Publikacija parengta pagal knygą „Albinas Kentra-Aušra“
Lietuvos laisvės kovų draugija „Miško broliai“ (toliau – Draugija) beveik 20 metų kovoja dėl nuosavybės teisių į pastatus, esančius Labdarių g. 10 ir Totorių g. 9 Vilniuje (toliau – pastatai). Šių dviejų pastatų komplekso istorija labai paini ir tragiška, iki šiol kaitinanti valdžios biurokratų aistras, norą pasipelnyti, lūkesčius nusavinti ar perparduoti Draugijos pastangomis iš griuvėsių prikeltus pastatus.
1990–1991 m. Draugija, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, ieškojo buveinės savo veiklai. Surinkusi istorinius duomenis ir informaciją, sužinojusi, jog 1919 m. iš minėtų pastatų išėjo šimtas savanorių ginti Lietuvos nepriklausomybės, Draugija, siekdama įprasminti laisvės kovas, skatinti tautiškumą ir pilietiškumą, nusprendė įkurti muziejų laisvės kovoms atminti ir tuo pagrindu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą (taip anksčiau vadinosi savivaldybė – aut. pastaba) dėl galimybės perduoti išlikusius pastatus, tiksliau, pastatų griuvėsius, esančius Totorių ir Labdarių gatvių sankirtoje Vilniuje, Draugijos nuosavybėn.
1991 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto meras raštu Nr. 02-74-2726 kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybės perduoti pastatus Draugijai, o Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas raštu Vilniaus miesto merui patvirtino, kad sutinka finansuoti pastatų atnaujinimą, jeigu „pastatas bus paskirtas ir perleistas minėtos organizacijos nuosavybei“.
1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė potvarkiu Nr. 428p pastatus Vilniuje, adresu Totorių, g. 9 ir Labdarių g. 10, neatlygintinai perdavė naudotis „Miško brolių“ draugijai, kuri turėjo čia numatyti patalpas ir Lietuvos politinių kalinių sąjungai, taip pat pirmajai atkurtai Vilniaus miesto Šaulių sąjungai ir Lietuvos politinių kalinių sąjungos Vilniaus skyriui. Tai buvo motyvuota pastatų istorine svarba ir „Miško brolių“ draugijos gautomis lėšomis kapitaliniam pastatų remontui. Potvarkyje Nr. 428p nurodyta: „Pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti neatlygintinai naudotis 1 punkte nurodytąjį pastatą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų - Miško brolių draugijai, kuriai lėšas šio pastato remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
1992 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto valdyba potvarkiu Nr. 1042V, vykdydama Vyriausybės potvarkį, perdavė pastatus Draugijai nurodydama, kad nekilnojamasis turtas yra perduodamas Draugijai „į balansą“.
1992 m. rugpjūčio 25 d. Draugija įregistravo nuosavybės teisę į pastatus, gavo leidimus projektavimo ir rekonstravimo darbams atlikti. Pastatai buvo kapitališkai rekonstruoti iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, LR Vyriausybės skirtų lėšų, Draugijai paaukotų fizinių ir juridinių asmenų lėšų, Amerikos lietuvių paramos bei organizuojant Krašto apsaugos savanorių ir Laisvės gynėjų talkas. Taip buvo atkurti Vilniaus centre rūmai Lietuvos nepriklausomybės gynėjų organizacijoms įsikurti.
Draugija 1994 m. gegužės 16 d. rašte Vilniaus miesto merui V. Jasulaičiui rašė: „Gerbiamas p. Mere, atsakydami į Tamstos paklausimą apie „Miško brolių“ pastatų Labdarių 10/9 gatvėje restauravimo eigą pranešame, kad pastatus perėmėme į Draugijos balansą 1992 m. birželio 26 d. „Miško brolių“ valdose 1992–93 m. buvo atlikti archeologiniai ir pastatų architektūriniai tyrimai. Taip pat atlikti projektavimo darbai (restauracijos koncepcijos ir pritaikymo-pasiūlymų projektas) ir projektų derinimai visose privalomose instancijose. Atlikta pritaikymo-pasiūlymų projekto ekspertizė. 1993 m. gruodžio mėn. užsakytos pastatų projektavimui, restauravimui ir atstatymui techninės sąlygos Vilniaus m. valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriuje. 1994 m. kovo 11 d. Vilniaus m. valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius aprobavo technines sąlygas vandens tiekimui ir kanalizacijai. Elektros, šilumos, telefono ir radijo tinklams bei pastatams projektuoti. 1994 m. kovo 23 d. gauta architektūrinė-planinė užduotis projektavimui (darbo brėžinių stadijoje). 1994 m. kovo-balandžio mėn. buvo atlikti pastatų architektūriniai matavimai. Pagal restauracijos koncepcijos ir pritaikymo-pasiūlymų projektą šiuo metu yra pradėti Pastatų projektavimo darbai.“
JAV pilietė Mira Kowarski Rothenberg Goldsman 1993 m. spalio 8 d. ir 1996 m. birželio 25 d. įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, 1997 m. gruodžio 23 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pastatų grąžinimo, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į jos tėvams priklausiusį nekilnojamą turtą adresu Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, Vilnius.
2000 m. birželio 26 d. Vilniaus savivaldybės Teisės departamento Nuosavybės teisių atkūrimo tarnyba informavo ieškovę, kad pastatai negali būti jai grąžinti natūra, nes 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo atlikta jų teisinė registracija „Miško brolių“ draugijos vardu. Savivaldybė patarė ieškovei kreiptis į teismą, kad ji galėtų įrodyti savo nuosavybės teises į minėtus pastatus Vilniaus centre.
2000 m. LR Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Gediminas Jakimavičius rašte Mirai Kowarski Rothenberg Goldsman rašė: „Mūsų nuomone, Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 1042V, kuriuo Senamiesčio seniūnijos valdyba buvo įpareigota perduoti pastatą Labdarių g. 10/9 į Lietuvos nepriklausomybės kovotojų – Miško brolių draugijos balansą, nebuvo pakankamas pagrindas pagal tuo metu galiojusius norminius aktus atlikti teisinės šio pastato registracijos „Miško brolių draugijos“ vardu. Manydami, kad Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 1042V 1.1p prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiui Nr. 428p įstatymų nustatyta tvarka, turėtumėte kreiptis į teismą, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą.“
Mira Kowarski Rothenberg Goldsman, padrąsinta Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko paskirto Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje G. Jakimavičiaus ir Vilniaus savivaldybės Teisės departamento tarnautojų, kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį apylinkės teismą dėl nekilnojamo turto grąžinimo, kad būtų atkurta nuosavybė į jos tėvams Jakobui Kovarski ir Rosai Jaffe priklausiusius pastatus, esančius Totorių g. 9 / Labdarių g. 10, Vilniuje.
2002 m. lapkričio 27 d. įvyko Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdis. Su M. K. Rothenberg Goldsman ieškiniu nesutiko „Miško brolių“ draugija, nes pastatas jai buvo perduotas LR Vyriausybės potvarkio Nr. 428p pagrindu, įregistruotas jos nuosavybės teise ir jos pastangomis atkurtas. Su ieškiniu nesutiko Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat šio ieškinio nepalaikė ir LR Vyriausybės atstovai. Lietuvos politinių kalinių sąjunga prašė ieškinį atmesti.
Teismo sprendime rašoma: „Trečiojo asmens LR Vyriausybės atstovas ieškinio nepalaikė. Paaiškino, kad 1992 m. Lietuvos nepriklausomybės kovotojų – Miško brolių draugija kreipėsi į LR Vyriausybę su prašymu skirti Draugijai patalpas. LR Vyriausybė dėjo pastangas, kad tokias patalpas surasti. Buvo nutarta skirti Draugijai pastatą Labdarių 10 / Totorių g. 9, Vilniuje. Vilniaus miesto valdyba teisėtai perdavė pastatą į Draugijos balansą. Skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos potvarkis teisėtas. Atlikta pastato teisinė registracija teisėta. Palaikė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos atstovo paaiškinimus. Prašė ieškinį atmesti.“
Teisėja Zoja Monid nurodė, kad „atliekant pastato teisinę registraciją, Draugijos privati nuosavybė įregistruota neteisėtai, nes nekilnojamo turto įstaigai, atlikusiai registraciją, nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pastato perdavimo Draugijos privačion nuosavybėn. Kadangi LR Vyriausybės potvarkyje Nr. 428p buvo nustatytas konkretus ir aiškus tikslas – neatlygintinai naudotis, t. y. panaudos teise ir tai nesukuria Draugijos privačios teisės į pastatą, todėl privati Draugijos nuosavybė į pastatą įregistruota neteisėtai ir turi būti panaikinta.“
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, panaikino Draugijos teisinę registraciją pastate Totorių g. 9 / Labdarių g. 10, Vilniuje. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teisėja Z. Monid garsėjo skandalingais sprendimais ir pasisakymais, jai buvo iškelta drausmės byla, dėl kurios į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK) kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė, siūlydama iškelti drausmės bylą teisėjai Z. Monid už teisėjo pareigų neatlikimą nagrinėjant civilines bylas. Tikėtina, teisėjai Z. Monid, priimant sprendimą dėl Draugijos pastatų nuosavybės panaikinimo, didelę įtaką padarė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje G. Jakimavičiaus prieš tai išsakyta nuomonė.
