Penktadienį vidaus reikalų mi­nist­rė Agnė Bilotaitė bei Generalinis policijos komisaras Renatas Po­žė­la atidarė renovuotą Šilalės rajo­no policijos komisariato pastatą, su pareigūnais aptarė jų darbo są­ly­gas bei atlyginimų didinimą, o vakarop ministrės susitikime su visuomene buvo pristatyta civilinės ir prieš­gaisrinės saugos situacija, kri­mi­nogeninė padėtis rajone ir kt.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Vidurvasarį pagarsintas Upynos tėvų pagalbos šauksmas tebeaidi tyruose – darželyje tebekurstomos intrigos, rašomi nauji skundai, darbuotojai susipriešinę ir vieni nuo kitų atsitvėrę tylos siena. Teigiama, jog Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijos administracija situaciją stebi, tačiau, regis, niekas nesiima veiksmų, kad vaikų ugdymo įstaigoje įsivyrautų bent kokia ramybė.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Praėjusi savaitė Lietuvai buvo išties sėkminga – tarp­tau­tinės svarbos Europos kino apdovanojimų ceremonijoje įvertinta mūsų šalies prodiuserė, o UNESCO Repre­zen­tatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo są­rašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudiniai sodai. 

Kalėdų belaukiant, kaimuose, miesteliuose ir miestuose tęsiasi jaukūs šventiniai renginiai. Štai ateinantį penktadienį į tradicinius apdovanojimus rinksis Šilalės jaunimas – gruodžio 15 d. vyks renginys „Auksinis jaunimas“, dieną prieš, t.y. gruodžio 14-ąją, rengiamas Mero padėkos vakaras, kurio metu bus pagerbti Šilalės kraštui nusipelnę žmonės, o gruodžio 17 d. prasmingai laiką praleisti bus galima Advento vakaronėje: kultūros centro fojė 13 val. vyks kompaktinės plokštelės „Šilalės krašto muzikantai” ir Šilalės krašto liaudies dainų II-osios knygos „Augin muni maža“ pristatymas. Renginio metu taip pat vyks Advento vainikų konkurso nugalėtojų apdovanojimai, o nuotaiką kurs folk­loro ansamblis „Veringa”, tradicinė kapela „Karšuva” ir Šilalės krašto muzikantai. 

Gruodžio 16 d., 15 val., šilališkius kviečia Tauragės kultūros namuose vyksiantis nuotaikingas nemokamas renginys „Supinsim dainų ir šokių šventę”, kuriame koncertuos Tauragės dainų ir šokių ansamblis „Jūra“, Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“. 

Gruodžio 17 d. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios parapijos na­muose vyks nemokamo Ka­lė­dinių koncertų ciklo „Sekmadienio akordai“ koncertas „Krin­ta baltos snaigės“.

Lietuvos vardas praėjusią sa­vaitę ne kartą buvo girdi­mas pasaulio kultūros scenose. Gruo­džio 9 d. Vokietijoje įvykusioje 36-ųjų Europos kino apdovanojimų ceremonijoje „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimas įteiktas Lietuvos prodiuserei Uljanai Kim. Tai – pirmas kartas šalies istorijoje, kai „Eurimages“ apdovanojimą nuspręsta skirti mūsų šalies prodiuserei.

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukti šiaudinių sodų tradiciją nuspręsta Botsvanoje vykusioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesijoje. 2017 m. sodų rišimo tradicija buvo įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketu­ku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, miestu, žarondėliu, buvo ir tebėra rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę, jie simbolizuoja visatos modelį, tad siejami su gyvenimo gerove, apsauga. Anksčiau į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos dainų ir šokių švenčių tradicija, sutartinės ir kryždirbystė bei jos simbolika Lietuvoje.

