Neseniai gavau knygą „Lietuvos privačių muziejų žinynas“, išleistą 2019 m., sudarytojas Eimantas Kont­rimavičius. Su įdomumu perskaičiau. Nemažai tuose mu­zie­juose senosios technikos eksponatų, daugelis jų atspindi kaimų gyvenimą, amatus.

Knyga suskirstyta pagal Lietuvos etnografinius regionus. Daugiausiai privačių muziejų leidinio sudarytojas rado Aukštaitijoje – net 50, Žemaitijoje – 38, Dzūkijoje – 20, Sūduvoje – 8, Mažojoje Lietuvoje – 5. Pastebėjau, kad Upynos liaudies amatų muziejus turi tokių eksponatų, kurių nėra paminėta privačiuose Lietuvos muziejuose. Tad noriu gerbiamiems muziejaus lankytojams ir laikraščio skaitytojams pateikti apie juos žinių.

Žaislai – barškučiai iš paukščių gerklių. Rudenį šeimininkė, išpjovusi žąsis, kalakutus, antis, jų gerklių neiš­mesdavo, o padarydavo vaikams žaislus-tarškynes. Gerklikes labai švariai iš­plaudavo, į vidų įpildavo keletą žirnių, galiukus sukišdavo į vienas kitą. Pa­si­­da­rydavo nedidelis, iki 5 cm skersmens, ratukas. Jį gerai išdžiovindavo. Pa­purčius ratukas imdavo tarškėti. To­kius žaisliukus moterys panaudodavo ir siūlams suvyti į kamuolius.

Padėklas – rinkė. Rudenį raugiant kopūstus į medinį kubilą, po jo dugnu reikia padėti kamšą, kad mušant kopūstus neišmuštų dugno iš graižtų. Kai kurie gaspadoriai pasidarydavo specia­lų vainiką – rinkę iš šiaudų: ant medinio lanko apsukdavo storą supintą ar susuktą šiaudų virvę. Tokį padėklą panaudodavo ir nuo ugnies nukeltam puodui padėti, kad neišpaišintų grindų.

Mentelė kiaulių skūroms lupti. Po­­kario metais valdžia reikalavo, kad žmogus, papjovęs kiaulę, būtinai nuluptų skūrą ir priduotų į paruošų supirkimo punktą. Lupant odą peiliu, ant jos dar likdavo nemažai taukų. Tada skerdikai sugalvojo pasidaryti specialų įrankį. Tai apie 30 cm ilgio, 8 cm pločio medinė arba geležinė mentelė su plonu priekiniu galu, o kitame – nedidelė rankenėlė. Lupant tokia mentele oda likdavo švaresnė. Taip susitaupydavo ir taukų.

Įrankis žibalinei lempai pakabinti. Paprastai lempos patalpoje turėdavo nuolatinę vietą. Nagingesni gaspadoriai sugalvojo padaryti įrankį, kurio pagalba žibalinę galėtų pasikabinti bet kurioje kambario vietoje. Tai apie vieno metro ilgio, 8 cm pločio lentelė su per vidurį išpjautu plyšiu. Per jį prakišdavo kabliuką, ant kurio pakabindavo lempą. Tą lentelę galėdavo pasikišti po balkiu bet kurioje kambario vietoje.

Piemenų palaidynė. Prakutę vaikai pasidarydavo palaidynę akmenukams laidyti. Tai būdavo apie 40–50 cm ilgio, 3–4 cm pločio, 2 cm storio peilio formos išdrožta ąžuolinė lentelė. Iš kito galo lentelės – įpjova  iki rankenos. Į išpjovą įdėdavo akmenuką ir užsimoję sviesdavo nepaleidę palaidynės iš rankos. Taip sviestas akmenukas lėkdavo toliau negu iš rankos.

Šukų valymo priemonė. Seniau retai plaunant galvą šukos pritukdavo nešvarumų. Jas valydavo šepečiu, muilu. Kitos moterys paprašydavo vyrų, kad padarytų nuolatinę šukų valymo priemonę. Kambaryje prie durų staktos pri­kaldavo arklio uodegos ašutų pundelį. Šukomis braukdavo per ašutus ir taip jas išvalydavo. Toks įrankis niekur nepasimesdavo, visada būdavo toje pačioje vietoje.

Kumeliukų klizma. Ūkininkai augindavo kumeliukus. Būdavo, kad jie susirgdavo „priyvirtine“ (vidurių užkietėjimu). Jam gydyti gaspadoriai naudodavo klizmą. Tai iš vieno, dažniausiai tuščiavidurio, medžio išskobtas 30 cm ilgio, 10 cm pločio indelis. Jo dugne įdėtas vamzdelis, kuris jungiasi su žarnele (šlangute).

Špūlvindis. Visa jo konstrukcija – kaip ir verpimo ratelio, tik vietoje žirklių bei špūlės yra įdedama 20 cm ilgio, 10 cm pločio medinė ritė. Tokias rites, prisuktas įvairių spalvų siūlais, suverdavo ant stovo. Apmetant audimą, būdavo leng­viau atrinkti reikiamos spalvos siūlus negu rinktis iš kamuolių, sudėtų į kokią pintinę.

Pastogių užkamšalas. Pastačius na­mą, tarp paskutinio rąstų vainiko ir stogo lieka tuščias tarpas. Per jį žiemą pripustydavo sniego. Žmonės pasidaryda­vo užkamšas. Tai tarpkazilio ilgio ir 15–20 cm storio išilginių ruginių šiaudų pundelis, apvyniotas ir surištas plona virvele.

Klemensas LOVČIKAS,

kraštotyrininkas

Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. 

Šis laikotarpis buvo ypatingai sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skir­tingų šalies rajonų bei dalijamės jų asmenine patirtimi.  

„Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“

Karolina iš Palangos džiaugiasi, jog pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiau­sių karantino sugriežtinimų laikotarpį.

„Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį bei kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. 

Moteris teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. 

„Tikiu mokslu bei medicina. Kita vertus, tarp mano pažįsta­mų yra ir nusiteikusių prieš vakcinaciją. Nemanau, jog kažkuri pusė yra teisi ar neteisi. Aš pasvėriau visus už ir prieš. Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti, tad apsispręsti buvo leng­va“, – tvirtina ji, pridurdama, kad nemato prasmės veltis į dis­kusijas su savo bičiuliais ar apskritai nepažįstamais žmonėmis, kurie nesiruošia vakcinuotis: „Kiek­vienas, kuris domimės bet kuriuo klausimu, labiau esame linkę priimti tuos argumentus, kurie palaiko mūsų jau susiformavusią nuomonę“.

Turime jausti atsakomybę 

Mažeikiškė Gerda teigia, jog itin griežtai laikėsi visų karantino rekomendacijų: „Ne­ri­mavau ir dėl savo, ir dėl artimųjų sveikatos, todėl į karantino sąlygas žvelgiau rimtai – visuomet buvau namie ir neturėjau tiesioginių socialinių kontaktų. Manau, dėl to ir pavyko neužsikrėsti koronavirusu, nes vengiau visų įmanomų rizikų“.  

Moteris pasakoja, kad tuo metu, kai buvo pats pandemijos krizės įkarštis, labai daug žmonių susidūrė su rimtomis problemomis, neteko darbo, atsisveikino su artimaisiais, todėl psichologinės pagalbos poreikis buvo didžiulis. 

„Matydamas šią situaciją, Kri­zių įveikimo centras, kuriame savanoriavau, buvo suinteresuotas, jog psichologai teiktų pagalbą ne tik nuotoliniu būdu, bet ir gyvai. Todėl man pasisekė, kad buvau paskiepyta per vieną pirmųjų vakcinacijos bangų. Nė kiek nesvarsčiau dėl to, ar vertėtų skiepytis, ar ne, nes man tai buvo savaime suprantama ir neišvengiama. Manau, jog šis virusas gali tapti mūsų kasdienybe, todėl kaip skiepijamės nuo gripo ar kitų ligų – taip pat ir nuo šitos“, – tvirtina Gerda. 

„Iš tiesų aš esu laimingas žmo­gus, nes man asmeniškai neteko patirti netekčių ar skausmo, kurį vis dar matau savo aplinkoje. Liekamieji reiškiniai bei pasekmės yra išties labai liūd­nos, ir niekada nežinai, kada pats gali atsidurti kitų vietoje. Man visa tai atrodo labai rimta, ir, manau, mes visi turėtume jausti tą atsakomybę“, – įsitikinusi Gerda.

Vakcinacijos galimybės Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje kviečia­mi nemokamai skiepytis visi gyventojai nuo 12 metų. No­rin­tys užsiregistruoti ar užregist­ruoti kitą asmenį vakcinacijai gali tai atlikti internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos numeriu 1808. 

Vakcinai galima registruotis bet kurioje savivaldybėje, kur jums patogiau. Svarbiausia turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir atvykti nurodytu adresu ne anksčiau nei 10 minučių iki nurodyto laiko. Užregistravus 12–15 m. amžiaus vaiką skiepijimui, į vakcinacijos centrą kartu turi atvykti bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis.

Po vakcinacijos jūsų bus paprašyta palaukti 15 min. šalia procedūrinio kabineto, kad būtų laiku suteikta būtina skubioji pagalba, jei įvyktų staigi nepageidaujama reakcija į vakciną. 

Jei jums reikalingos dvi vakcinos dozės, antrai dozei patiems registruotis nereikia – jos datą ir laiką suderinsite vakcinacijos centre po to, kai būsite paskiepyti pirma doze.

Persirgę COVID-19 gali būti skiepijami praėjus 180 dienų po šios ligos diagnozės. Tačiau gyventojas gali vakcinuotis anksčiau, jeigu prieš skiepijimą atliekamas antikūnų tyrimas rodo neigiamą rezultatą, t. y. nenustatomi IgG antikūnai (tarp COVID-19 ligos diagnozės bei antikūnų tyrimo turi praeiti ne mažiau kaip 3 savaitės).

Taip pat vertėtų žinoti, kad vakcinomis nuo kitų ligų, pavyzdžiui, erkinio encefalito, rekomenduojama skiepytis iš­laikant bent 2 savaičių tarpą.  

Išsamesnė informacija apie vakcinacijos procesą konk­re­čioje savivaldybėje skelbia­ma savivaldybių interneto sve­tai­nėse. Jų kontaktus bei pag­rin­dinę informaciją rasite interneto svetainėje www.koronastop.lt/vakcinavimas.

Taip pat visuomet galima kreiptis Karštosios linijos numeriu 1808, kuriuo paskambinus, gyventojams bus atsa­kyta į klausimus apie vakcinavimo procesą, pagelbėta už­registruoti vakcinai.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Džiugios naujienos, kad korona­virusas pamažu traukiasi, o nuo lie­pos 1 d. savo dienas baigs ir ka­rantinas, lyg nieko ir nebejau­dina. Dabar visi kalba apie škvalus, liū­tis, jų keliamą žalą, daugumos Europos Sąjungos šalių atsisakymą sėsti už derybų stalo su V. Putinu, apie sankcijas A. Lukašenkos reži­mui ir, žinoma, apie naujus, dau­gelį nustebinusius Lietuvos partijų bei jų lyderių reitingus.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.49

Šiųmetės Joninės kai kuriems rajono gyventojams įsiminė ilgam: žmonės neteko ne tik geriamojo, bet ir ūkinėms reikmėms būtino vandens, nors dabar – pats darbymetis. Vandentiekininkai tikisi, jog vandens tiekimą Biržų Lauko ir Žvilių kaimų gyventojams pavyks atstatyti maždaug po savaitės.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.49

Praėjusį penktadienį Lietuvos savivaldybių viešųjų bib­liotekų asociacija paskelbė „Metų nominacijas“ pra­ėju­siais metais labiausiai pasižymėjusioms šalies biblio­te­koms. Šilalės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai atiteko „Inovacijų bibliotekos“ nominacija už inovatyvią veik­lą, naujų paslaugų ir edukacijų kūrimą, nuotolinių renginių organizavimą ir neformalųjį švietimą panaudojant informacines technologijas. „Tai svarbus apdovanoji­mas ir aukštas įvertinimas ne tik mūsų bibliotekai, bet ir visam rajonui. Dėkoju visam bibliotekos kolektyvui už atsidavimą savo darbui ir sėkmingai įgyvendintas idėjas panaudojant inovacijas“, – tardama padėkos žodžius ir džiaugdamasi puikia naujiena sakė Šilalės rajono sa­vi­val­dy­bės viešosios bibliotekos direktorė Astutė No­rei­kienė.

Karantino metu gimė nauja paslauga – virtualūs renginiai

Praėjusiais metais Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka organizavo virtualius susitikimus su globaliais šilališkiais, savo darbais ir pasiekimais garsinančiais Šilalės vardą Lietuvoje ir pasaulyje: Lietuvos dviratininkas ir Šilalės garbės pilietis Ramūnas Navardauskas, multimedijų žurnalistė Berta Til­mantaitė, Kembridžo universi­teto doktorantė, virusolo­gė Ing­rida Olendraitė, menininkė ir freskų tapytoja Aušrinė Pu­dže­vytė ir kt. Šie nuotoliniai susitikimai – projekto „Online: pasaulio šilališkiai“ dalis, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.

„Projektas suteikė galimybę įkurti mažąją įrašų studiją, atnaujinti IT įrangą, išmokti dirbti su įvairiomis transliavimo programomis bei sukurti visiškai naują paslaugą bibliotekoje. Taigi, pirmą kartą pradėtos rengti tiesioginės transliacijos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Pietų Afrikos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos. Tai ženkliai padidino kultūros paslaugų prieinamumą, ypač karantino laikotarpiu. Virtualūs renginiai sulaukė didžiulio pasise­kimo ir per 12 tūkst. peržiūrų bibliotekos facebook puslapyje. Tačiau labai svarbu paminėti, jog projektas dar ir padėjo pasiekti svarbų tikslą – ryšio atnauji­ni­mą su išvykusiais kraštiečiais“, – sakė šio projekto vadovė, Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir informa­cinių technologijų skyriaus vedėja Rima Nor­vi­lienė.

Įgyvendinant projektą „Nuo aušros iki aušros jos burtų keruos...“ (projekto vadovė, Skai­ty­tojų aptarnavimo skyriaus ve­dėja Danutė Šimkienė), dalį veik­lų teko perkelti į virtualią erd­vę: surengtas virtualus susitikimas su „Lubinų kavos“ atstove Danguole Bag­do­na­vi­čiū­te, ku­ri pristatė Lietuvoje mažai žinomą lubinų kavą, pasida­lino jos ruošimo paslaptimis. Nuo­to­li­niu būdu pristatyta laidų vedėjos, režisierės ir žurnalistės Ra­mintos Stanaitytės-Čes­nu­lienės knyga „Perlais balinta kava“. 

Daugelį nustebino praėjusių metų pabaigoje surengtas vir­tualus pokalbis su Kalėdų Se­neliu iš Laplandijos, kuris Ši­la­lės krašto mažiesiems padovanojo gerų emocijų ir šventinę nuotaiką.

Karantino metu apribojus gy­vą bendravimą, biblioteka ir jos filialai rengė virtualias parodas ir virtualias prezentacijas, kūrė žinių viktorinos ir filmukus. Iš viso per praėjusius metus surengta beveik 80 tokio turinio veiklų.

„Su šūkiu „Atrask klasikus!“ kvietėme nuotoliniu būdu dalintis skaitymo džiaugsmu – juk gera literatūra yra amžina. O su konkursu „Gal puodelio kavos su rašytoju?“ kvietėme bibliotekos skaitytojus įveikti 20 užduočių ir atspėti, kuriems lietuvių ar pasaulio autoriams galėtų priklausyti kavos puodeliai. Šis konkursas buvo skirtas paminėti Nacionalinės Lietuvos bib­liotekų savaitės 20-metį. Taip pat siekdami ir karantino me­tu įtraukti skaitytojus į veik­las, kvietėme juos fotografuoti skaitymo akimirkas, diskutuoti apie knygos pažinimą, įkvėpimo šaltinius, dalyvauti akcijoje „Tėčiai skaito vaikams“, įsitraukti į virtualias edukacijas patiems susikuriant kalėdines puošmenas, įsijungti į virtualią diskusiją „Ką skaito emigrantai?“, taip pat sukūrėme video rubriką vaikams „Gaminame pa­tys“, – veiklų gausa džiaugėsi bib­liotekos direktorė A. Norei­kie­nė.

Sukurtas papildytos realybės žaidimas su 3D kalbančiais knygų herojais

Šilalės viešoji biblioteka 2020 metais įgyvendino unikalų pro­­jektą „Papildytos realybės orientacinis žaidimas“. Šis žaidimas suteikia unikalią galimybę iš naujo atrasti 10 žymiausių Šilalės vietų, nes prie jų pasitinka visiems labai gerai žinomi virtualūs kalbantys knygų personažai: Pepė Ilgakojinė, Robinzonas Kruzas, Bitė Maja, Kvazimodas, Undinėlė, Šerlokas Holmsas, Kupriukas muzikantas, Robinas Hudas, Mikė Pū­kuo­tukas ir Mažasis Princas. O kad būtų įdomiau, herojai prie kiekvieno objekto skiria užduotį. „Tai ne tik įtraukiantis naujos kartos žaidimas, bet ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas, skatinantis skaityti. Reikia pasidžiaugti, kad ši inovatyvi bibliotekos paslauga suteikė galimybę prisidėti prie Šilalės rajono kultūrinio turizmo ir parodyti, kad mūsų miestas yra įdomus ir vertingas savo lankytinomis vietomis“, - apie projekto vertę ir naudą kalbėjo šio projekto vadovė, Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė.

Žaidimą į telefoną parsisiųsti galima čia: https://play.google.com/store/apps/details?id=silale.tyluskinas.lt&fbclid=IwAR1sEERe6O7i0ao5lWa7ZTbxhFdcC4WjB2LdicrVqmRDviYYIeocUlfrQKo

Veikia Interaktyvi-edukacinė erdvė

Šilalės viešojoje bibliotekoje galima rasti šviesos ir piešimo smėliu įrenginį, interaktyvų stalą, 3D kino sistemą, X‘box konsolę su plačiu žaidimų pasirinkimu, virtualios realybės akinius „Google cardboard“, stalo futbolą. Su šia įranga atitinkamai organizuojami įtraukiantys užsiėmimai: interaktyvios vasaros ir žiemos žaidynės, netradicinės integruotos pamokos, filmų peržiūros, kiti renginiai. Taip pat edukacinėje erdvėje galima rasti kūrybinį, inžinerinį ir programavimo paketus, kuriuos sudaro net 26 įrenginiai ir programos. Interaktyvioje-edukacinėje erdvėje siekiama užtikrinti kokybiškesnį šilališkių laisvalaikį, mažinti skaitmeninę atskirtį, prisidėti prie jaunų žmonių neformalaus ugdymo.

Rengiami skaitmeninio raštingumo mokymai

Siekiant skatinti Šilalės rajono gyventojus išmaniai naudotis internetu, elektroninėmis paslaugomis, Šilalės viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose buvo organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai pradedantiesiems ir pažengusiems. Praėjusiais metais kursus pradedantiesiems baigė 81 Šilalės rajono gyventojas, o mokymus pažengusiems – 595 lankytojai. Pastariesiems mokymai daugiausiai rengti nuotoliniu būdu, o juos itin aktyviai organizavo Tenenių filialo bibliotekininkė Liuda Aistė Trakšelienė.

Vaikai mokyti konstruoti lego robotus

Praėjusiais metais bibliotekoje pirmą kartą vykdyta Kultūros paso paslauga „Įkvėpk gyvybės savo robotui“. Tai lego robotų konstravimo pamokos, kurios buvo skirtos 4-8 klasių mokiniams. Jas vedė Interaktyvios-edukacinės erdvės darbuotoja Loreta Šimutytė-Balčiūnienė. Užsiėmimuose vaikai įgijo programavimo pagrindų ir išmoko savo rankomis iš daugiau nei 500 detalių pasigaminti robotą. Ši Kultūros paso paslauga suteikė galimybę ne tik praplėsti bibliotekos paslaugas, bet ir pritraukti lėšų.

Galvosūkių kambarys – intelektuali laisvalaikio pramoga

Prieš penkerius metus Šilalės bibliotekoje buvo įrengtas pabėgimo, dar vadinamas galvosūkių, kambarys. Tai buvo pirmasis toks užduočių kambarys ne tik Tauragės regione, bet ir apskritai Lietuvos bibliotekose. Biblioteka kasmet atnaujina galvosūkių kambarį su naujomis temomis, užduotimis ir dekoracijomis. Tą savo jėgomis padaro Interaktyvios-edukacinės erdvės darbuotoja Loreta Šimutytė-Balčiūnienė, kuri naują scenarijų kuria visus metus. 2020 metais buvo įrengtas galvosūkių kambarys apie knygnešius, interaktyviai supažindinantis su slapta ir pavojinga knygnešių veikla, tuo pačiu kviečiantis intelektualiai leisti laiką su draugais ar šeima.

Biblioteka atspausdino 250 apsauginių veido skydų

Praėjusiais metais Šilalės viešoji biblioteka 3D spausdintuvais atspausdino pustrečio šimto apsauginių priemonių nuo koronaviruso, kurias išdalijo Šilalės rajono medikams, veterinarijos gydytojams, mokytojams, smulkiesiems verslininkams. „Džiaugiamės, kad karantino metu galėjome būti naudingi ir įveiklinti savo įrangą prasmingiems darbams“,- sakė bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė.

Rima NORVILIENĖ,

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja

AUTORĖS nuotr.

Nežiūrint į visus sunkiu akmeniu prislėgusią pandemiją, uždarytas valstybių sienas ar savivaldybių ribas, vasarą tauragiškiai kviečiami pradėti su muzika – netrukus startuos jau septintasis festivalis „Džiazo dienos Tauragėje 2021“. Per keletą metų klausytojai jį pamėgo ir pamilo, todėl  organizatoriai žada neordinarių džiazo atlikėjų iš užsienio bei Lietuvos.