Tokiu būdu, praėjus dvylikai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, buvę sovietinės sistemos funkcionieriai padarė pirmuosius žingsnius ir negrįžtamą „indėlį“ nusavinant Lietuvos laisvės kovų „Miško brolių“ draugijos, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Vilniaus skyriaus, pirmosios atkurtos Vilniaus miesto Šaulių sąjungos ir pasaulio lietuvių organizacijų bendromis pastangomis atkurtus pastatus.
2003 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Kazio Kailiūno ir Stasio Pumpučio, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nustatyta ir patvirtinta, kad Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2002-11-27 sprendimu visiškai teisėtai ir pagrįstai panaikino 1992 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo atliktą pastato teisinę nuosavybės registraciją, motyvuodamas, kad LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkis Nr. 428p, kuriuo turtas buvo perduotas atsakovui naudotis neatlygintinai, nesukuria atsakovui privačios teisės į turtą ir kad šis turtas buvo įregistruotas neteisėtai. Panaikinus „Miško brolių“ draugijos nuosavybę, JAV ir Lietuvos pilietė M. K. Rothenberg Goldsman kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu, kad jai būtų atkurtos teisės į Draugijos atstatytus pastatus.
Vilniaus meras Artūras Zuokas 2003-11-10 rašte Nr. 01-34-2155 Draugijai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus Nuosavybės teisių atkūrimo poskyris ruošia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei Mirai K. Rothenberg Goldsman“.
2003 m. gruodžio 18 d. Draugija pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) kasacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino kasaciniam skundui pateikti. Draugija savo prašyme teigė, kad: „Kasacinį skundą pateikė iš naujo, tačiau praleido CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kasaciniam skundui paduoti. Atsakovas prašo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių: pirmąjį kartą kasacinį skundą pateikė laiku, t. y. iki 2003 m. birželio 10 d., tačiau jį buvo atsisakyta priimti vien dėl to, kad Draugijos atstovo įgaliojime nebuvo numatyta teisė paduoti kasacinį skundą. Be to, ginčas vyksta dėl pastato, į kurį Draugija per dešimtmetį investavo daugiau, kaip 2,5 mln. Lt ir, neatnaujinus termino kasaciniam skundui paduoti, ginčo pastatas bus perduotas kitiems asmenims, todėl iškils reali grėsmė atsakovui neatgauti į šį pastatą investuotų lėšų.“
LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkės), Valentino Mikelėno ir Broniaus Pupkovo 2003 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį prašymo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą netenkinti ir praleisto termino neatnaujinti. LAT teisėjams svarbesnis argumentas buvo šešių mėnesių praleistas terminas nei „Miško brolių“ draugijai, Lietuvos politinių kalinių sąjungai ir Vilniaus miesto Šaulių sąjungai skirto pastato istorinė svarba bei Draugijos investuoti 2,5 mln. litų.
2005 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos direktoriaus Valdo Klimavičiaus, su UAB „Statybų projektų ekspertizės centras“, atstovaujamo direktoriaus pavaduotojos Silvos Jasiulionienės, pasirašė sutartį Nr. A64-4 dėl pastatų Totorių g. 9 / Labdarių g. 10 vertės ekspertizės atlikimo. Bendra sutartyje numatytų darbų kaina, įskaičiuojant mokesčius, – 25 000 litų.
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu „Statybų projektų ekspertizės centras“ 2005 m. birželio 28 d. pateikė pastato 2005-06-06 atliktos ekspertizės aktus, kurių parengimui vadovavo ekspertas A. Misevičius. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad korpuse Nr. 1 visas bendras patalpų plotas padidėjo 8,48 proc., o pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pakeista 15,5 proc. Korpuse Nr. 2 bendras patalpų plotas padidėjo 40,53 proc., pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pakeista 65,5 proc. Korpuse Nr. 3 sukurtas naujas patalpų plotas.
Iš tikro Draugija pastatuose pakeitė 63,5 proc. pagrindinių konstrukcijų ir sukūrė 44,35 proc. naujo ploto. Ji investavo 2,5 mln. litų, kurių dalis buvo gauta iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir valstybės paramos. Kaip teigia „Miško brolių“ draugijos pirmininkas Albinas Kentra, dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas rūmų atstatymui paaukojo gautą Nacionalinę premiją. Draugijos nariai taip pat aukojo ir rinko iš juridinių ir fizinių asmenų lėšas, neatlygintinai dirbo talkose, ieškojo rėmėjų užsienyje.
2005 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido įsakymą Nr. 30-1756, kuriame teigiama: „Atsižvelgiant į pil. Miros K. Rothenberg Goldsman 1998 m. sausio 19 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir į 1940 m. gruodžio 29 d. namo nacionalizavimo aktą Nr. 789, patvirtinantį, kad pastatas Totorių g. 9 / 8 Vilniuje buvo nacionalizuotas iš Rozos Kovarskienės-Levitatninės, ir į žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 1998 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. 2010/9-7611, ir į Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002-07-17 sprendimą, kuriuo buvo nustatyti faktai, jog Rose Kowarsky iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pastatą [...], Mira K. Rothenberg Goldsman (a. k. 4220115....) yra Rose Kowarsky, mirusios 1959-11-20, duktė, ir į Vilniaus apygardos teismo 2003-03-10 nutartį, kuria panaikinta pastatų Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, Vilniuje, teisinė registracija LLK – Miško brolių draugijos vardu, į UAB „Statybų projektų ekspertizės centro“ atliktą ekspertizę, kuria nustatytas statinių ploto ir pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų pasikeitimo procentas, ir į 2004-06-11 atliktus patikslintus statinių, esančių Totorių g. 9 / Labdarių g. 10, Vilniuje, kadastrinius matavimus:
1. Atkurti nuosavybės teises pilietei Mirai K. Rothenberg Goldsman (a. k. ...), gyvenančiai adresu: [...] New York 11201, JAV:
1.1. pastatą, plane pažymėtą indeksu 1A2p, kurio unikalus Nr. [....]-1010.
1.2. pastatą, plane pažymėtą indeksu 2A2p, kurio unikalus Nr. [....]-1021 su priestatais.
2. Nustatau, kad:
2.1. nuosavybės teises į pastatą nurodytą šio įsakymo 1.1 punkte yra atkuriamos, valstybei išperkant šį nekilnojamąjį turtą ir kompensuojant už jį vienu iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 10 p. nuostatų būdu, kurį po šio įsakymo pasirašymo pasirinks pilietė Mira K. R. Goldsman ir kuris bus nurodytas kitame Administracijos direktoriaus įsakyme.
2.2. nuosavybės teises į pastatą, nurodytą šio įsakymo 1.2. punkte atkuriamos natūra.
3. Perduodu pilietei Mirai K. Rothenberg Goldsman pastatą, nurodytą šio įsakymo 1.2. punkte, t. y. pastatą, plane pažymėtą indeksu 2A2p, kurio unikalus Nr. [....]-1021.
Pasirašo Administracijos direktorius Valdas Klimantavičius.“
Vilniaus miesto savivaldybė Draugijos neinformavo, kad yra išleistas Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pilietei M. K. Rothenberg Goldsman atkurtos nuosavybės teisės į vieną iš pastatų natūra, už kitą skirta piniginė kompensacija.
2005 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto meras A. Zuokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu pateikė raštą Nr. A51-16130-(33-PD-4) LR Aplinkos ministerijai, kuriame teigiama:
„2005 m. lapkričio 16 d. Vilniaus m. savivaldybėje buvo gautas LR Vyriausybės kanclerio 2005-11-15 prašymas Ministro Pirmininko pavedimu kartu su Aplinkos ir Teisingumo ministerijomis atsakyti į LLK – Miško brolių draugijos 2005-10-07 raštą (toliau – Raštas), adresuotą LR Ministrui Pirmininkui.
Informuojame, kad LR Vyriausybės 1992-04-30 potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti pastatus, esančius Labdarių g. 10/9, Vilniuje, LLK – Miško brolių draugijai (toliau – Draugija) neatlygintinai naudotis. Vykdydama šį LR Vyriausybės portvarkį, Vilniaus miesto valdyba 1992 m. birželio 4 d. potvarkiu Nr.1042V įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valdybą perduoti minėtus pastatus į LLK – Miško brolių draugijos balansą, kas buvo atlikta 1992 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamojo turto registre šie pastatai buvo įregistruoti, kaip privati Draugijos nuosavybė. [...]
2002-11-27 Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 1992-08-25 atliktą nekilnojamojo turto Totorių/Labdarių g. 9/10, Vilniuje, teisinę registraciją. Vilniaus apygardos teismas 2003-03-10 nutartimi atmetė LLK – Miško brolių draugijos apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. 2005-09-21 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas panaikino minėto pastato teisinę registraciją LLK – Miško brolių draugijos vardu. [...]