Kotryna PETRAITYTĖ

Artėja Kalėdos – laikas, kai įvertinami visų metų ne tik darbai, bet ir poelgiai. Prasi­de­da aukojimo, rėmimo akcijos, skaičiuojamos įspūdingos sumos... Tačiau gerumas – ne tik vie­nokia ar kitokia pinigų išraiška. Juodainiškė senjorė Vida Druseikienė savo gerumą, atjautą tiems, kas šito stokoja, sudeda į pačios megztas kojines. Daugybę porų šil­tų, raštuotų, spalvingų kojinių.

„Galvoju, kad teisingai darau. Nemėgstu dykai sėdėti ar pro langą žiūrėti. Pati esu ligonis – onkologija, depresija, podag­ra, stuburo skausmai. Ir turiu giminių Ukrainoje, kur dabar žmonių gyvenimai sugriauti, jie netenka savo šeimų, arti­mų­jų, kenčia nuolatinį siaubą, nepriteklių, o žiemą – dar ir šalčius. Tai ir sakau: ar išdalinsit šitas kojines čia, vietoje, ar išsiųsite ten – jums spręsti“, – sakė Vida kartu su redakcija pas ją atvy­kusiai Ši­lalės Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovei Roz­vitai Ber­žinienei.

Paaiškėjo, kad ir pernai 60 po­­rų šios moters numegztų kojinių buvo padalinta – pusė iškeliavo nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, pusė – Kvė­dar­nos senelių namų globotiniams.

„Neapsakomai šiltas jausmas apima matant, su kokiu džiaugsmu ir dėkingumu senoliai pri­ima, atrodo, paprastą, bet tokią gerumu dvelkiančią dovaną“, – tikino Rozvita, apie V. Dru­seikienės „akciją“ dar pernai su­žinojusi iš Laukuvos seniūnijos socialinės darbuotojos Sviet­la­nos.

„Nuo jaunystės mėgau megzti. O dabar mano kokie darbai – tik vištų belaikau. Tai pasikūrenu pečių, įsijungiu televizorių, imu mezginį ir nė žiūrėti nereikia – eina virbalai ratu. Na, nebent kol kulną įstatau. Šituose va maišeliuose – 76 poros kojinių, gal viena kita pora ir apsirinku. Yra didesnių, mažesnių, vaikiškų. Visokių spalvų. Baltos tiktų lovoje gulintiems senoliams. Mezgu ilgomis čiurnomis, kad būtų galima kelnes sukišti ir blauzdos nebūtų plikos – kojinės turi šildyti. Pradedu megzti dar vasarą, juk ne vienos dienos darbas. Ir vietiniams žmonėms do­vanoju, dar tokiam Petrui iki Ka­­­lėdų esu pažadėjusi. Apie 30 porų išsivežė socialinė darbuotoja: sakiau, apaukit visus, kuriems tik reikia“, – pasakojo Vida, vis kilnodama įvairiaspalves kojines, sunertas po­romis: pažiūrėkit, kaip tempiasi, tikrai nėra mažos.

O kaipgi tie giminaičiai Uk­rainoje – kas juos ten nubloškė?

„Trys mano mamos pusse­se­rės per antrąjį pasaulinį karą išbėgo ir ten apsigyveno. Da­bar bėra likusi vienos iš jų duk­ra Marina, gyvena Odesoje. Sū­nūs jos fronte, jų žmonos kenčia nežinią ir nuolatinę baimę. Sakiau, parvažiuokit čia – dar nebuvo remon­tuojama kaimynų troba, būtų galėję gyventi. Bet juk kiekvienam sunku palikti savo gyvenimą, kad ir kaip blogai būna. Neduok Dieve, ką žmonės ten patiria. O pas mus? Ka­da benueisi į krautuvę, vis dejonės: kaip dabar blogai! Au­gau ir gyvenu Juodainiuose. Anuo­met tik vienas žmogus turė­jo mašiną, ja vežė veseles, krikš­tynas, ir viskas buvo gerai. O da­bar kiemuose po dvi–tris mašinas, ir blogai, sunku! Pa­val­gom, šilta, pakrentam į lovą – ir blogai?! Tai ir sakau: mūsų žmonės rėkia ir dejuoja be gryno reikalo“, – įsitikinusi sen­jorė.

