Šilalėje surengtose daugiadienėse dviračių plento lenktynėse Ramūno Navardausko taurei laimėti varžėsi geriausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos dviratininkai. Po jų ant garbės pakylos kopė ir jų organizatoriai bei šeimininkai kvėdarniškiai. 

Liepos 17–19 d. Šilalėje su­rengtose lenktynėse startavo 77 dalyviai: jauniai (17–18 m.), jaunučiai (iki 16 m.), merginos jaunės ir moterys.

Lenktynių startas buvo duotas Žadeikiuose: prologe varžybų dalyviai įveikė 3,7 km. Čia geriausią rezultatą parodė Estijos nacio­nalinės rinktinės atstovas Joonas Kuritsas (4:07 min.), antras buvo taip pat estas Madis Mihkels (4:12 min.), trečias – Šilalės sporto mokyk­lai atstovaujantis Dviračių sporto klubo (DSK) „Kvėdarna“ narys Aivaras Mikutis (4:15 min.).

Pirmajame etape įvei­­kus 84 km, pirmąsias dvi vietas vėl dalijosi tie patys Estijos atstovai, A. Mikutis liko trečias. 

Antrajame etape, nu­važiavus 85 km, geriausią rezultatą parodė Vilniaus DSK „Vitus“ atstovaujantis Žygimantas Norutis, ant­ras buvo R. Sargūno sporto gim­nazijos auklėtinis kvėdarniš­kis Mantas Bitinas, trečias – Roose Kert iš „Otepaa Rataklub“ (Estija).

Trečiasis 60 km etapas vyko Šilalės miesto gatvėmis. Ta­čiau jo metu įvykusi didelė dviratininkų griūtis iš varžybų eliminavo nemenką būrį sporti­nin­kų. Finišą pa­sie­kė tik 41 iš 70 trečiajame eta­pe startavusių dviratininkų. Pirmąją vietą šiame etape už­ėmė vienas Estijos jaunių rink­tinės lyderių J. Kuritsas, lemiamame sprinte pranokęs antrąją vietą iškovojusį šilališkį A. Mikutį, o trečias finišo liniją kirto dar vienas Estijos jaunių rinktinės narys Andre Roosas. 

Merginų įskaitoje iki trečio­jo etapo pirmavo prologe ir pir­majame etape nugalėjusi Auk­sė Strainytė (DSK „Kvėdar­na“). Ji ir dar viena to paties klubo narė Monika Juškevičiūtė bei Rimantė Žiliūtė (visos trys yra Lietuvos rinktinės narės) pateko į merginų jaunių generalinę įskaitą.

Jaunučių gretose greičiau­sias buvo jau po prologo baltus „Eurobiuro“ įskaitos marškinėlius apsivilkęs Rokas Adomaitis („Viesulo SC–Klaipėda Cycling Team“). Antrąją ir trečiąją vietas šioje įskaitoje užėmę latvis Rihardas Reinfeldas ir Kristupas Mikutis (DSK „Kvėdarna“) atsiliko vos 7 sek.

Ramūno Navardausko taurę iškovojo Estijos jaunių rinktinės narys M. Mihkelsas, ant­rąją vietą galutinėje įskaito­je už­ėmė J. Kuritsas, trečiąją – A. Mikutis. Jis nuo nugalėtojo atsiliko 57 sek., o nuo antrąją vietą užėmusio esto – vos 25 sek.

Tarp komandų geriausiai pasi­rodė Estijos jaunių rinktinė, ant­ra – DSK „Kvėdarna“, trečia – Estijos ekipa CFC „Spordiklubi“.

DSK „Kvėdarna“ vaikinų jaunių komandą sudarė A. ir K. Mi­kučiai, Justinas ir Jomantas Venckai, Edgaras Žekas bei M. Bitinas.

Etapų ir galutinės įskaitos lyderiams atiteko taurės bei piniginiai prizai (piniginis prizinis fondas buvo 1250 eurų).