Kaip jau minėta, pastatai [...] nuosavybės teisėmis nepriklauso Draugijai, todėl Rašte nurodomi motyvai, kad Vilniaus m. savivaldybė siekia pasisavinti nekilnojamąjį turtą, yra visiškai nepagrįsti. Be to, minėtų korpusų įtraukimas į Vilniaus m. savivaldybės apskaitą yra numatyta siekiant pakeisti šių korpusų paskirtį ir įregistruoti 2004-06-11 pastatų kadastrinių matavimų nustatytus pakeitimus, o ne siekiant apriboti Draugijos teises naudotis pastatais, į kuriuos nuosavybės teisės nėra atkuriamos natūra. Atlikus minėtus veiksmus, bus sprendžiama dėl minėtų pastatų suteikimo Draugijai valdyti ir naudotis panaudos teise ar kitu teisiniu pagrindu, taip pat dėl šių pastatų rekonstrukcijos projekto įtraukimo į Valstybės investicijų numatytą 2008 metų programos projektą.
Taip pat informuojame, kad Draugijos nurodyti archyvo dokumentai bei 1940 m. sausio 1 d. draudimo polisas nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad nekilnojamasis turtas po 1940 m. nepriklausė Miros K. Rothenberg Goldsman tėvams. [...]
Informuojame, kad Vilniaus m. savivaldybės Administracijos 2005-11-17 raštu Nr. A51-153392-(18.3-TD-3) Draugija buvo informuota apie 2005-11-09 pasirašytą Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1756 ir nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ar pakeisti bei išaiškinta Draugijos teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto Administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo. Pasirašo meras Artūras Zuokas.“
Minėtame 2005-11-30 rašte meras A. Zuokas pats sau prieštarauja rašydamas, kad „Atlikus minėtus veiksmus, bus sprendžiama dėl minėtų pastatų suteikimo Draugijai valdyti ir naudotis panaudos teise ar kitu teisiniu pagrindu..“ ir taip pat informuoja Aplinkos ministeriją, kad 2005-11-09 jau yra pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1756 ir kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ar pakeisti, todėl Draugija turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo.
Draugija, sužinojusi, kad jų pastatų nusavinimo procese vienas iš aktyvių iniciatorių yra Vilniaus miesto savivaldybė, 2005 m. gruodžio 16 d. apskundė skandalingąjį savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1756 Vilniaus apygardos teismui. Gruodžio 28 d. teismas Draugijos skundą priėmė.
2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Klimavičius pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į Draugijos skundą, nurodydamas, kad jo pasirašytame įsakyme nurodyti teisiniai argumentai yra teisėti ir teisingi.
Draugija kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymą Nr. 30-1756 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pil. Mirai K. Rothenberg Goldsman“.
2007 m. sausio 22 d. LVAT teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Taminsko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininko) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėjos), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, Draugijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-02-24 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nutartyje pažymėta: „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktos dvi skirtingos išvados dėl pastato, į kurį nuosavybės teises atkurti natūra prašo apeliantė Mira Kowarski Rothenberg Goldsman, pakeistų pagrindinių konstrukcijų be viso bendro ploto, viršijančio buvusįjį procentinio dydžio. [...] Jeigu pagrindinės (laikančiosios) konstrukcijos sustiprinimo darbų vertė prilygsta visai buvusios konstrukcijos vertei arba yra už ją didesnė, visa konstrukcija laikoma pakeista ir į pastato pakeistų konstrukcijų dalį įskaičiuojama buvusios konstrukcijos vertė, šių teisės normos reikalavimų, apskaičiuojant pakeistų pagrindinių konstrukcijų dalį, turi būti laikomasi.“
2007 m. kovo 16 d. Draugija pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui Antano Rimvydo Čeplinsko parengtą istorinę pažymą, kurioje teigiama: „Kadangi skolininkas įsipareigojimo Vilniaus kreditų draugijai nevykdė, Kreditų draugija 1939 m. kovo 7 d. Kovarskio namą nutarė parduoti iš varžytinių. 1939 m. Kavarskių skola Vilniaus kreditų draugijai siekė 22 097,16 zlotų. Taigi, skola per 14 metų nei kiek nesumažėjo, o priskaičiavus procentus už palūkanas dėl vėlavimo dar labiau išaugo. Tai patvirtina pradinė namo kaina 1939 m. varžytinėse – 22 530,14 zlotų. Varžytinės turėjo įvykti 1939 m. liepos 3 d., varžytinių procesą nutraukė prasidėjęs karas. Beje, tuo metu praskolinto namo savininkė Roza Kovarskienė-Levitanienė gyveno JAV, jos turtą administravo patikėtinis Mauša Joffe. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos valstybės draudimo įstaigos 1940 m. sausio 1 d. poliso Nr. 262767 Jokūbo Kovarskio namas išliko įkeistas Vilniaus kredito bendrijai. Skolos suma – 78 930 litų. 1940 m. gruodžio 29 d. Kovarskio pastatas nacionalizuotas. Kaip matyti iš draudimo poliso, nacionalizacijos akto Nr. 789 ir prie jo pridėto dokumento „Nacionalizuojamo namo žinios“, negrąžinta paskola Vilniaus kredito bendrijai sudarė 78 930 litų. Kitos skolos už pastatą Vilniaus miesto savivaldybei, mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto taupomajai kasai, Kredito draugijai ir neužmokėti įsiskolinimai už komunalines paslaugas (vandentiekį ir kanalizaciją) papildomai sudarė 5 697,14 litų.“
Statinių ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas Draugijai rašė: „Susipažinęs su Jūsų 2009 m. sausio 12 d. rašte pateiktu S. Mitkaus teiginiu dėl mano 2007 m. gegužės 10 d. atliktos statinio dalies ekspertizės išvadų pranešu, kad šio teiginio formuluotė yra paini, man nesuprantama, todėl vienareikšmiško komentaro teigti galimybės nėra. Pirmiausia ekspertas S. Mitkus teigia, kad atliko savo ekspertizės tyrimą, tačiau jis (tyrimas) nepateiktas. Todėl neaišku, kokiu pagrindu deklaratyviai teigiama, jog akivaizdu, kad cituotų Lietuvos Respublikos nutarimo nuostatų nesilaikyta. Ekspertas S. Mitkus turėtų pateikti papildomą paaiškinimą teiginio daliai, išreikštai sakiniu „Ekspertas skaičiavo ne pakeistų konstrukcijų santykį su visa buvusia šių konstrukcijų verte, bet su išlikusių konstrukcijų verte.“ Tiesiogine formuluotės prasme negalima suprasti, kaip galima lyginti fizinę prasmę turinčią konstrukcijų kategoriją su jų verte. Pažymiu, jog mano atliktoje ekspertizėje visos buvusios konstrukcijų vertės, kategorija ar sąvoka „iš viso“ nebuvo taikyta išlikusios ir naujai pastatytoms dalims įvertinti sąlyginai pritaikius ekspertizės metu galiojusias kainas ir įkainius, neįvertinant išlikusių konstrukcijų nusidėvėjimo laipsnį. Ekspertas S. Mitkus 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 LR Vyriausybės nutarimo 64.4p dalį dėl pakeistų konstrukcijų proporcijos 50 proc. ribinio santykio skaičiavimo bando išaiškinti, tačiau jo aiškinimas yra klaidinantis, užkertantis kelią tiesai atskleisti. Paprasta klasikine aritmetinės triskaitės taisykle galima pasiekti tikslų atsakymą apie pakeistas ar išlikusias konstrukcijas ir be komentaro. Kiti komentarai gali būti teisinio pobūdžio, todėl vadovaujantis LR Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi jų neteiksiu, leisdamas pažymėti tik apie eksperto S. Mitkaus galimai nepakankamą kvalifikaciją nagrinėjamo klausimo, nes jo turimas specialiųjų žinių kvalifikacijos atestatas suteikia teisę atlikti tik statybos darbų vykdymo ir organizavimo projektų dalinę ekspertizę.“ Teismo eksperto VGTU profesoriaus, VGTU Teisės katedros vedėjo dr. Sigito Mitkaus atliktos pastatų vertinimo ekspertizės išvadas Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino nekvalifikuotomis.
2010 m. gruodžio 15 d. atliktos statinių Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 Vilniuje ekspertizės akte konstatuota, jog nuo 1992-06-26 iki 2005-11-09 (laikotarpis, kai Draugija buvo ginčo pastatų savininke) atlikti didelio masto statybos darbai – ginčo pastatų rekonstrukcija: visiškai rekonstruotas pagrindinis pastatas Totorių g. 9, paaukštintas 3 aukštas, uždėtas stogas, pastato viduje suprojektuotos salės. Atkuriamus pastatus projektavo architektė Janina Kalmantienė.
2011 m. spalio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), dalyvaujant Draugijos pirmininkui Albinui Kentrai, pareiškėjo atstovui advokatui Juozui Šeškevičiui, pareiškėjos Miros Kowarski Rothenberg Goldsman advokatams Eglei Mickevičiūtei Tiažkijienei ir Oskarui Silevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Juozui Listavičiui, viešame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-18 sprendimo administracinėje byloje neskundžiama nutartimi, jog LLK – Miško brolių draugija nuo 1992 m. iki 2005-09-21, t.y. per laikotarpį, kada nekilnojamojo turto registre buvo registruota kaip pastatų savininkė, ginčo viename pastate pakeitė 63,5 proc. laikančiųjų (pagrindinių) konstrukcijų ir sukūrė (padidino) buvusį pastatą 44,36 proc. nauju bendruoju plotu, kitame pastate pakeitė 61 proc. pagrindinių konstrukcijų ir sukūrė 46,20 proc. naujo bendrojo ploto, todėl pripažino Draugijos nuosavybės teise, pareiškėjos M. K. Rothenberg Goldsman skundą atmetė.
