Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ kviečia šalies gyventojus padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms paaukojant nebenaudojamus, tačiau veikiančius telefonus ir planšetes. Operatorius pasirūpins įrenginių surinkimu, patikrinimu bei tiekimu „Raudonojo Kryžiaus“ organizacijai, kuri teikia pagalbą ukrainiečiams. 

„Šiuo metu bet kokia pagalba Ukrainos žmonėms, net ir pati mažiausia, yra labai reikšminga. Norime padėti užtikrinti reikalingą įrangą tiek savanoriams, tiek ir nuo karo bėgančioms ukrainiečių šeimoms. Todėl kviečiu visus žmones nelikti abejingais – jums nebereikalingas, bet vis dar veikiantis telefonas ar planšetinis kompiuteris, gali būti itin vertingas kitiems“, –  sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Operatorius kviečia Lietuvos gyventojus prisidėti prie pagalbos ir paaukoti nebenaudojamus, tačiau vis dar veikiančius telefonus ir planšetes. Galite prietaisus atnešti į bet kurį artimiausią „Tele2“ saloną, nepriklausomai nuo to, kurio šalies operatoriaus klientai esate. 

Prieš aukodami įrenginį patikrinkite, ar jis yra veikiantis ir jame nėra likusios jūsų asmeninės informacijos. Jeigu nesate tikri, ar tai yra padaryta, atnešus prietaisą, operatoriaus darbuotojai padės tai atlikti.

Visi paaukoti įrenginiai bus perduoti „Raudonojo kryžiaus“ draugijai, kuri juos paskirstys Ukrainos žmonėms ir jiems padedantiems savanoriams.

Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams padedantis „Raudonasis Kryžius“ laukia žmonių iš Ukrainos, kuriems bus reikalinga pagalba ir prieglobstis Lietuvoje.

„Tele2“ taip pat skyrė 30 tūkst. „Pildyk“ SIM kortelių „Raudonojo Kryžiaus“ ir „Stiprūs kartu“ organizacijoms, kurios pasirūpins, kad kortelės operatyviai pasiektų į Lietuvą atvykusius pabėgėlius iš Ukrainos. SIM korteles gavę žmonės galės tris mėnesius nemokamai skambinti, rašyti SMS žinutes ir naudotis neribotu internetu Lietuvoje.

Karo situacijoje Ukrainos žmonėms padedančiam „Raudonajam Kryžiui“ mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ taip pat skyrė paramą, suteikdamas darbui reikalingus įrenginius. 

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bendravimą, telekomunikacijų bendrovė kompensuoja ir tarptinklinio ryšio paslaugas privatiems bei verslo klientams, esantiems Ukrainoje.

Nuo kovo 3 d. prasideda paraiškų rinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu iki gegužės 31 d. Šiam etapui skirta 12 mln. 507 tūkst. 073 Eur.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Ir vėl godojame tas pa­čias godas: kas galėjo pa­gal­vo­ti, kad XXI amžiuje vi­du­ry Europos pasaulio iš­­puo­se­lė­tas diktatorius ry­šis tie­sio­ginei agresijai prieš savo tikėjimo ir etni­nius brolius? Ne, nepasi­mo­kyta nei iš prieš­kario, nei iš 2008 m. karo Kaukaze, nei iš 2014 m. Krymo anek­sijos, nei iš piet­ryčių Uk­rai­nos at­plė­ši­mo...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Jau kelinti metai dalis šalies savivaldybių išbando dalyvaujamojo biudžeto privalumus – t. y. į lėšų dalybų procedūras įtraukia gyventojus, prašydami teikti pasiūlymus bei padėti išsiaiškinti, kam reikėtų teikti prioritetą. Šilalėje mokesčių mokėtojų pinigus valdančiosios daugumos atstovai tampo lyg per trumpą paklodę, akivaizdžiai ti­kėdamiesi viešaisiais finansais užsitikrinti rinkėjų palaikymą kitais metais vyksiančiuose sa­vi­valdybių tarybų rinkimuose.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 17

Nors Etiopijos žemė ir taip yra labai nederlinga, bet daž­nai net sudygti derliui ne­lei­džia ir sausros. Tačiau ša­lis vis tik yra beveik visiškai priklausoma nuo žemės ūkio – iš žemdirbystės išgyvena per 80 proc. gyventojų.

