Europoje augant artimuosius slaugančiųjų skaičiui, vis didesnis dėmesys atkreipiamas į jų psichologinę savijautą. Reaguodami į pokyčius visuomenėje, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Švedijos, pristatė specialią internetinę programą „Slaugau artimą“ ir kviečia atlikti apklausą, kuria siekiama geriau suprasti slaugančių savo artimuosius situaciją ir pagalbos poreikius. Šią programą ir situaciją Lietuvoje bei Europoje pristato dokt. Ieva Biliunaitė (Linšiopingo universitetas, Švedija) ir dokt. Austėja Dumarkaitė (VU). 

 „Slaugau artimą“ – nauja programa psichologinei pagalbai gauti

Stebėdami Europos mastu augantį artimuosius slaugančių žmonių skaičių ir šių žmonių poreikį psichologinei pagalbai gauti, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Linšiopingo universitetu (Švedija), sukūrė ir pristatė internetinę programą „Slaugau artimą“, skirtą žmonėms, kurie slaugo savo artimąjį ir dėl to patiria psichologinių sunkumų.

Programoje „Slaugau artimą“ dalyvavo daugiau nei pusšimtis žmonių, slaugančių savo artimąjį. Į programą užsiregistravę dalyviai naudojosi aštuonių savaičių trukmės internetine psichologine programa. Dalyviai nuotoliniu būdu asmeniškai bendravo su specialiai šiai programai pasirengusiomis psichologėmis, išbandė įvairius metodus, padedančius susidoroti su kylančiais sunkumais, mokėsi suprasti ir tvarkytis su įvairiomis emocijomis. Lygiagrečiai buvo atliekamas programos veiksmingumo vertinimas.

Programa „Slaugau artimą“ įvertinta kaip naudinga: sumažėjo slaugančiųjų depresijos, streso, nerimo simptomai, pagerėjo dalyvių gyvenimo kokybė. Be to, didžioji dalis dalyvių teigiamai atsiliepė apie programą.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Slaugymą dažnai priimame kaip pareigą, o pasikalbėti apie sunkumus vieniems nėra su kuo, o kitiems net gėda. Norime daugiau sužinoti apie savijautą tų, kurie slaugymo naštą drąsiai užsikelia ant savo pečių“,– sako VU Psichotraumatologijos centro vadovas prof. Evaldas Kazlauskas.

Spėjama, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų rūpinasi vienu ar netgi daugiau savo artimųjų. Taigi būtina išsamiau aiškintis ir suprasti šių žmonių patirtį, jog būtų galima spręsti, kokia psichologinė pagalba būtų labiausiai priimtina šiai žmonių grupei.

Artimųjų slaugymas – apdovanojantis iššūkis

Europoje daugiau nei trečdalis žmonių slaugo asmenį iš artimos aplinkos. Neretai slaugomieji yra silpnos sveikatos tėvai, sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Nors kiekvieno slaugančiojo ir slaugomojo situacija yra labai individuali, slaugymas turi didelę įtaką slaugančiojo savijautai. Viena vertus, rūpinimasis artimuoju gali suteikti pasitenkinimo ir pilnatvės: galimybė padėti ir pasirūpinti artimu žmogumi gali sukelti malonių emocijų. Kita vertus, slaugantiems savo artimuosius neretai yra būdinga sumažėjusi gerovė, didesnis streso lygis, pasireiškia depresijai būdingi simptomai ir kiti psichologiniai sunkumai.

Kadangi slaugymas reikalauja nemažai laiko ir pastangų, įvairūs sunkumai gal kilti priklausomai nuo slaugomojo savijautos, sveikatos ar kitų problemų. Pavyzdžiui, slaugant artimąjį, kuriam yra diagnozuota demencija, gali būti sudėtinga dėl ligai progresuojant besikeičiančios žmogaus asmenybės, didėjančio priklausomumo, silpnėjančios atminties. Slaugantiesiems tokioje situacijoje tenka nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios artimojo būklės.

Ne mažiau svarbus aspektas – slaugant artimąjį, mažiau laiko lieka sau, laisvalaikiui, pasibuvimui su kitais artimaisiais, draugais. Kai kuriais atvejais slaugantieji turi sumažinti darbo krūvį arba visai nustoti dirbti, tai gali sukelti finansinių sunkumų.

Įtakos turi finansinė parama ir kultūrinės nuostatos

Skirtingose Europos šalyse būdingas nevienodas paramos artimuosius slaugantiems pasiskirstymas, lemiantis artimųjų slaugai skiriamo laiko kiekį. Pavyzdžiui, Skandinavijoje slaugymui skiriamos apie 2–3 valandos per savaitę, Pietų Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje neretai slaugymui skiriama ir visa para.

Priklausomai nuo teikiamos paramos dydžio ir prieinamumo, keičiasi ir žmonių laisvė bei galimybės priimti įvairius su slaugymu susijusius sprendimus. Be valstybės teikiamos paramos, didelę įtaką daro ir kultūrinės nuostatos. Kai kuriose šalyse vyrauja stiprios tradicijos rūpintis vyresniaisiais savo šeimos nariais, įtaką daro ir tai, kokios paramos tikisi asmenys, kuriems yra reikalinga priežiūra. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės, priklausomai nuo atitinkamo kultūrinio konteksto, gali turėti labai skirtingus įsitikinimus apie tai, kokios pagalbos jie norėtų, kai jos, tikėtina, prireiks.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje vienas iš pagrindinių artimuosius slaugančiųjų patiriamų sunkumų yra prieiga prie reikiamos informacijos. Kadangi sveikatos ir socialinė parama Lietuvoje nėra galutinai integruota, tai gali sukelti sunkumų norint rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Tačiau daugelis kitų būdingų problemų – kaip ir likusioje Europoje: dirbantys žmonės arba neturi, arba turi labai ribotas galimybes prireikus keisti darbo grafiką tam, kad būtų galima prisitaikyti prie slaugomo asmens poreikių.

Kalbant apie emocinę paramą, galimybės ją gauti taip pat yra ribotos. Nepaisant to, Lietuvoje pamažu kuriasi įvairios iniciatyvos pagalbai suteikti: esama telefoninių linijų, į kurias gali kreiptis asmenys, patiriantys psichologinių sunkumų; kai kurios sveikatos ar socialinių paslaugų įstaigos suteikia slaugantiems asmenims galimybę susisiekti su medicinos slaugytojais ir aptarti rūpimus klausimus.

Vis dėlto Lietuvoje dar yra jaučiamas bendras psichologinės pagalbos stygius. Kadangi artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais, svarbu, kad būtų sudarytos galimybės gauti profesionalią psichologinę pagalbą. Ši problema tampa vis aktualesnė dabar, karantino laikotarpiu, kadangi išauga socialinės izoliacijos rizika, yra apribotos medicinos, socialinės ir kitos paslaugos.

Slaugančiųjų apklausa

Siekdami įvertinti savo artimuosius slaugančių asmenų patirtis ir poreikius, šiuo metu VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai kartu su Linšiopingo universitetu organizuoja ir kviečia atlikti trumpą slaugančiųjų apklausą (https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/3250-vu-mokslininkai-pastebi-slaugantieji-artimuosius-auganti-visuomenes-grupe), kurios tikslas – sužinoti apie tai, kokius sunkumus patiria žmonės, slaugantys savo artimuosius.

Surinkta ir įvertinta informacija bus naudojama psichologinės pagalbos galimybėms plėtoti ir pritaikyti. Apklausos metu nebus renkama asmeninė dalyvių informacija. Pildyti apklausą gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, kurie slaugo artimą žmogų. Taip pat klausimyną gali užpildyti ir tie žmonės, kurie neslaugo patys, bet gerai pažįsta artimąjį slaugantį žmogų.

Ieva BILIUNAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lengvaatlečiai, vadovaujami trenerio Se­verino Čėsnos, dalyvavo Alytuje vykusiame jaunių čempionate ir grįžo su per­ga­lėmis. 

Ernesta Lasauskaitė rutulio stūmimo rungtyje (3 kg) tapo čem­pione (12,55 m), o Aistė Mižutavičiūtė – vicečempione trišuolio rung­tyje (11,51 m). Šios dvi sportininkės pa­teko į Lietuvos jaunių ir jaunimo komandą bei kartu su kitais sportininkais rugpjūčio 1–2 d. atstovaus Lie­tu­vai Es­tijoje, Pernu mieste, kur vyks Balti­jos jaunių ir jaunimo ko­mandinis čem­pionatas. 

Emilija Ašmonaitė ru­tulio stūmimo varžybose užėmė ketvirtąją vietą (11,39 m). Evaldas Katauskas, rutulį nustūmęs (11,69 m), liko 11-as. Augustė Mižutavičiūtė 200 m bėgimo distancijoje pagerino savo asmeninį bei mokyklos rekordą (29,12 sek.).

Lietuvos jaunučių čem­pionate Marijampo­lė­je 

E. Ašmonaitė rutulio stū­mimo rungtyje iškovojo ant­rąją vietą (10,72 m). Ji pateko tarp geriausių Lietuvos jaunučių sportininkių ir liepos 28 d. kartu su komanda atstovaus Lietuvai Lat­vijoje, Uogrės mieste.

Augustė MIŽUTAVIČIŪTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.

Kai jau atrodė, kad vasara taip ir praeis be Šilalės valdžios vyrų nuotykių, praėjusį pirmadienį driokstelėjo žinia – iškart po pietų pertraukos į savivaldybę iškviesti policijos pareigūnai nustatė, kad mero patarėjų kabinete buvo geriama tikrai ne popietės arbatėlė: vienam iš mero patarėjų nustatytas 0,5 promilės girtumas. Tradiciškai į bėdą įklimpę aukštas pareigas užimantys asmenys iškart po tokių „nelaimių“ suserga arba greitai susiorganizuoja atostogas. Ne išimtis ir šis kartas – darbo vie­toje neblaivus užkluptas valstybės tarnautojas nuo antradienio pradėjo atostogauti.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.57

LIEPA

24 d. (penktadienis), 19 val., – festivalio pradžios koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51).

EGLĖ ŠLIMAITĖ (sopranas);

GABRIELĖ KIRŠAITĖ (mecosopranas);

JUOZAS JANUŽAS (tenoras);

IGNAS MELNIKAS (baritonas);

Lietuvos kariuomenės orkestras. Dirigentas – DAINIUS PAVILIONIS.

********

26 d. (sekmadienis), 19 val., – Palangos Kurhauzas (Grafų Tiškevičių alėja), Atvirukas Beethovenui.

TrioVan Beethoven (Austrija);

CLEMENS ZEILINGER (fortepijonas);

VERENA STOURZH (smuikas);

FRANZ ORTNER (violončelė).

********

28 d. (antradienis), 19 val., – Prancūziškas vakaras.

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas);

AUDRONĖ KISIELIŪTĖ (fortepijonas);

KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS;

KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (I smuikas);

AISTĖ MIKUTYTĖ (II smuikas);

EGLĖ LAPINSKĖ (altas);

SAULIUS BARTULIS (violončelė).

********

31 d. (penktadienis), 19 val., – Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17), Mocartas leidžiasi ant žemės. Teatralizuotas koncertas.

Programos „Operos Akseleratorius 2020“ dalyviai:

RASA DZIMIDAITĖ (sopranas);

PAVEL MORGUNOV (baritonas);

ELENA SVERDIOLAITĖ (sopranas);

RAFAELIS ŠTAROLIS (baritonas);

GUSTAS RAUDONIUS (fortepijonas);

Režisierė – KARINA NOVIKOVA.

RUGPJŪTIS

4 d. (ketvirtadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Vario dialogai.

PETRAS VYŠNIAUSKAS (saksofonas);

Klaipėdos brass kvintetas –

meno vadovas SIGITAS PETRULIS (trimitas);

MINDAUGAS PAŠKAUSKAS (valtorna);

JONAS KATAUSKAS (trimitas);

ARVYDAS STAKVILEVIČIUS (trombonas);

VIDMANTAS LIASIS (tūba).

********

13 d. (ketvirtadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Exil. skiriama kompozioriui Gija Kančeliui.

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas);

AUDRONĖ KISIELIŪTĖ (klavišiniai);

VALENTINAS GELGOTAS (fleita);

DARIUS DIKŠAITIS (smuikas);

GEDIMINAS DAČINSKAS (altas);

GLEB PYŠNIAK (violončelė);

DONATAS BAGURSKAS (kontrabosas).

********

15 d. (šeštadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51). W. A. Mozart. Karūnavimo mišios.

Valstybinis choras VILNIUS;

RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai);

Dirigentas – ARTŪRAS DAMBRAUSKAS.

********

16 d. (sekmadienis), 19 val., – Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17), Instrumentų karaliaus vakaras.

Fortepijoninis duetas:

KAJA KAŠUBAITĖ.

KLĖJA KAŠUBAITĖ;

RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (fortepijonas).

********

19 d. (trečiadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Popiežiaus kelias. Jono Pauliaus II-ojo 100-mečiui.

Šiaulių valstybinis kamerinis choras POLIFONIJA, meno vadovas ir vyr. dirigentas – LINAS BALANDIS;

Aktorius VLADAS BARANAUSKAS;

Dirigentas – POVILAS VANŽODIS.

RUGSĖJIS

3 d. (ketvirtadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Dvibalsė širdis: ansamblio „Duo Barocco” dešimtmečio koncertas.

RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas);

SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas);

VILIMAS NORKŪNAS (klavesinas).

********

5 d. (šeštadienis), 19 val., – Palangos Gintaro muziejus (Vytauto g. 17), Tête-à-tête.

LINA FIDELMAN (fleita, Estija);

MIKK LANGEPROON (akordeonas, Estija).

********

13 d. (sekmadienis), 19 val., – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (Vytauto g. 51), Festivalio pabaigos koncertas.

PALANGOS ORKESTRAS

Meno vadovas ir dirigentas – VYGANTAS REKAŠIUS.

Į koncertus bažnyčioje įėjimas nemokamas.

Bilietus į koncertus Palangos Kurhauze ir Palangos gintaro muziejuje galima įsigyti sistemoje www.bilietai.lt bei koncerto vietoje.

Į redakciją paskambinusi Nepriklausomybės gatvės gyventoja klausė, kada pagaliau atliekų tvarkytojai imsis tramdyti šiukšlintojus.

„Jau kuris laikas daugiabučių kiemuose įrengtos pastogės lyg magnetas traukia žmones – jie nesupranta, kam tie „gardai“ skirti, todėl verčia viską, kas papuola. Tad tenka kone prie jo budėti ir perspėti gyventojus, kad negalima į jį mesti nei avalynės, nei drabužių, nes tai nėra tekstilei skirtas konteineris. Negana to, atsirado ir kita bėda: į šį aptvarą kartonines dėžes pradėjo sandėliuoti prekybos centro darbuotojai. Jeigu nuo pavienių šiukšlintojų dar įstengiame apsiginti, tai parduotuvės darbuotojų nesužiūrėsime“, – problemą dėstė moteris. 

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) Plėtros skyriaus vadovė Edita Vaitkienė informavo, kad tekstilės konteinerių įrengimo projektas dar nebaigtas, nes dėl karantino buvo užstrigęs medžiagų stoginėms tiekimas.

„Kaip ir sakiau anksčiau, stoginės yra skirtos mišrių komunalinių atliekų konteineriams: jie bus aptverti, kad juos būtų galima užrakinti ir naudotis galėtų tik artimiausių daugiabučių gyventojai. Tiesiai į stogines mesti atliekų negalima“, – įspėja TRATC darbuotoja.

Pasak E. Vaitkienės, Nepriklauso­my­­bės g. įsikūrusios parduotuvės dėl at­liekų išvežimo yra sudariusios sutartis su pakuočių vežėjais ir privalo turėti atskirus konteinerius. TRATC įrengti bendro naudojimo konteineriai yra skirti tik daugiabučių gyventojams.

„Šilalės artojas“ uždavė klausimus ir parduotuvei, bet atsakymų nesulaukė.

Tačiau TRATC administracija reagavo – jau kitą dieną po atsiųstų atsakymų į kai kurias pastoges buvo pastatyti konteineriai.

Gegužę TRATC atstovė E. Vaitkienė „Šilalės artojui“ buvo sakiusi, kad stoginės turi būti įrengtos 34 Šilalės rajone esančiose antžeminėse konteinerių aikštelėse. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Šilalės artojo“ jau aprašytas teismų „herojus“ apskun­dė dar vieną ap­kaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas nuteistojo To­mo D. apeliacinį skundą at­metė. Jaunas vyras kaltinamųjų suole jau yra sėdėjęs de­šimt kartų. Šįkart pasiųstas atlikti bausmės realiai.

Tauragės apylinkės teismo Ši­­lalės rū­mų teisėja Lina Ša­kar­­nienė kovo pradžioje išnag­ri­nėjo dviejų jaunų vyrų baudžia­mąją bylą: dešimt kartų jau teistas Tomas šįkart buvo kaltinamas plėšimu, o jo bend­­ri­ninkas Marius M. – fizinio skaus­mo sukėlimu ir nežymiu svei­katos sutrikdymu.

Policijos duomenimis, pra­ėjusių metų gruodžio 25 d. Lau­­kuvoje išgertuvių metu du vyrai (gim. 1990 m. ir 1991 m.) sumušė kitą vyrą (gim. 1995 m.). Teismas nustatė, jog To­mas D. iš nukentėjusiojo dar pagrobė ir mobiliojo ryšio telefoną „Black­view“. Jaunas vyras už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, fizinį smurtą bei kitas nusikalstamas veikas įvairių teismų (Kelmės, Prienų, Ši­lalės) jau teistas dešimt kartų.

Jo bendras Marius M. teisė­saugai taip pat žinomas: Plun­gės ir Šilalės teismuose jis bu­vo teisiamas devynis kartus (už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus). Abu kaltinamieji teisme savo kaltę pripažino. 

Pasak Tomo, tą vakarą kartu su nukentėjusiuoju ir dar dviem vyrais jis gėrė prie kultūros namų, vėliau prie jų prisijungė ir Marius. Kaltinamasis neneigė, kad viskas nutiko dėl girtumo, blaivus taip nebūtų pa­sielgęs. 

Teisme paaiškėjo ir visa įvykių priešistorė. Pasirodo, vyrai ruošėsi švęsti Kalėdas, o pas To­mą bičiulius atvežė Ma­riaus mo­tina. Visą dieną uliavo­ję, va­kare „iškilo“ prie Lau­kuvos kultūros namų. Čia toliau begeriant ir išsirutuliojo konflik­tas, mat buvo prisimintos se­nos nuoskaudos: nukentėju­siuo­ju šiuokart pripažintas asmuo anksčiau buvo pavogęs To­mo telefoną. Šis liepė jį grąžinti, o nurodymus „užtvirtino“ kumščiais. Daugiau Tomas nieko nebepri­siminė, tik, pasak jo, žino, kad po muštynių nuėjo į motinos namus, atsigulė ir užmigo. Tie­sa, eidamas neva pas­tebėjo, jog telefono ekranas įskilęs, todėl jį prie parduotuvės išmetė.

Marius M. kaltę taip pat pripažino ir paantrino, jog gruodžio 25-ąją gėrė nuo pat ryto, su nukentėjusiuoju mama juos nuvežė į Ši­lalę, bet šis nesumokėjo už kelionę. Dėl to Marius trenkė bičiuliui į galvą. Vyras neneigė, jog turi prob­lemų dėl alkoholio – pasak jo, kai pradeda gerti, nebegali sustoti. 

Teismas nustatė, kad nukentėjusiajam Tomas D. tyčia kumščiu ir alkūne sudavė 7–9 smūgius, dar 5–7 – iš kojos, o Marius M. į galvą draugui trenkė vieną kartą.

Nukentėjęs vyras ikiteisminio tyri­mo metu paaiškino, jog tądien ėjo į par­duotuvę, kai susitiko pažįstamus. Sau nusipirko degtinės, o Tomui pa­ėmė du litrinius butelius alaus. Tačiau be­geriant Tomas pradėjo priekaištauti, kad diena anksčiau jis ne­atėjo į su­sitikimą. O netrukus žodinius priekaiš­tus pa­lydėjo smūgių kru­ša. Prisijungė ir Ma­rius, suda­vęs tik vieną smūgį. Kai pa­ga­liau nuo sugėrovų kumščių pabėgo, sako, skaudėjo šonus ir nugarą. Tie­sa, nė vienam savo skriaudikui nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Ekspertas nustatė, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdy­mas.

Skirdamas bausmę Tomui D., teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, yra teistas 10 kartų, bet išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Todėl teismas daro išvadą, jog veiksmingiausia Tomui D. bus laisvės atėmimo bausmė.

Marius M. daugiausiai teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Deja, išvadų nepadarė, todėl, teismo įsitikinimu, švel­nesnės bausmės nepasiekia tikslo. Tad šįkart jam skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi vyras prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo gydytis nuo alkoholizmo, nuspręsta suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti ir lais­vės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Tomas D. nubaustas metų ir trijų mė­nesių laisvės atėmimo bausme, Ma­­­rius M. – ketu­rių mėnesių laisvės atėmi­mo bausme, vykdymą atidedant vie­­ne­riems metams. Taip pat Ma­­rius M. įpareigotas pusę me­­tų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis pri­­klausomybės ligas.

Šis Šilalės teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas Klai­pėdos apygardos teismui, To­mas D. taip ir padarė. Tačiau Ape­liacinis teismas gegužės 29 d. jo skundą atmetė. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė svarstyti skundą dėl Šilalės sa­vi­valdybės tarybos narių Loretos Kalnikaitės ir Raimundės Gečienės viešųjų bei privačių interesų derinimo – skundo šiai tarnybai autoriai įsitikinę, kad abi jos „nusikalto“, pasisakydamos birželio 12 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl Bijotų mokyklos pastato pritaikymo senelių globos namams ir Grei­tosios medicinos pagalbos stočiai. Skundas rodo, jog valdančioji dauguma, ko gero, išsigando medikių argumentų, nes rajono vadovai nutylėjo faktą, kad Bijo­tuose medikai bus įkurdinti Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties sąskaita. 

Pinigai svarbiau už žmones?

Bijotų mokyklos pastato pritaikymas senelių globos namams ir Greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai yra dalis projekto „Tauragė+“ kūrimo strategijos. Bijotų projektui įgyvendinti numatyta 740 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos ir 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto. Birželio 12 d. taryba leido administracijai skelbti projektavimo ir rangos darbų viešuosius pirkimus. Prieš priimant sprendimą, politikai ilgai diskutavo apie tai, ar Bi­jotuose įkurdinus greitosios medicinos pagalbos brigadą, nenukentės Šilalės ir didžiosios rajono dalies gyventojai. De­ba­tai užsitęsė, nes niekas ne­galėjo paaiškinti, nei kas finansuos Bijotuose įkurdintą grei­tosios medicinos pagalbos brigadą, nei kam ji priklausys. Tokių elementarių projekto veiklos dalykų nebuvo išsiaiškinę nei rajono meras Al­girdas Meiženis, nei sprendimo projektą rengęs In­vesticijų ir statybos skyriaus vedėjas Martynas Remeikis. Tik vicemeras Ta­das Bartkus pripažino, jog „Svei­katos apsaugos ministerija, dalindama kvotas, turėjo planų nuo Šilalės vieną brigadą nuimti ir skirti Skaudvilei“, todėl esą nenorėdami prarasti finansavimo, šilališkiai išsiderėję, kad „atimama“ brigada įsikurtų Bijotuose ir aptarnautų automagistralę. 

A. Meiženis džiaugėsi įtikinęs Taura­gės regiono plėtros tarybą, jog punktas turi būti Bi­jotuose, nes važiuoti 30–40 kilometrų į automagistralę Ši­la­lės „greitosios“ brigadai yra per toli.  

Tačiau nei meras, nei vicemeras aiškiai taip ir nepasakė, jog Bijotuose steigiama greitosios pagalbos brigada gali būti finansuojama Šilalės sąskaita.

Įgyvendinama nauja schema

Apie tai, kaip planuojama per­tvarkyti greitosios medi­cinos pagalbos stočių tink­lą, buvo kalbama sausio 20 d. Tauragėje viešint vidaus reikalų ministrei Ritai Tama­šu­nie­nei. Tauragės regiono plėtros tarybos nariai tuomet buvo supažindinti su Teritorinių ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengta schema, kurioje aiškiai nurodyta, kaip bus perdėliojamas greito­sios me­dicinos pagalbos stočių tinklas. Joje nurodoma, jog Tau­ragės regione šiuo metu finansuojamos 7,5 „greitosios“ brigados, jų užimtumas skiriasi maždaug 30 proc. Dėl to planuojama atimti finansavimą vienai Šilalėje veikiančiai brigadai. Tai atviru tekstu – „tokių nepilnai finansuojamų ir neturinčių krūvių brigadų kaip Šilalėje, negali būti“ – sausio 20 d. buvo pasakyta Tauragės regiono tarybos nariams. Šiai tarybai priklauso ir Šilalės rajono meras A. Meiženis bei jo pavaduotojas T. Bartkus. Tačiau kodėl jiedu „neišgirdo“ įspėjimo – jau kitas klausimas...

Ministerijos skaičiavimais, tipinė „grei­­tosios“ brigada 2018 m. turėjo 3030 iškvietimų, viename užtruko vi­du­­tiniškai 45 minutes: 11 min. vyko pas pa­cientą, 25 min. teikė pagalbą, o 9 min. vežė jį į ligoninę. 

2018 m. „greitosios“ brigados vidutiniškai buvo užimtos 25 proc. darbo laiko. Pas kaime gyvenančius pacientus jos turi nuvykti per 25 min., mieste – per 15 min. Nustatyta, jog vėluojama tik į 4 proc. iškvietimų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija planuoja įdarbinti greitosios medicinos pagalbos brigadas regioniniu principu, nepaisant savivaldybių ribų. 

Tauragės regiono plėtros tarybai pateikta analizė rodo, kad „aklosios“ zonos, kuriose į iškvietimus nuolat vėluojama, dažniausiai yra prie savivaldybių ribų, todėl ministerija pusinį finansavimą gaunančią brigadą suplanavo perkelti į Skaudvilę.

Derantis dėl projekto „Tau­ra­gė+“, nuspręsta medikus įkurdinti senelių namams pritaikomoje Bijotų mokykloje, taip abi brigadas paliekant Šilalėje. Bijotuose dirbantys medikai turėtų aptarnauti ne tik Šilalės rajono gyventojus, bet ir kitų savivaldybių žmones bei vykti į avarijas magistralėje. 

Tikslas – nutildyti daugiau žinančius?

„Šilalės artojo“ gauta Sveika­tos apsaugos ministerijos ir Te­ritorinių ligonių kasų pareng­ta greitosios medicinos stočių veiklos optimizavimo prezen­tacija rodo, jog birželio 12 d. Šilalės  meras A. Meiženis nuslėpė nuo tarybos narių, kad Ši­­lalės greitosios medicinos pa­­galbos stotis gali būti išdras­kyta arba netekti dalies finansavimo. Būtent dėl to tarybos posėdyje politikus perspėjo tarybos narė R. Gečienė. Jos nuomone, atimti iš Šilalės vieną brigadą ir perkelti ją į Bijotus būtų nusikaltimas, nes Šilalėje jų ir taip trūksta, „greitosios“ nespėja lėkti iš vieno iškvietimo į kitą. Vieną brigadą iškėlus į Bijotus, būtų dar blogiau, nes medikai turėtų aptarnauti visą automagist­ralės teritoriją – kelias gretimas savivaldybes. 

Geriausiai greitosios medicinos pagalbos problemas žinanti L. Kalnikaitė įsitikinusi, jog niekas negali „atimti“ iš Ši­lalės vienos medikų brigados, nes Ligonių kasos dviejų brigadų nefinansuoja – dalį antrajai reikalingo finansavimo skiria UAB „Ambulansas“. 

„Mes pritariame, kad būtų skirta papildoma brigada Bi­jo­tams. Paslaugos būtų greičiau ir kokybiškiau suteikiamos. Bet dėl to, jog reikia brigados Bi­­­jotuose, rajono gyventojai ne­­tu­ri nukentėti“, – aiškino L. Kal­­nikaitė. 

Tačiau dabar tarybos narės etikos sargams turi aiškintis, kokių interesų turėjo kalbėdamos posėdyje. Ir panašu, jog gali būti pripažintos pažeidusios įstatymą, nes svarstė klausimą, susijusį su įstaiga, kurioje dirba. 

UAB „Ambulansas“ direktorius kokybei Algirdas Radvila įsitikinęs, kad savivaldybė, planuodama projektą Bijo­tuose, ir ministerija, ketinanti jį finansuoti, į posėdį turėjo pakviesti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos vadovus, o ne užkrauti naštą L. Kal­nikaitei. 

 A. Radvilą Šilalės savivaldybės pozicija stebina: žinodami, jog paslaugų laiku nesulaukia rajono gyventojai, politikai sutinka vieną ekipažą perkelti į Bijotus, kur jis turės aptarnauti kitų savivaldybių žmones. 

Išgelbėtų tik papildomas finansavimas

UAB „Ambulansas“ kokybės direktorių piktina, kad Grei­to­­sios medicinos stočių opti­mi­zavimu rūpinasi tikrosios padėties nežinanti Vi­daus reikalų ministerija. Te­ritorinės ligoninių kasos Ši­la­lėje finansuoja tik 1,5 „greitosios“ brigados išlaikymą, tačiau įstatymai reikalauja, kad rajone būtų ne mažiau kaip dvi brigados, todėl dalį finansavimo prideda paslaugas teikianti įstaiga. 

„Mes tą darome Visagino sąskaita, nes ten daug mažesnė automobilių rida, dėl to brigadų išlaikymas atsieina pigiau. Šilalėje ypač daug iškvietimų, atstumai tolimi, automobilių rida didelė.  Benzino jie sunaudoja daug, remontuojami dažnai, todėl išlaikymas brangus. Labiausiai nukenčia darbuotojų atlyginimai“, – „Šilalės artojui“ sakė A. Radvila.  

Pasak „Ambulanso“ atstovo, jei ministerija nutartų atimti iš Šilalės vienos brigados finansavimą, liktų tik pusė. Tokiu at­veju „greitosios“ ekipažas paslaugas teiktų ne visą parą, o tik 12 valandų – dieną arba naktį. 

Gyventojams teikiama pas­lauga pablogėtų ir vieną brigadą perkėlus į Bijotus. 

„Labiausiai nukentėtų miesto ir kitos rajono pusės gyventojai. Šilalės „greitoji“ daug ligonių veža į Klaipėdą, Kauną – kelionėje tenka užtrukti iki 5 valandų. Tuo metu visi iškvietimai tektų Bijotuose dirbantiems medikams. Ar kas skaičiavo, koks būtų operatyvumas, kiek pabrangtų transporto išlaikymas? Toks perkėlimas nebūtų geriau nei gyventojams, nei įstaigai. Rezultatas – skundai ir nepasitenkinimas. Baisu pagalvoti, kas atsitiktų, jei šitoks sprendimas būtų priimtas“, – neslėpė A. Radvila. 

Jo nuomone, Šila­lės savivaldybė seniai turėjo įtikinti ministeriją skirti greitosios medicinos pa­galbos paslaugoms papildomą finansavimą. Du medikų ekipažai ir dabar niekaip neįstengia pasiekti gerų rezultatų: jei vienas išvykęs į Klaipėdą, kitam tenka dvigubas krūvis, todėl beveik ne­įmanoma per 25 min. nuvykti iš vieno rajono pakraščio į kitą. Bet koks mažinimas ar „perkėlimas“ situaciją dar pablogintų.   

Daiva BARTKIENĖ

Po valstybės švenčių mes vėl panirome į vietinių rei­ka­lų akivarą. Nuo Vidurio Lietuvos Vakarų link daugelis mėgaujasi neregėtu baravykų derliumi, o rytiniams rajo­nams belieka pavydėti. Vienos partijos džiaugiasi, kitos susirūpinusios augančiais ir krintančiais reitingais, po­litikai skaičiuoja savo turtus, derina vedlių į rinkimus są­rašus.

Bet, kaip ir buvo prognozuota, koronavirusas grįžta. Ati­darius sienas, iš įvairių šalių atvežami vis nauji „suvenyrai“ su COVID-19 firminiu ženklu. Praėjusį savaitgalį pasiektas naujas rekordas – 17 atvejų. Šeimyninė šventė Sa­lininkuose (Vilniaus rajonas), atvežtiniai atvejai iš JAV ir Švedijos. Keleto jų kilmė dar nežinoma, dėl kitų aiš­kinamasi.

Precedento neturi nauji užkratai pervežimo įmonėje „He­­gel­mann Transporte“, kurio­je dirba dešimtys atvykėlių iš Uzbekistano. Dabar jau žinoma, kad užsikrėtė daugiau nei 20 čia dirbusių šios Vidurio Azijos šalies piliečių. Ši vokie­čių kapitalo įmonė gyvuoja nuo 1998-ųjų, o Kauno bend­ro­vė įkurta prieš 16 metų. Ji teikia greitųjų, specialiųjų, standartinių pervežimų bei pervežimų be sustojimų paslaugas. Įmonės svetainėje rašoma, kad šiuo metu joje dirba 1827 apdraustieji darbuotojai, įmonės autoūkį sudaro 733 automobiliai, daugiausiai – sunkiasvoriai. Nemaža dalis vairuotojų – iš trečiųjų šalių, ypač iš buvusių SSRS respublikų. 

Sausio mėnesį portalo „Delfi“ skaitytojai transporto įmonę išrinko „Superdarbdaviu 2019”,  t. y. patraukliausia ieškantiems darbo bendrove Lie­tu­vo­je. Jos vadovas Tomas Jur­ge­le­vi­čius tuomet gyrėsi, jog vairuo­to­jų dažniausiai ieško Uk­rai­no­­je, Baltarusijoje, Ru­si­jo­je, Uz­be­kis­tane, Gruzijoje. Iš­kal­bin­gas fak­tas: įmonėje lietuvių ir užsieniečių vairuotojų santykis – 5 ir 95 proc.!

Dėl įmonės ekonominės veik­los niekas jokių priekaištų neturėjo. Tačiau ar ne jos vadovams reikėtų reikšti pretenzijas, kad, nuo Kinijos atūžiant koronavirusui, jie nesiėmė jokių atsargumo priemonių? Čia atlyginimas neblogas – apie 1600–1800 eurų „į rankas”. Įmo­nė viliojo darbuotojus iš tų šalių, kur žmonių mėnesio pajamos tesudaro kelis šim­tus ar net dešimtis eurų, ir ne­si­domėjo, kuo jau nuo metų pradžios alsavo visas pasaulis – COVID-19. 

Ir štai lemtis krito ant uzbekų pečių. Tačiau kenčia ne tik jie, nuostolių turi ir pati vokiečių kapitalo transporto bendrovė. Keliasdešimt „pigių” vairuotojų pateko į karantiną ir išsiųsti į Abromiškes. Jie pablogino pandemijos statistiką visoje Lie­tu­voje. Mes vėl pagal užkratų rodiklį vilksimės Baltijos ša­lių uodegoje. Bet tai tik viena problemos pusė. Kita gi – val­džios imigracijos politika. 

Pamenate, kaip didžiavomės, jog pagal Europos Sąjungos pri­mestą planą turėjome priimti virš 1100 imigrantų iš lai­kinų pabėgėlių stovyklų iš neramumų apimtų šalių, dau­giausiai arabų. Kai kas sakydavo, kad tai šiuolaikinis Trojos arklys: atvykėliai ne tik čia reikš nepamatuotas teisines bei socialines pretenzijas, bet ir išstums mūsiškę darbo jėgą. Na, gerai, daugeliui Lietuva ta­po tik tranzito šalimi. Didelių bėdų su jais neturėjome. Bet štai darbdaviai panūdo samdyti pigią jėgą iš buvusio „soc­la­gerio”, o tai jau tapo visos valstybės piktžaizde. Ne tik ekonomine prasme, bet ir nacionaline. O jeigu anie dar pagrasina: „išeisiu į miestą ir už­krėsiu kitus”?

Verslas, kuris vis aktyviau reikalauja didžiulių dotacijų šian­dien, šios pandemijos aki­vaiz­doje visiškai kurčias per­spėjimams, jog nežabota imig­racija ir pigios darbo jėgos antplūdis padarys Lietuvą at­vy­kėlių kloaka, prieš ką įnir­tingai kovoja kai kurios Rytų ir Vidurio Europos šalys. Mus dėl to kaltina kuo nori: nacionalizmu ir rasizmu, saviizolia­cija bei ES norminių aktų igno­ravimu. Tačiau šis laikmetis rodo, kad nevaldomos imig­ra­cijos priešininkų patarimai buvo logiški, ir koronaviru­sas tarsi pridėjo dar vieną ar­gu­mentą: su atvykėliais įvežamas beveik nekontroliuojamas už­kra­tas.

Todėl visiškai tikiu, jog netrukus gali būti sugrįžta į ka­ran­tino laikus. Antai liepos 16-ąją vyko COVID-19 komiteto posėdis. Kaip pranešė Prem­jeras Saulius Skvernelis, ko­mi­tetas priėmė kelis sprendimus, kuriuos, kaip paprastai, dar tvir­tina Vyriausybė.

„Bus nustatytas konkretus užsikrėtusių asmenų 100 tūks­­tančių gyventojų kriterijus. Jį pa­siekus, įsijungtų mecha­niz­­mas, leidžiantis svarstyti ir nu­statyti privalomą kaukių dė­vė­jimą tam tikrose erdvėse, pa­vyzdžiui, prekybos cent­ruo­­se, viešajame transporte ir ki­tur”, – teigė Ministras Pir­mi­nin­kas.

Pirmosios kregždės jau yra. Karantinas Nr. 2 ne už kalnų. Prisižaidėme. 

Česlovas IŠKAUSKAS