Norintys pradėti verslą kaimo vietovėse gali teikti paraiškas ir gauti išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų prog­ramos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Para­ma ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. Pažymėtina, jog pakeistos priemonės įgyvendinimo taisyklės. Vienas svarbiausių pakeitimų – didžiausia išmoka vienam paramos gavėjui gali siek­ti nuo 18 800 iki 37 600 eurų – priklausomai nuo sukurtų darbo vietų.

Tikslas – mažinti socialinę atskirtį

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 25 mln. Eur paramos lėšų. Paraiškos pri­­­­imamos nuo gegužės 18-osios iki bir­že­lio 15-osios. Žmo­­­nės, norintys pradėti vers­­lą kaime, gali teikti pa­raiš­kas paramai gauti Na­cio­na­linės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose padaliniuo­se ir elekt­roninėje informacinėje sistemoje ŽŪMIS, adresu www.zumis.lt. Per sistemą paraiškos priimamos iki kvietimo jas teikti paskutinės dienos, 24 val.

Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė pabrėžė, kad šios KPP priemonės tikslas – įvairinant veiklą, kuriant bei plėtojant mažąsias įmones, steigiant darbo vietas, skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Paramai – papildomi milijonai

Patarėja informavo, jog, ska­tinant ekonomiką bei mažinant bedarbystę kaimo vietovėse, KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ dar papildomai skirta 20 mln. Eur. 

„Ši parama skirta kurti naujus verslus ir darbo vietas kaime ne žemės ūkio sektoriuje. Dėl COVID-19 padaugėjo darbo neturinčių žmonių, ku­riems padėti galėtų parama verslui pradėti. Šiuo metu ypač aktualu mažinti socialinę įtampą dėl padidėjusio nedarbo kaimo vietovėse, tai taip pat ir paskata kurtis mažiems verslams, kurie būtų labiau pasiskirstę teritoriniu atžvilgiu, būtų sukuriamos įvairios paslaugos, labiau prieinamos žmonėms, nutolusiems nuo didžiųjų šalies miestų“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovė. 

Veikla, kuriai skiriama parama

Parama pagal KPP priemonę teikiama pradėti ne žemės ūkio veiklą, atitinkančią Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytas veik­las. Įgyvendinant vieną projektą, galima numatyti kele­tą remiamų ekonomi­nės veik­los rūšių. 

Jei projekte numatoma, kad bus už­siima­ma produktų ga­myba, ap­­do­rojimu, per­dirbimu, šios veik­los galutinis produk­tas negali bū­ti Sutarties dėl Eu­­ropos Są­jun­gos veikimo I prie­­de nurodytas produktas.

Reikalavimai paramos gavėjams

I. Budzevičiūtė informavo, kad parama galės būti skirta fiziniams bei naujai įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys pri­valo būti nevykdę jokios ne žemės ūkio ekonominės veik­los nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdę ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų. Privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos. Tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys privalo atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir būti savarankiški (išskyrus ūkininkus). Svarbu, jog pareiškėjo – fizinio asmens – nuolatinė gyvenamoji vieta būtų deklaruota kaimo vietovėje, o pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė būtų registruota kaimo vietovėje.

Įsipareigojimas – bent viena darbo vieta

I. Budzevičiūtė akcentavo, kad įgyvendinant projektą, bū­tina sukurti bent vieną darbo vietą (etatą), susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos. Sukurtą darbo vietą privaloma išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Darbo vietos darbo užmokestis arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus turi būti ne mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių algų, nustatytų Vyriausybės nuta­rimu.

Išmoka – per du kartus

Paramos gavėjui 18 800 Eur, kai sukuriama viena darbo vieta, arba 37 600 Eur, kai sukuriama ne mažiau kaip dvi darbo vietos, išmoka bus išmokama 100 proc. dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji da­lis, sudaranti 80 proc. visos skirtos išmokos sumos, bus išmokėta per 10 darbo dienų po sprendimo skirti paramą priėmimo, likę 20 proc. – tinkamai įgyvendinus verslo planą ir pateikus NMA mokėjimo prašymą.

Paskutinis mokėjimo prašy­mas NMA turi būti tei­kia­mas ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgy­vendinimo metų ir ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu, kur jis gyvena, turi lengvai pasiekti kultūros paslaugas. Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visoje Lietuvoje, kad patogiai ir pilnavertiškai galėtume gyventi ir didmiesčiuose, ir atokesniuose miesteliuose. Prieinamos kultūros paslaugos kuria gyvybingas vietoves ir daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji yra mažesnė. Kultūros prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – sako Kultūros ministerijos viceministrė Zita Bružaitė.

„Nepaisant tankaus kultūros paslaugų teikėjų tinklo bei investicijų į jo modernizavimą ir aktualizavimą, kokybiškų paslaugų prieinamumas regionuose išlieka problematiškas. Tai lemia žemą visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą bei riboja kultūrinį, socialinį ir ekonominį regionų potencialą. Tolygi kultūros sklaida yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga“,–  teigia kultūros sektoriaus ekspertas Eugenijus Kaminskis.

