„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Budintis iš žiemos miego padės nuotaikingos šventės

Lietuvoje jau savaitės pabaigoje pradėsianti šurmuliuoti Užgavėnių šventė – puiki proga keisti pasy­vius žiemos įpročius ir triukšmingai pasitikti artėjantį pavasarį. Ypač gar­sius renginius planuoja didieji Lie­­­tuvos miestai – štai Klaipėdos et­nokultūros centras Užgavėnes siūlo švęsti Teatro aikštėje, kur mies­telėnai ir svečiai kviečiami į vestu­vinių paslaugų mugę „Viskas že­natvei“. Išskirtinį renginį ruo­šia­ ir Lietuvos etnografinis mu­zie­­jus Rumšiškėse – čia vasario 10 d. ža­dami ne tik tradiciniai valgiai, šo­kiai, dainos, bet ir paskaita apie Užgavėnių tradicijas, taip pat kau­kių drožybos dirbtuvės su šios srities meistrais.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 10

Keliauti galima ir pigiai, ir sulaukus aštuoniasdešimties

Vadinamuose nakvynės namuose (angl. hostel), bendrabučio tipo viešbutyje, pirmąkart apsistojau prieš bene šešerius metus. Su­skai­čiuoti būtų sunku, bet Naujosios Zelandijos Taurangos nakvynės na­mai, manau, jau perkopė per ket­virtą dešimtį „hostelių”, kuriuo­se buvau apsistojusi vienai ar dviem nak­tims. Žinoma, nepalyginamai ma­žesnės nei viešbučių nakvynės kainos buvo ir tebėra vienas pirmutinių veiksnių, lemiančių pasirinkimą nak­voti ant dviaukštės lovos, kambarį dalinantis su šešiais, aštuoniais, o kartais ir dešimčia nepažįstamųjų.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 10

Piligriminė kelionė į Maltą: kodėl kiekvienam bent sykį gyvenime verta tai patirti?

Kodėl Marijos skulptūra Maltoje verkė kraujo ašaromis ir mokslininkai nerado priežasties ir įrodymų, kad įsikišo žmogus? Kaip galėjo bomba, nukritusi tiesiai į Maltos bažnyčią, nesprogti ir nesužeisti nė vieno iš 300 žmonių, dalyvavusių šv. Mišiose? Ar žinojote, kad žodis „ačiū“ kilęs nuo žodžio „atjaučiu“? Ir kodėl Maltoje daug „nėščių“ balkonų?

Tokių ir dar daug kitokių įdomybių išgirdome piligriminėje kelionėje po Maltą. O kas ta piligriminė kelionė? Nesistebėkite, nes to nežinojo net kai kurie bendrakeleiviai, išdrįsę leistis į avantiūrą. Nuotykį, kuris pakeitė gyvenimą iš esmės.

Kas ta piligriminė kelionė?

Vienas piligrimas po kelionės prisipažino, kad atvyko į Maltą vienoks, grįžta – kitoks. Kitas atsivėrė, kad paskutinį sykį išpažinties buvo tik prieš dvejas olimpiadas. Taip jis skaičiuoja prabėgusį laiką. Trečiasis šypsojosi, kad per 7 dienas Maltoje šv. Mišiose dalyvavo daugiau sykių nei per septynerius metus.

Piligriminė kelionė visų pirma susijusi su tikėjimo, Dievo ir gyvenimo prasmės paieškomis, šventų vietų lankymu. Tai – susitikimas su Dievu. Susitaikymo ir malonės metas. Bendrystė su kitais bendrakeleiviais. Dievo artumo pajautimas. Maldos, prašant užtarimo sau ar artimajam. Jausmas, kad Jėzus Tave apsikabino, o Švč. Mergelė Marija apgaubė savo skraiste.

Piligriminė kelionė yra tai, ką pabandžius vieną sykį, norisi vėl kartoti. Todėl nenuostabu, kad į piligriminę kelionę Maltoje žmonės vyksta ne po sykį, o net po 2 ar 4 kartus. Tokių buvo ir mūsų grupėje, kurią sudarė 26 piligrimai su kunigu, broliu pranciškonu Astijum Kungiu. Kelionėje visi tapome artimi kaip broliai ir sesės. 

