Prieš kelis metus Lietuvos paštas pradėjo pertvarką, kuri neaplenkė ir mūsų rajo­no – jau pusmetį gyventojus aptarnauja 8 mobilieji laiškininkai. Tiesa, uždarius 7 pašto skyrius (Bijotų, Didkiemio, Pajūrio, Tenenių, Tūbinių, Upynos ir Žadeikių), žmonės juose vis dar aptarnaujami nustatytu laiku, tačiau ši paslauga bus teikiama tik iki metų pabaigos. Ir nors pašto permainos kėlė daug nerimo, dabar prie jų baigia priprasti ir gyventojai, ir patys laiškininkai. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Į redakciją paskambinusi šilališkė teiravosi, kam skirtos bendruomenėse įrengtos salės, jeigu tos bendruomenės nariai negali jomis naudotis.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Praėjo Oninės, nuo seno laikytos vasaros derliaus nuėmimo švente, kai baigia­mi patys sunkiausi darbai ir galima džiaugtis jų rezultatais. Seniau Ry­tų Aukš­taitijoje, Dzūkijoje ši diena būdavo tapatinama su javapjūtės pabaiga, gi Že­mai­tijo­je – tik jos pradžia. Iš tiesų dėl vėloko ir vėsaus pavasario, drėgmės trūkumo Že­­maitijoje vėlavo žiemkenčių vegetacija, sunkiau dygo vasarojus.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Sudarydama šių metų valstybės biudžetą, Finansų mi­nisterija savivaldybėms papildomai numatė 10 mln. eurų verslui skatinti. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir fi­nan­sų komitetas analizavo, kaip tie pinigai naudojami. Pa­aiš­kėjo, kad valstybės skirtais pinigais savivaldybės da­lin­tis su verslu nelinkusios: kol kas vidutiniškai panaudo­ta tik apie 28 proc. lėšų. Tačiau Šilalės savivaldybė labai atsilieka net nuo šitokio vidurkio.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Dėl koronaviruso grėsmės paskelbti apribojimai itin pakoregavo automobilininkų planus dalyvauti įvairiose parodose ar sporto renginiuose, nemažai jų teko atšaukti. Tačiau pasibaigus karantinui ne vienas autoklubas ar automobilininkų asociacija suskubo rengti susitikimus. Gargžduose žinoma asociacija „Garažo raktai“, šiais metais mininti savo veiklos penkmetį, taip pat įsilieja į visuomeninę miesto veiklą.

Rugpjūčio 22 d. Gargždų 767-ojo gimtadienio proga klubo nariai stengiasi suburti bendraminčius automobilininkus į parodą mieste, po atviru dangumi ir taip paminėti ne tik savo asociacijos sukaktį, bet tuo pačiu pagerbti ir svarbią miesto istorijos datą.

„Pasibaigus karantinui svarstėme įvairius variantus, kaip galėtume įprasminti asociacijos pirmojo veiklos penkmečio rezultatus. Tad, gavę pasiūlymą iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero prisidėti prie Gargždų gimtadienio organizavimo, surengiant automobilių parodą, nedvejodami sutikome. Manome, kad mums yra garbė atstovauti gimtajam miestui. Prie Minijos krantų prisiglaudusius gražėjančius Gargždus norime parodyti ir savo kolegoms iš visos Lietuvos. Tuo labiau, jog Gargždai garsėja automobilių sporto tradicijomis“,– kalbėjo asociacijos „Garažo raktai“ vadovas Linas Petrauskas.

Asociacija „Garažo raktai“ kviečia rugpjūčio 22 d. į Gargždus, savivaldybės aikštę, 12 val. susirinkti automobilių technikos mėgėjus iš visos Lietuvos ir parodyti, kokius įdomius, retus, senus, patobulintus, ruoštus sportui, bet ne visuomet gatvėje sutinkamus automobilius ar motociklus jie turi!

Parodoje dalyvavimas nemokamas tiek dalyviams, tiek žiūrovams.

Organizatoriai labai prašo norinčiuosius dalyvauti parodoje su savo išskirtiniais automobiliais iš anksto registruotis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Būtina nurodyti dalyvio vardą, pavardę, automobilio modelį, markę, valstybinius numerius, kontaktinį telefoną ir vietovę, iš kurios atvykstama. Parodos dalyviams ruošiami įvairūs Klaipėdos rajono savivaldybės ir asociacijos „Garažo raktai“ įsteigti apdovanojimai ir prizai skirtingose klasėse. Po parodos visi bus pakviesti mėgautis Gargždų miesto gimtadienio šventės koncertais nuostabiame Minijos slėnyje.

Asociacijos „Garažo raktai“ inform.

Klaudijaus MĖČIAUS nuotr.