Atrodytų, Lietuvoje gausu džiazo festivalių, šios muzikos gerbėjai puikiai žino „Kauno Jazz“, Klaipėdos, Šiaulių, Birštono ir kitus festivalius. Tad kuo išskirtinės „Tauragės džiazo dienos“? Pasak festivalio organizatoriaus VšĮ „Šou imperija“ direktoriaus Valdo Latožos, šis festivalis išskirtinis tuo, kad nėra vieno savaitgalio festivalis, kaip dažniausiai įprasta. Jis vyksta keletą mėnesių ir netgi darbo dienomis, o didžioji dalis koncertų – nemokami.

„Puikiai suprantame, kad žmonės savaitgaliais nori išvykti prie jūros, į sodus, pailsėti gamtoje, tad kodėl gi neprisilietus prie muzikos vakarais, po darbo, kai norisi pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti. Kitas išskirtinis mūsų bruožas – nemažai dėmesio jaunimo kūrybai. Štai ir šiemet liepos pradžioje festivalio svečiai galės pasiklausyti keleto jaunimo bigbendų, džiazo orkestrų atlikėjų jaunųjų talentų koncerte „Džiazo virusas 2021”, rudenį – vaikų ir jaunimo konkurse-festivalyje „Džiazo jūra“, – ”sako V. Latoža.

Festivalio koncertai numatyti keliose erdvėse: Tauragėje, parke prie „Bangos“, Kultūros rūmuose ir skvere prie jų, Tauragės geležinkelio stotyje, Kauno kolegijos Tauragės skyriuje, Panemunės pilies (Jurbarko r.) kieme.

Festivalio atidarymas vyks liepos 1-ją Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur su programa „Laiptai dangų“ muzikos gerbėjus pasitiks džiazo bei liaudies dainų atlikėja Rasa Serra,  kompozitorius, muzikantas Saulius Šiaučiulis bei saksofonininkas Laimonas Urbikas.

Kodėl festivalis prasideda būtent Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje? Kaip teigia džiazo festivalio organizatorius, VšĮ „Šou imperija“ direktorius V. Latoža, ši bažnyčia – labai „džiazova“ vieta.

„Tauragės džiazo dienas Lauksargiuose pradedame ne pirmus metus – koncertai vyko bažnyčioje ir Lauksargių geležinkelio stotyje. Tai vietos, turinčios savyje nepakartojamą dvasią, tam tikrą aurą.  Tokių vietų Tauragėje nemažai – vyko koncertai J. V. Kalvano parke, pilies kiemelyje. Šiemet vienas koncertas numatomas Kultūros rūmų skvere, prie kompozicijos A. Naraškevičiui atminti, važiuosime ir už Tauragės ribų – į Jurbarko rajoną. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad liepos 3-iąją džiazui bus skirtas beveik visas pusdienis: nuo 15 val. prie „Bangos“ pasirodys verti dėmesio jaunieji atlikėjai, o vakarop estafetę iš jų perims vyresnieji kolegos. Klausytojus turėtų nustebinti tauragiškių gospel choras „Gloria“, atliksiantis kūrinius, akomponuojant Artūro Chalikovo grupei, originalus Klaipėdos jaunimo grupės „Graži ir ta galinga“ pasirodymas, „bitlomanus“ į koncertą turėtų privilioti bliuzmeno Aleksandro Belkino ir jo draugų projektas „Beatles‘n‘jazz“, na, o vakaro desertui – bliuzo karalienės Arinos dovana. Festivalio metu klausytojų laukia įdomus susitikimas su žinomu atlikėju Petru Vyšniausku ir jo sūnumi Dominyku, svečiais iš Latvijos bei kitais atlikėjais“, – intriguoja V. Latoža.

Festivalio puslapyje jau paskelbti aštuoni festivalio renginiai, anot V. Latožos, jų bus daugiau, repertuaras nuolat pildomas. Tauragiškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai pamatys ir išgirs ne vieną džiazo atlikėją, tad kas gali būti netikėčiau, įdomiau ir unikaliau, jei ne vasara su džiazu?

Programa: http://www.tauragejazz.lt/programa

Programa:

Liepos 1 d., ketvirtadienis, 18 val., – Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje:

RASA SERRA / SAULIUS ŠIAUČIULIS / LAIMONAS URBIKAS.

Įėjimas laisvas.

Liepos 3 d., šeštadienis, 15 val., – Bangos parke:

JAUNŲJŲ TALENTŲ KONCERTAS „DŽIAZO VIRUSAS 2021"

• Tauragės kultūros centro džiazo orkestras (vad. Arūnas Rakevičius);
• Jurbarko kultūros centro jaunimo bigbendo „Jada“ (vad. Gytis Gvozdas);
• Pasvalio muzikos mokyklos „Small Big-Band“ (vad. Arūnas Viduolis);
• Projektas „Džiazuoja maži ir dideli“ (vad. Arūnas Rakevičius).

Nuo 18 val.:

• Gospel choras „Gloria“ ir Artūro Chalikovo grupė;
• Klaipėdos jaunimo teatro grupė „Graži ir ta galinga“;
• Aleksandras Belkinas ir projektas „Beatles‘n‘Jazz“;
• Arina ir grupė „Veto Bank“

Įėjimas laisvas.

Liepos 7 d., trečiadienis, 18 val.,– Tauragės kultūros centro skvere, prie A. Naraškevičiaus suolelio:

GINTAUTAS GESCEVIČIUS GINC/TRILOGIJA

Įėjimas laisvas.

Liepos 15 d., ketvirtadienis, 18 val., Tauragės geležinkelio stotyje:

PETRAS VYŠNIAUSKAS IR DOMINYKAS VYŠNIAUSKAS

Įėjimas laisvas.

Liepos 23 d., penktadienis, 18 val., Panemunės pilies kieme (Vytėnų g. 53, Pilies I k. Jurbarko r.):

 „VERY COOL PEOPLE“ (Latvija)

Rugsėjo 16 d., ketvirtadienis, 18 val., Kauno kolegijos Tauragės skyriaus fojė:

Projektas „Džiazas ant pagalvėlių“ – TRIO NEDA / LABUTIS / BANYS

Įėjimas laisvas.

Irina SADAUSKIENĖ

Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvoje kasmet nusinešančių daugiausiai gyvybių, padėtų pag­rindinių jų rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio „blo­gojo“ cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė. Tačiau pa­­di­dėjusio cholesterolio neišduoda jokie simptomai, o ir aukš­tas krau­jospūdis ne visada pasireiškia stipriais negalavimais. Todėl ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogų jau ištinka infarktas ar insultas.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Pilietiškas jaunimas lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią į politiką. Šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose aktyviai vykdoma kampanija „Vote16“, kurios tikslas – įteisinti balsavimo teisę nuo 16 metų. Ši idėja vis iškeliama ir Lietuvoje. Tačiau kiekvieną kartą pradėjus apie tai garsiau kalbėti, nuvilnija diskusijos, ar tikrai to reikia. Ar 16-metis yra pakankamai subrendęs priimti svarbius spren­dimus? 

Yra spragų pilietiškumo ugdyme

Vienas dažniausių argumentų prieš rinkėjų amžiaus kartelės mažinimą yra nepakankamos mokinių žinios politiniais klausimais. Tačiau iniciatyvos „Šiemet mokiniai renka“ iniciatorius, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos, pilietiškumo pagrindų ir ekonomikos mokytojas Antanas Jonušas tokiems skeptikams atkerta, jog lygiai taip pat galima abejoti ir suaugusiųjų kompetencijomis: „Argumentą, kad mokiniai nėra informuoti, galima taikyti ir suaugusiems. Ar renkamės argumentuotai, ar vedami jausmo?“ 

Dabartinėje ugdymo programoje yra integruotas pilietiškumo ugdymas, kurio vienas iš uždavinių – siekti, kad mokiniai aktyviai ir atsakingai dalyvautų mokyklos, vietos bend­ruomenės bei visuomenės gy­venime. Dalyvavimas rinkimuose yra itin svarbi pilietinio gyvenimo atsakomybė, taigi iš idėjos susieti pilietiškumo ugdymo pamokas su rinkimais buvo sukurta iniciatyva „Šie­met mokiniai renka“. Du mėnesius per pilietiškumo pamokas buvo kalbama apie rinkimų procesus, politines partijas ir apie tai, kas jaunajam rinkėjui turėtų būti svarbu. Kaip teigia mokytojas A. Jonušas, mokiniai po tokių pamokų ciklo jautėsi geriau išmanantys demokratiją bei žinantys, už ką balsuotų rinkimuose, jei tik galėtų. Deja, ne visi jie džiaugiasi pilietiškumo ugdymu mokyk­lose. Štai Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos dešimto­kė Li­­veta Capaitė teigia, kad apie po­litinius procesus žino tik tiek, kiek išgirsta sau artimoje ap­linkoje.

„Balsuoti eičiau su dideliu jauduliu ir baime“, – prisipažįsta Liveta. 

Ji galvoja, jog taip pat pasielgtų ir jos bendraamžiai, nes dalyvavimas rinkimuose yra pilietinė pareiga, kurią kiekvienas privalo atlikti, taip prisidedant prie demokratijos kūrimo valstybėje.

Mokiniams sukuriama politinė „žaidimų aikštelė“ 

Nors apie balsavimo teisės nuo 16 m. idėją Lietuvoje vis dar kalbama pašnibždomis, jau­nimui yra suteikiama ga­li­my­bių išbandyti balsavimo proce­sus ar iš arčiau susipažinti su politikos subtilybėmis. Šilalėje kasmet vykstantis renginys „Jau­nimas savivaldybėje“ mokiniams leidžia susipažinti su savivaldybės darbuotojų pareigomis, jų darbu. Nors teigiamas tokio ren­ginio poveikis jaučiamas, buvęs savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Bartkus pastebi, kad vienos tokios akcijos yra maža, ir sako manantis, jog reikėtų jaunus žmones labiau įtraukti į darbo grupių, komisijų veiklą.

Šilalės jaunimo reikalų ko­ordinatorė Lina Mas­laus­kie­nė įsitikinusi, kad tokios iniciatyvos turėtų vykti kiek­vienoje savivaldybėje, nes jos padeda suprasti, kas priima sprendimus ir juos vykdo. 

Akcija „Šiemet mokiniai renka“ taip pat kuria sąlygas jaunimui „prisiliesti“ prie politikos. Praėjusiais metais prieš Seimo rinkimus vykusi balsavimo simuliacija pritraukė daugiau nei 300 Lie­tuvos moksleivių. Kaip teigia renginio iniciatorius, buvo tikimasi didesnio aktyvumo, tačiau ne visi norintys ga­lėjo dalyvauti dėl moky­to­jų ar mokyklų abejingumo. Ne­paisant to, šio simuliacinio balsavimo rezultatai beveik nesiskyrė nuo po savaitės vykusių tikrųjų rinkimų rezultatų. 

Kas būtų, jeigu būtų..?

T. Bartkus, paklaustas, kokie pokyčiai galėtų būti pastebimi regioninėje politikoje, sumažinus rinkėjų amžiaus kartelę, įžvelgia galimybę į savivaldybės tarybą patekti jaunesniems žmonėms. Visgi jis siūlo ties savivalda ir apsistoti: „16-mečiams dar nereikėtų leisti rinkti Seimo, europarlamentarų ar Prezidento, bet nieko blogo pradėti nuo artimiausio lygmens – mero ar savivaldybės tarybos rinkimų“.

Tačiau savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė L. Mas­laus­kienė galvoja priešingai.

„Būtų didelė klaida išskirti tik savivaldos rinkimus, nes savivalda yra sudėtinė visos šalies politikos dalis, ir supratimą reikia lavinti apie visos šalies politiką“, – įsitikinusi ji. 

Vilniaus Valdorfo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo ugdymo mokytojas A. Jonušas į galimybę balsuoti nuo 16 m. žvelgia plačiau.

„Neabejoju, jog tai turėtų įtakos Parlamento sudėčiai ir taptų dideliu pokyčiu Lietuvos demokratijai“, – teigia pedagogas.

Mokytojas pastebi, kad tokiu būdu išsiplėstų rinkėjų elektoratas, politikai būtų priversti atkreipti dėmesį į jaunesnius Lietuvos žmones. 

Danijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio duomenys leidžia daryti išvadą, kad jaunimui ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau išsiugdyti įprotį balsuoti. Tyrimo rezultatai parodė, kad jei jaunas žmogus nebalsuoja pirmuose rinkimuose, kai gauna tokią teisę, didelė tikimybė, jog jis niekada ir nebalsuos. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip aktyvinti jaunų žmonių įsitraukimą į politiką ir ugdyti pilietiškos visuomenės kartą.

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos I kurso studentė

„Primušuom svīsta, prīpjuoviem šīna,

Laukūs skambieja: „Myliu Upyna“!

Vykdant etninės kultūrinės veiklos pro­jektą „Profesionalus filmavimas ir vi­deo-klipo montavimas“ pagal dainą „Aš my­liu Upyną“ (autorė – Renata Gu­žaus­kie­nė), Upynoje vyko masinių scenų filmavimas.

Visus, turinčius sąsajų su Upyna, aplankė nepakartojama patirtis ir ypatingas bendravimas, kuris vienijo bei praskaidrino kasdienybę.

Bendruomeniškas ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios veiklos. 

Po studijos „Kodak“ filmavimo sesi­jos drąsiai galime teigti, jog posakis „Am­žino nieko nėra“ – paneigtas.

Renata GUŽAUSKIENĖ

Upynos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė 

Albino Gudlenkio nuotr.