Maisto neužtenka

Pagrindiniai Etiopijos žemės ūkio produktai – javai, ankštiniai augalai, aliejinių augalų sėklos, bulvės, drėgmei nereiklios daržovės. Iš javų bene populiariausias yra tefas, gal kiek primenantis mūsų garstyčią. Iš tefo etiopai kepa duoną, gamina kitokius patiekalus. Jų maistas – iki graudulio primityvus. Ant įkaitintos skardos papila miltų pliurės – ir jau duona. Bet dažnai ir tos pliurės trūksta. Nors net daugiau nei 80 proc. etiopų užsi­ima žemdirbyste, jie šalies poreikiams pajėgia užauginti tik apie 50 proc. žemės ūkio produktų, kurie būtini bent minimaliai prasimaitinti. Kitą pusę tenka importuoti. Sparčiai augant gyventojų skaičiui, importo dalis šalies mitybos skalėje vis didėja.

Tačiau ne vien prastos dirvos ir sausros lemia menką derlių. Etiopai net neturi kuo savo žemių įdirbti. Sunku patikėti, kad XXI amžiuje dirvą aria mediniu arklu, pakinkytu jaučiais. Bet ir jų ne kiekvienas turi, tad daug kur matėme pakinkytą asiliuką ar net patį žmogų, tempiantį medinį arklą. Asilas – pagrindinė transporto priemonė ir svarbiausias pagalbininkas žemės ūkyje. Vienoje gentyje su pasididžiavimu gyrėsi, kad jie turį kalvę ir jau išmokę ant medinio arklo „nosies“ privirinti geležtę. Pasirodo, tai – labai didelis pasiekimas. Arklių beveik nematėme, apie kokią nors žemės ūkio techniką nėra nė kalbos.

Graudžiai atrodė jų derliaus nuėmimas. Javai pjaunami pjau­tuvais, tokiais pat, kaip sovietiniame herbe. Pjauna moterys (o ir šiaip dirbantį vyrą Etiopijoje retai pamatysi). Nupjautus javus jie ratu sukloja lygesnėje aikštelėje, kad varpos būtų į vidinę rato pusę, ir ima per jas varinėti savo gyvulius. Kokius turi, tokiais kulia. Ir trypia varpas asilai, ožkos, avys, jautukai. Paskui moterys su vaikais iš grūdų išmėto gyvulių mėšlą ir ima juos vėtyti. Vėjyje pakyla tuntai dulkių. Vėtyklės beveik tokios pat, kaip mūsiškiuose muziejuose.

Vargana gyvulininkystė

Labai menkas ir etiopų gyvulininkystės ūkis. Važiuodami Etiopijos keliais, kopdami į kalnus ar keliaudami pėstute į kitokius objektus, matėme dideles avių, ožkų bandas. Nemažai ir jaučių. Tik karvių nesimatė. O jei kokia ir buvo, tai tešmeniukai – kaip kumštis. Pienelio etiopų vaikams duoda ožkos. Didžioji dauguma gyvulių labai liesi, perkarę, tik arčiau vandens esančiose vietovėse jie į gyvulius panašūs. Beje, ir patys žmonės liesučiai, nematėme nė vieno nutukusio ar bent kiek storesnio.

Gyvuliai žmones ir rengia, ypač atokesnes gentis. Ant nuo­go kūno jie tiesiog užsimeta kailį – ir jau apdaras. Kailis yra ir apklotas, ir paklotas, o kartais ir pati „trobelė“ juo pridengiama.

Iš paukščių matėme tik viš­tų. Pirmiausia turguje – už kojų surištas ir pakabintas žemyn galva, nors jos buvo gyvos. Ne ką geriau etiopai elgiasi ir su gyvuliais. 

Ežerų, upių pakrančių gyventojai verčiasi žvejyba. Teko stebėti, kaip jie, vos ištraukę žuvį, čia pat ant kranto ją doroja, o juos apspitę būriai pelikanų bei marabu laukia savo dalies. Jie bemat sudoroja visas žuvų atliekas, o jei pasirodo mažoka, ne tik žvejams iš rankų čiumpa, bet ir pirkėjų maišelį plėšia. Žvejai iš to vėlgi verslą pasidaro: susidėję žuvų atliekas ar mažąsias žuveles, laukia, kol ateis turistų. O tada už mokestį maitina paukščius, kad turistai turėtų ką filmuoti.