Oro uoste pirma staigmena: Inga pasitiko su braškėmis

„Keliaujame pas Ingą”, – ne sykį girdėjau iš pažįstamų, kažką žinojusių apie piligrimines keliones Maltoje. Visi žino, jog jas organizuojanti Inga – džiaugsminga. Taip ją vadina piligrimai. Ir ši savybė Ingai be galo tinka ir atspindi jos charakterį. Piligriminių kelionių organizatorė Inga Kuliavienė tiesiog spinduliuoja džiaugsmu, optimizmu, energija. Vien pirmas įspūdis oro uoste būna wow: besišypsanti moteris su užrašu „Piligrimai“ vienoje rankoje ir su sultingiausių braškių dubeniu – kitoje. Saldžios, gaivios sutiktuvės.

Per 11 metų Ingos dėka Maltą aplankė daugiau nei 1500 piligrimų ir ne tik. Inga organizuoja ir verslo keliones mažoms ar didelėms kompanijoms, padeda atrasti Maltos žavesį, atskleidžia gurmaniškas vietas ir kitas Maltos paslaptis. Tai, ko nebūdamas vietiniu, nerastum ir nežinotum.

Su Inga vietiniai jau net sveikinasi – kur ji nueis, visur ras pažįstamų. Ingos rekomendacijos – pačios geriausios: ji žino, ką verta pamatyti, kur plaukti laivais ar laiveliais, kur patirti adrenalino ar paragauti skaniausių vietinių patiekalų. Sykį nepaklausėme jos rekomendacijų, kur pavalgyti ir „užsirovėme“ ant turistinės vietos: gražus vaizdas ant kalno, bet greit praeinantys turistų srautai ir abejotinos kokybės patiekalai. Visi kiti kartai su Ingos rekomendacijomis buvo tiesiog tobuli!

Kai norisi kitokios – unikalios kelionės įspūdžių

Girdžiu žmones besiskundžiančius, kiek galima gulėti paplūdimyje ir mirkti baseine viešbučiuose su viskas įskaičiuota paketu. Norisi kitokių kelionių, nepažintų vietų, naujų patirčių, kažko naujo, ko dar nebandė. Piligriminė kelionė į Maltą – tobula išeitis, nes ji – piligriminė, pažintinė, pramoginė, poilsinė.

Visą savaitę gyvenome ypatingoje vietoje, kur šiaip nepateksi – rekolekcijų namuose prie vienuolyno Rabat mieste. Mus savo šiluma apgaubė, naminiu maistu kasdien vaišino vienuolės.

Kiekvieną dieną pradėdavome vienuolyno kieme su broliu Astijumi: rytine mankšta su malda. Toks naujoviškas maldos būdas ne tik pramankštindavo kūną, bet ir įkvėpdavo geros nuotaikos visai dienai.

 Kasdien programoje buvo ir dvasiai peno, ir fizinio krūvio, skanaus maisto ir poilsio pajūry, naujų atradimų, pramogų. Per savaitę net keturis sykius plaukėme: keltu į Gozo salą, laivu – į kitą miestą ir laiveliais po įspūdingas uolas, kur gėrėjomės ypatingo skaidrumo vandeniu, medūzomis, kalnais ir kraštovaizdžiu.

Netoli mūsų vienuolyno buvo seniausias Maltos miestas Mdina – istorinė sostinė, miestas ant uolos, vidury salos. Mdina garsėja Viduramžių pastatų, siaurų gatvelių labirintais, įspūdinga panorama. Ne veltui Mdina yra populiari ir filmų kūrimo vieta.

Malta – didžiausias pasaulyje muziejus po atviru dangumi

Malta – Viduržiemio jūros perlas, lyg didžiausias pasaulyje muziejus po atviru dangumi, garsėjantis savo religiniu bei kultūriniu paveldu. Visas Maltos miestas – sostinė Valeta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Uolėtos pakrantės, ramios įlankėlės, įspūdingos panoramos. O visoje saloje gyvena maždaug tiek gyventojų, kiek Vilniuje.

