Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu.

Apdraudė galvijus

Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gimžauskas šiuo metu augina apie trisdešimt mėsinių galvijų, dešimt pieninių karvių, dvidešimt du veislinius limuzinus. Anot A. Gimžausko, paskata pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkas naudojosi KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pagalba.

Utenos rajono ūkininkas apdraudė ir savo augintinius, kad užsitikrintų finansinę pagalbą net galvijus užklupus pavojingai užkrečiamajai ligai. Be abejonės, A. Gimžauskas pasinaudojo ir KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ parama bei kompensavo sumokėtas draudimo įmokų sumas.

Pasinaudojęs ES parama, jaunasis ūkininkas per penkerius savarankiško ūkininkavimo metus pasistatė tvartą, siloso tranšėją, įsigijo technikos – du traktorius: vieną su frontaliniu krautuvu, kitą – be priedų. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad net ir praėjus, atrodytų, netrumpam laiko tarpui jo ūkis – „naujokas“. Pasak vyro, jam dar reikia augti, į jį nemažai reikės investuoti ne tik lėšų, bet ir darbo. Mums kalbantis jaunasis ūkininkas darbavosi prie naujo savo paties sugalvoto projekto – pavėsinės gyvuliams, kad net ir šaltuoju metų laiku jie turėtų galimybę išeiti iš tvarto, pabūti gryname ore ir pramankštinti kojas.

Paramos gavėjai

Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektas, kuris laiko ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre ūkininko vardu teisės aktų nustatyta tvarka; yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą teisės aktų nustatyta tvarka. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 mln. eurų paramos lėšų.

Pagal KPP priemonę remiami sektoriai: galvijininkystė; avininkystė; ožkininkystė; arklininkystė; kiaulininkystė; paukštininkystė. Draudžiamos gali būti šių ūkinių gyvūnų rūšys: galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės, antys, kalakutai, vištos, putpelės, žąsys ir stručiai.

Kompensuojama dalis išlaidų

Parama pagal veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Paramos intensyvumas – 70 proc. Tokia dalimi kompensuojamos sumokėtos draudimo įmokos sumos (neviršijant apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos dydžio). Paramos lėšos paramos gavėjams išmokamos draudimo sutarčiai pasibaigus taikant išlaidų kompensavimo būdą.

Beje, pareiškėjas sudaromoje draudimo sutartyje turi numatyti sąlygą prisiimti tam tikrą nuostolių dalį. Šiuo metu draudėjo nuostolio slenkstis (t. y. galima draudimo išmoka esant mažesnei žalai) yra 20 proc. Taigi, jei kritusių gyvūnų vertė sudaro daugiau nei 20 proc. vidutinės metinės vertės, tai bus traktuojama kaip draudiminis įvykis.

Svarbu – tinkamai sudaryta draudimo sutartis

Kad patirtos išlaidos (draudimo įmokos) būtų laikomos tinkamomis finansuoti, svarbu tinkamai sudaryti draudimo sutartį. Tai pirmasis žingsnis, kurį turi žengti ūkininkas. Kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 tūkst. eurų, draudimo sutarčiai sudaryti reikia gauti ne mažiau kaip trijų skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus. Tuo atveju, jei pareiškėjas apklausė ne mažiau kaip tris draudikus, bet trijų komercinių pasiūlymų negavo, teikdamas paraišką turi įrodyti, kad dėl pasiūlymo kreipėsi. Šiuo metu ūkinių gyvūnų draudimo paslaugą teikia penkios draudimo įmonės.

Kai ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė siekia 58 tūkst. eurų ir daugiau, organizuojamas draudimo paslaugų pirkimas, kaip numato Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės.

Pareiškėjai, jei jie yra perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta LR viešųjų pirkimų įstatyme, ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų pirkimus organizuoja, vadovaudamiesi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Paraiškos teikimas

Kitas žingsnis – paraiškos teikimas. Paramos paraiškos pagal KPP priemonę pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti, kaip numato įgyvendinimo taisyklės, teikiamos savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai. Ūkininkas turi pateikti šiuos dokumentus: paraišką, draudimo sutartį, draudimo paslaugos pirkimo dokumentus. Kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis, svarbu, kad visa pagal draudimo sutartį mokėtina įmoka būtų sumokėta po paramos paraiškos pateikimo Savivaldybei dienos.

Pasibaigus draudimo sutarčiai ar ją nutraukus, Savivaldybei pateikiami mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė taip pat gali priimti sprendimą dėl paramos gavėjo išlaidų kompensavimo taikydama avansinį mokėjimą.

Draudžiama nuo pavojingų ligų

Ūkininkams aktualios įvairios gyvūnų ligos ar sužeidimai, kiti draudiminiai įvykiai, tačiau draudimo įmokos kompensuojamos tik tuo atveju, jei gyvūnai yra apdrausti nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurių protrūkį pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir dėl kurių paprastai tektų išnaikinti visus rizikos grupės gyvūnus.

Šių kritinių ligų sąrašas ilgainiui plečiamas. Dabar jame – apie trisdešimt pavojingų ligų. Tai galvijų maras, avių ir ožkų maras, kiaulių vezikulinė liga, mėlynojo liežuvio liga, Tešeno liga, avių (ožkų) raupai, Rifto slėnio karštinė, gumbelinė, afrikinė arklių liga, vezikulinis stomatitas, Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas, klasikinis kiaulių maras, afrikinis kiaulių maras, kontaginė galvijų pleuropneumonija, paukščių gripas, Niukaslo liga, snukio ir nagų liga, Aujeskio liga, juodligė, galvijų tuberkuliozė, galvijų bruceliozė, enzootinė galvijų leukozė, avių ir ožkų bruceliozė (B. melitensis), infekcinė galvijų pleuropneumonija, pasiutligė, užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE), salmoneliozė (zoonozinė salmonelė), Q karštinė, kergimo liga, anemija, įnosės.

Jurgitos ULKIENĖS nuotr.

Siekiantiems tobulėti ūkininkams – gera žinia. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos jie gali pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Profesionalūs mokymai įvairiomis temomis

Pagal veiklos sritį ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pretenduoti į paramą mokymams žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos miško valdoje, įmonių ekonominės veiklos, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo ir panašiomis temomis.

Mokymus Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikia atrinktas konsultavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuris yra ir paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

2020–2022 metais ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai pagal veiklos sritį pasidalys 167 945 Eur, miško valdytojams šiam laikotarpiui skirta 64 500 Eur paramos. Kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės ateinančius dvejus metus dalysis 46 500 Eur, miško valdytojai – 64 500 Eur.

Reikalavimai – pagal pareiškėjų veiklos kryptį

Gauti paramą visai nesudėtinga. Svarbiausia pareiškėjams neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui bei neturėti finansinių sunkumų – nebūti bankrutuojantiems arba likviduojamiems. Tiesa, ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, be to, dar turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat nurodoma, kad jų ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur.

Į paramą konsultavimo paslaugoms pretenduojantys miško valdytojai asmeniškai taip pat turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jų miško valda turi būti ne mažesnė kaip 1 ha, vertinant pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės turi atitikti smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir veikti kaimo vietovėse.

Paraiškos – tik elektroninės

Paraiškos turi būti teikiamos elektronine forma, užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą, naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt. Pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas – nuskenuotas). Paraiška ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val.

Silpnybes ragina paversti stiprybėmis

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas ir Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolės regione Sigutis Jundulas sako, kad šiuolaikiniai ūkininkai yra išsilavinę ir labai intelektualūs. Tačiau net ir daugiausia žinantiems žemdirbiams dažnai iškyla klausimų, į kuriuos atsakymų savarankiškai rasti nepavyksta.

– Ypač daug klausimų kyla jauniesiems ūkininkams, kurie teorinių žinių turi, tačiau praktinių patarimų stokoja. Daug klausimų kyla ūkininkams, norintiems ūkininkauti aplinkai palankesniu būdu: kaip gerinti dirvą, kaip ir kokius naudoti augalų apsaugos produktus. Dažnai žemdirbiai pasimeta, ar teisingai vykdo ekonominę ūkio veiklą. Puiki pagalba tokiais atvejais yra įvairūs mokymai bei konsultacijos.

Fantastika, kad konsultacinę pagalbą žemdirbiai ir miškininkai gali gauti, naudodamiesi parama. Juk ne visi gali sau leisti brangius kursus, mokymus ar seminarus, todėl labai raginu žemdirbių ir ūkininkų bendruomenę išsiaiškinti savo silpnąsias vietas bei jas stiprinti arba paversti stipriosiomis konsultuojantis su savo sričių profesionalais ir žinovais, – kalbėjo S. Jundulas.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pa­gal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 eurai paramos lėšų.

Pasodinęs – nenueisi

„Nėra taip, kad pasodinai medžius ir palikai ramiai sau augti – mišką būtina nuolat prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo ligų bei kenkėjų, o viskam reikalinga ne tik darbo jėga, rūpestingos rankos, bet ir investicijos“, – sakė daugiausia egles, o ten, kur augimvietės šiems spygliuočiams netinka, beržus bei juodalksnius sodinantis bend­rovės „Savas medis“ direktorius Česlovas Petraitis iš Jur­barko rajono. 

Kartu su sūnumis Aivaru ir Aldu jis miškininkauja dar ir savo šeimos ūkyje – Pet­rai­čių miškų plotai driekiasi Jurbarko, Raseinių bei Tau­ragės rajonuose, užima apie 800 hektarų. O prieš daugiau kaip 20 m. Žindaičių kaime Česlovo įkurta įmonė „Savas miškas“ valdo maždaug 600 ha miškų, užsiima medienos ir biokuro gaminimu. Sta­ty­binė mediena eksportuojama ir į užsienio šalis – Pran­cū­ziją, Lenkiją, Angliją, o biokurą, laimėjusi konkursus, įmonė tiekia Jurbarko, Šakių, Vil­kaviškio, Kybartų katilinėms. 

„Be Lietuvos kaimo plėtros programos paramos gerokai sunkiau būtų išsiversti: mokėti darbininkams atlyginimus, plėsti miškų plotus, įsigyti modernios technikos“, – įsitikinęs Č. Petraitis. 

Jo vadovaujama įmonė pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ gauna  kasmetinę miško priežiūros išmoką už įveisto miško plotą. Vyrą nudžiugino naujovė – šią liepą patvirtinti didesni įkainiai ne tik už jaunuolynų ugdymą, bet ir už miško įveisimą, taip pat didesnės ir kasmetinės išmokos už įveisto miško priežiūrą, apsaugą bei ugdymą.

Pagal profesiją energetikas Č. Petraitis savo verslo pradžią skaičiuoja nuo 1996-ųjų, kuomet atsidarė lentpjūvę, vėliau įkūrė įmonę ir iki šiol vykdo ūkinę veik­lą. 

„Pritrūkus žaliavos, anksčiau dairydavomės, iš kur jos nusipirkti. Pagalvojome: kodėl neužsiauginus patiems, juo labiau, kad tai daryti padeda europinė parama. Įsigijome miškų, juos, kaip priklauso, ne tik kertame, bet ir sodiname, prižiūrime, puoselėjame – tokia yra miškininkų kasdienybė“, – sakė jis.  

Ką remia, ko – ne

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 m. amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, tokią žemę valdančios patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 m. mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, tačiau ekst­remaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jeigu sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 m.), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 m., parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos bei ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje miško įveisimo išmoka neskiriama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 m.

Mažiausias balų skaičius – 30

Miško veisimo projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėms suteikiami balai. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 30, tiek nesurinkusios paraiškos atmetamos.

Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai bei ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikia tik papildomo želdinimo (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų. 

Daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245 „Dėl Lie­tu­vos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, – 15 balų. 

Miškas veisiamas žemėje, ku­rios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų. 

Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėli­mo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juod­alksniai arba jų kombina­cija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – 15 balų. 

Miškas veisiamas savivaldy­bės teritorijoje, kurios miškin­gu­mas yra iki 33,3 proc., – 10 ba­lų. Pareiškėjas, veisiantis miš­ką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – 15 balų, jei pareiš­kėjas yra juridinis asmuo – 10 balų. 

Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kai­mo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veik­los sritį „Miško veisimas“ –  5 balai. 

Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys – 5 balai.

Atliekamas ir papildomas pareiškėjų, surinkusių vienodą atrankos balų skaičių, kai skirtos paramos nepakanka visoms paraiškoms finansuoti, paraiškų atrankos vertinimas. Pirmenybė skiriama tiems asmenims, kurie nėra gavę paramos pagal priemonės veiklos sritį arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m.

programos priemones „Pir­mas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, taip pat pagal mažiausią preliminarią paramos sumą, suskaičiuotą pagal pareiškėjo paraiškoje nurodytus duomenis.

2020 m. liepą buvo patvirtinti didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai. Miško veisimo išmokų dydžiai (taikytinos sumos ir paramos normos) taikomi 2020 ir vėlesniais metais pateiktoms paraiškoms. Įveisto miško priežiūros, apsaugos bei ugdymo išmokų dydžiai taikomi už 2020 ir vėlesnius metus mokamoms kasmetinėms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paramos paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.

Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duo­nos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pra­dedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas.

„Pajūrio medis“ vis auga

Kūlupėnuose, buvusio Kar­tenos linų fabriko teritori­joje, veikiančios bendrovės „Pa­jū­rio medis“ vadovas kretin­giš­kis Mindaugas Nor­gė­la savo verslą pradėjo dar 2005-aisiais. Iš pradžių į Ki­ni­ją eksportuodavo iš Lie­tu­vos bei užsienio urėdijų supirktus rąstus.

„Tačiau kol rąstai apie vasario pabaigą nukeliaudavo tokį tolimą kelią, sušusdavo. Tada klientas ir paklausė, gal galėtume jiems siųsti lentas. Pagalvojome – o kodėl gi ne? Persiorientavome ir jau 12 metų puikiai bendradarbiaujame toliau“, – pasakojo Mindaugas.

Įmonėje dirba apie 10 vietinių kaimo žmonių. Jie patys žaliavą pjauna, rūšiuoja, pakuoja, atrenka. Šiuo metu beržo ruošinius, pakrautus į jūrinius konteinerius, įmonė tiekia ne tik Kinijos, bet ir Vietnamo, Japonijos baldų gamintojams. 

Bendrovė „Pajūrio medis“ įsikūrusi pusantro hektaro te­ritorijoje. Vienas sandėlis jau pastatytas, kitas turėtų bū­ti baigtas ateinančią vasarą. Vei­kia trys medienos džiovyk­los, moderni, visiškai automatizuota katilinė. Į statinius bei įrangą iš viso investuota beveik 500 tūkst. eurų, bet tai dar – ne pabaiga.

„Planų turime labai daug: norime pabaigti pradėtą sandėlį, pasistatyti administracines patalpas, darbuotojams įrengti persirengimo kambarį, skalbyklą, valgyklą“, – sakė pašnekovas. 

Pasitaręs su medienos verslu užsiimančiais draugais, kolegomis, dalyvaujančiais Lie­tuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje, ir jis apsisprendė teikti paraišką, prašyti finansinės paramos įmonės gamybinei bazei plėsti. Pro­jek­tą parengė tuo užsiimantys specialistai iš Vilniaus, įmonei „Pajūrio medis“ skirta 147 tūkst. Eur parama.

Kas galėjo pretenduoti 

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) bu­vo teikiamos iki rugpjūčio 31-osios. Šiam etapui skirta be­veik  23,1 mln. Eur. Naujovė yra tai, jog priemonei taikomas ne tik išlaidų kompensavimo, bet ir sąskaitų apmokėjimo būdas. Parama skirta įvairinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse, padėti kurti bei plėsti mažąsias įmones, skatinti darbo vietų kūrimą. Pagal šią KPP veiklą parama skiriama ne žemės ūkio veiklos plėtrai, išskyrus tas veiklas, kurios nurodytos įgyvendinimo taisyklėse, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, tabako gaminių gamybai bei prekybai, ginklų ir šaudmenų gamybai bei prekybai ir kt.

Paramos kreiptis galėjo privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus. Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, laikomas tinkamu gauti paramą tik tada, jeigu jo pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. 

Daugiausiai paraiškų – iš Vilniaus apskrities

NMA duomenimis, pagal Lie­tuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veik­los srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ buvo pateiktos 174 paraiškos: 4 – iš Tauragės, 8 – iš Telšių, 10 – iš Utenos, 12 – iš Marijampolės, 15 – iš Klaipėdos, 16 – iš Alytaus, 19 – iš Šiaulių, 26 – iš Panevėžio, 27 – iš Kauno, 37 –  iš Vilniaus aps­k­ričių. Iš labai mažų įmonių bu­vo gautos 147 paraiškos, pra­šoma suma – 22 781 116 Eur. Iš kaimo gyventojų gautos 27 pa­raiškos, prašoma suma – 3 236 946 Eur.

Daugiausiai paraiškų pateikta dėl paramos statybvietei paruošti. Toliau rikiuojasi: poilsiautojų ir kt. trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, konsultacinei bei kitai valdymo veik­lai, variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai bei remontui, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai. Taip pat dažniau prašyta paramos kitai pramogų bei poilsio organizavimo, restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veik­loms, žemės darbams statybos aikštelėse.

Prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 25 mln. Eur.  Surikiavus paraiškas pagal pir­mumo eilę, daugiausiai – 90 balų – gavo viena paraiška, 3 gavo 85 balus, po vieną paraišką – 83, 81, 80, 78, 75 balus, po dvi paraiškas – 74 ir 72 balus. Mažiausią galimą atrankos balų skaičių (50) gavo daugiausiai paraiškų (21). Reikalingo balų skaičiaus nepavyko gauti 28 paraiškoms, todėl toliau jos nebuvo vertinamos. Paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo jų teikimo laikotarpio pabaigos. 

Pirmumo eilėje atsidūrę vers­lininkai prašo 22 168 938 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vienam pareiškėjui – fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui, atitinkančiam labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus, skiriama nuo 50 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur paramos. Jos dydis priklauso nuo pareiškėjo planuojamų sukurti naujų darbo vietų (sukūrus vieną darbo vietą, skiriama iki 50 tūkst. Eur, dvi – iki 100 tūkst. Eur ir t. t.). Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, toliau vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą, t. y., ar jos atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, ar suplanuotos išlaidos būtinos įgyvendinant projektą, ar jos tiesiogiai yra susijusios su remiama veikla. 

Dariaus ŠYPALIO nuotr.