Bitės medyje

Įspūdingai atrodė šiaudiniai cilindro formos aviliai medžiuose. Jei gidė nebūtų atkreipusi į tai mūsų dėmesio, būtume manę, jog kabo kažkokie neaiškios paskirties krep­šiai ar gaudyklės. Medžiai su tokiais aviliais yra atokiai nuo gyvenviečių, pusdykumėse, kur net žalumos beveik nėra. Tačiau, matyt, kažką tie Dievo vabalėliai tarp tų akmenų randa, nes Etiopijoje primaitinti bites cuk­rumi nėra praktikos, nes iš kur jo paimsi.

Geriama kibirais

Etiopija nustebino savo alkoholio vartojimo tradicijomis. Kiekvienoje gentyje matėme primityvių degtinės gaminimo aparatų ir apie juos susispietusių girtų žmonių: vyrų, moterų, net vaikų. Alkoholio jie pasigamina iš bet ko, kas geba rūgti. Šalia to jie vartoja žolę, kurią vadina čiatu – užsikiša už žando ir čiulpia. Keletas mūsų bendrakeleivių atsargiai pabandė pakramtyti to čiato. Sakė, tikrai kažkas galvoje ima darytis, o burna bemat prisipildo seilių, kurias su tos žolės syvais vos spėji ryti. Tada supratome, kodėl gidai į gentis mus stengdavosi nuvežti pirmoje dienos pusėje, o dar geriau – iš ryto. Todėl, kad tokiu metu žmonės dar būna blaivūs ir, didesnė tikimybė, nebus agresyvūs. Kas žino, kokias pasekmes gali sukelti alkoholio ir žolės mišinys, juolab, kad genčių vyrai yra ginkluoti. Gink­luota palyda į gentis lydėjo ir mus.

Viename turguje, kuriame su savo prekėmis susirenka įvairių genčių žmonės, vietinis gidas pasiūlė užeiti į jų kavinę. Įsivaizduokite erdvę, kurios vi­duryje pusiau į žemę įleistas burbuliuoja didelis dubuo, o ap­link jį susėdę vyrai kokių 2 lit­rų plastmasiniais kibirėliais semia burbuliuojančią masę ir geria. Vienas mūsiškių, pabandęs paragauti, sakė, jog šlykščiai neskanu. Masė tirštumu priminė skystą manų pliurzę. Tai buvo, mūsų supratimu, broga, rūgstanti saulėje. Akivaizdu, kad ji gerai trenkia į galvas, ir ilgiau tai stebėti darėsi nebejauku. Tikra ta žodžio prasme Etiopijoje pamatėme, kaip geriama kibirais.

Etiopijos auksas

Šitoje šalyje labai gerai auga kavamedžiai, o jų kava net pasaulyje vadinama Etiopijos auksu. Tai yra bene vienintelė rimta prekė, kurią etiopai eksportuoja. Daugiausiai į Kiniją, Italiją, JAV, Saudo Arabiją. Dar šiek tiek išveža odos, aliejinių augalų sėklų. Kava Etiopijoje ruošiama savitai, taip dar niekur nebuvau mačiusi: ją verda mažuose ąsotėliuose ant žarijų lauželio, į kurį dar įdedama ir frankenčenso medžio sakų. Frankenčenso sakai dar vadinami mira ir yra labai kvapūs, tad aplink pasklinda kvapūs dūmai. Kava pilama į vienos formos ir rašto puodelius. Per visą Etiopiją kitokių puodelių nematėme. Kava tikrai skani (o jei dar nematytumei, kad verdama iš drumzlino upės vandens). Tačiau lauktuvėms kavos pasirinkimas nėra didelis, nes jos stengiamasi eksportuoti kuo daugiau, o turistų, kurie pirktų, nedažnai teatklysta. Per metus Etiopiją aplanko tik apie 360 tūkst. turistų ir tai yra labai mažai.

