2016 m. gruodžio 16 d. vykusi Gintaro Grajausko „Pašaliniams draudžiama“ premjera stipriai rezonavo savo mieste. Viena iš priežasčių – spektaklyje vaizduojama vieta, neišvengiamai kėlusi susidomėjimą, ar ir personažai turi savo atitikmenis realioje Klaipėdoje. Įvairių uostamiesčio erdvei būdingų nuorodų kupiname Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje vystomas pasakojimas apie Poetą ankstyvaisiais nepriklausomos šalies metais nepritampantį naujame, godžiame kapitalistiniame pasaulyje.

Prieš pat naujus metus, gruodžio 28–29 dienomis, „Pašaliniams draudžiama“ Klaipėdos dramos teatre bus rodomas paskutinį kartą.

Gyvenimo etapas

„Tai buvo vienas iš pirmųjų vaidmenų Klaipėdos dramos teatre ir dar didžiojoje scenoje. Pirmas darbas su Oskaru Koršunovu“, – pasakojo Poeto vaidmenį atliekantis aktorius Jonas Baranauskas. Jam šis vaidmuo, kaip pats apibūdina, gyvenimo etapo vaidmuo, „spektaklyje vaizduojamas laikas, kai Lietuva išlaisvėjo, tai ir kultūrinio virsmo laikas. Kai buvo statomas „Pašaliniams draudžiama“, mane domino užribis, subkultūros, prieš sistemą einančio žmogaus idėja, tad Poetas buvo artimas. Apibūdinčiau jį kaip gyvenimo etapo vaidmenį, keistas jausmas, kad jis baigiasi“. Aktorius prisiminė, kad iš pradžių, nors personažas ir imponavo, buvo sunku jį perteikti, „režisierius prašė būti scenoje, stebėti aplinką, sugerti ją. Dar sakydavo, kad jei bus pagrindinis personažas – bus ir spektaklis“.

Pjesės autorius G. Grajauskas minėjo, kad rašydamas „Pašaliniams draudžiama“ vaizdavo labai konkretų laikotarpį, ir nors jis praėjo, kai kurie dalykai lieka nepakitę, „viena vertus, šita pjesė yra konkretaus laikmečio aprašas – ankstyvieji Nepriklausomybės metai, pirmasis dešimtmetis. Daug atributų yra iš ten – ir personažų leksika, ir akivaizdžios, publikos puikiai atpažįstamos situacijos. Daugelis vyresnės kartos žmonių yra patyrę ką nors labai panašaus, kokį nors „darbo optimizavimą“... Šiandien tai rezonuoja dar kitaip – akivaizdu, kad visgi dar nedaug pasikeitėme per praėjusius dešimtmečius. Labai panašūs dalykai vyksta ir dabar – gal tik nebe taip masiškai, ir „burtažodžiai“, skirti akių dūmimui, pasikeitė. Manau, publika jaučia ir tai“.

Augantis spektaklis„Auksiniam scenos kryžiui“ už Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje nominuota aktorė Eglė Jackaitė pasakojo, kad kurdama šį personažą atrado vieną iš esminių savo profesijos tiesų, „prisimenu, kad man buvo labai lengva, paprastai personažai gimsta sunkiai, reikia daug pastangų, o tąkart buvo lengva. Kas ten vyksta? Aš išeinu į sceną ir dainuoju „dulkėtuose kabinetuose mes senstame iš lėto“ – prieš mane mikrofonas, o aš tiesiog stoviu ir dainuoju. Viskas vyksta tarsi savaime ir žmonės klausosi nuščiuvę, žiūri į mane. Supratau, kaip svarbu būti organiškai, tarsi nesistengi, bet iš tavęs liejasi istorija. Per Valdininkės vaidmenį visiškai pagavau tą principą“.

Netikėtą susitikimą su savo kūriniu spektaklio statymo procese išgyveno ir G. Grajauskas, jis pats pasirodo scenoje, tampa savo pjesės dalimi, „jei ne Oskaras, nebūčiau grojęs scenoje. Nors pjesė ir buvo parašyta muzikiniam spektakliui, būtent jo pasiūlymas buvo groti spektaklyje ir man pačiam, „gyvai“. Repeticijų metu jo prašymu kiek išplėtojau pagrindinio personažo meilės istoriją. Smagu, kad Oskaras iš karto puikiai pajuto pjesės atmosferą – autoironišką, kiek pankišką, persmelktą gruboku humoru. Labai smagus patyrimas buvo dirbti su kompozitoriumi Antanu Jasenka. Kažkada seniai, klausydamasis Antano kūrybos, pagalvojau – būtų labai įdomu su juo kartu padirbėti. Per „Pašaliniams draudžiama“ tai ir išsipildė“.

Spektaklyje skambančios dainos susilaukė tokio auditorijos palaikymo, kad ilgainiui net buvo išleistos atskiru CD disku.

Laiko atnešta branda

„Jaučiuosi ne itin džiugiai, ką jau čia slėpti“, – klausiamas, kaip jį veikia žinojimas, kad spektaklis scenoje pasirodys paskutinį kartą, sakė G. Grajauskas. Jo nuomone, kaip besikeistų pasaulis, pašaliniai tebėra jo dalis. „Manau, realybė vis dar tebėra ne itin atlaidi bet kokiam kitoniškumui. Jautresnieji turi užsiauginti storesnę odą. Na, o gudresnieji gali paversti dvasingumą preke ir sėkmingai jį pardavinėti. Nieko naujo po saule“, – apibendrino pjesės autorius.

Kalbėdamas apie Poetu perteikiamo prie materialistinėmis vertybėmis grįstos visuomenės nepritampančio žmogaus idėją, J. Baranauskas svarstė, kad užribis nebėra toks platus, o subkultūra laikyti reiškiniai tampa priimtinais ir netenka savo kitoniško statuso, „kartais atrodo, kad viskas labai susiniveliavo, esame jautresni ir politiškesni“, bet, anot jo, pati prieš sistemą einančio žmogaus idėja lieka aktuali ir svarbi.

Aktorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad ilgas spektaklio gyvavimo laikas neišvengiamai keitė ir jo paties santykį su vaidmeniu, „pačioje pradžioje tikrai daug lengviau žiūrėjau į savo personažą, bet einant laikui, įgaudamas vis daugiau gyvenimo patirties, pastebiu vis kitas tekste atsiveriančias problemas. Gyvenimo svoris persiduoda ir personažui“.

Anot E. Jackaitės, ilgas spektaklio gyvavimas scenoje – dovana aktoriui, „tiek ilgai vaidinant atsiranda kažkas daugiau, vis labiau išlaisvėji, personažo charakteris darosi vis įdomesnis. Laisvėje gimsta kūryba. Mėgaujuosi vaidindama Valdininkę ir jaučiu, kad publika taip pat mėgaujasi“.

Sužinojusi, kad gruodį „Pašaliniams draudžiama“ rodomi paskutinį kartą, aktorė neslėpė emocijų, „tai nepaprastai brangus vaidmuo. Protu suvoki, kad viskas, kas prasidėjo, turi ir pabaigą, bet emociškai paleisti sunku. Kita vertus, net jei spektaklis nebebus rodomas – jis liks manyje. Kiekvienas vaidmuo atskleidžia kažkokį naują atspalvį mumyse, tad Valdininkė toliau gyvens manyje“.

„Pašaliniams draudžiama“ rodomi gruodžio 28–29 d. Klaipėdos dramos teatre.

Bilietai www.kdt.lt

Kalėdos jau ne už kalnų, tad visai čia pat – ir dovanų teikimo metas. Jei nespėjote artimiesiems nupirkti visko, ką planavote, dar ne per vėlu juos nustebinti išmaniomis dovanomis. „Tele2“ tęsia kalėdines nuolaidas ir siūlo šeimos narius arba save apdovanoti bendravimo laime arba išmaniomis laisvalaikio galimybėmis už mažą kainą.

Pasiruošimas Kalėdoms dar nesibaigė – pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymais ir įsigykite norimus išmaniuosius prietaisus. Daugiau apie visus pasiūlymus galite sužinoti www.tele2.lt.

Populiariausi planai – net pusę metų nemokamai!

Kalėdos – laikas ne tik šeimai, bet ir savo asmeniniams poreikiams. Dabar yra pats geriausias laikotarpis išsirinkti sau tinkamiausią pokalbių planą – užsisakant 2 GB, 5 GB, 10 GB, 25 GB arba 50 GB pokalbių planus, pirmus 6 mėnesius juos bus galima išbandyti nemokamai. Planų kainos prasideda nuo 9,90 Eur ir galioja, kai sutartis sudaroma 24 mėn. terminu. Pasiūlymu pasinaudoti galima iki gruodžio 24 d. imtinai.