Ši sala yra viena seniausių krikščioniškosios Europos vietovių, kurioje bažnyčių yra tiek, kiek metuose dienų – 365. Kasdien gali melstis kitoje. Ant kiekvieno gatvės ar skersgatvio kampo, kone ant kiekvieno pastato – šventųjų skulptūros ir paveikslai. Jautiesi lyg Italijoje. Imi spėlioti, kad Maltoje – daugiausiai visame pasaulyje tikinčių žmonių.

Piligriminė kelionė Maltoje – ypatingo šventojo apaštalo Pauliaus pėdsakais. Istorija teigia, jog apie 60-uosius metus po Kristaus, netoli Maltos sudužo laivas, kuriuo į teismą Romon buvo gabenamas šv. Paulius. Išsigelbėjusieji išsilaipino Maltoje ir čia praleido apie tris mėnesius. Būtent šv. Paulius šiai salai atnešė Gerąją Naujieną, paskelbė Evangeliją. Aplankėme šv. Pauliaus bažnyčią ir katakombas, grotą, šv. Pauliaus laivo sudužimo bažnyčią ir dar daug kitų nuostabių vietų, liudijančių apie šį didį šventąjį. Turėjome unikalią galimybę pamatyti apaštalo Pauliaus relikviją, kuriai 2000 metų, o nežinodamas tos vietos niekaip nerastum.

Gozo saloje – išgijimo malonių lietus

Piligrimystės kelias mus nuvedė į nuostabaus grožio šv. Jono baziliką Valetoje, garsiąją Ta-Pinu nacionalinę šventovę Gozo saloje, garsėjančią išgijimais ir stebuklais. Šioje vietoje buvusioje koplyčioje 1883 m. valstietė Carmela Grima išgirdo Švč. Mergelės Marijos balsą: „Ateik, ateik“. Moteris gavo išgijimo malonę. Po šio įvykio koplyčia tapo lankoma daugybės piligrimų, tad reikėjo gerokai didesnės šventovės. 1922 m. pradėta statyti Ta-Pinu bazilika. Dabar joje yra nepaprasta gausybė votų ir padėkų, skirtų Marijai. Į šią šventovę plūsta piligrimai iš viso pasaulio.

Senajame mieste Rabate, kur ir gyvenome, aplankėme  šv. Agotos kriptą ir Švč. Mergelės Marijos grotą, kurioje, kaip patvirtina Katalikų Bažnyčia, daugybė žmonių yra patyrę gausių malonių ir stebuklų.

Tikėjimas = tik ėjimas

Viena labiausiai „užkabinusių“ brolio Astijaus frazių: tikėjimas – tai tik ėjimas. Kasdien einame tikėjimo keliu. Kasdien naujai pasiryžtame gyventi su Dievu ir pagal Jo valią. Renkamės meilę, džiaugsmą, laimę, ramybę, taiką.

Mūsų grupės piligrimai turėjo išskirtinę galimybę pažinti iš arti brolį Astijų – žvaigždę iš ekrano, dvasinį autoritetą. Kasdien klausėmės ypatingų jo pamokslų ir katechezių, iki ašarų juokėmės iš jo anekdotų ar tikrų istorijų. Kaip, pavyzdžiui, kodėl gavus atgailai tris poterius nereikia iš naujo skaityti Hario Poterio knygų. Vienas mūsų grupės piligrimas, iki kelionės nepasižymėjęs tikėjimu Dievu, pasakė, kad jei bent pusė kunigų būtų tokie, kaip brolis Astijus, Lietuvoje bažnyčios būtų pilnos. 

Piligriminė kelionė keičia žmonių gyvenimus. Paskutinį vakarą Maltoje dalinomės savo įspūdžiais, patirtimis, išgyvenimais, Jėzaus prisilietimais, gautomis malonėmis. Skambėjo frazės: „prisipildžiau dvasiškai“, „sustiprinau tikėjimą“, „paaugau tikėjime“, „jaučiuosi pabuvusi prie gyvojo Dievo šaltinio“, „Jėzus mane apsikabino“, „grįžtu gerai pakrautas“, „radau naujų draugų, bendraminčių“, „gavau atsakymus į klausimus“, „po dešimt metų priėjau išpažinties“, „nuo šiol rinksiuosi tik piligrimines keliones“ ir panašiai.