Miestuose matėme labai ilgas eiles benzino kolonėlėse. Gidas paaiškino, kad degalų čia trūksta, ir norėdami jų užsipilti vairuotojai eilėse turi laukti po keletą valandų. Bet ne kiekvienas sulaukia, nes degalų dažnai nebelieka. Be to, jų pardavimo kiekis yra ribojamas. Savo naftos išteklių Etiopija neturi, todėl atsiveža degalų iš Libijos, kur jie yra gana brangūs. Ne ką mažiau nei pas mus, o žinant jų pragyvenimo lygį, yra labai daug. Vietinis gidas nepraleidžia progos pasigirti, jog, nepaisant to, kad šiandien Etiopijos keliuose ir gatvėse vis dar dominuoja mažyčiai tuktukai bei motoroleriai, būtent Etiopijos karalius Menelikas II buvęs pirmasis afrikietis, 1907 m. vairavęs mašiną...

Nijolė PETROŠIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.

(Bus daugiau) 

Ukrainos palaikymo akcijos vyks­ta visame pasaulyje – žmonės į gatves eina reikalaudami nutraukti Ru­sijos vykdomą agresiją prieš tai­kią Ukrainą. Vis dėlto karas toli gra­žu nesibai­gia, tad priemonių pa­dėti bei paremti užpultą šalį ieš­ko­ma vi­sais įmanomais būdais – ir at­si­ri­bojimu nuo Rusijos meninių bei kultūrinių bendruomenių: „Joks at­­li­kėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lie­­­tuvą. Rusijos tautai irgi jau laikas susimąstyti“, – teigia kultūros mi­nist­ras Simonas Kai­rys.

Rusijos karas Ukrainoje aptemdė ir praėjusį savaitgalį vykusios Knygų mugės džiaugsmus – nė vienas šventėje pasisakęs Lietuvos politikas, rašytojas, visuomenininkas ne­aplenkė šios temos. Pasak kultūros ministro, „tokiame kontekste turbūt naivu sakyti, kad knyga gali būti panacėja nuo visų įtampų bei negandų, ir ta panacėja, deja, neegzistuoja. Bet knygos ga­li mums būti tuo, kuo būdavo šimtus metų: ir užuovėja, ir įkvėpimo šaltiniu, ir mąstymo aštrinimo įrankiu, ir jaukiu, saugiu pasakų pasauliu“.

Knygų mugėje ypatingą dėmesį Uk­rai­nai skyrė ir diskusijų dalyviai, surengti ukrainiečių poezijos skaitymai. Įrašus galima pažiūrėti LRT.lt mediatekoje.

Netrukus po Vilniaus Knygų mugės palaikyti ukrainiečius knygų šventėse vieningai paprašė visos trys Baltijos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į svarbiausių pasaulio – Frankfurto, Londono, Bolonijos – knygų mugių rengėjus, ragindamos palaikyti Ukrainą ir nutraukti ryšius su Rusijos organizacijomis bei pašalinti Rusijos stendus iš šių knygų mugių. 

Savo paramą užpultai šaliai siunčia ir Valdovų rūmai, kur dabar eksponuojamos įspūdingos baroko skulptūros iš Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dai­lės galerijos – jas ukrainiečiai muzie­jininkai sovietmečiu išgelbėjo nuo sunaikinimo. Uk­­rainos muziejams išplatintame laiške teigiama, jog artimiau­siu metu Lietuvos kultūros įstaigos ir Kul­tū­ros ministerija suteiks ir kitokią pagalbą kolegoms Uk­rainoje.

Nors dėmesį pastaruoju metu koncent­ruojame į kenčiančią kaimyninę šalį, o vykdomi projektai koreguoja programas, kad parodytų paramą Ukrainai, gyvenimas Lie­tuvoje tęsiasi. Štai Klai­pė­doje pra­ėjusią savaitę įvyko jau septintasis Švie­sų festivalis. Pirmoji instaliacija, skirta Klai­pėdos 770-ajam gimtadieniui, dar nuo per­nai gruodžio įrengta Teatro aikštėje. Fes­tivalio atidarymo dieną šviesos tunelis sušvito dar ryškiau, o siekiant palaiky­ti Uk­rainą, instaliacija kurį laiką švytėjo šios šalies vėliavos spalvomis, mėlyna bei geltona. Tris dienas vykusiame festivalyje žiūrovai stebėjo daugybę renginių.