Papildomos naudos laukia ir tų, kurie nori įsigyti kokybišką nešiojamąjį internetą. „Tele2“ siūlo specialų kalėdinį pasiūlymą – užsisakant 200 GB nešiojamo interneto planą už 14,90 Eur per mėnesį, už 1 Eur bus galima gauti ir vieną išmanų įrenginį, kurį galima pasilikti sau arba nustebinti artimą žmogų.

Tarp tokių daiktų už 1 Eur – siurblys-šluota „Samsung Jet 60 turbo“. Jis pasižymi pažangia valymo technologija, skaitmeniniu keitiklio varikliu, oro srautą optimizuojančia aerodinamine oro sistemos konstrukcija bei specialia oro filtracija, kuri sulaiko smulkias dulkių daleles.

Užsisakant nešiojamojo interneto planą, už 1 Eur taip pat galima gauti televizorių „Xiaomi UHD LED TV A2“. Minimalistinio dizaino, 32 colių įstrižainės televizorius pasižymi galingais garsiakalbiais, taip pat galimybe transliuoti vaizdus tiesiai iš išmaniojo telefono bei galingu procesoriumi ir dažniausiai naudojamais prievadais.

Išmanieji įrenginiai – neįtikėtinai mažomis kainomis

Jei artimą žmogų norite nustebinti aukštos klasės įrenginiu, galite padovanoti „Samsung Galaxy S23“ išmanųjį telefoną su ypač kokybiška kamerų sistema bei dirbtinio intelekto technologija gyliui ir raiškai pagerinti net esant prastam apšvietimui. Be to, telefone įmontuota ilgai neišsikraunanti baterija, o akį džiugins stilingas ir spalvingas dizainas. Dabar šis telefonas kainuoja vos nuo 699 Eur (ankstesnė kaina – nuo 899 Eur).

Per Kalėdas puikia dovana gali tapti ir naujas išmanusis telefonas, kuriam nereikės išleisti daug pinigų. Už ypač gerą kainą dabar galite įsigyti lengvą ir ploną išmanųjį telefoną „Xiaomi Redmi 12“. Dėl dirbtinio intelekto algoritmų ir vaizdo fiksavimo technologijos, raiškiai filmuoti bei fotografuoti su šiuo įrenginiu galima ir tamsoje. Telefonas pasižymi ir funkcionalia 50 MP raiškos pagrindine kamera, turi didelį 6,79 colių, aukšto atnaujinimo dažnio ekraną ir talpią bateriją, kurios pakaks daugiau nei parai. Jis dabar kainuoja vos 139 Eur (ankstesnė kaina – 179 Eur).

Kur kas pigiau dabar galite įsigyti ir išmanųjį telefoną „Samsung Galaxy A54“, kuris išsiskiria aukšta kokybe ir dideliu našumu, kurį užtikrina galingas procesorius. Telefonas pasižymi itin talpia baterija, todėl neiškraus net juo naudojantis visą dieną. Be to, įrenginyje įmontuotos aukštos kokybės kameros, kurios leis užfiksuoti ryškius vaizdus tiek darant asmenukes, tiek aplinkos nuotraukas ar vaizdo įrašus. Šis įrenginys kalėdiniu laikotarpiu kainuoja nuo 349 Eur (ankstesnė kaina – nuo 369 Eur).

Ne ką mažiau trokštama dovana – belaidė garso kolonėlė „JBL Flip 6“. Ši belaidė garso kolonėlė pasižymi dviejų krypčių garsiakalbių sistema. Žemųjų dažnių garsiakalbis užtikrina dar sodriau skambančias melodijas, o atskiras aukštų dažnių garsiakalbis suteikia joms ryškumo. Įrenginys yra atsparus drėgmei ir dulkėms, o pilnai įkrauta baterija veikia net iki 12 val.

Mylimą žmogų taip pat galite pradžiuginti aukštos kokybės belaidėmis ausinėmis „Samsung Galaxy Buds FE“. Nepaisant savo kompaktiško ir minimalaus dizaino, šios ausinės suteikia aktyvų triukšmo slopinimą ir aukštą garso kokybę. Ausinės turi skirtingus antgalius, tad tiks kiekvieno melomano ausiai. Jas galima suporuoti ir su visais mėgstamais „Galaxy“ įrenginiais – telefonu, laikrodžiu ar kompiuteriu.

Eidamas 95-uosius mirė Laisvės kovų Šilalės krašte ir Pietų Žemaitijoje rezistentas, partizanas, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos vado Rūtenio-Lukšto partizanų būrio vado Jono Kentros-Rūtenio jauniausias brolis, Vilniaus universiteto istorijos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio vaizdo metraštininkas, pedagogas, visuomenininkas, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiaus kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Šilalės garbės pilietis Albinas Kentra.

A. Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. 1945 m., prasidėjus antrajai Sovietų sąjungos okupacijai, visi šeimos nariai davė priesaiką, tapdami Rūtenio būrio partizanais. 16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo partizanų ryšininkas su civiliais gyventojais, rinko šaudmenis, ginklus, amuniciją, teikė žinias partizanams.

1946-ųjų vasarą A. Kentra buvo suimtas ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką jis buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau – griežto režimo pataisos darbų kolonijoje Rasų gatvėje, o 1949-aisiais išvežtas į Spasko lagerį Kazachstane.

Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius – dvi seserys kalintos lageriuose, trys broliai partizanai žuvo už Lietuvos nepriklausomybę.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-aisiais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam jaunuoliui pavyko gauti vidurinės mokyklos brandos atestatą, o vėliau studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą, laisvai kalbėjo vokiškai. Baigęs studijas A. Kentra dirbo pedagoginį darbą Vilniaus universitete,  įkūrė audio centrą.

Ištrauka iš knygos „Albinas Kentra-Aušra“: „Turime saugoti savo žemę“

A. Kentros atsidavimas ir didžiulė meilė Tėvynei, kova už jos laisvę daugybę kartų rizikuojant savo gyvybe, neliko nepastebėta. Ši legendinė asmenybė apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992-11-18), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998-11-17), jam suteiktas kario savanorio statusas (2000 m.), jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002-01-16), I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2010 m.), Šv. Kristoforo statulėle už gyvenimą, skirtą Vilniui (2016 m.), už aktyvų rūpinimąsi Lietuvos istoriniu bei materialiuoju paveldu skirta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija (2008 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius už nuopelnus Lietuvai 2019 m. kovo 11 d. įteikė statulėlę „Laisvės žinia“, 2020 m. sausio 13 d. įteikta Laisvės premija.

2013 m. liepos 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu A. Kentrai suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas. Minint Albino 90-metį (2019-03-29), Žemaičių kultūros draugija už Žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką įteikė „Žemaičio aukso ženklelį“, Draugijos prezidiumas papildomai jam įteikė retą mažo tiražo (99 vnt.) „Žemaičių šlovės žvaigždę“, pažymėtą Nr. 90. Laptevo jūros tremtinių brolija 2019 m. įteikė A. Kentrai už tiesos liudijimą, tremčių ir laisvės kovų istorijos skleidimą Lietuvoje ir pasaulyje Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalį. 2020 m. kovo 11 d. Žemaičių kultūros draugija Trakų pilyje Albinui įteikė Žemaitijos valdovų medalių kolekciją. Šventojo Kristoforo titulo ir statulėle apdovanojimo ceremonijoje A. Kentra sakė: „Rašydamas metraštį pastebėjau, kad mūsų svajonės, siekiai ir darbai buvo yra ir lieka prasmingi tik sąskambyje su Tautos giesme.“ Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. sausio 13 d. savo kalboje A. Kentra pabrėžė, kad šią premiją skiria savo broliams, seserims, tėvams, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

„Dėl Laisvės aukojosi daug kilnių žmonių, ypač kaimo žmonių, kurie visomis išgalėmis rėmė ir saugojo Laisvės kovotojus. Jiems buvo svarbu, kad ji neatitektų atėjūnams, kad ji amžiams išliktų Lietuvai. Dėl to daugeliui teko išgyventi tardymų, kalėjimų, tremties kančias. Laisvės kovotojai, kaip jų tėvai ir protėviai, gynė ne tik Lietuvos laisvę, bet ir kiekvieną žemės pėdą. Dėl šios žemės, į kurią šiandien mes beriam pavasario grūdą, jiems jauniems numirt reikėjo. Todėl turime ypač saugoti savo žemę, – sakė A. Kentra. – Lietuva vienui viena be jokios karinės pagalbos iš svetur kovojo dėl savo Laisvės su galingiausia totalitarine pasaulio valstybe Sovietų sąjunga, vėliau pavadinta Blogio imperija. Daug laiko praeis, kol pasaulis tą supras“.

Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Pečeliūnas 2019 m. kovo 11 d., minint 29-ąsias laisvos Lietuvos metines, LR Seimo Kovo 11-osios salėje kalbėjo:

„A. Kentrą atsimename kaip Sąjūdžio metraštininką. Bet jo gyvenimo kelias, šiemet jau sukakus 90 metų, yra daug ilgesnis ir sudėtingesnis. <..> 1946 m. suimtas, nuteistas Sovietų sąjungos karo tribunolo, kalėjo Šilalės, Vilniaus kalėjimuose, Spasko lageryje. 1954 m. grįžo į Lietuvą iškreipta pavarde Klentva. Dėl tos klaidos per vienerius metus Kaune galėjo baigti keturias gimnazijos klases, nes tarnybos nesuvedė, kad čia kitas asmuo – buvo niekuo neužkliuvęs. 1955–1960 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, 1962 m., būdamas eilinis mokytojas, įstojo į Leningrado (dabar Sankt Peterburgo ir per amžius taip vadinto) universiteto aukštuosius pedagogikos kursus, įsteigtus aukštųjų mokyklų dėstytojams. Baigęs dvejų metų studijas galėjo rinktis bet kurią aukštąją mokyklą Sovietų sąjungoje, kurioje norėtų dirbti, bet pasirinko Vilniaus universitetą. 1965–1995 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyr. dėstytoju, įkūrė Anglų kalbos audiovizualinį centrą, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas. Taip buvo pralaužta informacinė skylė geležinėje Sovietų sąjungos uždangoje. Demokratinių valstybių radijo laidos lietuvių ir rusų kalbomis buvo blokuojamos visoje Sovietų sąjungoje, o buvusių Antrojo pasaulio karo sąjungininkių transliuojamos anglų ir kitomis kalbomis nebuvo trukdomos. Taip partizaninį Lietuvos pasipriešinimą A. Kentra pakeitė neginkluota, kultūrine tautos išlaisvinimo kova.

Nuo 1965 m. ėmė filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. Dabar cituoju Albiną.

„Mano archyve yra ne viena dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 m. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostose, bet ji dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas.

Prasidėjus Sąjūdžiui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, rengė 1991 m. sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Spaudos rūmų ir kitus puolimus pasaulis pamatė tą pačią dieną. 1994–1996 m. parėmė čečėnų tautos laisvės kovą. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, ištisa žymių Lietuvos žmonių galerija. <...>

1989 m. drauge su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. <...> Iniciatyvinės veiklos, trukusios daugiau kaip 15 metų, atkuriant šitą pastatą rezultatas – Lietuvos paveldo objektas, pritaikytas istorijai ir kultūros veiklai“.

A. Kentra buvo įsitikinęs, kad pirmiausia reikia rūpintis kitais, o ne savimi. Jis atsisakė didelės kompensacijos už lageryje praleistus metus, nes ji mokama iš valstybės biudžeto.

Miško brolis Albinas atstovavo visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę, skatino siekti, kad nebūtų užmiršti mūsų seneliai, proseneliai, jų darbai ir šventos kovos, kad visad būtų gyvas sukilėlių, savanorių, partizanų atminimas, kad būtų branginama, ginama ir ateities kartoms išsaugota gimtoji žemė ir kad jos nemindžiotų okupantų arba perėjūnų batai.

Pažinojusieji A. Kentrą atsimena jį kaip be galo savitą, neeilinį, laisve švytintį žmogų. Ir ta laisvė – pareiga Dievui ir Tėvynei, savo Tautai ir Valstybei. Šlovė Lietuvos didvyriams, jų atminimas liks mūsų širdyse!

A. Kentra laidojamas gruodžio 22 d., 15 val., Šilalės miesto kapinėse. 14 val. A. Kentros atminimui Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios.

Algirdas AUŠRA

Neseniai įkurtai Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai, šiuo metu vienijančiai šešiolika narių bei visada laukiančiai naujų, vadovauja taryba bei pirmąja jos pirmininke išrinkta veiklioji profesionalė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Ji ir pasakoja apie naujai susikūrusios asociacijos kasdienius darbus, gražias planuojamas veiklos kryptis ir ateities lūkesčius.

Kada ir kokių kilnių siekių vardan buvo įkurta Valstybės scenos meno įstaigų asociacija?