DSK „Kvėdarna“ vadovas Kęs­tutis Česaitis dėkoja visiems lenktynių rėmėjams, kurių pagalba pavyko tarptautinį renginį suorganizuoti sklandžiai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prieš porą metų į Šilalę atvykęs kunigas Saulius Katkus daugumai pažįstamas kaip itin kuklus žmogus. Tad jo apsisprendimas viešai pri­statyti savo pomėgį kolekcionuoti religinius atvirukus ir paveikslėlius buvo tikra staigmena. 

„Tikriausiai Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus salės dar niekada nematė tokio būrio žmonių“, – sveikindamas kun. S. Katkų su parodos pristatymu, pastebėjo savivaldybės administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius. Jis pasidžiaugė, jog dvasininkas yra ne tik dvasinis bendruomenės vedlys, bet ir itin visuomeniškas jos atstovas.

Tuo tarpu pats kunigas, kaip jam įpras­ta, kukliai šypsojosi: „Juk ne aš tuos paveikslėlius piešiau. Nesu vertas tokio dėmesio“.

Kun. S. Katkus prisiminė, kaip, būda­mas vos ketverių, cheminiu pieštuku „patobulino“ Stasio Krasausko iliustruo­tą knygą. Už tokius „dailės“ darbus, sako, buvo paauklėtas ir tuo jo, kaip dailininko, karjera užsibaigė.

Tačiau polinkis į grožį niekur nedingo – įspūdingos kolekcijos autorius prisipažino, jog renka paveikslėlius ir atvirukus nuo vaikystės. Tiesa, niekada neieškojęs jų specialiai.

„Patys susirinko“, – šyptelėjo kunigas, pirmuosius paveikslėlius pradėjęs rinkti būdamas 10-ies.

Kun. S. Katkus yra gimęs ir užaugęs Kretingoje. Taigi, tik­ras žemaitis. Kunigauja jis jau trisdešimt metų, yra edukologijos mokslų magistras, tarna­vo Klaipėdoje, Sedos, Salan­tų, Platelių, Švėkšnos parapi­jose, o prieš porą metų buvo paskirtas Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu.

Parodoje, kuri muziejuje bus eksponuojama iki rugpjūčio 20 d., iš viso pristatoma 230 paveikslėlių, nors kolekcijoje jų yra keliasdešimt kartų daugiau. Vienu pačių brangiausių klebonas įvardija tą, kurį gavo 1973-iaisiais, eidamas Pirmosios Komunijos, o išskirtiniausiu laiko Jono Mačiulio (Maironio) mirties metais išleistą paveikslėlį su nekrologu. Kun. S. Katkaus žiniomis, tokių paveikslėlių nebuvo daug, tad jį išsaugoti iki šių dienų – retenybė. Vienas seniausių kolekcijoje yra maždaug 120 metų Šiluvos paveikslėlis su Rusijos caro laikų prierašu. 

„Pamenu, gyvenome dideliame name gal aštuonios šeimos. Kai mirė Elena Jurkevičiūtė, kurią kažkodėl vadindavome lenke, tėvai leido man pasilikti jos turėtą maldaknygę, rožinį ir paveikslėlius. Vėliau, jau tapęs kunigu, vis atkreipdavau dėmesį į šiuos daiktus kalėdodamas, mainydavau juos į naujus paveikslėlius. Geras būdas kažką kolekcionuoti yra mainai su kitais šio pomėgio bičiuliais. Štai mano bendravardis Saulius Pilinkus, vedantis televizijos laidą „Daiktų istorijos“, renka saldainių popierėlius. Kažkada padovanojau jam 1914 m. popierėlį nuo šokolado, o jis man – visą šūsnį religinių paveiksliukų“, – pasakojo kolekcijos autorius.

Neretai į kunigus kreipiasi ir mirusiųjų artimieji, kurie teiraujasi, kur, pavyzdžiui, padėti religines knygas. 

Beje, apie įvairių daiktų įdėjimą į kars­tą, kaip ir rožinio įdavimą į rankas mirusiajam, dvasininkas sakė turintis savo nuomonę. Pasak Kun. S. Katkaus, daž­nai tai daroma, nė nepagalvojus, jog žmogus, kol gyvas buvo, rožinio niekada nekalbėjo. Tad rožinio ar paveikslėlio įdėjimas į rankas yra veikiau tradicija, nei turi kokią ypatingą reikšmę.

„Būna, kad įdedamas bet koks šventas paveikslėlis, būna – vardą nešiojusio asmens ir to paties vardo šventojo atitikmuo, o pasitaiko, jog kartu palaidojamas autentiškas, istorinę vertę turintis paveikslėlis. Esu girdėjęs, jog mirusiajam į karstą įdeda Šv. Agotos duonos. O štai viena moteris prieš mirtį pageidavo, kad jai po pagalve karste būtų pakišti sūnaus, gyvenančio Kanadoje, laiškai ir nuotraukos. Tiesa, vėliau sūnus giminaičių prašė surasti tuos laiškus bei nuotraukas ir persiųsti jam. Deja, viskas buvo pakasta po žeme“, – pasakojo dvasininkas.

Kun. S. Katkus priminė, kad nesvarbu, paveikslėlis lietuviškas, užrašytas lenkiškai ar rusiškai, kiekvienas neša savitą žinią ir turi savo istoriją. 

„Daugeliui tikriausiai kyla klausimas, koks yra šios kolekcijos parodymo tikslas. Kiekvienuose namuose rasime senų paveikslėlių, maldaknygių. Ir jei daugeliu atveju istoriškai tai yra palyginti maža vertybė, daug prasmingesnis dvasinis ryšis – su išėjusiais tėvais, seneliais, kitais protėviais. Galbūt ir šioje kolekcijoje aptiksite tokių pat paveikslėlių, kuriuos irgi saugote kaip atminimą. Vadinasi, mes su jumis esame dvasinėje brolystėje“, – pomėgio esmę atskleidė Šilalės parapijos klebonas. 

Be religinių paveikslėlių, kun. S. Katkus renka senas knygas, maldaknyges bei varpelius.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Birželio pabaigoje savivaldybės taryba nutarė aukciono būdų išnuomoti Šilalėje, Vasario 16-osios g. 14 name esantį keturių kambarių butą. Jo panaudos sutartis nutraukta prieš pusantrų metų, o nenaudojamą turtą lai­kiusi savivaldybė mokėjo už jo šildymą, administravimą, atliekų išvežimą. Tokių nenaudojamų butų savivaldybė turi ir daugiau, o vien per šį pusmetį už juos sumokėjo 1,3 tūkst. eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

„Kietaviškių gausa“ rems „Maisto banką“ daržovėmis ir 2020-ųjų sezono metu. Nuo 2020 m. liepos 20 d. visose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse startuoja „Kietaviškių gausa“ socialinė akcija „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“. Gyventojai kviečiame pirkti akcijos ženkliuku pažymėtas produktų pakuotes, taip prisidedant prie kilnių tikslų: kiek pakuočių bus nupirkta, tiek daržovių bus padovanota „Maisto banko“ globojamiems nepasiturintiems.

Švelnindama karantino padarinius mažiau pasiturintiems žmonėms, „Kietaviškių gausa“  inicijavo projektą „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“. Didžiausią šiltnamių kompleksą Baltijos šalyse turinčios įmonės „Kietaviškių gausa“ partnerystė su „Maisto banku“ prasidėjo daugiau nei prieš šešerius metus. Tai nėra vienkartinė įmonės akcija, bet nuolatinis tęstinis darbas, remiant socialiai mažiau pajėgius vartotojus.

„Visuomet buvome socialiai atsakingi ir mažiau pasiturintiems žmonėms aukojome daržovių, užaugintų mūsų šiltnamiuose. Šia iniciatyva viso sezono metu įsipareigojame dideliais kiekiais papildyti „Maisto banko“ maisto paketus, suprasdami, kad COVID-19 situacija socialiai remtinų asmenų sąrašą išplėtė beveik dvigubai. Įtraukdami į sumanytą akciją ir pirkėjus, skatiname juos kiekvieną dieną pagalvoti apie tuos, kuriems pagalba šiuo metu ypač reikalinga. Nepasiturintys žmonės ne visada gali sau leisti pirkti daržovių, o jos, pagal visas Pasaulio sveikatos oraganizacijos rekomendacijas, yra būtinos kasdieniniame maisto racione. Pradėjome akciją, kur pirkėjams nereikės nieko papildomai daryti – jie tiesiog ir toliau įprastai pirks daržovių savo stalui, o mes tokį pat jų kiekį svoriu įsipareigojame padovanoti ir, mūsų logistams padedant, išskirstyti „Maisto bankui“,– sako UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.

„Maisto bankas“ teikia paramą maistu beveik 600 kitų nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje. Tokiu būdu pagalba pasiekia daugiau nei 138 tūkst. nepasiturinčių asmenų 214 miestų ir miestelių. Sunkiau gyvenantys žmonės jau seniai įvertino „Kietaviškių gausos“ daržovių kokybę. Vien šiais metais įmonė nepasiturinčiųjų maitinimui skyrė beveik 6 tonas Lietuvoje užaugintų agurkų ir salotų, kurie buvo perduoti senoliams, neįgaliesiems, gausioms šeimoms ar tėvų globos netekusių vaikų šeimynoms”,– sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

Anot jo, parama daržovėmis nepasiturintiems yra ypač svarbi.

„Didžioji dalis skurstančiųjų savo pirkinių krepšelius formuoja iš pačių pigiausių ir dažnai maistingų medžiagų stokojančių produktų, todėl esame labai dėkingi įmonei „Kietaviškių gausa“, kurios dėka sunkiau gyvenančių žmonių racioną galime papildyti vitaminais gausiomis daržovėmis“, – teigia “maisto banko” atstovas.

Iš kovo mėnesį Lietuvoje atliktos viešos apklausos matyti, kad visuomenei ypač svarbus didelių įmonių indėlis bei socialiniai paramos projektai. Pasak „Kietaviškių gausa“ vadovo, dabartinėje situacijoje įmonės privalo ne tik mažinti plastiko naudojimą, palaikyti tvaresnės gamybos grandinę, bet ir atsigręžti į socialiai sunkiau besiverčiančias visuomenės grupes, drauge kurti ir plėtoti socialinius ryšius.

„Investuojame į socialinę atsakomybę, siekdami kartu su visais Lietuvos žmonėmis tapti pokyčio dalimi. Kuo didesnė įmonė, tuo sunkiau pakeisti nusistovėjusį procesą. Tik pradėję nuo savęs mes tampame pavyzdžiu ne tik savo įmonės darbuotojams, bet ir kitoms didelėms korporacijoms. Siektina pusiausvyra tarp visuomenės, aplinkos gerovės bei verslo paskatino ieškoti naujų būdų, kaip galėtume padėti vieni kitiems“, – teigia M. Pupienis.

„Maisto banko“ ir UAB „Kietaviškių gausa“ akcija „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“ vyksta visose „Maxima“ parduotuvėse nuo liepos 20 d.

Vasara – puikus metas atsinaujinti. Daugumai populiariausių išmaniųjų telefonų modelių šiuo metu taikomos ypatingai didelės nuolaidos. Pasiūlymais jau dabar galima pasinaudoti operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt.

Platus telefonų pasirinkimas – skirtingiems poreikiams

Svajojantiems apie naują išmanųjį telefoną – geros naujie­nos. Dabar daugelį populiarių gamintojų modelių galima įsigyti pigiau. Rinktis tikrai yra iš ko – patinkantį išmanųjį ras ir naujausių technologijų fanatikas, ir mobiliosios fotografijos asas, ir ekonominės klasės modelio ieškantis senjoras.

„Apple“ fanams pasirinkimo tikrai nepritrūks – su nuolaidomis šiuo metu siūlomi ir anksčiau išleisti modeliai, tokie kaip „iPhone 6s“, ir patys naujausi išmanieji, pavyzdžiui, „iPhone 11 Pro“. Itin gera kaina dabar taikoma ir išskirtinio prabangaus dizaino „Apple iPho­ne XS“ telefonui. Jis vertinamas dėl didelio „Super Retina“ ekrano, išskirtinio duomenų saugumo ir itin pažangaus „A12 Bionic“ lusto.