Moteris užaugino du sūnus ir dvi dukras, sako, kone viena, nes vyras jau seniai amžinatilsį. Tad vaikai pažino darbo skonį ir uždarbio vertę. Da­­bar, pasak Vidos, visi gyvena užsienyje, užaugo dori, darbštūs, trys jau susikūrė namus, tik mažiausiam dar trūksta. Bet mama tikra – užsidirbs ir turės.

„Aš tik išleidau į mokyklas. Neturėjau iš ko nei butų, nei namų nupirkti, tik pratinau dirbti. Atsikeliam, būdavo, ryt­metį ir tariamės: šiandien eisim vartyti šieno. Kas grėbliu, kas kokia kartimi išvartome, tada sakau: vaikai, dabar jūs laisvi, žaiskit, dūkit, rytoj grėbsim, vešim. Taip jie augo, taip darbą pažino. Dabar kaip yra? Panos septyniolikos metų drybso lovoj ir net trobos nesusitvarko, sunku mat“, – lygina praeitį ir dabartį gyvenimo skonį pažinusi moteris.

„Vieno tik bijau, kad, neduok Dieve, kas vaikams nutiktų. Mano mama keturis palaidojo, viską prisimenu. Buvome šeši, likome tik du: aš iš vidurio ir brolis iš dvynių. Mano vaikai geri, nė vienas šunkeliais nenuėjo. Man tai didžiausias džiaugsmas. Lau­kiu Kalėdų, kai atvažiuos, aplankys, keturis anūkus turiu“, – džiaugėsi Vida.

Nei pensininkės gyvenimu, nei sunkumais moteris nesiguodė: gyvenu, sakė, gerai, gydausi, būsiu, kiek Dievas laikys. Stiprybės teikia ir suvokimas, jog savo mėgstamu užsiėmimu ga­li būti kažkam reikalin­ga. O ir duk­ros palaiko: atsiunčia siūlų iš Danijos, kaimynės jų pasidairo „labdaryne“. Bet Vida „žaliavos“ dar turinti gausiai, tai ir kitais metais kojinių „priblizgins“.

„Kitų gyvenimais nesidomiu, naujienų ir gandų nerenku, tegul kiekvienas gyvena savo. Mudvi su kaimyne našlės, viena

į kitą pasiveizam, katra pirma gula, kita iš paskos šviesą gesinam. Nė vieno žmogaus nesmerkiu. Yra pas mus tokie nabagai – gy­vena, kaip supranta, kaip sugeba. Kai kas sako: tinginiai. Nu paprašau pagalbos, kai reikia malkas sunešti, ir grūtuoja abu jei ne vieną, tai tris dienas. Ką padarysi – jų toks buvimas. Ar smerksi, ar atstumsi – nepadės. Aš jiems tai to, tai ano vis prikišu. Įvertina ar ne – vėl jų reikalas. Manęs nežeidžia“, – stebėtiną toleranciją demonst­ruoja senjorė.

„Visiems mums reikėtų daugiau atjautos vienas kitam, supratimo. Ir kantrybės, suvokimo, kad gyvename gerai, kai šitiek žmonių pasaulyje kenčia nuo karų, stichijų. Įsijunkim televizorių galų gale ir pamatysime. Ir melstis turime, kad tik mums netektų viso to patirti“, – prieškalėdiniu laikotarpiu linki senjorė.

Vidos dovanotos kojinės, mal­tiečių vadovės R. Ber­žinie­nės teigimu, tikslą tikrai pasieks.

„Dalis jų bus nugabenta į Kre­tingą, kur gyvenanti mūsų kraš­tietė savanorė Ingrida Herul­cai­tė nuo pat karo pradžios užsiima paramos Ukrainos žmonėms rinkimu bei siuntimu. Džiugu, kad mo­kame užjausti, atjausti, paremti ir padėti – šios vertybės yra svarbiausios bet kokiais lai­kais“, – sakė Roz­vita. 

Eugenija BUDRIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė savanoriauja Kau­ne įsteigtame labdaros ir paramos fonde „Saugus prie­globstis LT“ („Safehaven LT“). Nors fondas gy­vuoja dar palyginti neseniai, Ingrida įsitikinusi, kad jo veikla, siekiant visokeriopai padėti karą ken­čian­tiems Ukrainos žmonėms, už gimtąją žemę kovojantiems kariams yra labai svarbi ir reikšminga.

„Į savanorystę įsijungiau nuo pirmos Rusijos invazijos į Uk­rainą dienos. Pradžioje, kaip visi prisimename, svarbiausia buvo karo pabėgėlių evakuacija nuo sienos su Ukraina, kur suplūdo šimtai tūkstančių civilių: moterų, vaikų, senelių. Taip pat atsiliepė­me į pagalbos prašymus iš okupuotos Bučos, Hersono – reikėjo gelbėti tuos, kurie išliko gyvi. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi daugybe savanorių, kurie nepabūgo pavojingų situacijų, negailėjo savo transporto, o kai kada net rizikavo gyvybe. Kiti, komunikuodami socialiniuose tinkluose, stebėjo, aiškinosi ir teikė informaciją, kokia kryptimi įmanoma ir saugiau važiuoti, nes keliai buvo blokuojami. Savanoriai prisidėjo prie pabėgėlių apgyvendinimo, organizavo maisto, drabužių bei kitų išgyvenimui būtinų dalykų rinkimo, koordinavo jų paskirstymą. Teko įdėti nemažai pastangų, susiklausymo, nes visa tai užklupo staiga, buvo nauja, viską reikėjo daryti neatidėliojant – čia ir dabar. Sutikau daugybę šaunių žmonių, kurie savanorystės ėmėsi su užsidegimu, atsidavimu, patyrėme įvairių situacijų, kurias įveikėme visų sutelktomis jėgomis“, – pasakoja savanorė.

Ingrida teigia, jog pra­džioje kiauras dienas netildavo telefonas, žmonės skambinda­vo, dalindavosi informacija, siūlė pa­galbą, paslaugas bei pan.

„Tai neįtikėtinas jausmas, kai jauti bendrystę, atjautą bei palaikymą tiems žmonėms, kurie pavojuje. Esu įsitikinusi ir visiems sakau, kad savanorystė nėra joks įpareigojimas, tu jos imiesi laisva valia. Bet tai daryti gali kiekvienas – socialiniuose tinkluose atsiliepti į pagalbos prašymą, juo pasidalijant bei pan.“, – sako Ingrida.

Baigiantis antriems karo Uk­rainoje metams, paramos pobūdis, pasak savanorės, perėjo į kitą lygį.

„Todėl ieškome būdų, kaip į savanorystės veiklą įtraukti kuo daugiau verslininkų, kurie galėtų paremti termovizorių, dronų, mašinų bei kt. būtinų dalykų įsigijimą. Fronte Uk­rainos kariams visa tai yra gyvybiškai svarbu. Beje, labai džiaugiamės, kad mūsų fondas prisidėjo, išsiunčiant į Ukrainą greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Svarbiausia fondo veikloje yra įsitikinimas, kad būsime su Ukrainos tauta kartu iki visiškos pergalės, palaikydami ukrainiečių kovinę dvasią. Tad nevalia atsipalaiduoti, negalima pavargti ar „priprasti“ prie karo, kuomet kasdien žūsta kariai, civiliai, moterys, vaikai“, – akcentuoja Ingrida.

O kad senjorė Vida ėmėsi savanoriškos akcijos ir dovanoja pačios megztų kojinių, pasak Ingridos, labai pagirtina: „Kariams fronte žiemos metu ypač reikia šiltų kojinių, apatinio trikotažo ir termo drabužių“.

Kaip jau buvo skelbta, fondas „Saugus prieglobstis LT“ organizuoja akciją „Kalėdos batų dėžėje“.