Valstybės scenos meno įstaigų asociacija įsikūrė tik šių metų rugsėjo mėnesį. Iki tol veikė analogiška asociacija, tačiau juridiškai ji baigė savo gyvavimą, tad prireikė steigti naują.

Ši asociacija jungia ir atstovauja valstybines, nacionalines profesionalaus scenos meno įstaigas, teatrus ir koncertines įstaigas. Narėmis gali tapti ir Savivaldybių koncertinės organizacijos ar teatrai ir kiti juridiniai asmenys, pripažinti profesionaliais teatrais ar koncertinėmis įstaigomis. Kiekvienas prašymas jungtis yra svarstomas, o sprendimas priimamas Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos taryboje.

Tai - savanoriškas, savarankiškas susivienijimas, išsirinkęs tarybą iš septynių narių bei jos pirmininką.

Asociacijos narių palaikoma ir drąsinama ėmiausi pirmininko pareigų ir atsakomybės. Valstybės scenos meno įstaigų asociacija apjungia solidžias ir valstybės patikėtą piliečių kultūros labui misiją vykdančias koncertines įstaigas, teatrus bei meno kolektyvus. O tai reiškia – daug kasdienio ir svarbaus administracinio darbo, kurį kasdien nudirba  taip pat ir vykdantysis direktorius.  

Asociacija atstovauja savo narius  valstybinėse institucijose; dalyvauja įvairiuose teisėkūros procesuose, t.y. pataria ir išreiškia nuomonę apie scenos meno įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, teisės aktų kūrimą ir priėmimą, siūlo ekspertus įvairioms komisijos, taryboms prie Kultūros ministerijos. Interesų atstovavimas asociacijos narių ir valstybės labui yra dalis nacionalinį kultūros interesą atstovaujančios asociacijos misijos ir viena iš jos funkcijų.

Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai patikėta ir daugybė kitų svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, projektai, kuriais siekiama pagerinti atstovaujamų įstaigų darbuotojų finansinę, socialinę padėtį, įstaigų finansavimą. Bendrąja prasme, asociacija domisi viskuo, kas vyksta profesionalaus scenos meno lauke, o tada reaguoja ir veikia atsižvelgdama į bendrus narių interesus, kurie, savo ruožtu, atspindi nacionalinį kultūros puoselėjimo interesą.

Kokias meno įstaigas jungia asociacija? Gal laukiate ir naujų narių?

Asociacija šiuo metu jungia 16-a profesionalių Valstybės scenos meno įstaigų: Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinį Kauno dramos teatrą, valstybines įstaigas – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Lietuvos valstybinį pučiamųjų orkestrą, Kauno filharmoniją, Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, Valstybinį chorą „Vilnius“, Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir kt. Mūsų esami ir būsimi nariai yra  dramos ar lėlių teatrai, koncertinės įstaigos, chorai, ansambliai. Asociacijos jungiamų kolektyvų žanrų įvairovė - labai didelė.

Veikiame tik trečias mėnuo, tad tai tik pradžių pradžia. O darbų jau teko nuveikti labai daug. Greitu laiku pasirodys daug teisės aktų, įstatymų įsigaliojančių nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip pavyzdžiui Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymas. Mes, kaip asociacija, labai aktyviai dalyvavome svarstymuose, diskusijose, teikėme siūlymus įstatymo rengėjams, Kultūros ministerijai, nes tai tiesiogiai susiję su atlikėjų darbo apmokėjimo sistema. Iki šiol veikusi sistema, mūsų manymu, buvo tinkamai sustyguota, motyvuojanti. Siekėme išlaikyti esmines jos nuostatas. Ir mums pavyko.

Nuolat gauname raštus iš Kultūros ministerijos su planuojamais pakeitimais ir naujovėmis. Esame puikūs pagalbininkai Kultūros ministerijai, nes pastarajai nereikia eikvoti laiko ir pastangų kreipiantis į kiekvieną scenos meno įstaigą atskirai. Asociacija ne tik informaciją išplatina, bet ir ją surenka, pavyzdžiui, apibendrina scenos meno profesionalų nuomones bei pateikia atsakymus Kultūros ministerijai.

Artimiausias planas - žinoma, asociacijos narių plėtra.

Asociacijos veiklos kryptys?

