Šilalės savivaldybės taryba seka kaimynų tauragiškių pavyzdžiu – dalį verslo liu­di­jimų ateinančiais metais leis įsigyti už 1 eurą. Tikimasi, jog toks sprendimas paskatins gyventojų verslumą ir išvilios iš šešėlio smulkiuosius verslininkus. Ar simbolinis euras paskatins imtis apledėjusių šaligatvių grandymo arba batų valymo „verslo“, dar klausimas, bet faktas, jog nemažai verslininkų, per dieną uždirbančių visą metinę vers­lo liudijimo kainą, apsidžiaugs galėsiantys sumokėti valstybei gerokai mažiau mokesčių. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.87

Kiekviena proga pabrėžiantys, jog dėl Covid–19 rajono biudžete gali pritrūkti milijono, savivaldybės vadovai, regis, nėra iki galo atviri ir vis tik atranda „laisvų“ pinigų. Tokie dviprasmiški sprendimai leidžia manyti, kad kai kam yra sudaromos sąlygos pasinaudoti išskirtine pa­dė­timi. Dėl to, jog paremti rajoną garsinančius sporto klubus reikia, ko gero, niekas ne­prieštarautų, tačiau kai dabartiniai valdantieji, būdami opo­zicijoje, dėl skiriamos paramos sportui buvo visiškai priešingos nuomonės, o dabar staiga ją pakeitė, kyla abe­jonių jų sąžiningumu. O gal po­žiūris pasikeitė dėl to, kad, pavyzdžiui, krepšinio klubo vadovu tapo savivaldybės darbuotojas?

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.87

Sulig niūria vėlyvojo rudens dargana Lietuva, kaip ir visas pasaulis, įbrido į dar vieną karantininę COVID-19 tamsą. Tačiau keista: jei per pirmąją pandemijos ban­gą šaukėme negalėsią išgyventi, verslas žlugs, vai­kučiai be mokslo liks analfa­betai (kai kas jau brovėsi į ligonines patikrinti, ar ten tikrai guli tiek infekuotųjų), tai per karantiną Nr. 2 viskas eina­si kur kas ramiau. O juk už­sikrėtusiųjų skaičius per pa­rą pasiekė 2000... Gal iš­mokome pamokas?

Štilis virusui siaučiant

Žmonės supranta, kad kito kelio išgyventi nėra – tik saugotis patiems. Nei valdžia, nei Europos Sąjunga ar ponas Viešpats mums nepadės, gali tik patarti, rekomenduoti, šiek tiek pakontroliuoti ir sudaryti bent minimalias sąlygas gydytis. Bet vakcina nuo koronaviruso dar toli, lovų skaičius gydymo įstaigose senka, medikų jėgos – ne beribės, reagentų tėra likę kokiam mėnesiui, o valdžios keitimasis tik komplikuoja padėtį. Štai prie jos ir apsistokime. 

Blogiausia, jog šiuo įtemptu laiku valdžia tampa neįgali: vieni kraunasi lagaminus arba matuojasi naujų valdininkų batus, kiti gi dar tik kuria veik­los planus ir derina koalicijos stygas. Tarpuvaldis – pavojingiausias metas žmonėms. Juk nei virusas, nei smunkanti ekonomika nelaukia, kol nauja valdžia sukurs kokią programą. Tik lapkričio 13-ąją naujojo Seimo nariai priims priesaiką ir įvyks pirmas Parlamento posėdis. O Vyriausybė bus suformuota gal tik iki šv. Kalėdų... 

Stebina tai, kad Premjero Sauliaus Skvernelio minist­rų kabinetas per greitai nuleido rankas. Jau negirdime jo planų, kur ir kiek lovų atsiras sergantiems, ar užsakyta daugiau reagentų, o visas pandemijos valdymas paliktas savivaldybėms. Tvarka ligoninėse bei mokymosi įstaigose taip pat rūpinasi savivalda. Akivaizdu, jog dar veikianti Vyriausybė nusiima atsakomybę ir visas su karantinu susijusias prob­lemas palieka ateinantiems. Ko gero, Ramūnas Karbauskis trina rankomis: dabar tegul nugalėtojai dešinieji kabina visą košę.

To, kad ministras Aurelijus Veryga skubiai iš posto pašalino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovą Saulių Čaplinską, tarsi kerštaudamas už jo kritiką, tarsi ruošdamas šį postą saviškiams, nereikėtų pervertinti. Ir vienas, ir kitas, kaip žmonės sako, „velnių priėdę“, bet valdžios kaitos metas tarsi patvirtina, jog tokia „rotacija“ vyksta ne be politinių užmačių. Tai jau tapo įprasta dar nuo socialdemokratų pergalės 1992 m. Seimo rinkimuose, kai buvę komunistai ėmėsi valymo valstybės įstaigose ir sodino ten saviškius...

Siekia kompromisų?

Apžvalgininkai kone vieningai sutaria, kad praėjusį ket­virtadienį po derybų parengtas koalicinės sutarties projektas yra pozityvus žingsnis, formuojant tryliktąją valdžią. Projekto tekstas jau paskelbtas viešai, ir pirmadienį jį pasirašė trys rinkimus laimėjusios partijos. Kai kas įžvelgia jame daug abstrakcijų, įkyrėjusių pažadų, banalybių, tačiau sutartyje išdėstyti pag­rindiniai valdymo principai, jų įgyvendinimo būdai, vertybinės nuostatos, netgi prio­ritetiniai darbai leidžia teigti, jog naujoji triguba koalicija labiau priartėjusi prie eilinio žmogaus negu buvusieji. 

Tiesa, nesunku pastebėti, kad sutartyje yra ir užprogramuotų nesutarimų. Jos autoriai tvirtina, jog jie tesudaro kokį 20 procentų visos programos, ir dėl jų rastas kompromisas: sutartyje išvardijami klausimai, kurie tarsi palieka laisvę koalicijos partneriams laisvanoriškai pareikšti savo poziciją. Taip, pavyzdžiui, balsuodamas Seime dėl tos pačios lyties partnerystės, frakcijos narys gali likti prie savo nuomonės ir nevykdyti frakcijos nurodymų. Tai labai svarbu į konservatorių bloką įeinantiems krikščionims demokratams, kurie visą laiką prieštaravo Laisvės partijos užgaidoms įteisinti tos pačios lyties asmenų galimybę susituokti. Matyt, taip bus pasielgta ir dėl nelemtų „trijų raidžių“ įteisinimo lietuviškojoje raštijoje, ir dėl dvigubos pilietybės.

Kaip sakoma, pagyvensime – pamatysime. Dabar prasideda ypač svarbus valdžios kėdžių dalybų metas. Štai čia, kaip ir buvusieji, ir atėjusieji į valdžią dantimis grauš sau teisę atsisėsti į vieną ar kitą šiltą kėdę. 

O kol bus tikrinamas tų valdininkų bei politikų dantų stip­rumas, kaimo žmogelis, apsirūpinęs kruopomis, duona bei kokiu gėralu, susigūžęs lauks šv. Kalėdų. O jau po jų ir dienos ilgės, ir šviesos daugės, ir pavasaris ne už kalnų. Juk viltis – jo motina.

Česlovas IŠKAUSKAS 

Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei bei visuomenei. 

Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demok­ra­tijos programos vadovas Do­natas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tik­rų grupių nuostatas yra senas bei gerai žinomas ginklas. Neretai jis šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai. 

„Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį bei tikslus, galbūt suvoktume, jog dezinformacija gali būti pavojingesnis gink­las negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hib­ridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškų pastebime Lietuvoje, reiškia, jog mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. 

„Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, jog ji neveiktų, jog Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. 

Kai informacija prasilenkia su tikrove

Šiandien apstu pavyzdžių, kai per Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien transliuojama dešimtys vaizdo reportažų, straipsnių ar radijo laidų, kuriuose apie Lietuvą tendencingai skleidžiama melaginga, iškraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis – vyresnio amžiaus žmonėms, dalis – kaimyninių šalių gyventojams ir t. t. 

Tokius melo paketus kuriantys veikėjai bei organizacijos labai detaliai analizuoja auditoriją, žino jos silpnybes ir net gali nuspėti elgesį.

„Pavojingiausia yra tokia dezinformacija, kuri metodiškai ir tikslingai skleidžiama nuo­latos, atsižvelgiant į auditorijos nuostatų bei elgesio pokyčius“, –  sako D. Puslys. 

Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventojų dėmesį į informacinio saugumo problemą. 

„Kremlius prieš užsienio vals­tybes, tarp jų – ir prieš Lie­tuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką naudoja kaip įtakos instrumentą. Aukš­čiau­siu lygiu koordinuojama Ru­si­jos in­formacinė politika įgyvendi­nama, tikslingai skleidžiant pro­pagandą bei dezinformaci­ją. Kuriant užsienyje paveikius propagandinius įvaizdžius, Ru­siją bandoma parodyti kaip daug geresnę ir patikimesnę alternatyvą „žlungantiems Va­karams“. Viešai pateikiant neva „kitokią nuomonę“, kartu bandoma sukelti nepasitikėjimą Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasiūlyti keletą alternatyvių, bet tikrovės neatitinkančių įvykio versijų“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ar prisimenate, kokie gąsdinimai buvo skleidžiami, kai Lietuva stojo į Europos Są­jun­gą? Kad Lietuva praras laisvę, Briuselis įves diktatūrą, kad, ištrūkę iš Sovietų Sąjungos, dabar patekome į tokią pačią Europos Sąjungą“, – primena D. Puslys ir priduria, jog apie narystę NATO irgi buvo paskleista nuomonė, neva Lie­tuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai erzina Maskvą ir skatina Rusijos agresiją. Panašiais pareiškimais, anot D. Puslio, stengiamasi įpiršti nuomonę, kad Lietuva yra nesavarankiška, žlugusi valstybė.

Siekia skaldyti ir valdyti

Dezinformacija gali būti siekiama supriešinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventojų grupes šalies viduje, taip pat – sumenkinti piliečių pasitikėjimą valstybe, demoralizuoti visuomenę. Taigi informacinio karo strategai dezinformaciją naudoja, siekdami įgyvendinti principą „Skaldyk ir valdyk“. 

D. Puslys pastebi, jog dalis Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo rusakalbės Ru­sijos ar Baltarusijos žiniasklaidos, todėl rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didelė. Rusija naudoja daug įvairių dezinformacijos priemonių, tokių kaip „Sputnik“, „Pervyj baltijskij kanal“ ar „Baltnews“, kurios sugeba apsimesti žiniasklaida ir aktyviai skleidžia melagienas. Tad labai svarbu siekti, jog rusakalbei auditorijai būtų prieinama kokybiška žiniasklaida rusų kalba. 

Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai įspėja: kritiškas požiūris į gaunamą informaciją, neskubėjimas dalintis sensacijomis bei informacinių tinklų saugumo užtikrinimas yra vieni efektyviausių būdų didinti atsparumą įvairių formų manipuliacijoms.

Labai dažnai dezinformacijos pranešimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baimę, pyktį, nusivylimą bei pan. Įaudrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar žiūrovams beveik iš karto pasiūlomas ir taikinys – tariamas kaltininkas, savotiškas atpirkimo ožys, kurį derėtų nubausti. 

„Svarbu užfiksuoti, kad gau­ta informacija paveikė jū­sų jausmus ir būseną. Ne­pa­si­duokite pirminėms emocijoms, pavyzdžiui, pykčiui, neapykantai, baimei. Pa­sa­ky­kite sau „stop“ – dar kartą perskaitykite tekstą, įsigilinkite, panagrinėkite ir patikrinkite argumentus“, – pataria pašnekovas.

Kampaniją organizuoja

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad keičiasi izoliacijos nutraukimo tvarka ir ji gali būti nutraukta anksčiausiai po 10 dienų. Žmogaus pasveikimui, kuris sirgo koronavirusu, nustatyti nebereikia atlikti papildomo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio ištyrimo PGR metodu, tačiau pabrėžiama, kad pacientas laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. Naujovės inicijuotos atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Lengva koronaviruso (COVID-19) forma sergantiems pacientams izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas kūno temperatūrą mažinančių vaistų, ir susilpnėjo kiti koronaviruso simptomai.

Izoliaciją galima nutraukti po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientui šio viruso simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas kūno temperatūrą mažinančių vaistų, šiems pacientams, sergantiems koronavirusu:

sunkia koronaviruso forma sergantiems;

kurių silpnas imunitetas;

kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;

kurie dirba palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose;

kurie gyvena socialinės globos įstaigose;

kurie dirba socialinės globos įstaigose;

esantiems laisvės atėmimo įstaigose;

dirbantiems laisvės atėmimo įstaigose.

Pacientams, sirgusiems besimptomės formos koronavirusu, izoliacija gali būti nutraukiama po 10 dienų nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos.

Taip pat nustatytas specialus kodas, kurį gydytojai nuo šiol turi suvesti į e sveikatą tam, kad duomenys apie pasveikusius žmones automatiškai pasiektų Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Taip palengvinamas darbas gydytojams – jiems nebereikės pildyti papildomų dokumentų apie pacientų izoliacijos nutraukimą bei pasveikimą ir teikti jų NVSC.

SAM Spaudos tarnyba

„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau.

Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti.

Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jie gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą bei imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus.

Ši programėlė nepakeičia įprasto epidemiologų atliekamo darbo, tik jį papildo – suteikiama galimybė paprasčiau informuoti tuos, kurių užsikrėtęs COVID-19 asmuo nepažįsta arba apie kuriuos galėjo pamiršti.

„Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, apie sąlytį kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.

Svarbu įjungti „Bluetooth“ ir nešiotis telefoną

Programėlę turintys telefonai, naudodami „Bluetooth“ ryšį, tarpusavyje keičiasi informacija, kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo šalia. Kai koronaviruso infekcija nustatoma vienam iš programėlės naudotojų, jis pats savanoriškai tai paskelbia programėlėje, nepaviešindamas jokių asmens duomenų.

Tuomet programėlės naudotojai, kurie per paskutiniąsias 14 dienų buvo šalia užsikrėtusiojo ilgiau nei 15 min. mažesniu nei 2 metrų atstumu, gauna pranešimą apie galimą buvusį kontaktą bei vadovaujasi programėlėje pateiktomis rekomendacijomis dėl tolesnių veiksmų, automatiškai įvertinus buvusio kontakto trukmę ir intensyvumą.

Jei kur nors einate, visuomet yra tikimybė, kad galite atsidurti arti užsikrėtusio COVID-19 asmens, todėl pravartu su savimi nešiotis telefoną su veikiančia programėle „Korona Stop LT“ ir įjungtu „Bluetooth“ ryšiu.

Jei užsikrėtėte ir skambinate arba rašote Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris patvirtina Jūsų užsikrėtimą, gaunate specialų atvejo patvirtinimo kodą, kurį reikia įkelti į programėlę tam, jog būtų įspėjami kiti vartotojai. Nėra atskleidžiama, kas pranešė apie užsikrėtimą koronaviruso infekcija (COVID-19), taip pat neatskleidžiama ir jokia kita informacija, kuri leistų tiesiogiai identifikuoti užsikrėtusį COVID-19 asmenį.

Jeigu į programėlę gavote pranešimą apie padidėjusią riziką, vadinasi, tikriausiai buvote arti koronavirusu užsikrėtusio asmens. Tai nereiškia, kad tikrai susirgsite, bet tokiu atveju labai svarbu likti namuose ir stebėti savo simptomus, o atsiradus sausam kosuliui, karščiavimui ar pasunkėjus kvėpavimui, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Papildoma informacija bei rekomendacijos bus pateiktos programėlėje.

Rekomenduojama parsisiųsti visiems

Norint kuo greičiau gauti visą aktualiausią informaciją ir užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso infekcijos plitimui, šią programėlę vertėtų parsisiųsti visiems. Tik naudojantis ja galima nustatyti net ir tuos kontaktus, kurių patys nepažįstame ir negalime identifikuoti, todėl labai svarbus žmonių aktyvumas – kuo daugiau piliečių parsisiųs bei naudos programėlę, tuo daugiau sąlytį turėjusių asmenų bus nustatyta ir greičiau galėsime džiaugtis sumažėjusiais užsikrėtimo koronavirusu atvejais.

„Korona Stop LT“ atsisiuntimas iš mobiliųjų „AppStore“ arba „Google Play“ parduotuvių bei jos naudojimas yra savanoriškas ir visiškai nemokamas. Pradėti naudotis mobiliąja programėle, sustabdyti ir vėl atnaujinti jos naudojimą galima bet kuriuo metu.

Tiesa, programėlės veikimas planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose laikrodžiuose ar kituose nešiojamuosiuose kompiuteriuose neplanuojamas.

Panašios programėlės naudojamos ir kitose šalyse. Lietuva dar šiemet planuoja prisijungti prie apsikeitimo duomenimis tinklo su kitomis Europos šalimis, todėl keliautojai taip pat galės būti informuojami apie galimai turėtą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronaviruso infekcija.

Kilus klausimų dėl „Korona Stop LT“ programėlės, galima kreiptis tel. +370 5-2-64-96-76 (pirmadieniais–ketvirtadieniais, 8–17val; penktadieniais – 8–5.45 val.; šeštadieniais–sekmadieniais – 8.00–17 val.) arba el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Informacija apie programėlę skelbiama interneto svetainėje koronastop.lt.

„Jeigu turi seną koklinę krosnį, kuri tave šildo ir džiugina, arba atvirkščiai, kuri yra šalta ir nekūrenama ir galbūt visai nereikalinga, kviečiu tave tapti ekspedicijos „Gyvos krosnys“ dalyviu ir istorijos metraštininku“, – prašo Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė.

Koklinėmis krosnimis bei jų istorija besižavinti archeologė siekia, jog šis kultūrinis paveldas dabartinių „euroremontų“ laikais neišnyktų ir bent fotografijų pavidalu at­gultų į istorinę atmintį. 

Pasak jau gerus metus puoselėjamos idėjos sumanytojos dr. R. Nabažaitės, žmonės iki galo, deja, nesuvokia koklinių krosnių vertės ir, nesugebėdami pritaikyti jų šiuolaikiniame interjere, pasirenka drastiškiausią būdą – jas griauti. Klaipėdietė istorikė-archeologė sako, kad koklinės krosnys yra mūsų istorijos liudininkės, o apie XIX–XX a. laikotarpį, kai jos buvo itin populiarios, informacijos yra tikrai per mažai. 

„Aš 10 metų tyri­nėju sudužusių kros­nių koklius. Kai kuriuose namuose jos dar stovi nepaliestos karo negandų ar „euroremontų“. Koklinės krosnys yra vienas iš XIX–XX a. informacinių šaltinių – tyrinėjant jas, galima daug pasakyti apie jų šeimininkus, apie tuomet naudotas medžiagas bei jų importo kelius. Tarkime, ar krosnis mūryta vietinių meistrų, ar kokliai atvežti iš Vokietijos, o gal pagaminti Priekulėje. Istorikams ypač stinga informacijos apie fabrikuose gamintus koklius. Todėl ir prašome, kad žmonės ištrauktų šias muziejines vertybes į dienos šviesą“, – idėją apibūdina archeologė R. Nabažaitė.

Pasak mokslininkės, koklinės krosnys esančios vertingos ne tik savo istorijos slėpiniais, bet gali būti vertos ir ne vieno tūkstančio eurų.

Vizija – krosnies pasas ir metraštis

Mokslininkė sako, jog kok­linė krosnis kadaise būdavo brangiausias šeimos turtas. Net ir dabar jų statyba yra pakankamai brangi.

Archeologė R. Nabažaitė pla­nuoja išleisti koklinių krosnių metraštį – knygą, kurioje būtų sudėtos krosnių, išsibarsčiusių po Klaipėdos kraštą bei visą Žemaitiją, fotografijos. Be to, mokslininkė užsimena ir apie planus suteikti koklinių krosnių savininkams specialius pasus.

„Tuomet ir atsivertų vaizdas, ar esama atsikartojančių koklinių krosnių, kuo jos vertingos, kuo skiriasi, kuo yra unikalios. Anksčiau koklinės krosnys stovėjo visuose namuose. Tai buvo įprasta šildymo praktika. Tiesa, jos statomos ir dabar, bet dažniausiai pagrindinė jų paskirtis yra ne šildyti, o suteikti namams jaukumo bei išskirtinumo“, – sako archeologė. 

Prašo atsiųsti savo koklinės krosnies fotografiją

Mokslininkė tikisi, jog artimiausiu metu jai pavyks surinkti koklinių krosnių fotoarchyvą, nes žmonės prasitaria turintys tokias kur nors kaimo sodybose, yra matę pas gimines, draugus ar pažįstamus.

„Nuoširdžiai kviečiu visus pasidalinti koklinės krosnies nuotrauka. Tai neatima daug laiko. Net jei ir manote, kad jūsų krosnis neverta dėmesio, nesikuklinkite. Laukiame visų fotografijų, o atsirinkę, mūsų akimis ir žiniomis, vertas dėmesio, susisieksime su jas įamžinusiais žmonėmis“, – teigia R. Nabažaitė.

Mokslininkė 10 koklinių kros­nių fotografijų atsiuntusiam žmogui padovanos savo išleistą knygą „Interjero karalienė“.

Koklinių krosnių nuotraukas reikėtų siųsti iki lapkričio 26 d. el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., o tokių galimybių neturint, susisiekti tel. (8-46) 39-86-48.

„Kviečiame paraginti šiame prasmingame projekte dalyvauti savo draugus, kaimynus, senolius ar pažįstamus“, – prašo šilališkių archeologė R. Nabažaitė.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Nuotr. iš asmeninio archyvo