JAV ir Lietuvos pilietė M. K. Rothenberg Goldsman teismus dėl statinių Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 Vilniuje nuosavybės įteisinimo pralaimėjo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo priimtas sprendimas, kad Draugija iš perduotų jai griuvėsių sukūrė naują turtą. Teismas galutiniame sprendime Draugijai perduotos nuosavybės klausimo nebekėlė. Kadangi Draugija teismus laimėjo, toliau rūpinosi bei saugojo atkurtus pastatus.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Vyriausybė, dabar save laikanti šių pastatų savininke, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-09 įsakymo Nr. 30-1756 dėl M. K. Rothenberg Goldsman nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo neskundė ir tik Draugijos pastangų dėka įsakymas dėl M. K. Rothenberg Goldsman nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvo panaikintas ir šie pastatai nėra įregistruoti minėtos pilietės vardu. Priešingu atveju, dėl Vilniaus miesto savivaldybės vadovų pastangų minėti pastatai nuosavybės teise priklausytų fiziniam asmeniui, o ne Lietuvos Respublikai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė Vilniaus m. savivaldybės administracijos įsakymo net nekvestionavo, nes nelaikė pastatų savo nuosavybe. Dar daugiau. Teisminiame procese dėl M. K. Rothenberg Goldsman nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo Vyriausybė palaikė Draugijos poziciją dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo jos vardu.
V. Klimantavičius paklaustas, kodėl buvo išleistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1756, kuriame nurodyta atkurti nuosavybės teises pilietei Mirai K. Rothenberg Goldsman į vieną iš pastatų natūra, o už kitą skirti piniginę kompensaciją, paaiškinti negalėjo. Tikslinga priminti, kad V. Klimantavičius karjeros pradžioje dirbo Vilniaus m. savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėju, o nuo 2003 m. iki 2007 m. – Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriumi. 2010 m. tapo visuomeninio judėjimo „TAIP“, vadovaujamo A. Zuoko, nariu, 2011 m. su A. Zuoko ir Vilniaus koalicija buvo išrinktas Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariu. Greitai atsistatydino, nes būdamas palankiu merui A. Zuokui vykdytoju, vėl buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi.
2011 m. Draugija kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl nuosavybės į pastatus registracijos atkūrimo, bet Registrų centras, vadovaujamas direktoriaus Kęstučio Sabaliausko, atsisakė grąžinti Draugijai nuosavybės teises į pastatus, vadovaudamasis Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2002-11-27 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2003-03-10 nutartimi, kuria minėtos pilietės prašymu Draugijos nuosavybės teisės į pastatus buvo panaikintos. Kaip teigia K. Sabaliauskas, visus sprendimus nekilnojamo turto klausimais priimdavo Centrinė registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, kurios pirmininku buvo Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Nekilnojamo turto kadastrui ir registrui Romualdas Kasperavičius.
Nuo šio momento, o būtent – fiziniam asmeniui nepavykus įregistruoti savo nuosavybės teisių į pastatus, valstybė iš esmės pakeitė prieš tai teisminiuose ginčuose išreikštą poziciją ir ėmė laikytis nuomonės, jog pastatai nuosavybės teise priklauso būtent jai.
2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 244 Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė patikėjimo teise pastatus perdavė Valstybės turto fondui (dabar Turto bankui), todėl pastato įregistravimas Draugijos nuosavybės teisėmis buvo galutinai panaikintas. Nutarimą parengė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. A. Kubiliaus Vyriausybę tuo metu sudarė jo vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD), Lietuvos liberalų sąjūdis, vadovaujamas Eligijaus Masiulio, Tautos prisikėlimo partija, vadovaujama Arūno Valinsko, ir Lietuvos liberalų ir centro sąjunga, vadovaujama Artūro Zuoko.
Perduodant turtą Valstybės turto fondui, pastarasis prieštaravo ir siūlė jiems statinių neperduoti, nes gali kilti Draugijos „investuotų lėšų (2,5 mln. litų) atlyginimo arba žalos atlyginimo CK nustatyta tvarka klausimas.“ Draugija apie šio nutarimo svarstymą Vyriausybėje nebuvo informuota. Turtas Valstybės turto fondui perduotas pažeidžiant LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str. 5 dalį, nes patikėjimo teise turtas perduotas be privalomai pasirašyto turto perdavimo–priėmimo akto. Šį pažeidimą LR Vyriausybės kanceliarijai nurodė Valstybės turto fondas 2012-11-15 savo rašte Nr. 130-3R-2446.
VĮ „Turto bankas“, atstovaujantis Lietuvos valstybės turto interesams, pradėjo bylinėtis su Lietuvos valstybės kūrėjų ir nepriklausomybės gynėjų draugija.
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) kreipėsi į LR Vyriausybę su prašymu atsižvelgti į istorinį paveldą, atkurti teisingumą sugrąžinant „Miško brolių“ draugijai jos pastangomis ir surinktomis lėšomis iš griuvėsių prikeltus pastatus, skirtus Lietuvos laisvės kovų muziejui. Taip pat PLB rezoliucijoje buvo siūloma šiuos rūmus įtraukti į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą.
Vykdant Lietuvos ministro pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2012-08-17 rezoliucija Nr. 61-3158, Aplinkos ministerijoje 2012 m. rugsėjo 10 d. įvyko posėdis, kuriam pirmininkavo Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, posėdžio sekretorė – Svetlana Juozapaitienė. Posėdyje dalyvavo du ministro pirmininko tarnybos atstovai, dvi Teisingumo ministerijos atstovės, trys VĮ „Turto fondo“ (Turto banko) atstovės, vienas LGGRTC atstovas, trys LPKS atstovai, viena VPKTB tarybos narė, vienas Lietuvos advokatūros atstovas, „Miško brolių“ draugijos pirmininkas Albinas Kentra, Kovo 11-osios akto signataras Rimantas Astrauskas.
Posėdyje svarstytas klausimas dėl pastatų, esančių Vilniuje, Totorių g. 9/10, sugrąžinimo Draugijai naujai sukurto turto pagrindu, nes buvo atlikta darbų už 2,5 mln. litų. Ministro pirmininko A. Kubiliaus tarnybos atstovas, Politinės analizės ir reformų departamento Ekonomikos pažangos skyriaus patarėjas Vaclovas Medišauskas sakė, kad 1992 m. balandžio 30 d. LR Vyriausybės potvarkis Nr. 428p nesukūrė Draugijai nuosavybės teisės į pastatą. Potvarkiu buvo apibrėžtas konkretus tikslas perduoti pastatą neatlygintai naudotis. Pagal teismų praktiką tai reiškia tik perduoti neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, bet neperduoti nuosavybėn. Tai nurodė ir Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas savo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendime. Teisingumo ministerijos atstovės: Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Meškelytė ir Teisės sistemos departamento Teisės aktų projektų ekspertizės vyriausioji specialistė Eva Pekšienė pritarė ministro pirmininko tarnybos atstovui. V. Medišauskas buvo paprašytas informuoti posėdžio dalyvius apie pasitarimo, įvykusio 2012-06-29 pas Vyriausybės kanclerį, nagrinėjamo klausimo aptarimo rezultatus. Ministro pirmininko tarnybos atstovas informavo, kad „yra išreikštas politinis pritarimas dėl minėtų pastatų perdavimo nuosavybėn LLK – Miško brolių draugijai“.
Posėdyje nuspręsta: „Atsižvelgiant į tai, kad yra politinis pritarimas perduoti pastatus Vilniuje Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos nuosavybėn, tačiau šiuo metu tam nėra teisinio pagrindo, siūlyti Ministro Pirmininko tarnybai pavesti institucijai, atsakingai už valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendros politikos, kurios kryptis reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, formavimą, pateikti minėto įstatymo pakeitimą, numatant jame nekilnojamo turto perdavimo asociacijoms nuosavybėn atvejus ir sąlygas. Taip būtų sukurtas teisinis pagrindas politiniams tikslams pasiekti. Pasiūlyti LLK – Miško brolių draugijai apsvarstyti galimybę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių įgijimo sukūrus naują daiktą nustatymo.“
2012 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija raštu Nr. (1.11) 7R-7172 kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo atsižvelgiant į Draugijos iškeltos problemos tikslingumą. Rašte ministerija pažymi: „Valstybės turto valdymo politikos formavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose apibrėžtas Teisingumo ministerijos kompetencijos ribas. [...] Konstitucinis teismas savo nutarimuose pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tvarkomas taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio trečioje dalyje numatytam bendram reikalavimui valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, „kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. [...] Atsižvelgiant į tai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog negalima nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. [...] Kadangi pagrindinis asociacijų tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti, abejotina, ar atskiro subjekto nuosavybės problemų sprendimas keičiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir numatant jame išskirtinę galimybę valstybės nekilnojamąjį turtą perduoti asociacijų nuosavybėn yra suderinamas su pirmiau minėtais konstituciniais valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principais. [...] LLK – Miško brolių draugija turi teisinę galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jos pažeista ar ginčijama nuosavybės teisė į rekonstruotus pastatus ar jų dalis. [...] Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LLK – Miško brolių draugijos reikalavimai dėl pastatų, esančių Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, Vilniuje pagerinimo, gali būti teikiami remiantis ne tik daiktine teise, bet ir panaudos sutartimi, pavyzdžiui, reikalaujant minėtų pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai manytina, jog Aplinkos ministerijos protokole siūlomas sprendimas neturėjo būti formuluojamas nurodant konkretų reikalavimą, kurį LLK – Miško brolių draugija galėtų pateikti kreipdamasi į teismą.“ Raštą pasirašė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, buvęs Lietuvos liberalų sąjūdžio narys, aktyviai dalyvavęs partinėje veikloje – liberalų sąjūdžio valdybos darbe. Teisingumo ministru buvo Lietuvos liberalų sąjūdžio deleguotas, aktyvus Liberalų sąjūdžio narys Remigijus Šimašius.