Neturėk 100 eurų, turėk draugę Ingą 

Taip juokauja pati Inga, piligrimystėMaltoje.lt iniciatorė ir piligriminių kelionių organizatorė. Ją drąsiai galima vadinti dar viena grupės dvasine vadove ar „mama“. Su Inga nepražūsite: ji suplanuoja kiekvienos dienos kiekvieną minutę, kur kada būsime, ką veiksime ir ką pamatysime. Žmonės keliauja į piligrimines keliones po kelis kartus, nes myli Maltą ir myli Ingą.

„Aš žmonėms dovanoju save, bet ir pati prisipildau visų meilės. Kiekvienas žmogus man kaip dovana ir mokytojas. Visada meldžiuosi už buvusius ir būsimus piligrimus. Žinau, kad visus jus pabučiavo Viešpats ir ateis laikas, kai suprasite, kodėl važiavote į šią kelionę, ką Viešpats išsprendė jūsų gyvenimuose. Maltą myliu be galo, be krašto. Tai yra kaip mano antra gimtinė, nes čia gimiau dvasiškai, mano tikėjimas išaugo. Myliu šią šalį, žmones, su kuriais dirbu“,–  prisipažįsta Inga. 

 Dažnai stebėdavausi, kaip ji nepervargsta, iš kur semiasi tiek jėgų.

„Maltoje kasdien meldžiamės vieni už kitus. Tai suteikia antgamtinių jėgų. Varau kaip torpeda. Mano vyras, kai juokiasi iš horoskopų, zodiakų, sako: „Tu tai raketos metais gimei“,– juokiasi Inga, pelnytai įgijusi dar vieną naują pravardę „raketa“.

Kiekvienoje grupėje piligrimai patiria tokių išgyvenimų, prisilietimų, išgijimo malonių, kad Inga apie juos galėtų visą knygą parašyti. Kiekvieną grupę lydi ir kuris nors kunigas iš Lietuvos. Tai ypatinga malonė.

Artimiausios piligriminių kelionių į Maltą datos: gegužės 5-12 d. bei gegužės 17-24 d. Pirmąją grupę lydės kun. Paulius Vaineikis, antrąją – kun. Rimantas Kaunietis.

Grupės pildosi, tad kviečiame nedelsti ir registruotis: https://www.piligrimystemaltoje.lt/

Tilto per Šunijos upę rekonstrukcija kainuos apie 3 mln. eurų

Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad tiltą per Šunijos upę ir maždaug 3 kilometrus kelio (Tauragės r.) remontuos UAB „Gatas“, sutarties vertė – apie 3 mln.  Eur (su PVM). Praėjusių metų spalio mėnesį buvo atlikti laikinieji tilto remonto darbai, dabar eismas per jį reguliuojamas šviesoforu.

„Šilalės artojo“ inform.

Mortos MIKUTYTĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 9

Pajūryje atidarytas karinis miestelis

Vakar Pajūryje oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas Brigados generolo Mo­­tiejaus Pečiulionio ar­ti­lerijos batalionui. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos minist­ras Arvydas Anu­šauskas, Lietuvos kariuomenės va­das generolas Valdemaras Rupšys, kiti atsakingi as­menys.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS ir AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 9

Gyvenimas pagal „gyvulių ūkį“...

Nušurmuliavo ūkininkų protesto akcija Vilniu­je. Vieni gro­žėjosi puikiais traktoriais, kiti keikė dėl už­kimštų kelių, treti gyrė už vie­nybę. Bet šįsyk ne apie tai...

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 9

Mokyklų virėjoms tenka skaičiuoti kiekvieną centą

Maždaug trečdalis rajono mokyklas lankančių vaikų gauna ne­mokamus pietus. Nors produktams įsigyti lėšų skiriama mažai, mokyklų darbuotojai tikina, kad pinigų už­tenka, nes visas maisto gamybos išlaidas apmoka sa­vivaldybė. Ta­čiau su tuo sutinka ne visi vyresnių klasių mokiniai – pa­vyzdžiui, Šilalės progimnazijos vyresnėliams porcijos at­rodo mažokos. O jų tėvai šiais mokslo metais jau skun­dė­si ir savivaldybės vadovams, ir laikraščio redak­cijai, jog dažnai vaikai iš mokyklos iš viso grįžta nevalgę, mat maisto paprasčiausiai neužtenka.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 9