„Samsung“ gerbėjų taip pat laukia puikūs pasiūlymai. Štai vartotojų pamėgtą „Samsung Galaxy S10“ telefono modelį su 2k raiškos ekranu ir triguba kamera su dirbtiniu intelektu šiuo metu galima įsigyti net 340 Eur pigiau. Kaina be sutarties, mokant visą sumą iškart – 569 Eur (ne akcijos metu – 909 Eur). Didelės nuolaidos taikomos ir populiariems „Samsung Galaxy S20“, „Samsung Galaxy S20+“ ir „Samsung Galaxy S20Ultra“ modeliams.

Iš „Huawei“ išmaniųjų didžiausia, net 240 Eur nuolaida taikoma greitam bei funkcionaliam „Huawei P30 Pro“ modeliui. Jis pasižymi ypatingai ryškiu 6,47 colio įstrižainės „Oled“ ekranu, galingu procesoriumi ir net 4200 mAh baterija. Jo kaina be sutarties, mokant visą sumą iškart – 559 Eur (ne akcijos metu – 799 Eur).

Tie, kurie pasirinks inovatyvius ir ištvermingus „Huawei P40“ arba „Huawei P40 Pro” modelius, galės džiaugtis puikia dovana už 0,01 Eur priemoką – belaidėmis „Huawei FreeBuds 3“ ausinėmis.

Ypatingi pasiūlymai šiuo metu taikomi ir stilingiesiems „Xiaomi“, patvariems „Cat“, ekonomiškiems „Fonos“ bei klasikiniams „Nokia“ telefonų modeliams.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – už patrauklią kainą

Klientų patogumui, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ su draudimo partneriu „Gjensidige“ teikia vairuotojų privalomojo draudimo paslaugas.

Užpildę draudimo formą, „Tele2“ klientai gali apdrausti lengvąjį automobilį bei jo priekabą, krovininį automobilį iki 3,5 t bendrosios masės arba motociklą.

Kiekvieno mėnesio mokestis už draudimo paslaugą yra įtraukiamas į „Tele2“ mėnesio mokėjimo sąskaitą. Mokėti įmokas galima ir už kito asmens vardu registruotą automobilio draudimo sutartį.

Draudimo pasiūlymas galioja tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Daugiau informacijos apie pasiūlymus ir akcijas sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba paskambinę telefonu 117.

Įrenginiams papildomai taikomas vienkartinis laikmenos mokestis. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti.

Jovita JARUTIENĖ

Nors karantinas gerokai pakoregavo Bijotų dvaro sodyboje vyks­tan­čio festivalio planus, koncertai po Baublių muziejaus ąžuolais skambės. Festivalis „Svečiuose pas Dionizą“ startuoja liepos 18 d., 15 val. Jau antrus metus jį rengiantis ir „Šilalės artojo“ skaitytojams pristatantis Val­das Latoža žada, kad geros nuo­taikos ir kokybiškos mu­zikos bijotiškiams, šilališkiams bei rajono svečiams tikrai užteks. 

– Esate dauge­lio festivalių, kon­certų bei renginių prodiuseris. Kodėl pasirinkote būtent Bijotus?

– Pirmiausia pats esu bijotiškis, o antra – jaukaus, unikalaus ir gražiai sutvarkyto miestelio erdvės tarsi pačios prašosi renginių bei koncertų. Baublių mu­ziejaus parkas – ideali vieta vasaros šventėms: Baubliai – išlikęs au­tentiškas senovės lie­tuvių kultūros pamink­las, neturintis ana­lo­go, gyvai menantis rašytoją Dionizą Pošką ir Lietuvos praeitį. Nepelnytai savo laiku primirštas, o šiandien, manau, atrandamas lankytojų naujai.

– Kas skatina organizuoti renginius?

– Kaip minėjau, sentimentai... Norisi, kad ši vieta būtų gyva ne tik istorija, bet pulsuotų ir muzikos projektais bei renginiais. Šilalės rajonas savo geografine padėtimi, istoriniu palikimu ir erd­vėmis ypač tinkamas įvairioms šventėms. Tai Medvėgalis, Paršežeris, Bi­lio­niai, Bijotai ir kt. 

Motyvacijos Bijotuose organizuoti festivalį duoda ir Lietuvos kultūros tarybos, savivaldybės parama, puiki part­nerystė su Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejumi ir Bijotų seniūnija. 

– Koks yra koncertų Bijotuose lankytojas?

– Žiūrovai bei klausytojai čia nuoširdūs ir atviri: žino, kur eina, kokių emocijų patirs, o pagal jų reakciją koncertuose, drąsiai sakau, jie yra puikūs klausytojai. Čia ateina ir vietiniai žmonės, nudirbę ūkio darbus, atvyksta iš kitų rajono vietovių. O pernai sulaukėme svečių iš Tauragės, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio. Atvykusiuosius į Bijotus puikiai nuteikia geras koncertas ar atlikėjas, apsilankymas muziejuje, užburia gamtos grožis ir ramybės pojūtis.

– Iš programos matyti, kad festivalis plečia ribas?

– Taip, prie istorinio palikimo nepaminėjau Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios, kur vyksta Sniegenos atlaidai.  Rugpjūčio 2 d. čia organizuojame išvažiuojamąjį festivalio koncertą, kuriame koncertuos publikos numylėtiniai – Deivis ir Renata, o rugpjūčio 7 d., 18 val., Bijotų dvaro sodyboje vyks Aido Giniočio akustinis koncertas.

Klausytojams ir atlikėjams linkiu saugoti save ir kitus, būti sveikiems, o atvykusiems į koncertus – geros nuotaikos!

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Medžio drožėjo ir skulptoriaus Petro Balsio darbai Šilalės Vlado Statkevičiaus muzie­jaus didžiąją salę puošia jau daugiau nei mėnuo. Tačiau oficiali pažintis su jų autoriu­mi įvyko tik dabar, kai kažkas įsigijo vieną iš čia eksponuotų kūrinių.

„Parduodu visus savo darbus, nes gyvenu tik iš pensijos. Seniausias eksponatas yra pagoniškas krėslas, sukurtas maždaug prieš 40 metų. Atvežiau čia savo kūrinius, nes iš patirties žinau, kad Šilalė šiai tautodailės tradicijai yra labai draugiškas miestas. O ir mano darbų čia esama, be to, esu gimęs netoli Švėkšnos, taigi ne taip toli ir nuo Šilalės“, – sakė tautodailininkas.  

Liepos 31 d. 71-ąjį gimtadienį švęsiantis medžio drožėjas šiuo amatu susižavėjo jaunystėje, o rimtai į jį įniko būdamas 27-erių. Per trejus metus jo įdirbis buvo pastebėtas ir įvertintas – 1979-aisiais jis buvo priimtas į tautodailininkų sąjungą, po kelių metų P. Balsiui suteiktas liaudies meistro vardas, o 2005-aisiais – meno kūrėjo statusas. 2007 m. ir 2014 m. skulptoriaus darbai buvo įvertinti „Aukso vainiko“ diplomais. 

„Esu dalyvavęs jau daugiau nei 60-yje bendrų parodų, o savo asmenines pristačiau jau daugiau nei 20 kartų. Negaliu pasakyti, kiek užtrunku prie vieno kūrinio, nes mano mintys nuolat šokinėja – imuosi tai vieno, tai kito darbo ir drožiu kelis iškart. Mano darbai yra iš įvairios medienos: naudoju liepą, drebulę, ąžuolą ir net obelį ar kriau­šę“, – atvykęs į Šilalę, pasakojo menininkas. 

P. Balsio kūrybos tematika taip pat gana plati – pasak jo, maža tauta privalo įamžinti savo tapatybę, ištakas. Štai todėl jo rankose medžio luitai virsta meno kūriniais, kurie atspindi tiek pagonybę, tiek krikščionybę. P. Balsys drožia kaukes, mažas skulptūrėles, kamerines skulptūras, bareljefus, kryžius ir net monumentalias skulptūras. Tautodailininkas nuolat dalyvauja medžio drožėjų simpoziumuose, kūrybiniuose seminaruose.

„Neinu trumpiausiu keliu, kad tik gaučiau „kapeiką“. Esu tas, kuris nepritaria šiuolaikinio meno sampratai. Dabar pašaipiai sakoma, kad liaudies menas yra niekalas, siejamas su sovietmečiu. O štai bet kokia bjaurastis jau gali vadintis meno kūriniu“, – stebėjosi menininkas.

Ir prisiminė, kaip kartą Plungės muziejaus vadovė tiesiai rėžė, jog „tokio meno muziejui nereikia“... 

„Net ir tarp mūsų yra tokių, kurie greitai pereina prie „pjūklinės“ kūrybos, pamiršdami tai, kas skulptūrai suteikia šilumą – kaltus. Tad mano misija yra leisti visuomenei žinoti: tikroji lietuvių liaudies kultūra privalo išlikti ir tapti atsvara vartotojiškumui“, – įsitikinęs tautodailininkas.  

Kaip vieną iš didžiausių „juodųjų skylių“ kūrybai ir kultūrai P. Balsys įvardija... Seimą, kuriame jo darbai kartą buvo eksponuojami.

„Davė man vieną koridorių, bet kas iš to? Niekas net iš savo kabinetų neišlindo pasižiūrėti, kas ir kokius darbus atvežė“, – nuoskaudos neslėpė plungiškis.

Tačiau skulptorius sako žinąs, jog visuomenė jo darbus priima ir vertina. Štai dalyvaujant Kaziuko mugėje, net tris kūrinius nupirko kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Pasak P. Balsio, dvasininkas jo skulptūras išgabeno į Vatikaną.

Dar bent šeši autoriaus darbai atsidūrė Molėtų etnokosmologijos muziejuje (skulptūros „Angelas“, „Sėjėjas“, „Dangaus kalvis“ ir kt.). Jo kūrinių galima pamatyti ir Mažosios Lietuvos, Nacionaliniame bei kituose muziejuose. Menininkas skaičiuoja, kad jo medžio darbai yra pasklidę ne tik po visą Lietuvą, bet ir visame pasaulyje. 

„Važiuojant Žemaičių plentu pro Laukuvą, ga­lima išvysti mano su draugu pastatytą 14 met­rų aukščio kryžių, o jau mirusio mano bičiulio Vlado Stumb­ro skulptūrų Tūbinių kapinaitėse niekas niekada negebės atkartoti – tokios jos įspūdingos“, – apie senųjų tradicijų išliekamąją vertę pasakojo kūrėjas.

Jis prisipažino mėgstantis iš liepos ar ąžuolo kamieno „išvaduoti“ visokias asabas, kurių pasirodymas verčia judėti toliau. Ir linkėjo visiems šiuo sunkiu laikotarpiu tapti dvasingesniems ir labiau tautiškai susibūrusiems.

P. Balsys sakė į Šilalę atgabenęs apie 50 geriausių savo darbų. Šią savaitę jie dar eksponuojami Vlado Statkevičiaus muziejuje, o nuo liepos 20 d. perkeliami į Šilalės viešąją biblioteką, kur iki pat rugsėjo bus galima juos apžiūrėti ir įsigyti. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta 32-ejų Gvido P. baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas neatsargiai atėmęs gyvybę tėvui ir du kartus sukėlęs fizinį skausmą motinai. Į teismą atvesdintas antrankiais surakintas kvėdarniškis sulaukė malonės – buvo paleistas salėje, bausmės vykdymą atidedant.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Aušros PILAITIENĖS  

(lrytas.lt) nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54

Marytė Jončienė prieš daugiau nei dvidešimt metų ap­sisprendė – augins dekoratyvinius medelius ir krūmus. Moteris džiaugiasi šiuo pasirinkimu, kuris ne tik atsiperka finan­siškai, bet ir yra malonus širdžiai.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54