Ilgai nelaukdama Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2012 m. spalio 15 d. raštu Nr. ((27.4-02)-5K-1219824)-6K-1208486 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybą. Jame teigiama, kad „Finansų ministerija pritaria Teisingumo ministerijos 2012-10-11 rašte išdėstytai nuomonei dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo tikslingumo teisinio vertinimo. Kartu turime rimtų abejonių, ar Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo pakeitimas, numatant jame valstybės nekilnojamo turto perdavimą asociacijos nuosavybėn, neprieštaraus įstatymo 8.1 straipsnyje numatytiems bendriems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, t. y. visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės. [...] Manome, jog priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimą, sukuriant teisinį pagrindimą perduoti asociacijoms valstybės nekilnojamą turtą nuosavybės teise, netikslinga.“ Raštą pasirašė finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, buvęs atsakingas už Nacionalinio fondo ir Turto valdymo departamentų bei VĮ „Turto fondas“ (Turto bankas) veiklą. Finansų ministro pareigas tuo metu ėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos deleguota Ingrida Šimonytė.
2016 m. spalį Draugija pakartotinai kreipėsi į LR Vyriausybę dėl jos 2012 m. nutarimo, kuriuo Draugijos turtas buvo perduotas „Turto bankui“, panaikinimo. Buvo gautas Finansų ministerijos atsakymas, kad Draugija šiuo klausimu kreiptųsi į teismą.
2017 m. sausio 16 d. VĮ „Turto bankas“, vadovaujamas direktoriaus Vaidoto Aleksiaus, pateikė Draugijai raštą, kuriuo buvo siūloma iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti dokumentus panaudos sutarčiai sudaryti, o atsisakius tai padaryti ir nesikreipiant į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo, reikalauta „atlaisvinti pastatus ir juos grąžinti „Turto bankui“ iki 2017 m. kovo 1 dienos“. Toliau rašoma: „Jų negrąžinus, kreipsimės į teismą dėl Draugijos iškeldinimo iš užimamų pastatų.“ Pasak „Turto banko“ vadovų, kadangi Draugija reikalavimų neįvykdė, pastatų savininkas 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu iškeldinti Draugiją iš ginčo turto, nurodydamas, kad atsakovė ginčo turtu naudojasi be teisinio pagrindo.
Draugija, nesutikdama su šiuo reikalavimu, pateikė priešieškinį, prašydama ją pripažinti pastatų statytoja ir tokiu pagrindu atkurti nuosavybės teisę.
„Miško brolių“ draugija vengė bylinėjimosi proceso su Lietuva, nes manė, kad tai sumenkins garbų Lietuvos vardą tarptautiniu mastu, norėjo taikiu būdu išspręsti kilusį ginčą. Bet valstybės institucijos laikėsi kitokios pozicijos nei Draugija, todėl buvo sunku paaiškinti tokį valstybės požiūrį į laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo kovų dalyvius.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė nutartį kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto Vilniuje, Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, perdavimo valstybės įmonei „Valstybės turto fondui“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vilniaus miesto apylinkės teismo kanceliarija 2021-12-18 parengė raštą Nr. 1B-26/2018 su skaitmenizuota bylos Nr. e2-290-734/2018 medžiaga ir išsiuntė į LR Konstitucinį Teismą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų: Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Danutės Jočienės ir Dainiaus Žalimo nusprendė prašymą ištirti, ar „LR Vyriausybės 2012-02-29 nutarimas Nr. 244, kuriuo LR Vyriausybė perdavė valstybės įmonei „Valstybės turto fondui“ valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pastatus [...] neprieštarauja Konstitucijos 23 straispniui bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės – teisingumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams“ atmesti ir grąžinti pirmos instancijos teismui be jokio sprendimo.
Tikslinga priminti, kad LR Vyriausybei, priėmusiai 2012-02-29 nutarimą Nr. 244, vadovavo TS- LKD partijos lyderis, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kurio pastangomis 2014 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju ir išrinktas pirmininku D. Žalimas. 2021 m. birželį LR Konstitucinio Teismo pirmininke išrinkta ir LR Seime, turinčiame TS-LKD ir liberalų partijų Seimo narių balsų daugumą, patvirtinta D. Jočienė, dalyvavusi teisėjų kolegijos sudėtyje, priimant nutartį atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi į LR Konstitucinį Teismą
2019 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. Vansevičienė, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovui Ernestui Knezevičiui, atsakovo „Miško brolių“ draugijos atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui, advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui, Draugijos pirmininkui Albinui Kentrai, atsakovo pagal priešieškinį VĮ Registrų centras atstovui Almantui Masioniui, trečiojo asmens ieškovo pusėje LR finansų ministerijos atstovui Erikui Čižiūnui, Rolandui Mockui, trečiojo asmens atsakovo pusėje Lietuvos politinių kalinių sąjungos atstovui vicepirmininkui Juozui Listavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškinį atsakovui „Miško brolių“ draugijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, ir atsakovo „Miško brolių“ draugijos priešieškinį Lietuvos Respublikai, VĮ Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir pripažinimo statytoju.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Gediminas Vagnorius, kuris būdamas LR Vyriausybės ministru pirmininku pasirašė LR Vyriausybės 1992-04-30 potvarkį Nr. 428p, ir kurio pagrindu atsakovui „Miško brolių“ draugijai buvo perduotas neatlygintinai naudotis ginčo pastatas bei išspręstas pastato remontui skiriamų lėšų klausimas. Jis nurodė, jog LR Vyriausybė, spręsdama šio pastato liekanų perdavimo klausimą atsakovui, turėjo omenyje ne pastato panaudos santykius, o pastato realų atidavimą šiai Draugijai, nes ši vieta istoriškai susijusi su Lietuvos nepriklausomybės kovotojais, sąvoka „perdavimas į balansą“ reiškė turto perdavimą nuosavybėn, kadangi valstybė tik kūrėsi ir nebuvo įstatymų, pagal kuriuos būtų buvę galima teisiškai suformuluoti sąvokas dėl turto perdavimo šios organizacijos nuosavybėn.
„Vyriausybės buvo aukščiausia valia nuspręsti, mes paprastai priimdavome nutarimą perduoti naudoti, bet tai nieko neturi bendro su panaudos sutartimi, kaip kas įsivaizduoja dabartiniais terminais. Tada savivaldybė paprastai turtą pervesdavo į savo balansą ir pagal tuo metu galiojančią tvarką tai būdavo suprantama kaip perdavimas nuosavybėn. Tokių potvarkių, ko gero, buvo šimtai. Tada nebuvo tokių įstatymų, net nebuvo dar susitarta, kaip mes įforminsime turto [perdavimą] į balansą ir visuomeninėms organizacijoms,“ – teisme sakė buvęs premjeras G. Vagnorius.
Teisėja R. Vansevičienė atkreipė dėmesį, kad LR Vyriausybės 1992-04-30 potvarkyje Nr. 428p buvo sakoma „pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti neatlygintinai naudotis pirmame punkte nurodytą pastatą, t. y. esamo ginčo pastatą, „Miško brolių“ draugijai, kuriai lėšas šio pastato remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, prireikus ir LR Vyriausybė“ ir teiravosi G. Vagnoriaus: ar tai yra 2 finansavimo šaltiniai: finansavimo ir paramos?
G. Vagnorius sakė: „Paramos. Tikrai paramos. Maloniai prašau atkreipti dėmesį, kad griuvėsiai yra niekas. Save gerbianti valstybė, tikriausiai, nesielgtų taip, t. y. neperduotų griuvėsių politinių kalinių, tremtinių organizacijoms su intencija, kad jie [savo lėšomis] sutvarkys ir grąžins valstybei. Čia jau būtų, sakyčiau, net neetiška taip įsivaizduoti. Buvo perduodami griuvėsiai su ta intencija, kad jie taps šitos Draugijos nuosavybe ir tarnaus valstybės reikmėms. O valstybė teiks paramą ir ne vien tik suteikdama galimybę, bet rems ir tolimesnę veiklą. Tai buvo tuo metu taip priimtina ir tai buvo vėliau įgyvendinama. [...] Buvo masiniai atvejai, kai buvo skiriama parama ne tik iš Vyriausybės rezervo, bet ir biudžetinės lėšos sporto organizacijoms, sporto draugijoms, religinėms, švietimo, kultūros ir kt. Labai dažnai buvo teikiama tokia parama ir tuo metu tai buvo vertinama kaip parama visuomenininkams. Tik atkreipiu dėmesį – reikia labai aiškiai matyti, atskirti privačius ir fizinius asmenis nuo visuomeninių organizacijų. Tuo metu buvo suprantama, kad visuomeninės organizacijos nėra pavieniai fiziniai asmenys, nes fiziniams asmenims parama nebuvo teikiama. Buvo teikiama parama [įvairioms] organizacijos, taip pat ir privačioms visuomeninėms organizacijoms.