Politikai pasidavė spaudimui dalyvauti reformoje

Pirmajame šių metų posėdyje Šilalės savivaldybės taryba nusprendė įkurti Svei­katos centrą. Jo pagrindu taps Šila­lės ligoninė, prie kurios prijungiama Lau­kuvos ambulatorija. Sveikatos cent­ras ko­ordinuos visas rajone veikian­čias vie­šą­sias bei privačias sveikatos prie­žiū­ros įstaigas. Ir nors reformą vykdanti Svei­­katos apsaugos ministerija tikina, kad ji bus naudinga ir medikams, ir pacien­tams, kol kas bent jau gydytojai iš per­mai­nų nieko gero nesitiki ir netgi abejoja, ar pažadėtos investicijos – 2 mln. 265 tūkst. eurų – pasieks mūsų rajoną. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 9

 

Visuomenė kviečiama padėti žmonėms, gyvenantiems su depresija 

„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ jau trečius metus kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai, bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru, siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene. Visuomenė prie depresijai gydyti skirto fondo gali prisidėti skambindami trumpuoju numeriu 1402 skirdami 3 eurų auką, didesnę sumą galima paaukoti adresu www.skirtingosspalvos.lt

Pagal „Eurostat“ atliktus tyrimus, depresija visame pasaulyje serga apie 250-300 milijonų žmonių. Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga. Būtent šie rodikliai parodo visuomenės emocinės ir dvasinės sveikatos būklę, todėl labdaros fondas #nebeNORIUGYVENTI siekia suteikti žmonėms, jaučiantiems depresijos simptomus arba jau seniai gyvenantiems su šia liga, pagalbą. Kaip teigia fondo organizatoriai, tik kartu su visuomenės palaikymu galime padėti žmonėms, jaučiantiems nuolatinį nerimą, galvojantiems apie savižudybę ar nejaučiantiems gyvenimo džiaugsmo. 

Sumanymas steigti fondą kilo po pokalbio su viena iš iniciatyvos herojų Ieva Zasimauskaite. „Sirgdama depresija, ji pasidalijo patirtimi, kad yra labai daug žmonių, kurie nori sveikti, bet negali finansiškai sau to leisti. Taip 2020 m. pirmą kartą visuomenei pristatėme fondą, kuris kvietė padėti su emociniais sunkumais susiduriantiems žmonėms, nebematantiems tikslo gyventi, nebenorintiems pabusti, kažko siekti ar tikėti gyvenimu. Mūsų tikslas jau trečius metus iš eilės – padėti surasti viltį gyvenimui ir ištarti žodžius NORIU GYVENTI,“ – sako labdaros sumanytojas ir VšĮ „Skirtingos spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.

Ar patiriami išgyvenimai ir neigiamos emocijos gali daryti įtaką savižudiškam elgesiui? Klinikinė psichologė A. Mockuvienė sako, jog mintys apie savižudybę kyla, kai žmogus patiria labai didelį emocinį skausmą, kuris tuo metu gali būti nepakeliamas. Taip pat žmogus gali išgyventi neviltį, bejėgiškumą, vienišumą, menkavertiškumą, jaustis kitiems našta. Veiksmingiausi būdai, kaip galima padėti norintiems negyventi su nevilties jausmu, pasak jos, yra bendrystė: „Nesiekčiau tokioje užduotyje veiksmingumo, juo labiau – kovos. Ieškočiau bendrystės, saugumo, galimybės suprasti, kaip ir kodėl žmogus patiria neviltį. Neviltis gali mažėti ne tik dėl efektyvių argumentų, bet ir patiriant bendrumo išgyvenimą, jaučiantis suprastam, išgirstam, pamatytam“.