„Jos metu savanoriai ruošia ir veža kalėdines dovanas Ukrainos kariams bei vaikams. Jos renkamos iki gruodžio 15 d., prašome apie tai informuoti tel. (8-685) 2-49-65 arba el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., kad galėtume suderinti jų surinkimą.

Dovanoti galima termo rūbų, pašiltinimų į batus, taktinių pirštinių, vaistų nuo skausmo ir peršalimo, šildančių tepalų ir pleistrų, gertuvių, šokolado, riešutų, kavos, arbatos, žygio stalo įrankių, žiebtuvėlių ir žibintuvėlių, drėgnų servetėlių, megztų kojinių (dovanų vynioti į popierių nereikia – viskas saugumo sumetimais yra tikrinama). Ant dėžutės reikėtų nurodyti, kam dovana skirta: kariui (-ei) ar vaikui.

Parašykime ir atviruką ar laiškelį (į ukrainiečių kalbą išversti gali padėti Google vertėjas), palinkėkime stiprybės, perduokime, kad Lietuva visada bus kartu ir palaikys. Palikime ir savo kontaktus – galbūt sulauksime padėkos ar patvirtinimo, kad dovanėlę gavo.

Raginu prisidėti prie akcijos visuomenines organizacijas, mokyklas, pavienius asmenis – tikėkime Ukrainos pergale“, – kviečia savanorė Ingrida.

Eugenija BUDRIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Kalėdų laikotarpiu laimę teikia ne tik jaukios akimirkos su šeima, tačiau ir šypsenos artimųjų veiduose, kuomet jiems įteikiame jų trokštamas dovanas. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia nebedelsti ir artimiausių žmonių šventines svajones pildyti jau dabar – jūsų laukia neįtikėtini kainų pasiūlymai.

Pasiruoškite Kalėdoms iš anksto – pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymais ir sudarę 24 mėn. neribotų GB namų interneto planą, įsigykite norimus išmaniuosius įrenginius dar geresnėmis kainomis. Daugiau apie šiuos pasiūlymus galite sužinoti mobiliojo ryšio operatoriaus svetainėje www.tele2.lt.

Kompiuteriai kasdienai – pigiau

Šią žiemą namus aprūpinkite ne tik kalėdine nuotaika bei puošmenomis, bet ir kitais būtiniausiais šiuolaikiniais privalumais. Įsigydami „Tele2“ 5G namų interneto planą su neribotais GB (paslaugoms yra taikomos „Sąžiningo naudojimosi taisyklės)“, galite pasinaudoti ypač geromis kainomis nešiojamiesiems kompiuteriams, kurie gali tapti puikia dovana sau ar artimiesiems.

Vienas tokių – lengvas ir ergonomiškas nešiojamasis kompiuteris „Lenovo V15 G4 AMN“, kuris sveria vos 1,65 kg. Jis taip pat pasižymi 15,6 colių įstrižainės matiniu ekranu, puikiai tiksiančiu tiek darbui, tiek laisvalaikiui, taip pat greitai įkraunama baterija, kokybiška vaizdo bei garso sistema. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 429 Eur (ankstesnė kaina – 529 Eur).

Dar vienas puikus pasirinkimas – kompiuteris „HP Laptop 17-cp2011ny“. Tai universalus ir patikimas nešiojamasis kompiuteris, sukurtas kasdienėms užduotims atlikti, kurio 17,3 colių ekranas suteikia daug galimybių darbui ir pramogoms. Be to, kompiuteris aprūpintas galingu procesoriumi, todėl užtikrina sklandų kelių užduočių atlikimą vienu metu. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 599 Eur (ankstesnė kaina – 649 Eur).

Galingas kompiuteris už neįtikėtiną kainą

Už sumažintą kainą galite įsigyti ir ypač galingą nešiojamąjį kompiuterį, itin pamėgtą vaizdo žaidimų gerbėjų – „Lenovo LOQ 15IRH8“. Kaip ir prideda tikram žaidimams skirtam nešiojamam kompiuteriui, jis turi dedikuotą ir galingą „NVIDIA GeForce RTX 4050“ vaizdo plokštę su 6GB darbine atmintimi. Šis įrenginys patogus tuo, kad jame įmontuota pilno dydžio klaviatūra, turinti 4 zonų RGB apšvietimą, o baterija visiškai įkraunama vos per kiek daugiau nei valandą.

Jis sukurtas būtent žaidimams, tad veikia itin tyliai bei pasižymi aukšta vaizdo grafika. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos vos 959 Eur (ankstesnė kaina – 1049 Eur).

Po eglute – laisvalaikiui skirti įrenginiai

Jei nenorite atsinaujinti kompiuterio, kalėdiniu laikotarpiu už gerą kainą galite įsigyti ir kitus įrenginius. Pavyzdžiui, televizorių „Samsung UE55AU7092UXXH“ su aukštos raiškos 55 colių įstrižainės ekranu, minimalistiniu dizainu ir puikia garso sistema. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos 359 Eur (ankstesnė kaina – 449 Eur).

Dar viena puiki idėja – planšetinis kompiuteris laisvalaikiui. Kompaktiško dizaino „Samsung Tab A8“ pritaikytas optimaliai žiūrėti ir vertikalioje, ir horizontalioje padėtyse, tad leis mėgautis mėgstamu turiniu dideliame ir ryškiame 10,5“ colių ekrane, o įspūdį padės sustiprinti net keturi garsiakalbiai su „Dolby Atmos®“ erdviniu garsu. Be to, jame įmontuota itin talpi baterija, tad įrenginio ilgai nereikia įkrauti. Įsigyjant 5G namų interneto planą dvejiems metams už 21,90 Eur per mėnesį, šis įrenginys kainuos 199 Eur (ankstesnė kaina – 319 Eur).

Kovo 1 d., 18.30 val. ir 2 d., 17 val. – AGOTA KRISTOF „STORAS SĄSIUVINIS“. Rež. JOKŪBAS BRAZYS.

Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.

Pirkti bilietus:

1 d.   https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/748

2 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/749

* * *

Kovo 3 d., 17 val. – EDUARDO DE FILIPPO „KALĖDOS KUPJELŲ NAMUOSE“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Eduardo de Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/750

* * *

Kovo 7 d., 18.30 val. – DOMAN NOWAKOWSKI „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“. Rež. IGORIS REKLAITIS.

Tai spektaklis apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/751

* * *

Kovo 8 d., 18.30 val. ir 9 d., 17 val. – AGATA DUDA-GRACZ „TARP LENOS KOJŲ, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ (18+).

Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti.

Pirkti bilietus:

8 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/752

9 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/753

* * *

Kovo 14 d., 18.30 val. ir 17 d., 17 val. – JAROSLAVA PULINOVIČ „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus:

14 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/754

17 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/757

* * *

Kovo 15 d., 18.30 val. ir 16 d., 17 val. – DMITRY KRYMOV „FRAGMENTAS“.

„Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“ Dmitry Krymov

Pirkti bilietus:

15 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/755

16 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/756

* * *

Kovo 21, 22 d., 18.30 val. – BERNARD-MARIE KOLTÈS „VAKARŲ KRANTINĖ“. Rež. ADOMAS JUŠKA.

„Man atrodo košmariška gyventi pasaulyje, kuriame viskas aišku, kuriame nelikę nieko naujo ar paslaptingo. Prisimenu, kaip daiktai, reiškiniai atrodė vaikystėje – fantastiški, nuostabūs, neaprėpiami. Pasaulis juk toks iš tikrųjų ir yra, tik žmogus užauga ir nebemoka jo matyti tikrame pavidale. Iš dvasinės tinginystės paslepiame jį po pažįstamumo šarvais. Sakome „žinau, kas tai yra“ ir taip žudome savo smalsumą. Menas – tai kalavijas, kertantis šiuos šarvus, iškeliantis į paviršių mus supančio pasaulio keistumą ir nepaprastumą (rež. Adomas Juška)“.

Pirkti bilietus:

21 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/758

22 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/759

* * *

Kovo 23 d., 17 val. – „MAMA DRĄSA“ PAGAL BERTOLDĄ BRECHTĄ (16+). REŽ. ELMĀRS SEŅKOVS.

Režisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/760

* * *

Kovo 29 d., 18.30 val. ir 30 d., 17 val. – AUGUST STRINDBERG „TĖVAS“. Rež. MĀRA ĶIMELE.

Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:

29 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/761

30 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/762

* * *

Balandžio 3 d., 18.30 val. – PAGAL D. FARR PJESĘ „MEDŽIOKLĖ“ „VAROVAI“. Rež. ELMĀRS SEŅKOVS.

Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/763

* * *

Balandžio 6, 7 d., 17 val. – AGATA DUDA-GRACZ „MEILĖ“. 

„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“

Pirkti bilietus:

6 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/765
7 d.  https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/766

* * *

Balandžio 11, 12 d.,18.30 val. – AUGUST STRINDBERG „TĖVAS“. Rež. MĀRA ĶIMELE.

Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:

11 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/767

12 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/768

* * *

Balandžio 13 d., 17 val. – DMITRY KRYMOV „FRAGMENTAS“. 

„Tereikia atsipalaiduoti ir žiūrėti. Ir galbūt jūs užjausite ir pamilsite šiuos labai atpažįstamus žmones, negalinčius deramai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų.“ Dmitry Krymov

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/769

* * *

Balandžio 18, 19 d., 18.30 val. – JAROSLAVA PULINOVIČ „ELZĖS ŽEMĖ“. Rež. POVILAS GAIDYS.

Tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.

Pirkti bilietus:

18 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/771

19 d. https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/772

* * *

Balandžio 21 d., 17 val. – DOMAN NOWAKOWSKI „KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS“. Rež. IGORIS REKLAITIS.

Tai spektaklis apie televizijos ir kitų medijos priemonių žalingą įtaką, apie jų invaziją į šiuolaikinio vartotojo smegenis, kai pradedama manipuliuoti tikromis ir menamomis vertybėmis.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/773

* * *

Balandžio 26 d. 18.30 val. – MILAN MARKOVIĆ MATTHIS „LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI“ (16+). Rež. MARIUS PAŽERECKAS.

„Tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus…“ Milan Marković Matthis

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/775

* * *

Balandžio 27 d., 17 val. – LARS NORÉN „DEMONAI“. Rež. DARIUS RABAŠAUSKAS.

Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus: https://bilietai.kdt.lt/pasirodymas/776

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Rugpjūčio pabaigoje po karštų diskusijų taryboje įkurta Šilalės miesto vietos veiklos grupė (VVG) parengė ir Vidaus reikalų ministerijai pateikė 2024–2029 m. plėtros strategiją, kuriai įgyvendinti tikimasi gauti milijoną eurų. Tik pinigai, jei ir pasieks Šilalę, ko gero, bus skirti ne tam, ko tikisi didžioji dalis miestiečių. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Gruodžio 2 d. vykusiame turnyre treneriui Rimantui Alfonsui Sima­navičiui atminti nepalaužiami buvo Ši­lalės sporto mokyklos auklėtiniai, kuriuos futbolo subtilybių nuo mažų dienų ir mokė šis šviesaus atminimo treneris.

Džiugas RAUDONIUS

Šilalės sporto mokyklos treneris

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93

Lapkričio pabaigoje Šilalėje vyko Šv. Barboros krepšinio turnyras, ku­riame jėgas išbandė šešios komandos. Sėkmė šiose varžybose lydėjo šilališkius policijos pareigūnus – Tauragės AVPK Šilalės policijos komi­sariato komanda iškovojo pirmąją vietą.

„Šilalės artojo“ inform.

Policijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 93