Pagal minėtą LR Vyriausybės potvarkį Nr. 428p, šį pastatą Draugija turėjo atkurti ir naudoti savo ir visuomenės reikmėms, statybos darbams turėjo būti panaudotos VLIKO lėšos, o jų neužtenkant, numatytas finansavimas iš valstybės rezervo ir kitų biudžeto lėšų. Tuo metu nebuvo teisinio reguliavimo, kurio pagrindu būtų buvę galima aiškiai įvardinti finansavimo lėšas kaip paramą, tačiau LR Vyriausybės skirtos lėšos šio pastato rekonstrukcijai nėra valstybės investicija į ginčo pastatą, tai yra finansinė parama Draugijai.“
Teismo posėdyje taip pat buvo apklausti liudytojai Angelė Nelsas, Rimantas Dirvonis – Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, į teismo posėdį atvykę iš JAV, nurodė, jog ginčo pastato atkūrimui rinktos aukos, kurias atsakovui perdavė per VLIKO pirmininką Kazį Bobelį. Vėliau dr. Juozas Petras Kazickas skyrė lėšas Albino Kentros filmuotos medžiagos archyvo skaitmeninimui. Pastatas Totorių gatvėje pagal jo paskirtį ir numatytą veiklą turėjo tapti pasaulio lietuvių atminties įamžinimo namais-muziejumi, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturėtų jo nusavinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė VĮ „Turto banko“ ieškinį dėl „Miško brolių“ draugijos iškeldinimo atmesti ir Draugijos priešieškinį patenkinti iš dalies – pripažinti ją statybos, nuo 1992-08-25 iki 2005-09-21 vykusios statiniuose Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 Vilniuje, vykdytoja.
Peržiūrėjus premjero G. Vagnoriaus Vyriausybės nuo 1991-01-13 iki 1992-07-21 priimtus potvarkius dėl valstybės NT objektų perdavimo nevyriausybinėms organizacijos pagal formuluotę „perduoti neatlygintinai naudotis“, rasti tokie potvarkiai:
1991 m. spalio 26 d. Nr. 800p
[...] perduoti steigiamam bendrai su užsienio kapitalu akciniam bankui „Nida“ administracinį pastatą Vilniaus mieste, A. Juozapavičiaus 9a, kurio likutinė vertė – 5 mln. 489 tūkst. 534 rubliai.
1991 m. spalio 26 d. Nr. 798p
[...] dėl buvusios TSKP Lietuvos organizacijos pastatų (patalpų) ir juose esančių materialinių vertybių perdavimo į miestų ir rajonų valdybų, įstaigų ir organizacijų balansą:
Anykščių vaikų muzikos mokyklai – J. Biliūno g. 21, Anykščiai;
Ignalinos vaikų menų ir muzikos mokyklai – Atgimimo g. 30, Ignalina;
Joniškio vaikų muzikos mokyklai – Vilniaus g. 14, Joniškis;
Gargždų advokatų kontorai – Sodų g. 5, Gargždai;
Panevėžio rajono notarinei kontorai – Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys;
Skuodo vaikų muzikos mokyklai – Jaunimo g. 4, Skuodas;
Šakių rajono notarinei kontorai – Bažnyčios g. 6, Šakiai;
Švenčionių rajono notarinei kontorai – Vilniaus g. 26, Švenčionys;
Varėnos advokatų kontorai – Aušros g. 15, Varėna;
Varėnos rajono notarinei kontorai – Aušros g. 15, Varėna.
1991 m. lapkričio 8 d. Nr. 830p
1. Leisti Kauno darbininkų sąjungai neatlygintinai naudoti Kauno miesto profsąjungų kultūros rūmus Kaune, Vytauto pr. 79, su visu jų turtu (inventoriumi, transportu, lėšomis) pagal buhalterinį balansą (1991 m. lapkričio l d.), išlaikant buvusius meno kolektyvus.
2. Skirti iš Lietuvos valstybės biudžeto Kauno darbininkų sąjungai 300 tūkst. rublių dotaciją nurodytųjų rūmų remonto ir eksploatavimo išlaidoms iš dalies padengti, taip pat meno kolektyvams remti.
1992 m. sausio 15 d. Nr. 43p
[...] leisti neatlygintinai naudoti:
1.2. Lietuvos laisvųjų profsąjungų konfederacijai ir jos organizacijoms – pastatą Basanavičiaus g. 29 a, Vilnius.
1.3. Lietuvos profsąjungų koordinaciniam centrui ir jo organizacijoms – pastatą J. Jasinskio g. 9, Vilnius.
1992 m. vasario 26 d. Nr. 205p
[...] neatlygintinai perduoti Kėdainių rajono valdybai [Lietuvos melioracijos] instituto sporto salę, kad būtų perduota Kėdainių vaikų sporto mokyklos reikmėms.
1992 m. kovo 10 d. Nr. 241p
[...] pritarti Kauno miesto valdybos pasiūlymui, kad Lietuvos esperantininkų sąjungai būtų perduota neatlygintinai naudotis pastatu Kaune, L. Zamenhofo g. 5.
1992 m. kovo 31 d. Nr. 330p
Pritarti Lietuvos invalidų draugijos centro valdybos prašymui ir Alytaus rajono valdybos pasiūlymui leisti neatlygintinai naudotis šiai draugijai kino teatro „Taika“ pastatu Alytuje invalidų reabilitaciniam kultūriniam centrui įkurdinti.
1992 m. balandžio 30 d. Nr. 428p
[...] Pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti neatlygintinai naudotis 1 punkte (Vilniuje, Labdarių g. 10/9) nurodytąjį pastatą Lietuvos nepriklausomybės kovotojų – Miško brolių draugijai, kuriai lėšas šio pastato remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
1992 m. gegužės 8 d. Nr. 455p
1. Siekiant sudaryti „Lietuvos aido“ redakcijai geresnes darbo sąlygas ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo“, pavesti valstybinei įmonei „Spauda“ perduoti neatlygintinai šiai redakcijai pastatą Vilniuje, Maironio g. 1.
2. Žurnalų „Švyturys“, „Šluota“, „Moteris“, „Jaunimo gretos“, „Politika“ ir „Šeima“ redakcijų nuomojama iš valstybinės įmonės „Spauda“ nusidėvėjusi orgtechnika, baldai, lengvieji automobiliai bei įrengimai turi būti perduoti redakcijų kolektyvams.
1992 m. gegužės 28 d. Nr. 532p
1. Pavesti Vilniaus miesto valdybai perduoti iki 1992 m. birželio 15 d. „Caritas“ federacijos Vilniaus skyriui neatlygintinai naudotis pastatą Vilniuje, Odminių g. 12.
2. Finansų ministerija turi skirti iš Lietuvos valstybės paramos fondo „Caritas“ federacijos Vilniaus skyriui 450 tūkst. rublių pastatui Vilniuje, Odminių g. 12 remontuoti.
1992 m. gegužės 29 d. Nr. 537p
[...] remiantis Lietuvos respublikinės profsąjungų kurortų valdymo tarybos likvidacinės komisijos pasiūlymais, perduoti:
1.1. Lietuvos invalidų draugijai – neatlygintinai naudoti pastate Vilniuje, J. Jasinskio g. 9, šias patalpas: pirmą aukštą, pusę antro aukšto, 5 garažų boksus, pusę rūsio patalpų (patuštinus užimamas patalpas pastate Vilniuje, Jogailos g. 9/1).
1.2. Tarptautinės ekonomikos institutui – neatlygintinai pastate Vilniuje, J. Jasinskio g. 9, šias patalpas: trečią ir ketvirtą aukštus bei 2 garažų boksus ir pusę rūsio patalpų.
1.3. Lietuvos ekonomikos ir užsienio investicijų vystymo agentūrai – neatlygintinai naudoti pastate Vilniuje, J. Jasinskio g. 9, pusę antro aukšto ir 1 garažo boksą.
1992 m. gegužės 29 d. Nr. 542p
[...] perduoti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai neatlygintinai naudotis buvusį Karininkų ramovės senąjį pastatą Kaune, Laisvės al. 39.
1992 m. birželio 2 d. Nr. 559p
Pavesti Vilniaus miesto valdybai iki 1992 m. birželio 8 d. perduoti Lietuvos dailininkų sąjungai neatlygintinai naudotis pastatą Vilniuje, Vokiečių g. 4 (iškėlus iš jo ūkinių prekių parduotuvę).
1992 m. birželio 9 d. Nr. 583p
Pavesti Vilniaus miesto valdybai iki 1992 m. birželio 15 d. neatlygintinai perduoti Lietuvos telegramų agentūrai pastatą Vilniuje, Gedimino pr. 21.
1992 m. liepos 17 d. Nr. 716p
1. Perduoti neatlygintinai kaip valstybės paramą kūrybinėms sąjungoms:
1.1. Lietuvos dailininkų sąjungai – pastatus Kaune, Rotušės a. 26 ir 27, į Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus balansą;
1.2. Lietuvos rašytojų sąjungai – Vilniaus 24-ąjį knygyną „Versmė“ (Didžioji g. 27).
2. Vilniaus miesto valdyba turi iki 1992 m. rugpjūčio 31 d. perduoti Lietuvos rašytojų sąjungai Vilniaus 24-ojo knygyno „Versmė“ patalpas, pagrindines priemones ir mažavertį inventorių.