Atsinaujinusi asociacija aktyviai veikia, tad kartu atsinaujina ir darbo kryptys. Pradėjome nuo greitų reakcijų, nuomonių išreiškimo  suinteresuotoms valstybės institucijoms. Šiuo metu asociacija dirba lyg gaisrininkų komanda: kyla žiežirbos, o mes jas skubiai gesiname, t.y. sprendžiame neatidėliotinas šios srities problemas, kurios reikalauja profesionalaus dėmesio ir veiksmų. Kiek vėliau imsimės įsisenėjusių ir, sakyčiau, esminių problemų. Pastarųjų sprendimas, suprantama, reikalauja išsamios ir kruopščios analizės. Tarpe šių problemų yra kultūros darbuotojų socialinės problemos, atlikėjų paruošimo spragos, ir kt.  Šios problemos žinomos, tačiau nebuvo variklio ar valios jas spręsti.

Iš principo,  asociacijos atstovaujamos veiklos sritys labai plačios. Pirmame asociacijos narių suvažiavime sugeneruota daugybė veiklos idėjų. Ateityje Valstybės scenos meno įstaigų asociacija planuoja inicijuoti ir savus projektus, kurie būtų įdomūs ir naudingi visiems mūsų nariams.

Tarp strateginių projektų – nauji, dar neplėtoti veiklos barai.

Gal bendradarbiausite su panašiomis užsienio asociacijomis?

Žinoma. Nes analogiškų susivienijimų, asociacijų pasaulyje tikrai yra. Galų gale, kiekvienas iš asociacijos narių priklauso kokiam nors pasauliniam savo srities organizacijų tinklui. Tai - mūsų ateities perspektyva.

Gal planuojate ir stengtis pritraukti lėšų ar skatinti verslą remti menininkus? Kad verslo parama menui vis labiau taptų gero tono ar mados ženklas, o ne parama vargstantiems.

Tai irgi yra vienas iš mums labai svarbių klausimų. Ta kryptimi planuojame sistemingai dirbti.

Gal iš valstybės pusės trūksta tam palankių įstatymų?

Būtina inicijuoti tam tikrų įstatymų patobulinimą ar atsiradimą, o tai, žinia, nebūna greiti procesai. Ši sritis mums labai svarbi, tad planuojame pradėti nuo klausimų kėlimo, o tada nuosekliai ieškosime sprendimų.

Greičiausiai teks pasirūpinti ir pačios asociacijos įvaizdžiu ar „ūkiu“.

Turime susikurti savo prekės ženklą, internetinę svetainę, kur talpinsime nariams aktualią, teisinę, metodinę, veiklą pristatančią informaciją Siekiame, kad visa informacija būtų sukaupta vienoje vietoje bei taptų lengvai prieinama jos ieškantiems.

Žaneta SKERSYTĖ

Apie pranešamas žinias dažnai sa­koma: yra dvi naujienos – viena ge­ra, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenu­ste­bino. Žinoma, kalbama apie Europos Sąjungos vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausio lygio su­sitikimo rezultatus, kurie ir nu­džiu­gino, ir nuliūdino. Bet optimizmo bu­vo daugiau.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Bent trims įstaigoms pagrasinus, kad jei nebus pakelti įkainiai už jų teikiamas paslaugas, jos bankrutuos, savivaldybės tarybos valdančioji dauguma praėjusį ketvirtadienį vienbalsiai pritarė įkainių padidinimui – po naujų metų rajono gyventojai už atliekų išvežimą, slaugos lovą ligoninėje ir mirusių artimųjų laidojimą mokės gerokai daugiau nei iki šiol. Tačiau įrodinėdami, jog kitos išeities esą nėra, mat brango elektra, kuras, o nuo sausio kyla ir minimali mėnesio alga, vietos politikai apie tai, kad gyventojams mokesčių našta gali tapti nepa­keliama, net nediskutavo. Nors Šilalės rajonas pagal vidutinio atlyginimo dydį yra trečias nuo galo tarp

60-ies savivaldybių, o vidutinė pensija mažesnė tik Pagėgiuose – Šilalės rajono senjorai gauna vieną mažiausių pensijų šalyje.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Baigiantis metams, įprasta apžvelgti nuveiktus darbus, pasidžiaugti laimėjimais, pasižadėti kitąmet „susiimti“, jeigu kas nepavyko. Ypač tai svarbu žmonėms, kovojantiems su liga, priklausomybe.

Žydrūnė MILAŠĖ

A. Lizunenko asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Popiežius Pranciškus yra pasakęs, kad tikram mūsų gyvenimo džiaugs­mui išsiskleisti trukdo ne tai, jog kažko mums trūksta, bet tai, kiek bandome sugrūsti į savo gyvenimo kelionmaišį. Pasak popiežiaus, „laimingas gyvenimas yra toks, ku­ris išvalytas nuo viso to, ko mums iš tiesų nereikia“...

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas

Šilalės kultūros centro nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Gruodžio 22 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras vadovaujamas vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo pristato ypatingą koncertą „Mes laukiam Kalėdų“. Visi esate labai laukiami: kviečiame atvykti, mėgautis muzika ir šventes pasitikti kartu!

Kas sušildo šventų Kalėdų laukimą ne menkiau nei dosniai dalijamas gerumas vieni kitiems, šventiniai valgiai, kuriais Kūčių vakarą dalijamės su pačiais artimiausiais ar karšto gėrimo puodelis prie prakartėlės daugybės žiburių apšviestoje miesto aikštėje? Žinoma – Kalėdų giesmininkų balsai, šlovinantys Jį, užgimusį atpirkti pasaulio nuodėmių ir palengvinti žmonių vargus savo beribe meile.

Apie tai byloja visų šioje šventinėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro programoje skambančių krikščioniškų giesmių žodžiai. Šiandien, kai pasaulį laiko apgaubusi tamsa, ne meilė, karai, žudymas, neapykanta, šis koncertas – tai puiki proga apmąstyti paskutinės Advento savaitės prasmę.

Be kita ko, tai dar ir proga išgirsti retai koncertuose girdimą teatro chorą, kurį įprastai matome ir girdime dalyvaujantį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose. Čia jis taps pagrindiniu scenos veikėju, vadovaujamu ir diriguojamu vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo. Negana to, solistų vaidmenyje išgirsime ir balsinguosius choro artistus – Saulę Narvydienę, Ernestą Stankutę, Farshadą Abbasabadi, Vilių Trakį. Taip pat išgirsime vieno iš choro naujokų – tik šio sezono pradžioje prie kolektyvo prisijungusio italų dainininko ir kompozitoriaus Ivano Cancialosi – giesmę „Pater noster“ (Tėve mūsų). Chorui akompanuos koncertmeisterė Aušra Valentienė ir specialiai šiam koncertui susibūręs teatro muzikų instrumentinis ansamblis, kurį sudaro klavišininkas Carmelo Giuseppe Longo, kontrabosininkė Martyna Rudelytė (keliuose kūriniuose ji taip pat atliks ir vokalines improvizacijas) bei perkusininkas Gintautas Stankevičius. Koncerto programą komentuos Dalia Kužmarskytė.

Koncerto programoje susijungs krikščioniškos giesmės iš Senojo ir Naujojo Pasaulių. Pirmajam atstovaus tiek geriau žinomos kalėdinės melodijos – tokios kaip tikinčiuosius džiaugsmingai garbinti Dievą Vaikelį kviečianti giesmė „Adeste fideles“ (Ateikite, žmonės) ir koncerto pabaigoje „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“ visiems linkinti tradicinė anglų giesmė, tiek mažiau žinomos senovinės giesmės ar pirmąkart Lietuvoje skambėsiantis I. Cancialosi kūrinys. Tuo tarpu Naujasis Pasaulis krikščioniškos muzikos repertuarą gerokai papildė afroamerikietiškos kilmės religinių giesmių žanrais – tradiciniais spiričiueliais ir autoriniais gospelais. Joms ir skirta didžioji šios programos dalis.

Chormeisteris V. Konstantinovas pasakoja kuo jam ypatingas spiričiuelis „Elijah Rock“, aranžuotas šio žanro puoselėtojo Jester Hairston. „Šis 20 a. pradžioje gimęs kompozitorius, aranžuotojas, chorų dirigentas ir aktorius autentiškus spiričiuelius girdėjo dainuojant savo senelę, dar menančią  vergovės laikus. Jester Hairstonas (mirė sulaukęs 99-erių 2000 m.) šią dėl rasinės diskriminacijos sunkiai besiskinančią kelią kultūrą kėlė naujam gyvenimui, jau ir akademinėje, chorinėje terpėje. Turėjau laimės matyti jį gyvai, diriguojant jungtiniam chorui savo garsųjį „Amen““,- didžiuojasi V. Konstatinovas.

KVMT inform.