Šilališkis, pavadinkime jį Antanu, yra tas žmogus, ku­ris aktyviai teikia pasiūlymus, kaip ir ką būtų galima su­tvarkyti, kad visų mūsų gyvenimas taptų patogesnis. Šį­kart jis ragina atsakingus asmenis atidžiau apsižvalgyti rekonstruojamoje Šilalės Dionizo Poškos gatvėje.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Kusiai – atokus rajono kaimas. Pu­siau­kelėje tarp Jomantų ir Tenenių, kitoje kelio pusėje, dunkso Vid­girės giria, kurios, sako, vien tik pakraščiai belikę, o vidu­rys iškirstas. Buvo metas, kai šio krašto žmonės, eida­mi į girią, po kelias pintines grybams pasiimdavo, tačiau da­bar ne tik medžių sumažėjo, bet ir kepurėtųjų.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet pa­skelbia savivaldybių indeksą. Atliekant analizę, vertinamos gyventojams ir investuo­tojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komu­nalinis ūkis, mokesčiai, investicijos, plėtra ir administ­racija. Būtent pastaroji sritis mūsų rajono savivaldybėje jau daugybę metų vertinama gana prastai: nors gyventojų nuolat mažėja, valdininkų skaičius ne tik kad nesitraukia, bet netgi auga. O lyginant Šilalės savivaldybę su kitomis panašiomis savivaldybėmis, biurokratų gausa lenkiame gerokai didesnius rajonus. Šį faktą, būdama opozicijoje bei kritikuodama tuometinę valdžią, nuolat akcentuodavo ir dabartinė valdančioji dauguma, todėl lyg ir logiška, kad buvo nuspręsta imtis savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos. Kita vertus, kyla klausimas, ar tokios, kokios planuojamos, permainos duos realių pokyčių ir tikrai sumažins biurokratinio aparato išlaikymo naštą, ar tebus tik dar vienas kitaip sudėliotas „optimizavimas“, skirtas pademonstruoti visuomenei, kad valdžia neva vyk­do rinkimų pažadus.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug – maždaug  pus­tre­čio mėnesio. Dažnas svarsto: šiemet tikrai sunku pasi­rinkti, už ką balsuoti. Naujausiais tyrimais, daugiau kaip penk­tadalis būsimų rinkėjų nežino, ką pasirinks. Valdantie­siems padeda pats likimas, kurio vardas – koronavirusas. Kažkas ciniškai pajuokavo, kad „valstiečiai“ meldžia naujo karantino...

Juokas juokais, bet Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga maudosi šlovės spinduliuose pandemijos dėka. Drįskime pripažinti, jog be mažyčių klaidų jie gerai susidorojo su šia pasauline nelaime. Iki šiol Lietuva šiuo požiūriu yra pirmuose dešimtukuose. Svei­ka­tos apsaugos ministras pirmą kartą per trejus metus turi teigiamą vertinimų balansą: „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, liepą jo veiklai pritarė 38 proc. respondentų. O juk 2017 m., kai jis pradėjo įnirtingą kovą su alkoholiu, jo reitingai smarkiai krito ir neatsigavo iki šiol. A. Veryga dabar yra šeštas populiariausias politikas Lietuvoje.

Fenomenas? Anaiptol. Jo vietoje kitas pareigūnas galbūt būtų ne prasčiau susidorojęs su šiuo XXI a. maru. Žinoma, karti ant jo visus šunis galima, bet tuo užsiimti mėgstanti opozicija tik parodo savo neįgalumą. Psichiatras pagal profesiją ministras puikiai išmano ir komunikacijos subtilybes: ar dažnai matėte jį suirzusį, išbalansuotą naivių ir provokacinių žurnalistų klausimų? Kantrybės bei tolerancijos iš jo gali pasimokyti net Premjeras, kuris (gal dėl jį užklupusios nelemtos ligos) dažnai prarasdavo savikontrolę...

Nesu valdančiųjų šalininkas, greičiau save laikau „per žingsnį nuo centro į dešinę“, tačiau opozicija šį pusmetį jei ir nesiliuobė veidu į purvą, bet savo munduro nuo jo taip ir neapsivalė. Nuolatiniai dirbtiniai ir nelogiški priekaištai kovos su COVID-19 vedliams dažnai buvo skelbiami, norint įgelti, pašiepti, pademonstruoti savo propagandinį priešrinkiminį žavesį. Net konservatorių gerbėjai, rikiuodami rinkimų sąrašus, Gabrielių Landsbergį nustūmė kažkur toli toli. Tiesa, savo bjauria retorika nuo jų neatsiliko ir „valstiečiai“: nei Ramūnas Karbauskis, nei Agnė Širinskienė negailėjo aštrių epitetų oponentams...

Politikų vertinimuose gerą įspūdį palieka užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris yra antras po Gitano Nausėdos ir net lenkia savo bosą S. Skvernelį. Pagal profesiją inžinierius, sovietinis komjaunimo aktyvistas, išmėginęs žurnalisto duoną, šis po pusmečio 60-ies sulauksiantis politikas (prieš trejus metus jis paliko LSDP) yra kaip reta lojalus lietuviškumui ir gana gerai tvarkosi užsienio politikoje. Opozicija dažnai mėgina jam įgelti, bet tuos geluonis ministras greitai išsitraukia...

Aišku, iki rinkimų dar nemažai vandens nutekės. Nedidelis „karbauskininkų“ atotrūkis nuo „landsbergininkų“ gali dar daug kartų keistis, ir šis balansas priklausys nuo kokio nors mažmožio: ar Vyriausybė paskelbs naujus pandeminius apribojimus, ar A. Veryga anksčiau grįš iš atostogų, ar iš pasyvumo zonos išlįs TS-KDP sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė, pagaliau – kuo dar nustebins „visuomenininkai“ iš rinkimams užregistruoto Nacionalinio susivienijimo. 

Mėgstu razinas. Nors šis praėjusios savaitės įvykis labiau panašus į kartųjį pipirą – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto sulaikymas, įtariant jį dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų prekyba poveikiu. Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės.

Nepasitikėjimą šiais įtarimais kelia grynai žmogiška aplinkybė: ar STT veiksmų pagrindo nesudarė grynai lietuviška savybė – pavydas, kad už tarpininkavimą (beje, Š. Narbutas veikė viešai, oficialiai ir pagal įstatymus) į jo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. Eur suma...

Kaip sakoma, tyrimas tęsiasi, ir kol kas žurnalistas gali reikšti tik savo simpatijas ar antipatijas. Tik priminsiu, kad POLA prezidentas Š. Narbutas yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais...

Česlovas IŠKAUSKAS