Minėti LR Vyriausybės potvarkiai patvirtina premjero G. Vagnoriaus išsakytus teiginius 2019-02-26 Vilniaus miesto apylinkės teisme, kad „buvo masiniai atvejai, kai buvo skiriama parama ne tik iš Vyriausybės rezervo, bet ir biudžetinės lėšos sporto organizacijoms, sporto draugijoms, religinėms, švietimo, kultūros ir kt. organizacijoms“.
Ar iš visų nevyriausybinių organizacijų, kurioms į balansą buvo perduotas valstybės turtas, LR Vyriausybė nusprendė susigrąžinti perduotą turtą, ar tik „Miško brolių“ draugijos atkurtus pastatus? Niekas taip ir nepaaiškino.
Draugija 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Saulių Skvernelį dėl teisių į nekilnojamą turtą atkūrimo.
Kreipimesi rašoma: „Kreipiamės tikėdamiesi ryžtingo ir teisingo sprendimo, atkuriant Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos (toliau – Draugijos) teises į pastatus, esančius Vilniuje Totorių g. 9 / Labdarių g. 10 ir Laisvės kovotojų atminimo vietos juose įamžinimo.
[...] Draugijos ir jos pirmininko Albino Kentros pastangas atstatyti istorinius pastatus ir įsteigti Laisvės kovotojų atminimo vietą 2001 m. nutraukė iki šios dienos tebesitęsiantys teisminiai ginčai. Posūkio taškas šioje istorijoje buvo Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244, pagal kurį Vyriausybė pastatus perdavė Valstybės turto fondui (dabar Turto bankas). Politiškai šis veiksmas vertinamas kaip nepagarba Laisvės kovotojų atminimui, prilygstantis sovietinio nacionalizavimo pavyzdžiams.
Teisminiai ginčai tęsiasi, tik dabar su Lietuvos valstybe. Turto banko reikalavimą atlaisvinti patalpas Draugija ginčija Vilniaus m. apylinkės teisme, kuris 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Turto banko ieškinį visa apimtimi atmetė. Teisminiai ginčai tęsiasi ir toliau kompromituojant Laisvės kovotojų atminimą ir Lietuvos valstybę.
Teisingumą šioje vietoje galėtų atstatyti politinis ryžtas ir Laisvės kovotojų atminimą gerbiantis sprendimas – nutraukti Turto banko bylinėjimasi su Draugija, atšaukti 2012-02-29 Vyriausybės sprendimą Nr. 244, sugrąžinti nuosavybės teises Draugijai ir atlikti [pastatų] statybos užbaigimo procedūras.
2019 m. – Laisvės Kovų Sąjūdžio minėjimo metai. Simboliška ir prasminga Laisvės kovų atminimą įamžinti sprendimu, kuris atstatytų teisingumą ir suteiktų galimybes Draugijai baigti šiuose pastatuose įkurti daugiafunkcinę Laisvės kovotojų atminimo vietą.“
Po raštu pasirašė per šimtas Lietuvos inteligentijos atstovų, tarp jų prof. V. Landsbergis, dr. V. Radžvilas, V. Rubavičius, J. Česnavičius, V. Dereškevičius, J. Dingelis, P. Repšys, K. Saja, G. Drėmaitė ir kiti. Deja, pirmiesiems Lietuvos Respublikos vadovams politinio ryžto nutraukti Laisvės kovotojų atminimo pažeminimą ir taip išvengti Lietuvos valstybės kompromitavimo neužteko.
Užklausus LR Vyriausybės kanceliarijos ar buvo parengtas premjero S. Skvernelio atsakymas LLK – Miško brolių draugijai, atsakyme rašoma: „[Vyriausybės] kanceliarija nerengė atsakymo šio kreipimosi pareiškėjams, nes kreipimesi nebuvo nurodytas asmuo (atstovas ar asmenų grupė) ir kontaktinė informacija, pagal kurią būtų žinoma, kam reikėtų pateikti atsakymą. Šie reikalavimai nustatyti Viešojo administravimo įstatyme, kituose asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“
Užklausus LR prezidentūrą, ar Prezidentės D. Grybauskaitės kaceliarija pateikė atskymą LLK – Miško brolių draugijai, kanceliarijos atsakyme teigiama: „Jūsų prašoma pateikti informacija nėra vieša, todėl ji Jūsų nurodytu pagrindu Jums [kaip viešosios informacijos rėngėjui] negali būti teikiama.“ Užklausus LLK – Miško brolių draugiją, ar gavo atsakymą iš Prezidentės D. Grybauskaitės, Draugija teigia jokio atsakymo negavusi.
Išsamų atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kaceliarija, kurios rašte Nr. S-2021-5399 teigiama:
„Pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui adresuotas Kreipimasis (12 lapų, 92 parašai) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas 2019 m. balandžio 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių nustatyta tvarka užregistruotas (Nr. G-2019-2778). Seimo Pirmininko pavedimu Kreipimasis perduotas Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Apie Kreipimasi perdavimą Seimo padaliniams pareiškėjai informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. raštu (Nr. S-2019-2053). Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai su Kreipimosi susipažino. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pareiškėjus ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovus pakvietė į 2019 m. gegužės 8 d. komisijos posėdį. Posėdyje Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugija susirinkusius informavo apie patalpų, esančių Totorių g. 9/ Labdarių g. 10, Vilniuje, teisinio statuso faktinius ir teisinius aspektus. Finansų ministerijos atstovai paaiškino, kad galimi tik du problemos sprendimo būdai – teismai arba panaudos sutarties pasirašymas.“
Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje septynioliktosios Vyriausybės 2016-12-13 – 2020-12-11 sudėtyje finansų ministro pareigas ėjo Prezidentės D. Grybauskaitės deleguotas Vilius Šapoka.
Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimą ir nurodė perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Laimėjus 2020 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą, suformuota aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susidedanti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, vadovaujamos Gabrielio Landsbergio, Lietuvos liberalų sąjūdžio, vadovaujamo Viktorijos Čmilytės-Nielsen, ir Lietuvos laisvės partijos, vadovaujamos Aušrinės Armonaitės, politinę karjerą pradėjusios Lietuvos liberalų sąjūdyje. Koalicija ministro pirmininko pareigas patikėjo Ingridai Šimonytei. Kai A. Kubiliaus Vyriausybė sprendė, kam priklauso pastato Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 nuosavybės teisės, I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas. Teismai, žinodami ankstesnės ir naujos Vyriausybės nusiteikimą perimti (nusavinti) iš „Miško brolių“ draugijos pastatus, pradėjo skelbti nepalankias Draugijai nutartis.
2021 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškinį atsakovui „Miško brolių“ draugijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo ir atsakovo „Miško brolių“ draugijos priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, LR Vyriausybei ir VĮ Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir pripažinimo statytoju. Tretieji asmenys – Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Prašyta Draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai pačios Draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti jos vardu.
Teismas įpareigojo Draugiją perduoti „Turto bankui“ visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją, iškeldinti Draugiją iš namo, esančio Totorių g. 9, bei namo, esančio Labdarių g. 10, su visu jam priklausančiu turtu. Draugijos priešieškinį dėl jos pripažinimo statytoja, teisės gauti pažymą apie statybą, atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus ir nuosavybės teisės pripažinimo į dalį pastatų [...] bei 2012-02-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 244 ir įrašą nekilnojamojo turto registre apie VĮ „Turto banko“ turto patikėjimo teisę į pastatus panaikinimo atmesti.
Šį Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą patriotiškai nusiteikusios visuomenės atstovai įvertino kaip Laisvės kovotojų atminimo ir teisingumo paniekinimą.
Nacionalinis susivienijimas, vadovaujamas partijos pirmininko prof. Vytauto Radžvilo, oficialiai pareiškė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs tokį „teisingumo“ sprendimą, paniekino Lietuvos laisvės kovų atminimą, Laisvės kovų dalyvį, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, Laisvės premijos laureatą, Šventojo Kristoforo titulo kavalierių, „Miško brolių“ draugijos įkūrėją Albiną Kentrą visų Laisvės kovotojų dalyvių akivaizdoje.
2021 m. kovo pradžioje Finansų ministerija pranešė, jog pasiekus informacijai, kad „Miško brolių“ draugija teikia apeliaciją Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, yra surastas sprendimas, kaip būtų galima nepažeisti teisėtų sprendimų ir Draugijai tęsti savo veiklą. „Draugijai pasiūlėme sprendimą – patalpas patikėjimo teise perduoti valstybės įstaigai, vykdančiai veiklas, artimas muziejaus, atminties išsaugojimo veikloms, kuri muziejaus veiklai vykdyti, savo ruožtu, panaudos teise maksimaliam terminui patalpas perduotų „Miško brolių“ draugijai. Jei šis veiklos modelis bus priimtinas, ieškosime finansinių išteklių aplinkos, gerovės sutvarkymui ir muziejaus įkūrimui valstybės biudžeto lėšomis. Šis sprendimas leistų gerbiamam Albinui Kentrai likti patalpose, o „Miško brolių“ draugija, bendradarbiaudama su patalpas perėmusia įstaiga, galėtų įprasminti laisvės kovotojų ir partizanų veiklą, sukurdama ekspozicijas ir viešąsias erdves visuomenei“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Anot ministrės, įstaiga, kuriai būtų galima perduoti „Miško brolių“ patalpas, galėtų būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jei pats A. Kentra sutiktų su tokiu pasiūlymu, jis galėtų pasirinkti, kokia valstybės įstaiga jam atrodo tinkamiausia. Finansų ministerija pažymėjo, jog ji negali kalbėti apie nuosavybės įteisinimą Draugijos vardu, nes toks sprendimas nebūtų teisėtas – pagal dabartinius įstatymus ir valdymo praktikas yra įdiegta labai daug saugiklių.
