„Klaipėdoje statomas „Skrajojantis olandas“ bus erdvus, neišdailintas, kaip reikiant „parūdijęs“, kaip ir elingas. Kartais – ekstremalus kaip stichija, kartais – nenuspėjamas kaip jūra, bet svarbiausia – jis bus atliktas žinomų Lietuvos operos solistų. Ir dauguma jų kilę iš pajūrio“, – akcentuoja Richardo Wagnerio operos pastatymo koncepcijos autorius, režisierius Dalius Abaris.

D. Abaris tapo žinomas kaip 2014 m. surengtos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonijos idėjos autorius, scenaristas ir režisierius. 2018 m. jis buvo Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirto projekto „Gloria Lietuvai“ režisierius ir idėjos autorius, sumanęs pristatyti tautai šimto svarbiausių Lietuvos varpų skambesį. Už šį įsimintiną projektą D. Abaris buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi. 

– Įdomu, kaip šios ankstesnės patirtys atsilieps „Skrajojančio olando“ pastatymui?

– Esu renginių režisierius, o masinių renginių režisūra labai skiriasi nuo operos, dramos pastatymų. Tad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statomas R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“ man – milžiniškas iššūkis. Kita vertus, ateinu su atvirų lauko erdvių valdymo patirtimi, leidžiančia operos žanrą papildyti tuo, kas galbūt nėra įprasta teatro scenai.

Kaip operos žanro debiutantas galiu pasidžiaugti, kad esu apsuptas labai patyrusios ir kūrybiškos komandos. Išties ramiau, kai šalia yra operos scenos profesionalas – režisierius Gediminas Šeduikis. Jo muzikinis ir sceninis išmanymas leidžia man labiau koncentruotis į išraiškos priemones ir technologinius scenografijos sprendimus, nes žinau, kad solistų bei kitų atlikėjų  kuriamais personažais puikiai pasirūpins Gediminas.

– Iš kur sėmėtės idėjų operos vizijai?

– Idėjos? Jos visos inspiruotos vietos, vienos iš unikaliausių Klaipėdoje. Ir, žinoma, paties R. Wagnerio gyvenimo tarpsnio, susiejusio kompozitorių su fantastiška „Skrajojančio olando“ legenda. Teatras, kviesdamas mane šiam projektui, tikėjosi kažko daugiau, nei pastatymo įprastoje scenos „dėžutėje“, o aš labai senai norėjau kažką nuveikti Klaipėdos elinge.

Ruošiantis šiam pastatymui, teko analizuoti ne tik muzikinę medžiagą, bet ir istoriją. Sumanymas – mistinį „Skrajojančio olando“ siužetą paversti labiau žemišku, pritaikytu prie erdvės, architektūros, laikmečio ir tuo pačiu sukurti žiūrovams kuo įspūdingesnį reginį. Atvira milžiniška lauko erdvė diktuoja tam tikras „žaidimo taisykles“. Tai, kas pasiteisintų teatro scenoje, tokio masto erdvėje liktų nepastebėta, kita vertus, atsiveria plačios galimybės naudotis tuo, kas būtų sunkiai įgyvendinama kamerinėje erdvėje. Tad fantazijai erdvės pakankamai.

– Ar stengsitės atsižvelgti į tokius nenuspėjamus niuansus, kaip vėjas, lietus bei kitos gamtos stichijos?

– Kai išeini dirbti į atviras lauko erdves, pirmiausia užduodi sau klausimą, ar užsidaryti standartinėje scenoje ir dirbti saugiai, nepriklausant nuo lietaus bei kitų gamtinių stichijų, ar rizikuoti ir labai daug investuoti į tai, kad išsiveržtum iš jos.

Pasirinkome antrąjį, sudėtingesnį variantą. Todėl labai daug pastangų ir resursų nukreipta tam, kad visos technologijos veiktų bet kokiomis oro sąlygomis. Pavyzdžiui, solistams specialiai šiam spektakliui iš Norvegijos siunčiami dvigubos apsaugos mikrofonai. Kad garso „neužpūstų“ vėjas, atskirai bus mikrofonizuojamas ne tik kiekvienas simfoninio orkestro muzikos instrumentas, bet ir kiekvienas choro artistas. Visos techninės apšvietimo ir garso sistemos privalo turėti apsaugas nuo lietaus. Dirbant pajūryje, tenka dvigubinti ar net trigubinti apsaugas nuo gūsingo vėjo, todėl scenografijos konstrukcijos projektuojamos taip, kad atlaikytų ne tik lietaus, bet ir vėjo gūsius.   

Didelis iššūkis laukia atlikėjų: jiems teks dirbti bet kokiomis oro sąlygomis, ir pagelbės šiuo atveju ne dengtas stogas ar sienos, bet Sandros Straukaitės kurti kostiumai. Jai teko sudėtinga užduotis sukurti ne tik stilingus, bet ir praktiškus, nuo lietaus saugančius, greitai pakeičiamus ir kartu judesių nevaržančius apdarus, su kuriais  būtų patogu laipioti vertikaliomis konstrukcijomis ar judėti siaurais koridoriais.

Saugiausiai galės jaustis teatro orkestro muzikantai, nes jie vieninteliai spektaklio metu turės stogą. Visiems kitiems – tiek solistams, tiek choro ar mimanso artistams – nebus kur slėptis. Be gamtinių sąlygų, jiems dar reikės įveikti išbandymus aukščiu, nes kai kurios operos scenos bus vaidinamos elingo viršuje, 17 metrų aukštyje. Tai maždaug kaip ant šešiaaukščio pastato stogo...

Dar vienas sudėtingas iššūkis atlikėjams – tai, jog dainuodami jie tiesiogiai nematys dirigento, nuo kurio juos skirs kartais net keliasdešimt metrų siekiantys atstumai. Todėl specialiai montuojami didžiuliai ekranai ne žiūrovams, o atlikėjams, kad jie iš bet kurios pozicijos gerai matytų transliuojamus maestro Modesto Pitrėno mostus.

– Kaip gimė operos scenografijos sprendimas? Kokios technologijos jam pasitelktos?

– Scenografiją, kaip ir visą mūsų „Skrajojančio olando“ pastatymą, inspiravo vieta. Senojo elingo konstrukcijos diktavo scenografinę visumą, kuri labai skirsis nuo dabartinių mados tendencijų – estetizuoto minimalizmo, perteikto vienu ar keliais objektais. Mes kuriame didelę kakofoniją, bet su labai aiškiomis taisyklėmis ir pritaikymu veiksmui. Bus daug metalinių konstrukcijų, kurios iš pažiūros primins elingo restauravimą, bet norint jose galima įžvelgti ir laivų remonto doką, konteinerių terminalą ar netgi laivo triumą.

Scenografė Sigita Šimkūnaitė labai stengiasi, kad šis milžiniškas statinys įgautų dekoracijos pavidalą. Jau kurį laiką dekoro dirbtuvėse vyksta intensyvus darbas gaminant scenos butaforiją, kuri bus dirbtinai sendinama, derinant prie elingo faktūrų ir spalvų.

Turbūt nieko nenustebintų laivo atsiradimas „Skrajojančiame olande“, bet tikras laivas operose iškyla nedažnai. O pas mus jis bus tikras. Be to, pasistengsime priversti jį judėti, tačiau kaip ir kur – išvys tik premjeros žiūrovai. Tai vienas svarbiausių spektaklio scenografijos elementų, tad išlaikykime intrigą. Neabejokite – bus efektinga! Be to, bus nemažai jūrinės tematikos rekvizito, užpildančio sceninę visumą.

Tikriausiai daugeliui šios operos žinovų smalsu, kaip bus sprendžiamos pagrindinės scenos – šėlstanti audra, choriniai epizodai, finalinė Zentos arija... Galiu pasakyti, kad bus visko: tikro vandens (tikiuosi, žiūrovai nesušlaps), daug kylančių ir besileidžiančių objektų ir, žinoma, ryškus baigiamasis akcentas. Tikimės, visa tai puikiai atlieps R. Wagnerio muziką.

Nemažai iššūkių laukia šviesų dailininko Andriaus Stasiulio, kurio viena iš užduočių – nepastebimai ir saugiai įkomponuoti šiuolaikinę techniką į atvirą scenos erdvę. Dalis tam skirtos įrangos, atsparios vandeniui, specialiai gabenama iš Vokietijos. Dalis apšvietimo technikų spektaklio metu taps personažais ir tuo pačiu atliks tiesioginę savo funkciją – valdys apšvietimo įrangą.

– Ar marių pakrantėje skambėsiantis „Skrajojantis olandas“ atitiks pirmapradžius kompozitoriaus užmojus?

– Kadangi operos pastatymas rodomas atviroje erdvėje, natūralu, kad vyksta jo pritaikymas konkrečiai vietai ir laikui. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai rugpjūčio 1-osios vakarą elinge išvys kiek trumpesnę „Skrajojančio olando“ versiją. Pastatymo muzikos vadovas M. Pitrėnas kruopščiai kupiūravo šią operą, kuri parašyta kaip vientisas muzikinis opusas ir bet kokia intervencija į jį yra gana rizikinga. Tikimės, atliktos minimalios korekcijos nepakenks R. Wagnerio veikalo muzikinei ir draminei tėkmei.

Siužetinės linijos stengiamės nekeisti: vienas scenas adaptuodami, kitas kiek transformuodami, kuriame savitą „Skajojančio olando“ versiją, išlaikydami R. Wagnerio kūrybinį užmanymą.

– Ar Jums patinka dirbti vandenų apsuptyje?

– Pajūryje dirbti visada smagu. Ir ne tik dėl to, kad čia jūra ir saulė, bet ir dėl to, jog žmonės čia ramesni, nuoširdesni. Maloniai nustebino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komanda – profesionaliai dirbantys savo srities specialistai, suprantantys bei racionaliai vertinantys mūsų kūrybinius užmojus.

Teatro žmonėms tenka spręsti ne tik meninius ir techninius pastatymo niuansus, bet ir valdyti aplinkos veiksnius: pavyzdžiui, tam tikroje teritorijoje išjungti miesto apšvietimą, nuleisti į vandenį žiūrovams trukdysiančius laivus, lauko sąlygomis sukurti atlikėjams skirtas erdves (grimo, persirengimo patalpas), užtikrinti stabilų galingų elektros įvadų veikimą... Kad tai įvyktų, prisideda daug skirtingų miesto ir uosto tarnybų. Visa mūsų kūrybinė komanda už tai joms dėkinga.

https://www.klaipedosmuzikinis.lt/repertuaras/r-wagner-skrajojantis-olandas-5f057a2849eba 

Žaneta SKERSYTĖ

Visos šeimos laisvalaikiui skirtą vaizdo transliacijų ir televizijos internete paslaugą „GO3” šiuo metu galima įsigyti itin palankiomis sąlygomis. Sutaupyti galite išmaniąją televiziją užsisakydami kartu su „Tele2 Laisvo interneto” planu. Pasiūlymais jau dabar galima pasinaudoti operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt/tv.

Išmanioji televizija su „Tele2 Laisvu internetu” – tik nuo 19,90 Eur

Naujoji išmanios televizijos paslauga siūlo populiariausius lietuviškus bei pasaulio televizijos kanalus jūsų pasirinktame ekrane – kompiuteryje, mobiliajame telefone ar planšetėje bei išmaniuosiuose televizoriuose. Šiuo metu „Tele2” išmaniąją televiziją verta įsigyti kartu su „Tele2 Laisvo interneto planu”.

Išmanieji „Tele2“ televizija su visomis pagrindinėmis TV programomis ir „Laisvu internetu” (neriboti GB viskam) šiuo metu galima įsigyti vos nuo 19,90 Eur. Į šį televizijos paketą įeina net 31 tiesioginės televizijos kanalas su iki 7 dienų atsukimo galimybe.

Išmaniąją „Tele2“ televiziją su visomis pagrindinėmis TV programomis, papildomais filmų bei serialų kanalais, plačia kino biblioteka ir „Laisvu internetu” (neriboti GB viskam) šiuo metu atsieis vos 22,90 Eur.

Išmaniąją televiziją su visomis pagrindinėmis TV programomis, papildomais filmų kanalais ir 5 populiariausiais sporto kanalais, gyvomis transliacijomis sporto gerbėjams bei „Laisvu internetu” (neriboti GB viskam) šiuo metu galima įsigyti vos nuo 25,90 Eur.

Visi minėti TV paketai veikia bet kuriame išmaniajame įrenginyje, turi specialią turinio biblioteką ir 7 dienų archyvo funkciją (išskyrus sporto turinio planą, kuriam taikomas 48 val. archyvo limitas).

Mėgautis išmaniąja televizija galite ir bet kuriame kitame televizoriuje, turinčiame HDMI jungtį bei įsigiję TV priedėlį. „GO3” televizijos priedėlio kaina – nuo 2,5 Eur/mėn. 

3 mėn. išmaniosios televizijos nemokamai

Puikus pasiūlymas šiuo metu galioja ir tiems, kurie nori išbandyti išmaniąją „Tele2” televiziją be interneto paslaugų. Dabar „Tele2” klientai, užsisakę išmaniosios televizijos „GO3” paketą „Televizija+filmai“, juo net 3 mėnesius galės naudotis nemokamai.

Įsigiję specialų išmaniosios televizijos „GO3” priedėlį, užsakytus turinio paketus galėsite žiūrėti bet kuriame įrenginyje, turinčiame HDMI jungtį.

Pasiūlymas galioja pirmą kartą užsisakiusiems „Televizija+filmai” paketą. Pasibaigus nemokamam laikotarpiui, televizijos paslaugų paketas kainuos 7,99 Eur/mėn. Priedėlio kaina į šį pasiūlymą neįskaičiuota.

Visi internetinės televizijos paketai turi galimybę apmokėjimui kartu su „Tele2” mėnesio paslaugų sąskaita.

Išsirinkti bei užsisakyti geriausiai poreikius atitinkantį pasiūlymą galima internetinėje svetainėje www.tele2.lt/tv arba „Tele2” savitarnos svetainėje.

Paketo atsisakyti galite „Tele2” savitarnos svetainėje arba paskambinę telefonu 117. Akcijos bei pasiūlymų su nuolaidomis laikas – ribotas.

Jovita JARUTIENĖ

Praėjusi savaitė buvo pažymėta išdidžiu Valstybės, kurios vardas Lietuva, žymeniu. Su pasikartojančiu jauduliu viso pasaulio lietuviai liepos 6-ąją giedojo himną, kurio žodžiai po daugiau kaip šimto metų tebėra stebėtinai aktualūs. Savaitė baigėsi Prezidento veiklos metinėmis, ir per visą žiniasklaidą nuvilnijo vertinimo, analizės, kritikos bei pagyrimų banga.

Lyderis su pliuso ženklu

Bandomuoju bet kurios institucijos periodu, kai ją vengiama vertinti, yra laikomos 100 dienų. Bet štai prabėgo beveik keturiskart daugiau. Esu toli nuo tos minties, kad šalies vadovą Gitaną Nausėdą reikėtų sumalti į miltus, kaip tai daro kai kurie retorikos vilkai ar išmanios Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) auklėtinės. Juo labiau, kad jauną Vilniaus universiteto mokslininką pažinojau dar nuo 90-ųjų pradžios, kai aspirantas su šeima glaudėsi kūdikio vystyklų kvapais persunktame Tauro bendrabutyje.

Nesiimu vertinti jo prezidentavimo visais aspektais. Pats G. Nausėda spaudos konferencijoje pripažino vienintelę didelę klaidą – Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą susisiekimo ministru. Tada buvo nusileista valdančiosios koalicijos spaudimui. Prezidentas iki šiol gailisi, jog nebuvo ryžtingesnis. Tas „trepsėjimas kojele” primena Valdo Adamkaus antrąją kadenciją, kai šis garbusis šalies vadovas vis reikšdavo „susirūpinimą”, bet neperžengdavo griežtumo rubikono. Dalia Grybauskaitė atvirkščiai – 

demonstravo kategoriškumą bei reik­lumą, todėl gerokai apgadino santykius su Vyriausybe ir valdančiaisiais. G. Nausėda, kuris, ko gero, iš visų Prezidentų plejados yra mažiausiai patyręs politikas, pasirinko aukso viduriuką. Ar tai charakterio bruožas, ar sumanus manevravimas dėl atsargumo – kol kas sunku spręsti.

Jeigu prakalbome apie charakterį, tai visi naujojo laikmečio vadovai yra labai skirtingi. Štai Vytautas Landsbergis buvo gudrus diplomatas, bet kartu ir bekompromisinis (tada juk buvo įtemptas metas), Algirdo Mykolo Brazausko stilius buvo sovietinio kumščio ir geraširdiškumo derinys (man jis kažkodėl primena Borisą Jelciną), V. Adamkaus inteligencija derinosi prie jo kompromisų ir nuolaidumo (nors už tai kai kas jį vadino bestuburiu), D. Grybauskaitė buvo griežto tono šalininkė (jos retorinis „topas” buvo Rusiją pavadinti „teroristine valstybe”), kiti valstybės vadovai išsamesnės analizės nenusipelnė.

Žinoma, G. Nausėda daro klaidų. Tačiau nagrinėti vien jas ir skubėti teisti šalies vadovą, sakykime, už tai, jog neuždengė skėčiu nuo šalčio tirtančio choro berniuko ar neįveikė valdančiųjų ir Premjero, siekdamas pašalinti iš posto arogantiškąjį susisiekimo ministrą, ar peikti už tai, kad pernelyg akcentuoja ryšį su tėvais ir gimtine, – tėra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Man atrodo, kad prieš metus išsirinkome tinkamą šio nelengvo laikmečio Prezidentą.

Parlamentarizmo parodija

Kai skaitytojas paims į rankas šį laik­raštį, minėsime liūdną datą: prieš 80 metų, liepos 14 d., vyko sovietinio vadinamojo liaudies seimo rinkimai. Okupantas, kuris dviem etapais jau buvo įvedęs 130 tūkstančių raudonosios armijos kontingentą, užsmaugė du dešimtmečius egzistavusį jauną Lietuvos valstybės parlamentarizmą. 

Tą birželį prasidėjo spektaklis, kuris baigėsi liepos 14 d. marionetinio parlamento rinkimais (jie vieną dieną buvo pratęsti dėl rinkėjų boikoto), po savaitės sušauktu pirmuoju jo posėdžiu, paskelbusiu deklaraciją dėl prisijungimo prie SSRS, kurioje teigiama, kad „tik suvienytos sovietų respublikos gali atsilaikyti prieš imperialistinių valstybių pastangas pavergti mažas tautas…”

Kas atsitiko, įvedus šalyje vadinamą „liaudies valdžią“, puikiai žinome. Atrodytų, šiandien, kai Lietuvos valstybingumas neginčijamas, visi žino sovietinės okupacijos kainą. Bet štai neseniai užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu „Lietuvos diena” vardu. Portalas skelbia kažkokio „Kibirkšties” parengtą tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987). Kalba kaip kalba: argi Stalino statytinis galėjo kitaip kalbėti?

Bet štai „kagėbistiniu“ agento slapyvardžiu pasivadinęs įvado autorius „Kibirkštis“ aiškiai gėrisi tos kalbos leksika ir ilgisi anų laikų...

Neįtikėtina: ar dar yra tokių „paleckininkų“ nepriklausomoje Lietuvoje?

Česlovas IŠKAUSKAS

Šiauliuose vyko lengvosios atletikos vaikų čempiona­tas, kuriame dalyvavo ir sportininkai iš Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio gimnazijos, treniruojami Severino Čėsnos. 

Justas Ašmonas rutulio stūmimo rungtyje, 3 kg įrankį nustūmęs 15,09 m,  iškovojo pirmą­ją vietą. Rojus Trimirka 600 m bėgimo distancijoje, įveikęs ją per 1:57,12 min., savo amžiaus grupėje užėmė pirmąją vietą, o bend­roje įskaitoje liko septintas. Abu sportininkai iškovojo teisę dalyvauti 15-ose tarptautinėse vaikų lengvosios atletikos varžybose Lowicz mieste (Lenkija). 

Džiaugiamės šiais aukštais sportininkų pasiekimais ir linkime gerų artėjančių startų.

Emilija AŠMONAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.

Nuo birželio 29 d. iki liepos 3 d. vyko vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovykla ,,Svajok, ti­kėk, veik“, kurios veiklose dalyvavo Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokiniai.

Pirmą dieną pradėjome susitikimu su brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariais. Mokiniai apžiūrėjo kario ekipuotę, išklausė paskaitą apie tarnybą, susipažino su nuotolinio matymo prietaisais, karine technika, išbandė kario mankštą bei rankos taiklumą metant granatas. 

Baidarėmis upe Jūra plau­kėme nuo Pajūrio ,,kelmukų” iki Žvingių miestelio. Ne kartą te­ko ropštis iš valties ir trauk­ti ją, pakibusią tarp ak­menų.

Labai smagu buvo žaisti dažasvydį – savo jėgas galėjo išbandyti visi norintys. 

Ketvirtą dieną stovyklavietę įkūrėme gimnazijos stadione, dalyvavome socialinio-emocinio ugdymo ,,Juoda avis” mo­kymuose. Turėjome gerą progą pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje. Vakarop čia pat, stadione, žiūrėjome filmą ,,Mažasis princas”, kuris nė vieno nepaliko abejingo. Po filmo išskubėjome ruoštis naktiniam žygiui. 

Susiskirstę komandomis bei skanduodami pačių sukurtas skanduotes, išžygiavome Lileikėnų link. Žygis buvo nuotaikingas, netrūko kalbų, juoko, netikėtumų rengiant pasalas. Visą kelią lydėjo mėnulis. Grįžę po žygio aptarimo, jau paryčiais, išsiskirstėme trumpam poilsiui į palapines. 

Paskutinę dieną dar pasi­mė­gavo­me „burbuliniu futbo­lu”, aptarėme stovyk­los veiklas. Padėkoję vieni kitiems už buvimą drauge, išskubėjome namo.

Jurgita RUMŠIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento specialistai, kartu su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais atlikę patikrinimą vienam mūsų rajono gyventojui priklausančiose patalpose, sustabdė neteisėtai, namų sąlygomis vykdytą mėsos ir žuvies perdirbimo bei konservų gamybos veiklą. Į rinką neleista tiekti ir nuspręsta sunaikinti daugiau nei 73 kilogramus šaldytos mėsos, paukštienos bei žuvies.

„Šilalės artojo“ inform. 

VMVT nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.53

Oficialiai atidaryti Drobūkščių bendruomeniniai globos namai – paremon­tuotame pradinės mokyklos pastate apgyvendinti aštuoni Pajūrio vaikų globos namų auklėtiniai. Tačiau pirmoji Socialinių paslaugų namų darbuotojų jiems surengta šventė baigėsi prie žvakių – prapliupus lietui, dingo elektra.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.53

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi moteris prisistatė esanti gyvūnų mylėtoja ir tikino labai nerimaujanti dėl netinkamai per karščius laikomų veršelių. Pasak ši­la­liškės, ūkininkas juos paprasčiausiai kankina, neužtikrindamas deramų sąlygų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52

COVID-19 pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai sako, kad jos padaryta ža­la sun­kiai išmatuojama. Ypač tai gali atsiliepti vaikų sveikatai. Apie tai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos pediatrų mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ diskutavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daiva Razmuvienė ir Ginreta Valinčiūtė-Magelinskienė, VU profesoriai Arūnas Valiulis, Vytautas Kasiulevičius, Vai­dotas Urbonas, patirtimi bei įžvalgomis apie pandemijos poveikį vaikų sveikatai dalijosi Jungtinės Ka­ralystės (JK) ekspertai profesoriai Andrew Bush ir Ingrid Wolfe.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52