D. Stankevičius apie šių metų labdaros fondo komunikacijoje esantį žodį „Padėk“ sako: „Šis žodis kviečia visuomenę suprasti, kad žmonės, kurie susiduria su emocinės sveikatos sunkumais ar turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, dažnu atveju praranda norą ne tik gyventi, bet ir tuo pačiu nejaučia žemiškų gyvenimo dalykų. Todėl kiekvienas galime padėti kitam svajoti, pamilti, tikėti, pabusti, sveikti, nepasiduoti, pasilikti, pasirūpinti kitu, kalbėtis su šalia esančiu ir svarbiausia – išbūti, nes viskas praeina. Net ir atrodanti tamsiausia valanda vis tiek po truputį šviesėja“. 

Turbūt didžioji dalis visuomenės, išgirdusi žodžius ,,nebenoriu gyventi‘‘ išsigąstų ir nežinotų, kaip elgtis toliau. Tad kaip tinkamai suteikti emocinę pagalbą?

„Aš ir pats prieš keletą metų būčiau nežinojęs, kaip padėti žmogui, kuris ištaria ,,nebenoriu gyventi‘‘. Ir tai yra mūsų visuomenės neišmoktos pamokos, kaip galime išgelbėti žmogų, nuo ko prasideda pagalbos kelias. Bet laiku pastebėję tam tikrus aplinkinių išgyvenimus, galime jiems padėti eiti sveikimo keliu, suteikti drąsos. O jos reikia, nes dalis visuomenės vis dar nepatogiai jaučiasi, klijuoja ,,ligonio‘‘ etiketes. Be to, reikia suprasti, jog šie žodžiai atsiranda tuomet, kai patiriamas skausmas užgožia kasdienybės džiaugsmą, kurio žmogus tiesiog nebegali jausti, nes aplinkui mato tik tamsą. Dabar, išgirdęs šiuos žodžius, stengiuosi būti su žmogumi ir parodyti, kad jis man rūpi“, – mintimis dalijasi labdaros fondo sumanytojas D. Stankevičius.  

Žmonėms, kurie susiduria su nenoru gyventi ar depresija, klinikinė psichologė A. Mockuvienė labiausiai linkėtų nelikti vieniems su savo skausmu, kančia, neviltimi ir vienišumu.

„Radus žmogų, kuriuo gali pasitikėti, su kuriuo saugiai jautiesi, lengviau išbūti ir su pačiais sunkiausiais bei aštriausiais jausmais. Juo labiau, kad visi jausmai ir būsenos yra laikini, net jei labai sunkūs ir tęsiasi jau kurį laiką. O sprendimas nusižudyti visgi yra neatšaukiamas“, – primena psichologė.

Pasak D. Stankevičiaus, viltis visada yra, kalbėti apie depresiją jau nebėra tabu, be to, daroma viskas, kad ši stigma vis mažėtų: „Esu labai laimingas, kad galime kurti tokį fondą, kuris ne tik siekia padėti kitiems sveikti, bet tuo pačiu neša ir žinutę apie emocinę sveikatą, kad neturime bijoti ar gėdytis padėti sau ir šalia esančiam. Dvejų metų praėjusio fondo rezultatas – per 100 išgelbėtų gyvybių, kai pavyko sugrąžinti žmonėms norą gyvenimui, šeimos kūrimui, meilės sau pažinimui, gebėjimui pabusti ir vykti į darbą ar tiesiog galėjimui pasidžiaugti tuo, kad gali būti.

Prisidėti prie fondo kviečiami visi, norintys padėti tiems, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Iki vasario 29 d. skambinkite trumpuoju numeriu 1402 ir skirkite 3 Eur auką arba užsukite į interneto svetainę Skirtingos spalvos www.skirtingosspalvos.lt ir paaukokite kiek norite ir galite.

Rusija kažkada norėjo įstoti į NATO...

Pilkasis pošventinis laikotarpis dau­gelį įspraudžia į depresiją, kai kam atsiranda itin pavojingų panikos prie­puolių, nerimo, nereikalingos įtampos. Ir tuomet žmogaus jokiais argumentais neįtikinsi, kad ne vis­kas taip jau blogai: karo dar nė­ra, žemdirbiai savo triukšminga pro­testo akcija Vilniuje turbūt šį tą iš­kovojo, kainos, kaip guodžia statistika, menksta, šviesos metas ilgėja, tad kiniškas ugninis Drakonas ne toks jau ir baisus… 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 8

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą