Liepos pabaigoje Parš­eže­rio stovyk­la­vie­tėje jau šeš­tą kar­tą dūzgė tradi­ci­­nė vai­kų ir jaunimo etno­kul­tū­rinė sto­vykla „Et­no­­kul­­­tūros kūrybinės dirb­tuvės”, skir­ta Tau­to­dai­­lės metams pa­mi­nėti. 

Nors koronaviruso grėsmė ap­ribojo stovyklos dalyvių skaičių, veiklos įvairovė tikrai nenukentėjo: stovyklautojai kiek­vieną dieną save galėjo išbandyti pačiose įvairiausiose kūrybinėse veiklose, dalyvauti et­nokultūrinėse vakaronėse, judriuosiuose lauko žaidimuose, filmų peržiūrose po atviru dangumi, žygiuose, edukacinėse programose, dainuoti, bend­rauti ir kurti. 

Šiemet stovyklai pasirinkta medžio tema. Medžio motyvai dominavo tiek stovyklos apipavidalinime, tiek visoje veik­loje: etnomuzikavime, dainose, šokiuose, tradiciniuose amatuo­se, tapyboje bei kt. 

Dvi dienas stovyklautojai da­ly­vavo tautodailės plenere „Šimt­mečio veidai ir vaizdai“ Bilioniuose, kur stebėjo tautodai­lininkų kūrybos procesą, links­mino juos dainomis, šokiais. 

Nors orai nelepino, tačiau sto­vykloje darbas virte virė: net trijose didžiulė­se palapinėse, pastogėse ir nameliuose triūsė šaunus daugiau kaip 30 vadovų būrys, padedamas jaunųjų padėjėjų, savanorių, darbščių stovyklautojų. Stovyk­loje tradi­ciškai darbavosi vaikų ir jaunimo folkloro ansamb­lių, etnokultūros studijų vadovai bei mu­zikantai, Šilalės ir kaimyninių rajonų pedagogai bei kultūros darbuotojai, tautodailininkai, amatininkai. 

Šilalės krašto žemaičių kuli­narinio paveldo edukacinę prog­ramą vedė Šilalės viešosios bib­liotekos darbuotojos, kartu su stovyklautojais žemaitišką šiupinį ir košę virė Rimas Šedbaras, šiaudais bei repeticijų patalpomis pasirūpino Požerės kaimo bendruomenė bei pan. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau savo krašto tradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu besirūpinančių žmonių, palaikančių bei paremiančių mūsų veik­lą.

Etnokultūrinėje stovykloje ga­lėjome pademonstruoti vaidy­binius, meninius gabumus, groti, dainuo­ti ir šokti, pristatyti savo gebėjimus mažojo tautodailės plenero „Gyvybės medis“ pa­ro­doje. Koncertavo modernaus folkloro grupė „Auksa žovis“, folkloro ansamblis „Ratilėlis“, jungtinis stovyklos vadovų bei jaunųjų muzikantų kolektyvas. Ir galiausiai – diskoteka. 

Smagu, kad globalėjančiame pasaulyje jaunoji karta puoselėja lietuviškas tradicijas bei pa­pročius. 

Dėkojame visiems, prisidėjusiems organizuojant stovyklą.

Irmina KĖBLIENĖ, 

Guoda JUŠKAITĖ,

 Ilona RAUDONIENĖ

Etnokultūrinės stovyklos organizatorės

Nuotr. iš albumo

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministre nuo rugpjūčio 4 d. pradėjo dirbti Šilalės savivaldybės tarybos narė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Mūsų rajono taryboje ji atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai, yra partijos Šilalės skyriaus pirmininkė.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.61

Praėję metai Šilalės savivaldybei tapo neišnaudotų galimybių laiku: iš konservatorių valdžią perėmę „tvarkiečiai“ nesugebėjo kelių remontui panaudoti per 500 tūkst. eurų, grąžino valstybei nemažą dalį melioracijai skirtų lėšų. Šiemet Vyriausybė dosni – ekonomikai Šilalėje gaivinti pažėrė daugiau kaip 5 mln. Eur, tačiau jau dabar daugeliui tarybos narių kyla abejonių, ar tikrai visus pinigus pavyks panaudoti. Dešimtadalis lėšų kol kas kybo „ant plauko“, nes projektai, kuriems jos skirtos, dar nepradėti vykdyti. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.61

Privalomoji mediacija, sprendžiant šeimos ginčus, Lie­tuvoje startavo šių metų sausio 1 d., tačiau susipažinus su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) duomenimis už pirmąjį 2020 m. pusmetį, akivaizdu, kad ne visos šeimos sutinka tokiu būdu ieš­koti išeities. Kodėl taip atsitinka? 

Jolita LELĖNIENĖ,

mediatorė 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60

Rugpjūčio 1 d. socialiniuose tinkluose pasirodžiusi Kvė­darnos seniūnijos informacija, kad ir vėl paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu, privertė sunerimti šios se­niūnijos gyventojus. Atostogaujantis seniūnas Aivaras Do­bilas tikina, jog tai tik rekomendacija, visi turintys rei­kalų gali užeiti į seniūniją, bet pirmiau paskambinus telefonu ir suderinus laiką.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60

Ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikams besivaržant, kurie pasiūlys mokėti daugiau bendruomenių pirmininkams ir seniūnaičiams, laimėjo pas­tarieji – nuspręsta skirti triskart didesnes kompensa­cijas nei iki šiol. Bendruomenių pirmininkams teks luk­telėti, kol politikai susipras ištaisyti klaidą. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60

Mano rusakalbis kaimynas rugpjūčio 1-ąją, kai atsinaujino kaukių dėvėjimas, pasipiktinęs šaukė: kokia čia vals­ty­bė, jei taip prievartauja savo piliečius! Suprantama, jam atsikertu: kuo čia dėta valstybė, kai reikia kiekvie­nam ap­sisaugoti nuo mirtino užkrato? 

Bet šįkart apie kitokį užkratą, kuris judina kaimyninės diktatūros pamatus. Ne apie tą, kuriuo tarsi giriasi paskutinis Europos diktatorius, prasitaręs, kad neva persirgęs koronavirusu...

Baltarusijoje plinta visuomenės nepasitenkinimo infek­ci­ja. Ji taiki, moteriškai jausminga, netgi aksominė, nes nuo­lat vykstantiems mitingams ir protesto akcijoms vadovauja vieningas trijų moterų štabas. Tos žavios simpatiškos bal­tarusės – tai nuo prezidento rinkimų nušalintų opozicijos ly­derių žmonos. Net kažkaip niežti liežuvis tą pasipriešinimą vadinti „Si­jo­nų revoliucija“...

A. Lukašenka jų aiškiai bijo. Nors mažiau kaip po savaitės, ateinantį sekmadienį, vyksian­tys prezidento rinkimai ne­paklibins jau 25-erius metus 

valdžioje esančio „sovchozo” direktoriaus kėdės, jam labai neramu. Ir prezidentas įjungia propagandinę pavarą. Štai liepos 16 d., lankydamasis 103-iojoje Vitebsko desantininkų brigadoje (toks objektas irgi pasirinktas ne be reikalo), A. Lukašenka pradėjo gąsdinti perversmu Baltarusijoje, nauju Maidanu, ketinimais „parklupdyti nepriklausomą Baltarusiją“. Jis prisiminė 2010-uosius, kai esą 400 agresyvių smogikų norėjo užgrobti Vyriausybės rūmus. Anot prezidento, dabartinė situacija primena anuos metus. 

Jis tiesiogiai nekaltina opozicijos kandidatų, kurių du pasodino už grotų, o vienam pavyko pasitraukti į Rusiją. Į vyrų misiją pratęsusias žmonas jis tik ranka numoja. Punktą neleisti „bobų“ į vadovaujančius valstybės postus jis norėtų įteisinti ir Konstitucijoje. Apskritai A. Lukašenka mėgina kopijuoti V. Putiną ir „sunulinti“ savo prezidentavimo kadencijas, kitaip sakant, tapti amžinu diktatoriumi. 

Kadangi už liaunų moteriškų pečių stovi didžiulė protestuotojų minia, „batkos“ balse jaučiamas susierzinimas, ir jis griebiasi seno metodo – vaizduoti, jog neramumus šalyje organizuoja jėgos iš išorės. Štai kodėl jam prireikė sulaikyti 33 Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ smogikus, kurie trečiadienį nekliudomai nusileido Minsko oro uoste, pavėlavo lėktuvan į Stambulą, apsigyveno iš pradžių viešbutyje, po to persikėlė į šalia sostinės esančią sanatoriją, čia gyveno visai nesislapstydami, apsirengę komufliažine uniforma ir kirsdami baltarusiškas keptas bulves. Tik po kiek laiko „Alfa“ būrio kovotojai juos suėmė...

Toks A. Lukašenkos viražas pagimdė daug spėlionių. Matyt, teisus Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius, pavadinęs jį naujausiu A. Lukašenkos rinkimų farsu. Jam jis reikalingas atitraukti rinkėjų dėmesį nuo opozicijos suaktyvėjimo ir sutelkti savo elektoratą po „grėsmės iš išorės“ vėliava. 

„Tai nesibaigiantis tikrų šulerių iš Minsko ir Maskvos lošimas pokeriu“, – sako analitikas. 

Paprastai kalbant, gali būti, kad A. Lukašenka ir V. Putinas iš anksto susitarė suvaidinti sceną su smogikais iš „Wagner“, jog būtų sukompromituoti baltarusių protestuotojai, o diktatorius ant balto žirgo vėl įjotų į savo, rodos, penktą kadenciją nuo 1994 m. O koks „vagneriečių“ likimas? Juos greičiausiai paleis, bet dalis elektorato bus įtikinta rugpjūčio 9 d. balsuoti už gudų tautos gelbėtoją...

Tačiau, kaip rašo portalas Graniru.com, jo bičiulis iš Kremliaus „batkai“ ruošia pinkles. Na, dabar A. Lukašenka laimės, bet ateis laikas – ar su smogikų pagalba, ar įkaitus atmosferai Baltarusijoje, ir jam teks ieškoti prieglobsčio Rusijoje kaip 2014 m. V. Janukovičiui... Tai atsarginis variantas. Dar baisesnis, apie kurį Londono „The Guardian“ užsiminė už grotų sėdintis jo oponentas V. Babarika, – tai Rumunijos diktatoriaus N. Čaušesku likimas 1989 m gruodį… O kol kas Maskvai reikia A. Lukašenkos, kad Rusija pamažu galėtų praryti šią Lietuvos kaimynę ir taip sustiprinti vadinamos sąjunginės valstybės vakarinį flangą. 

Tik štai koks kliuvinys: ar pats V. Putinas išlauks iki savo 2036 m.? Juk jeigu išplis neramumai, kokie praėjusią savaitę apėmė Chabarovską, gali būti, kad 67-erių Kremliaus valdovas ir dvejais metais jaunesnis „batka“ apverks savo likimą prie butelio namų arešte kur nors Novo Ogoriove...

Štai koks virusas klaidžioja po Baltarusiją.

Česlovas IŠKAUSKAS

Akies lęšiukas savo funkcijas gerai atlieka tik tada, kai yra skaidrus. Tačiau kai kurios akių ligos trukdo lę­šiu­kui tinka­mai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta.

Visus, kuriems diagnozuota katarakta ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į „Akių chirurgijos centrą“, esantį Savanorių pr. 66, Kaune. 

Registruotis tel. (8-37) 75-08-05. www.akiuchirurgija.lt. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60