Lietuvos gyventojui patogiausiai prieinama kultūros įstaiga yra biblioteka, jų tinklas tankiai išsidėstęs ir todėl yra arčiausiai gyventojo. Mažiausiai prieinamos, pasak gyventojų, yra profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Jos paprastai yra didmiesčiuose ir pasiekia tik dalį žmonių per kolektyvų gastroles į mažesnius miestus.

Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis, pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos, pavyzdžiui,  profesionalus scenos menas, festivaliai.

Kultūros ministerija siekia užtikrinti, jog bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas, o kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc. Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose problemos. Į projektą įsitrauks ir Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formuotojai.

„Nacionaliniame pažangos plane šalia kitų yra planuojamos bazinės kultūrinės paslaugos, kurių mes dabar neturime. „Kurk Lietuvai“ projektas ruoš modelį, kokios kultūros paslaugos ir kokiu kelionės atstumu turėtų būti prieinamos ir kaip valstybė gali investuoti, kad regione ta paslauga būtų galima pasinaudoti paprasčiau,“ – sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Projektą įgyvendina „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė. „Kurk Lietuvai“. Ji grįžo į Lietuvą po 15 metų su tarptautine teritorinio planavimo patirtimi iš privataus sektoriaus ir atliks pirmąją Lietuvoje erdvinę kultūros paslaugų analizę. Šių metų kovo mėnesį startavęs projektas nustatys, kuriose Lietuvos vietovėse kultūros prieinamumas problematiškiausias, kokių renginių ten trūksta ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą regionuose. Šio projekto tikslas – pasiekti, jog neliktų „baltų dėmių“ Lietuvos kultūros žemėlapyje ir kad kiekvienas gyventojas gautų kokybiškas kultūros paslaugas.

60 savivaldybių kultūros skyrių aktyviai darbuojasi ir renka duomenis apie vietinius kultūros veikėjus. Savivaldybėms pavesta užduotis, atskleisti pilną kultūros paslaugų vaizdą jų teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar kultūros įstaiga yra vieša, privati ar nevalstybinė.

„Svarbus regiono vaidmuo nuspręsti, kokiais būdais gerinti prieinamumą. Regiono plėtros taryba, kaip vienijanti savo apskrities savivaldybes, priims sprendimus, kaip savivaldybėms pasiekti paslaugų prieinamumo rodiklius, nepaisant savivaldybių administracinių ribų. Tam, kad žmogus nesijaustų, jog jis kažką praranda gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų atžvilgiu, gyvendamas atokiame miestelyje, o ne didmiestyje“, – sako vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius.

Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą.

„Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo bei institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikia D. Nazarovienė.

Vėjūna ŽALALYTĖ,

projekto „Kurk Lietuvai“ vadovė

Praėjusiame „Šilalės artojo“ numeryje jau rašėme apie nemalonumus, su kuriais pirmosiomis gegužės dienomis susidūrė dar viena Šilalės savivaldybei priklausanti bendrovė – paaiškėjo, kad UAB „Šilalės vandenys” apsilankę pareigūnai domėjosi šios įmonės prieš porą metų atliktais sandoriais. Įtariama, jog galimai apgaulingai buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita. Praėjusį pirmadienį Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė daugiau informacijos šia tema.

Daiva BARTKIENĖ

POLICIJOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Šilalės rajono gyventojas Petras D. sugalvojo vietoj se­nos daržinės susimūryti naują ūkinuką. Deja, šiuos su­manymus įvertinęs teismas buvo griežtas – vyras nu­baustas už savavališkas statybas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Nuo pat kadencijos pradžios per visas siūles braškėjusi naujoji Šilalės savi­valdy­bės tarybos dauguma iširo – šiandien vyks­tančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas dviejų šios koalicijos narių p­a­reiškimas dėl pasitraukimo. Akivaizdu, jog toks dabar jau buvusių partnerių – Lie­tuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ats­tovų – apsisprendimas valdančiuo­sius ne tik suerzino, bet ir buvo gana skausmingas: tai rodo viešojoje erdvėje pasipylę ne tik asmeniniai užgauliojimai jų adresu, bet netgi kaltinimai kenkiant Šilalei.

Kas atsitiko, kad „valstiečiai“ savanoriškai pasitraukė į opoziciją? Apie tai kalbamės su savivaldybės tarybos nare Vitalija Jankauskaite-Milčiuviene.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Karantinas sulėtino deklaravimo tempus – kol kas pasėlius ir žemės ūkio naudmenas mūsų rajone deklaravo vos daugiau kaip penktadalis pareiškėjų. Seniūnijų žemės ūkio specialistai tikina, jog procesas vyksta sklandžiai, tačiau laisvų vietų deklaravimo grafike kasdien mažėja, o kai kuriose seniūnijose deklaravimui galima užsiregistruoti tik birželiui.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Abiturientai nerimauja, kad dėl nuotoliniu būdu vykstančių pamokų nepavyks tinkamai pasiruošti egzami­nams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo mo­kymosi spragų nedangstyti pandemija, nes ruoštis egzaminams reikėjo pradėti dar prieš kelerius metus. Bran­dos egzaminų sesija šiemet perkelta į birželio pabai­gą, pirmąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą pla­nuo­jama baigti iki rugpjūčio 18 d., o nauji mokslo me­tai prasidėtų rugsėjo viduryje.

Marija VYŠNIAUSKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Švelninant karantino sąlygas, atnaujinamas bibliotekų darbas – leidžiama naudotis kompiuteriais, interneto skaityklų paslaugomis. Tačiau kol kas bibliotekose neteikiamos skaityklų, atvirųjų fondų, vaikų bibliotekų (išskyrus knygų išdavimą) paslaugos. 

Šilalės viešoji biblioteka taip pat aptarnauja skaitytojus bekontakčiu būdu, t.y. perduoda iš anksto užsakytas knygas ir spaudos leidi­nius per langą. Beje, per pirmąsias dvi skaitytojų ap­­tarnavimo dienas išduota net 250 leidinių. Tokiu pat bekontakčiu būdu skaitytojus aptarnauja ir viešosios bibliotekos filialai.

Viešosios bibliotekos Ko­mu­ni­kacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė sa­ko, jog bekontakčiu būdu aptarnaus ir skaitytojus, norinčius pasiskolinti knygų, kopijuoti bei spausdinti dokumentus. Tokios nuotolinės paslaugos planuoja­mos iki gegužės 25 d., lanky­tojai Šilalėje aptarnauja­mi nuo 11 iki 16 val., rajono bib­liotekose – jų dar­bo me­tu.

„Kol kas Šilalės viešojoje bibliotekoje uždarytos periodinių leidinių skaityk­lų, vaikų literatūros skyriaus durys. Tačiau leidžiama naudotis kompiuteriais ir internetu. Interneto skaitykla pirmame bibliotekos aukšte pradės veikti nuo ateinančio pirmadienio (gegužės 18 d.). Į kitus aukštus lankytojai neįleidžiami ir fiziniu būdu neaptarnaujami. Tačiau patekimas į Interneto skaityklą bus ribojamas – vienu metu kompiuteriais su nemokama interneto prieiga galės naudotis tik du lankytojai, kurie privalės laikytis 2 metrų atstumo, dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines. Darbuotojai yra pasiruošę po kiekvieno seanso dezinfekuoti lankytojų darbo vietas“, – sako R. Norvilienė. 

Knygų ir spaudos leidinių užsakymas

Užsakyti dokumentai yra paskirstomi pagal skaitytojo pažymėjimo numerį ir sudedami kiekvienam į atskirą maišelį ant Šilalės viešosios bibliotekos pirmojo aukšto palangės, o filialuose sutartu laiku maišelis su knygomis paliekamas prie bibliotekos durų. Jei užsakomas leidinys, kuris neskolinamas arba skolinamas paliekant užstatą, lankytojas pinigus perduoda maišelyje. Leidiniai, pasiskolinti į namus, Šilalėje grąžinami pasinaudojant knygų grąžinimo įrenginiu, o filialuose – atvykus ir paskambinus telefonu.

Bibliotekos darbuotojai dėvi apsaugos priemones (kaukę, veido skydelį, pirštines), to prašoma ir lankytojų.

Beje, visi grąžinami leidiniai dezinfekuojami ir 72 val. laikomi karantine, t. y. polietileno maišuose.

Ir toliau gamina apsauginius veido skydus

Šilalės viešoji biblioteka tęsia apsauginių veido skydų 3D spausdintuvais gamybą. Spausdintuvai dirba ištisai, o skydo laikikliui atspausdinti reikia daugiau nei dviejų valandų. Šiek tiek laiko užima ir skaidrios plėvelės tvirtinimas, kiti surinkimo darbai.

Pasak R. Norvilienės, Lietuvos viešosios bibliotekos gydytojams padovanojo virš 7000 apsauginių veido skydų, Šilalės biblioteka – apie 50. Skydų padovanota ir veterinarijos gydytojams, Šilalės kultūros centro darbuotojams, apsaugos priemonėmis aprūpinti rajono bibliotekininkai.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Šilalės viešosios bibliotekos nuotr.

Kolektyviniuose soduose nuolat gyvena jau ne viena dešimtis ši­la­liš­kių. Šiai gy­ven­tojų daliai ypač aktualus saugus susisiekimas – no­rint pasiekti savo sklypus, esančius Struikų kaime, jiems tenka kirsti jud­rų kelią.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje be jokių išim­čių turėtų būti vadovaujamasi įstatymais. Tačiau Palen­ti­nio seniūnijoje gyvenantys ūkininkai sako, kad jų pa­­sitikėjimą griauna valstybės institucijos, ku­rios net raš­­tu sudarytas sutartis verčia niekais – žemė­tvar­kininkai, anot ūkininkų, vadovaujasi tik jiems vieniems suprantama tvarka.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37