„Miško brolių“ draugija, įvertinusi šį Finansų ministerijos pasiūlymą, jį atmetė, nes negali susitaikyti su mintimi, kad nusavinti pastatai bus perduoti patikėjimo teise valstybės įstaigai, kuri panaudos sutarties pagrindu juos perduos Draugijai ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Draugija, visiškai atkūrusi pastatus ir įrengusi muziejų, pasibaigus terminui juos vėl privalės grąžinti valstybei, nes nėra garantijų, kad įrengto ir veikiančio muziejaus valdymą po 10 metų valstybė patikės jai.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis rašė: „Už ką Lietuva šiandien keršija „Miško broliams“? Už ištikimybę tėvynei, už gyvybių ir gyvenimo auką, už pavyzdį, kad galima gyventi ir mirti prasmingai? Kažkodėl abejoju, ar tie teisėjai, kurie nutarė nacionalizuoti tremtinių ir partizanų pastangomis, jų išsirūpintomis lėšomis ir daugeliu valandų savanoriško darbo jau laisvoj (?) Lietuvoj sukurtą turtą, puoselėja nors kiek panašią prasmingo gyvenimo sampratą... Šia teismo veika absoliučiai patvirtinama, kad ne už tokią Lietuvą kovotojai kovojo. Tai ką, turim stribų Lietuvą? Atsakyk, istorijos moksle ir piliečių sąžine.“
Draugija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą apskundė aukštesnei instancijai.
2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkė ir pranešėja Alma Urbanavičienė, teisėjai Visvaldas Kazakiūnas ir Dainius Rinkevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „Miško brolių“ draugijos apeliacinį skundą ir priėmė nutartį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, Draugijos skundą atmesti.
Iškilo klausimas, ar teisėja Alma Urbanavičienė turėjo teisę 2021 m. gegužės 27 d. dalyvauti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijoje, jai pirmininkauti ir būti pranešėja, kai 2003 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuriai ji pirmininkavo, priėmė nepalankų Draugijai sprendimą?
Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Teisėjų tarybos pirmininkę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, buvusį Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėją, dabar Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Vytautą Sinkevičių, į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininką prof. dr. Igną Vėgėlę su prašymu paaiškinti esamą situaciją bei išsakyti savo nuomonę dėl galimai šališkos Vilniaus apygardos teismo 2021-05-27 nutarties ir teisėjos A. Urbanavičienės interesų konflikto priimant nutartis. Teisėjų tarybos pirmininkė ir laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas S. Rudėnaitė, prof. dr. V. Sinkevičius ir prof. dr. I. Vėgėlė paklausimą atsisakė komentuoti. Tai akivaizdus įrodymas, jog kai kurių teisėjų sprendimai yra galimai šališki ir teisės specialistai jų komentuoti nenori, nes esamoje situacijoje dėl nuosavybės teisių grąžinimo „Miško brolių“ draugijai į jos atkurtus pastatus yra susidaręs teisinis chaosas, naudingas valdžios funkcionieriams.
Minint Gedulo ir Vilties dienos 80-metį Lukiškių aikštėje, Vilniuje, šalia buvusio LTSR KGB pastato, kuriame buvo žudomi, šaudomi ir kankinami už Lietuvos laisvę kovoję partizanai, kunigai, vyskupai, antitarybinės okupacijos rezistencijos aktyvistai, tarp jų už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą kovojęs partizanas Albinas Kentra, V. Landsbergis, paklaustas, ką jis galvoja apie „Miško brolių“ draugijos kovą dėl teisių atgavimo į pastatą Totorių gatvėje, sakė: „Tokiomis progomis, kaip šiandien, prisimename, nors reiktų prisiminti daug dažniau ir kasdieną; prisimename, kiek daug netiesos yra tarp mūsų ir šiandien. Tos žmonių netiesos, kuri tęsiasi iš okupacijos laikų. O mūsų sąmonė – vis dar okupuota, dalinai, bet vis tiek okupuota ir nenori išsivalyti. Mes girdime kalbant viešai apie kažkokius buvusius teismus, teisingumą okupuotoje Lietuvoje. Tų žodžių net nereiktų vartoti arba pasakyti kabutėse, teisingumas – taip, kabutėse. LTSR Aukščiausias Teismas, kuris nuteisė Ramanauską-Vanagą sušaudyti – teismas kabutėse. Neužmirškit!!! Viskas yra kabutėse. Viskas yra melas!!! Kada mes išsivaduosime?!! Kada mes apie „Miško brolius“ pagalvosime ir nutarsime, kad Juos reikia gerbti ir, nusiėmus kepurę, tris kartus iki žemės nusilenkti, o ne svarstyti, kaip ten, kažkokiame popieriuje, buvo parašyta...? Ir ar reikia palikti Jų muziejų ir surinktas dokumentines filmų kolekcijas? Galbūt galima palikti, bet reikia atiduoti kokiai nors kontorai, reikia sulaukti, kol nebus Albino Kentros ir tada padaryti kokią nors dabartinių žmonių tvarką... Pasipriešinkime tam, kol dar esame keli dar ne visai dabartiniai žmonės!!!“
Lietuvos nepriklausomybės atkuriamojo Seimo pirmininkas, paklaustas, ar rezistencinis laikotarpis vis dar tęsiasi, atsakė: „Tęsiasi ir okupacijos, ir rezistencijos...“ Ir paklaustas, kodėl jis Gedulo ir Vilties dieną į švarką įsisegęs Lietuvos partizanų nešiotą Vyčio kryžiaus ženklą, V. Landsbergis pridūrė: „Tai, apie ką aš ir kalbėjau... Tegul kiekvienas būna įsisegęs – arba čia, arba giliau, į pačią širdies gyvybę, nes tai buvo kova už gyvybę, dvasios, sąžinės, tiesos gyvybę. Jeigu prarandama tiesos gyvybė, sąžinės gyvybė, juo labiau, kad Šventajame Rašte pasakyta: „Yra daug tokių, kurie vaikšto, manydami, kad jie – gyvi, o jie jau seniai yra mirę...“
Draugija dar kartą kreipėsi į finansų ministrę G. Skaistę siūlydama susitikti ir aptarti esamą situaciją bei bandyti išspręsti užsitęsusį dviejų dešimtmečių teisminį ginčą dėl pastatų Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10 grąžinimo taikiu būdu. Finansų ministrė atsisakė susitikti asmeniškai, delegavo viceministrą, kuris atvykęs ir apžiūrėjęs pastatus pakartojo VĮ „Turto banko“ siūlymą – perduoti juos Draugijai panaudos sutarties pagrindu ir jokių derybų dėl nuosavybės teisių grąžinimo į pastatus nebus.
Kiek vėliau Finansų ministerija atsiuntė Draugijai ministrės G. Skaistės pasirašytą raštą, kuriame teigiama:
„Norėčiau pažymėti, kad gerbiame ir vertiname Jūsų indėlį, siekiant įprasminti žuvusių už Lietuvos laivę atminimą, palaikome daugelį metų puoselėtą Lietuvos laivės kovų – Miško brolių draugijos idėją – įkurti muziejų partizanų, laisvės kovų dalyvių, savanorių istorinei atminčiai pagerbti.
Atsakydama į Jūsų prašymą peržiūrėti valstybės institucijų pozicijas, norėčiau pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas [...] konstatavo, jog valstybės nuosavybė į pastatus, esančius Totorių g. 9 ir Labdarių g. 10, Vilniuje, yra pripažinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pagal LR Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai, o ne valstybės institucijos, kurie, klausydami įstatymo ir būdami nepriklausomi, priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Atsižvelgus į tai, norėčiau informuoti, kad Finansų ministerija neturi teisinio pagrindo peržiūrėti pozicijos dėl pastatų [...] nuosavybės teisių, o Draugijai pateikus kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, valstybę atstovaujančios institucijos turės toliau dalyvauti teisminiuose ginčuose.“
Likimo istorija su šiuo NT objektu dar nepasibaigė, nes buvusių LR Vyriausybių, ministerijų, įvairių valstybės institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės vadovų iniciatyva Laisvės kovotojų atminimo ir teisingumo paniekinimas tęsiasi. Draugija ieško galimybių ir toliau kovoti už savo teises į turtą ir Laisvės kovų savanorių istorinės atminties muziejaus įkūrimą. Visuomeninė organizacija, siekianti įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, beveik 20 metų priversta kovoti su valstybe, už kurios valstybingumo atkūrimą savanoriai paaukojo savo gyvybes.
Algirdas AUŠRA
