Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai ak­tualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūki­ninkams lengviau konkuruoti su stambiaisiais žem­dir­biais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruo­tis į rinką. Svarbiausia, kad, sutelkę jėgas, smulkūs že­mės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiū­rėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drą­siau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.

Dalijosi daugiau nei du milijonus

Į KPP lėšomis remiamą veik­los sritį „Parama smulkių sub­jektų bendradarbiavimui“ Lie­tuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pir­mai­siais metais veiklos sri­tis ga­vo vos porą paraiškų, 2017 m. sulaukė jau 11 sub­jektų susidomėjimo, 2018 m. – 33, o 2019-aisiais gavo net 48 paraiškas. Per trejus me­tus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. eurų. 

Šiemet į paramą pagal veik­los sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 d. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikę ir bendradarbiauti sutarę mažiausiai du pareiškėjai buvo kviečiami dalintis apie 2,3 mln. Eur paramos lėšų. Vienam projektui įgyvendinti numatyta iki 90 tūkst. Eur parama. Už šias lėšas bendradarbiauti sutarusiems ir kaimo vietovėje veikiantiems smulkiesiems ūkininkams, smulkiesiems miško valdytojams, labai mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims siūlyta įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir naujos žemės ūkio įrangos, kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, priekabų bei puspriekabių, naujos kompiuterinės ir programinės įrangos, naudoti paramos pinigus ūkio paskirties pastatų naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbams, investuoti lėšas į projekto įgyvendinimo vietos infrastruktūrą, naują miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos techniką bei įrangą, dirvos paruošimo miško želdiniams ar žėliniams mechanizmus ir kt.

Įsigijo reikiamą techniką

Pernai paraiškų gauti finan­savimą pagal veiklos sritį „Pa­rama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ daugiau­siai teikė bendradarbiauti sutarę smulkieji ūkininkai ir  kaimo turizmu užsi­imantys fiziniai asmenys. Tarp jų buvo ir Šventragio kaime (Marijampolės sav.) ūki­ninkaujantis Vigimantas Ka­za­kevičius. Gyvulininkystės ūkio šeimininkas sakė, jog veik­los sritimi „Parama smulkių sub­jektų bendradarbiavimui“ susidomėjo dar 2016-aisiais, kai tik ji buvo pradėta vykdyti. Pa­sak Vigimanto, pirmiausia jį sužavėjo paramos idėja skatinti smulkių ūkio subjektų bend­radarbiavimą, nes, anot V. Kazakevičiaus, nedideliems ūkininkams dirbant vieniems, sunkiau ne tik atlikti kasdienius ūkio darbus, bet ir atsinaujinti, modernizuoti infrast­ruktūrą. Pradėjęs domėtis parama labiau, V. Kazakevičius gerąja prasme nustebo, kad programos „Paramos smulkių 

subjektų bendradarbiavimui“ intensyvumas projekto bend­rosioms išlaidoms siekia 100 proc., projekto verslo planui įgyvendinti – 60 proc., o kai bendradarbiauti numato smulkieji ūkininkai, dirbantys gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, – net 70 proc., ir ėmė austi mintį apie galimybę pasinaudoti parama. 

„Naudojama žemės ūkio technika bei įvairūs padargai buvo susidėvėję, seniai galvojau apie jų atnaujinimą, tačiau tam reikalingų investicijų vis neatlikdavo. Savo ūkį turi ir dukra. Naujos technikos bei įrangos jos vystomai veiklai taip pat reikėjo. Pagalvojau, kodėl nesutelkus jėgų ir nepabandžius gauti paramą technikai, kuri būtų vertinga abiems ūkiams. Idėją pristačiau sūnui, jis padėjo parengti paraišką. Netrukus sužinojome, kad projektas įvertintas teigiamai. Gavę paramą, įsigijome šienainio ritinių presą-vyniotuvą, šieno grėblį. Technika tarpusavyje pasidalijame ir skoliname, nes vienas kitu pasitikime.

Parama tikrai labai vertinga, ir jei tik yra galimybė ar noras bandyti ja pasinaudoti, labai skatinu tai daryti. Aišku, svarbiausia rasti patikimą partnerį, nes su juo reikės dirbti ne vienus metus. Jeigu tai yra giminaičiai ar šeimos nariai, manau, problemų negali ir neturi kilti. Sutarti turbūt gali ir kaimynai ar seni kolegos. Juk ir taip dažnai dalijamės įvairiais padargais, įrankiais bei patirtimi“, – kalbėjo programą „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ sėkmingai įsisavinęs ūkininkas.

Daugiau partnerių – daugiau šansų

Dažnu atveju, o tai yra būtinybė, siekiant gauti paramą,  į programą „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ pretenduoja du ūkio subjektai, tačiau veiklos srities taisyklėse numatyta, jog bend­radarbiauti gali ir keli ūkio subjektai. Iš tiesų kuo daugiau projekto dalyvių rengia paraišką, tuo daugiau balų projektas gauna, o kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų gauti paramą. Pavyzdžiui, jeigu bendradarbiauti sutaria 5 ir daugiau projekto dalyvių, jiems skiriama 30 balų, jei nuo 3 iki 4 dalyvių – 20 balų. 

Balai skiriami ir atsižvelgiant į pareiškėjų bei jų part­nerių ūkių ekonominį dydį. Jei ūkių ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, vidurkis yra nuo 4000 Eur iki 4999 Eur, paraiškai skiriama 15 balų, nuo 5000 Eur iki 6999 Eur – 10 balų. Smulkiųjų miškų valdytojams balai skiriami, atsižvelgiant į jų miško valdų dydžio vidurkį. Kai jis yra intervale nuo 1 iki 3 ha, galima gauti 15 balų, nuo 3 iki 7 ha – 10 balų. Labai mažos įmonės ar fiziniai asmenys vertinami pagal veiklos trukmę. Kai jos vidurkis yra daugiau nei 5 metai, bendradarbiauti sutarę pareiškėjai gali tikėtis 15 balų, kai vidurkis nuo 3 iki 5 metų įskaitytinai – 10 balų. 

Balai taip pat skiriami, atsižvelgiant į ūkių veiklos kryptį, pareiškėjų ambicijas padidinti ūkio ekonominius dydžius, išreikštas produkcijos standartine verte, planus padidinti įmonių pajamas. Pa­pildomi balai skiriami pareiškėjams, kurių projektai susiję su klimato kaita ir su aplinkosaugos veikla. 

Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės – galės pasinaudoti  išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė lai­kina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmo­nėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Pa­raiš­kas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso pla­nuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. 

Kas gaus paramą

Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas ne­­panaudotų lėšų likutis. Per­­skirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinajai paramai skirta 33 mln. eurų.

Išimtinės paramos tikslas – padėti  tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veik­los subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurios vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo-maisto gamybos veiklą kaimo vietovėje. Siekiama išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Tikimasi, jog tokia parama pasitarnaus, išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, taip pat siekiama spręsti lik­vidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių fizinių bei juridinių asmenų veik­los tęstinumui.

Pavadino geru valstybės indėliu

Pretenduoti gauti paramą ga­li visi kaimo vietovėje veikiantys žemės ūkio veiklos subjektai: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai, taip pat – labai mažos ir mažos įmonės, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą ar įregistravę individualią veiklą. Svarbu, kad tinkami pareiškėjai būtų registruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2020 m. kovo 16 d. maisto gamintojais. 

Kretingos rajono Žemės ūkio skyriuje užregistruoti 32 galimi pretendentai į šią paramą, tarp jų – darbėniškio Juozapo Butkevičiaus  pienininkystės ūkis.

„Tai labai geras valstybės indėlis, kaip tik šiomis dienomis pildau paraišką maksimaliai 7 tūks. Eur paramai gauti“, – sakė tame patčiame ūkyje dirbantis Aleksandro Stulginskio universitete magistro laipsnį įgijęs J. Butkevičiaus anūkas Aurimas Rancas.

Apie 100 hektarų žemės valdantis, 50 karvių laikantis, 10 darbo vietų sukūręs Butkevičių ūkis – išskirtinis Kretingos rajone, nes gamina ne vien tik pieno žaliavą, bet ir galutinį produktą: Aurimo mamos Aurelijos Rancienės pagamintus žemaičių krašte populiarius kastinius, varškę, sūrius turguose, o ir kai kuriuose kituose „taškuose“, į kuriuos šeima tiekia produktus, mielai perka ne tik kretingiškiai, bet ir klaipėdiečiai.

Pasak J. Butkevičiaus, dėl pandemijos ūkio pardavimai sumažėjo, dėl to šeima nusprendė pretenduoti į paramą. 

J. Butkevičiaus ūkis, kaip ir kiti panašūs pandemijos paveikti ūkiai, po 257 Eur, o iš viso apie 1 tūkst. 500 Eur, subsidiją buvo gavęs ir iš Užimtumo tarnybos. Bet ši – 1 tūkst. 500 Eur – suma iš 7 tūkst. Eur sumos, į kurią dabar pretenduojama, turės būti išminusuota.

„Žinau, kad galioja tokia tvarka: jeigu karantino laikotarpiu, t. y. nuo šių metų kovo 16-osios iki šių metų birželio 17-osios, esame gavę subsidiją pagal Užimtumo įstatymą, tai laikinoji parama, į kurią dabar pretenduojame, ta suma bus mažinama“, – sakė J. Butkevičius.

Apie dydžius

Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – žemės ūkio veiklos subjektui (fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam žemės ūkio veik­lą) – ne didesnė kaip 7 tūkst. Eur. Paramos dydis vertinamas, atsižvelgiant į samdomų darbuotojų bei ūkio part­nerių skaičių kovo 16 d.; fiziniam asmeniui, savarankiškai vykdančiam veiklą pagal veik­los liudijimą ar įregistravusiam individualią veiklą, numatoma parama – 1,8 tūkst. Eur. Labai mažai ir mažai įmonei – juridiniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo teisinę formą, paramos suma neviršys 18 tūkst. Eur, jos dydis vertinamas, atsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių kovo 16 d.

Jeigu paraišką pateikęs asmuo karantino laikotarpiu, t. y. nuo šių metų kovo 16 d. iki šių metų birželio 17 d., yra gavęs subsidiją pagal Užimtumo įstatymą, parama mažinama gautos subsidijos suma.

Nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d. priimamos pa­raiš­kos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. prog­ramos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į ma­terialųjį tur­tą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja sie­kiama didinti ūkių gyvybingumą ir vi­sų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inova­cines ūkių technologijas. Parama jau pasi­naudojusi ūki­ninkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo au­gančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo. 

Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai

Netoli Palangos, Klaipėdos rajone, Peskojų kaime, ne vienus metus ūkininkaujanti 

A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame peni pieninius bulius, tam, kad parduotų, augina kviečių, miežių, pupų. 

Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana – 2,5 hektaro žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės bei jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą. 

Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. Alksnė pa­teikė 2015-ųjų gegužę. Paramą gavo po metų, t. y. 2016 m. gegužės mėn. Visam A. Alksnės ūkiui modernizuoti skirta beveik 64 tūkst. eurų. 

„Paramos kreipiausi todėl, jog pirkti naują žemės ūkio techniką yra labai brangu ir į dideles banko skolas nesinori lįsti, o sena technika dažnai genda ir tenka nuolat remontuoti. Parama ūkininkams labai palengvina šią dalią bei suteikia galimybę įsigyti naują žemės ūkio techniką su mažesne ūkininko įnašo dalimi nei įprastai“, – sako ji. 

Už gautas paramos lėšas ūkininkė nusipirko traktorių su navigacija, JCB krautuvą, kultivatorių ir sėjamąją. 

„Kreiptis paramos tikrai verta, nes, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas, tausojama aplinka dėl mažesnių kuro sąnaudų, o investicijos į naują žemės ūkio techniką dėl paramos tampa mažesnės“, – teigia A. Alksnė. 

Pareiškėjams – sąlygos ir reikalavimai

Pagal priemonės veiklos sri­tį remiama žemės ūkio pro­duktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas bei tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas bei realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Paramos kreiptis gali pilnametystės sulaukę fiziniai bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka bei realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus. Paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos. 

Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo privalo nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o jo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis nei 8000 Eur. Tiesa, šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba bei realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Už ką skiriami balai? 

Pildant paraiškas, svarbu iš anksto įsivertinti jų atrankos kriterijus. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai.

Kai pareiškėjas įgyvendina projektą gyvulininkystės, sodi­ninkystės, uogininkystės sektoriuose, jam suteikiami 25 balai.

Jeigu pareiškėjas gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ar augalininkystės sektoriuose nėra pasinaudojęs parama pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jam skiriama 10 balų, jeigu tik pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, – 5 balai. 

Jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, pa­ramos paraiškos pateikimo me­tu yra didesnis kaip 8000 Eur iki 50 tūkst. Eur įskaitytinai, jam suteikiama 15 balų; didesnis kaip 50 tūkst. Eur iki 100 tūkst. Eur įskaitytinai – 10 balų; didesnis kaip 100 tūkst. Eur iki 150 tūkst. Eur įskaitytinai, – 5 balai. 

Kai projektui įgyvendinti pra­šoma mažesnio paramos in­tensyvumo, pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų, ir atsižvelgiant į papildomas nuostatas.

Paramos paraiškai suteikiama 10 balų, jei pareiškėjas yra ūkininkas, kuris paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresnis kaip 40 metų arba kai pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Jauniesiems ūkininkams parama intensyvesnė

Suteikiamos paramos dydis ir intensyvumas skaičiuojamas, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomą veiklą. 

Jeigu vykdoma žemės ūkio produktų gamyba gyvulininkystės, sodininkystės, darži­ninkystės ir uogininkystės sek­toriuose, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paramos intensyvumas 20 proc. punktų padidinamas jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paraiš­ką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas. Vis tik didžiausias paramos intensyvumas šiems subjektams ne­gali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 

Augalininkystės sektoriuje finansuojama 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas vėlgi didinamas 20 proc., tačiau negali viršyti 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 

Vykdant prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimą (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimą bei tiekimą rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą bei realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo). Paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į šias nuostatas: 

kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas bei tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. pripa­žintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų val­dose pagamintus ar išau­gintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba bei realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose). Taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas savo valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, darži­ninkystės ir uogininkystės sek­toriuose). Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, paramos intensyvumas negali viršyti 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Nuo š. m. lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d. vyksiančiu paraiškų teikimo laikotarpiu didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negalės viršyti  600 tūkst. Eur, o visu 2014–2020 m. laikotarpiu – 600 tūkst. Eur. Būtinas reikalavimas, kad pareiškėjas pateiktame projekte turi įgyvendinti investicijas į gamybinių pastatų ir (arba) statinių naują statybą arba esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą ir šioms investicijoms finansuoti prašyti paramos.

Šiuo paraiškų teikimo laikotarpiu paramos lėšomis nefinansuojama nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga. Finansuojama nauja įranga, skirta remiamai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti ir būtina gamybinių pastatų eksploatavimui užtikrinti, nauji technologiniai įrenginiai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti ir (arba) perdirbti, ir (arba) paruošti realizacijai, taip pat specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naują statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, ir t. t.

Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbia­vimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą, kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas že­mės bei miškų ūkio sektoriuose.

Tikslas – augalų kokybė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integ­ruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas, naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veik­los sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybei kontroliuoti. 

„Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonst­ruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas technikos galimybėms parodyti, tai ir atlikome. Taip pat buvo sukurta speciali interneto svetainė (lkvs.art21.lt), kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema“, – sakė vedėja.

Optimalus ūkininkavimas

Projekto partnerių UAB „Art21“ atstovas, projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos esmė yra spektrinės kameros, montuojamos prie drono, naudojimas. Anot pašnekovo, dronas su spektrine kamera skraidinamas virš norimo pasėlio, po skrydžio gautos nuotraukos apdorojamos specialiomis programomis – sujungiamos į vieną didelę fotografiją, nes naudojant droną, vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penkių atspalvių dokumentai keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, galiausiai žemėla­pyje atvaizduojamas visas skry­dis, kuriame pažymėtos pa­žeis­tos, galimai pažeistos ir sveikos pasėlio vietos. Pasak projektų koordinatoriaus, vykdant projektą, buvo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelimis. Visais atvejais, pasak „Art21“ atstovo, kenksmingųjų organizmų kontrolės sistema parodė pažeistas vietas.

L. Didžiulevičiaus teigimu, tokia sistema leidžia ūkininkui efektyviau bei laiku reaguoti ir taip išsaugoti auginamus pasėlius, nes sistemoje fiksuojami labiausiai kenkėjų pažeisti židiniai. 

„Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemo­nes – herbicidus, fungicidus, insekticidus, glifosatus ir pan. Stipriai pažeistas vietas – apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti ar kitaip neapdoroti. Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo ištek­liai, technika, kuriuos tuo metu galima nukreipti kitur. Prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo“, – aiškino pašnekovas.

Atskiros paraiškos EIP veiklos grupėms kurti ir projektams įgyvendinti

Paraiškos EIP veiklos grupių projektams vystyti teikiamos iki 2020 m. gruodžio 30 d., jas galima pristatyti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritorinius padalinius.

Šios veiklos srities prioritetai: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse; visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą; skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą bei rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų ištek­lių naudojimą bei remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto bei miškininkystės sektoriuose.

Pareiškėju gali bū­ti EIP veiklos grupės, kurios projekto galimybių studija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Todėl prieš teikiant paraišką EIP veiklos grupės projektui vykdyti, norintiems bendradarbiauti pareiškėjams derėtų suskubti ir pateikti paraišką EIP veiklos grupės kūrimui bei savo projekto galimybių studijos patvirtinimui. EIP veiklos grupių projektų galimybių studijos ŽŪM dar priimamos iki š. m. gruodžio 30 d.

Ne visos išlaidos – tinkamos

Didžiausia paramos suma vie­nam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 tūkst. eurų. Vertinant paraiškas, taikomas skirtingas paramos intensyvumas, atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas. EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) bei įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veik­la, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų – paramos intensy­vumas skaičiuojamas, atsižvel­giant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinimas: įgyvendinant projektą gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, bus taikomas 70 proc. paramos intensyvumas, projektą įgyvendinant augalininkystės sektoriuje, taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Vykdant kitų – nepaminėtų – sektorių (pvz., miš­kininkystės) projektus, paramos intensyvumas negali viršyti KPP priemonėse, skirtose projektams tokiuose sekto­riuose remti, nustatyto didžiau­sio paramos intensyvumo.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje. Taip pat – realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų bei pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentais (netaikoma išlaidoms, apmokamoms taikant fiksuotąją normą ir fiksuotąjį įkainį). Jei skiriama parama projektui ir išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jos turi būti patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos.