Martyną Jankų – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukrą Elzę – solistė Rosana Štemanetian, Katrę – solistė Judita Butkytė, jaunąją rašytoją Ėvę Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mamą Ėtmę Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Vydūną - Martynas Stankevičius, Šaulių sąjungos pirmininką Vincą Krėvę-Mickevičių – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Miką Bajorą – solistas Virginijus Pupšys, Darių Steponą – Gytis Šimelionis, Adjutantą – Evert Sooster. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją atlieka jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda lyg pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė. „Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Veikiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos“, – sako režisierius G. Padegimas.
Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių pasirodo lyg „vietos dvasių“ įsikūnijimai, kaip, pavyzdžiui, atgimsta skulptūra Taravos Anikė – Yuliia Kovalenko, šišioniškių tarmę mokanti šilutiškė Vaida Galinskienė tampa Šišioniškių dvasia.
Istorijų operos finaline nuskamba rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kurie užrašyti ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ (skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2003). Operos finalas – tarsi bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, pripažinimas.
KVMT užsakymu operą „Klaipėda“ sukūrė Klaipėdos kompozitoriai Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą parašė Arvydas Juozaitis, spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė.
KVMT inform.
Dėl kelias pastarąsias dienas pliaupusio lietaus bei tirpstančio sniego daugelyje upių vandens lygis akivaizdžiai pakilo. Ir nors kol kas Šilalės rajone didelės potvynių grėsmės nėra, savivaldybės atstovai neatmeta, jog kiekvieną minutę situacija gali pasikeisti.
Žydrūnė MILAŠĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 7