Pasaulio fotografijos organizacija paskelbė 2022-ųjų „Pa­sau­linių „Sony“ foto­grafijos apdovanojimų“ finalininkus. Pei­zažo kategorijoje tarp tri­jų finalininkų – ir lietuvių fotografas A. Repšys. Per­ga­lingoje serijoje „Saulės grafika“ fotografas fiksuoja tvarius energijos šaltinius, tokius kaip užtvankos, vėjo turbinos ir saulės energijos baterijos, sumažindamas juos iki grafinių abstrakcijų. Kadrai fiksuoti žiemą, kai dėl klimato kaitos iškrito neįprastai gausus sniegas. „Metų fotografo 2022“ nugalėtojas išrenkamas iš profesionalų finalininkų ir paskelbiamas balandžio 12 d.

Finalininkų darbai bus eksponuojami balandžio 13–gegužės 2 d. Londone (So­merset House).

Kotryna PETRAITYTĖ

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina visus pasitikėti institucijomis, nepamiršti informacinio budrumo.

„Privalome būti orūs, ramūs ir pasitikėti institucijomis, taip pat labai akylai sekti informaciją. Dezinformacijos kiekis bus gausesnis negu esame įpratę matyti iki šiol. Todėl raginu visus labai rūpestingai atsirinkti informacijos šaltinius, nepasiduoti klišėms, kurias mums bando primesti Kremliaus propaganda“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio spaudos konferencijoje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Daugiau:   https://www.facebook.com/photo?fbid=319998676838192&set=a.216882450483149 

_______________________________________________________________________________

Seimas pritarė nepaprastosios padėties įvedimui Lietuvoje.

Parlamentarai vienbalsiai pritarė LR prezidento dekretui dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos respublikos teritorijoje – už balsavo visi 118 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Daugiau informacijos: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=280014

________________________________________________________________________________

Užsienio reikalų ministerija ragina šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius nedelsiant išvykti iš šalies sausumos keliais.

Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl piliečiai primygtinai raginami nevykti į oro uostus.

Lietuvos piliečiai dėl konsulinės informacijos gali kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Daugiau informacijos: https://urm.lt/default/lt/naujienos/urm-ragina-lietuvos-piliecius-nedelsiant-isvykti-is-ukrainos-sausumos-keliais

Vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, yra pasiruošusios suteikti reikiamą pagalbą Ukrainos piliečiams, bėgantiems nuo Rusijos sukelto karo.

Daugiau informacijos: https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/vrm-kaip-vyks-pabegeliu-is-ukrainos-priemimas

________________________________________________________________________________

Daugiau informacijos apie tai, kaip būti pasirengus nenumatytoms situacijoms – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje: www.lt72.lt.

________________________________________________________________________________

Pradeda veikti „karštoji linija“ Ukrainoje esantiems Lietuvos piliečiams.

Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai dėl konsulinės informacijos gali kreiptis šiandien pradėjusia veikti „karštąja linija“: +370 5 251 2764.

Daugiau informacijos: https://urm.lt/default/lt/naujienos/atnaujinta-informacijapradeda-veikti-karstoji-linija-ukrainoje-esantiems-lietuvos-pilieciams

Pagalba Ukrainos žmonėms: 

·Piniginė auka:

Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869

Bankas: Swedbank Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona

Mokėjimo paskirtis: PARAMA

·Aukoti galima į Kauno miesto savivaldybė specialiąją paramos sąskaitą Gavėjas: Kauno miesto savivaldybės administracija LT594010042500388593 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Mokėjimo paskirtyje nurodyti: PARAMA UKRAINAI.

·Pagalbos siūlymai ir iniciatyvos laukiami Vilniaus miesto savivaldybės elektroniniu adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

·„Stiprūs kartu“ padės koordinuoti prieglobsčio teikimą Ukrainos pabėgėliams.

Visiems norintiems ir galintiems suteikti pagalbą, reikia užpildyti formą svetainėje www.stipruskartu.lt

Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos tarnybos inform.

Pernai, lapkričio mėnesį, policija išplatino pranešimą apie Antininkuose (Bijotų sen.) gyvenančio vyro namuose aptiktus ginklus bei šaudmenis. Dabar jau aiškus ir šios istorijos finalas – teisme išnagrinėta baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, vyrui skirta arešto bausmė, o turėta amunicija konfiskuota.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16

Centralizacija nebūtinai reiškia naudą. Tokia išvada per­­ša­si pabendravus su „Šilalės artojo“ skaitytojais Lau­ku­voje bei sulaukus valdininkų atsakymų į jiems perteik­tus ši­lališkių nuogąstavimus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16