Aktyviai gyvenantys šilališkai, pasibaigus karantinui, sveikatinimuisi išleis daugiau – Šilalės savivaldybės taryba pabrangino sporto salių bei kitų bendruomenių užsiėmimams naudojamų ugdymo įstaigų patalpų nuomą. Sporto salių nuomos įkainius Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Šilalės skyriaus pirmininkas ir miesto gimnazijos direktorius Stasys Norbutas paprašė padidinti trigubai. 2014 m. rudenį, perskaičiuojant litais nustatytas kainas į eurus, savivaldybės taryba buvo nustačiusi 0,1 euro cento už kv. m nuomos kainą. Iki šiol už valandą 540 kv. m Simono Gaudėšiaus gimnazijos sporto salės nuomos reikėjo mokėti beveik pusšešto euro. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Petras L. prisipažįsta: kai išgeria – tampa agresyvus, šei­mo­je kyla konfliktai. Pastarasis, dėl kurio vy­riš­kis at­si­­dūrė teisiamųjų suole, taip pat užvirė, jam ge­­­rokai padauginus „velnio lašų“. Nuo griežtesnės at­sa­komybės vyrą išgelbėjo tik nuoširdus gailėjimasis ir kaltės pri­pa­žinimas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Po to, kai „Šilalės artojas“ aprašė istoriją apie į vieno iš Laukuvos medžiotojų namus parsigabentą negyvą briedžio patelę, į redakciją kreipėsi medžiotojai Stasys Eitutis ir Erlandas Vaičekauskas, įtariantys, jog briedė galėjo būti nušauta. Vyrai nepriklauso „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui, kuris įsipainiojo į šį incidentą, tačiau neneigia, kad „karo kirvis“ tarp būrelio ir jų yra iškastas labai seniai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Grupė Seimo narių konservatorių parengė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kad gruodžio 5-oji būtų minima kaip Padėkos savanoriams diena. Kodėl jos negalime minėti siaučiant pandemijai, jau šiandien, kai skaitytojas paims į rankas šį laikraštį? Trys pataisos iniciatoriai aiškina, kad JTO Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą, dar vadinama Savanorystės diena, būtent tądien minima dar nuo 1985 m.

Iš tiesų, būtent šiandien mes turime nusilenkti ne tik gydytojams, gydantiems bei pri­žiūrintiems sunegalavusius žmones, dūstantiems ak­li­no­je apsaugos aprangoje, ne tik slaugei ar valytojai, rizikuojančiai savo ir savo šeimos sveikata, bet ir miniai savanorių, kurie be atlygio, be savo gyvenimo ir taip pat kontaktuodami su tūkstančiais galbūt irgi infekuotųjų aprūpina vienišius, izoliuotuosius, dažnai nelaimingus, trokštančius išsiveržti iš pavojaus zonos. 

Tad kodėl Padėkos savanoriams dieną mes nukeliame net po septynių mėnesių?

Čia norėjau pridurti: padėkokime ir valdžios atstovams, kurie, be visų klaidų, uoliai ir nuoširdžiai organizuoja kovą su koronavirusu. Bet susilaikiau. Ir štai kodėl.

Praėjusią savaitę Vyriau­sy­­bė nutarė beveik pusantro mi­­lijardo eurų skirti visiems, kurie šiandien arti skurdo ribos. Iš esmės iniciatyva yra gera: išaugs vaiko pinigai, galės atsigauti darbo netekusios šeimos, neįgalieji, padidės įvairios šalpos išmokos, bus „patepti“ bedarbiai, pensininkai. Bet čia ir stabtelėkime. 

Senas antikinis posakis „bi­jok danajų, dovanas nešan­čių“ (iš romėnų poeto Ver­gi­li­jaus poemos „Eneida“) šian­dien reiš­kia ne tiek galimą priešo klastą, kiek netiesiogiai liu­dija apie blogai parengtą planą – socialistiniu princi­pu vis­ką išdalinti visiems, brangiai skolintus pinigus išmėty­ti neatsirenkant, kam jų mirt gyvent reikia, o kas gali dar verstis. 900 tūkstančių pen­sininkų mo­kėti po 200 eu­rų, tam skiriant 180 milijonų, – tai dovana, kuri kelia begalę įtarimų. Vienas iš jų: kodėl šios masinės išmokos nukeliamos net į rug­pjūtį, kai daugeliui jų reikia šiandien? Ar tai nesusiję su spalio 11-ąją numatytais Seimo rinkimais? Kažkas pajuokavo, jog valdantieji galėjo šias išmokas mokėti spalio 10-ąją...

Kodėl šis sumanymas suprantamai nepaaiškinamas žmonėms, nors Vyriausybė nuolat kritikuojama, kad jos komunikacija su visuomene nėra aukšto lygio?

Premjeras Saulius Skver­ne­lis die­vagojasi, jog toks dosnumas su rinkimais nesusijęs. Tuo­met su kuo? Opozicija teigia, kad jau dabar pasiskolinti pinigai yra valstybės biudžete. Galbūt bankai nepasirengę juos pervesti „Sod­rai“? O gal neblogos palūkanos nuo pusantro milijardo kapsi į tų pačių bankų ar Vy­riausybės (kas galėtų paneig­ti: gal ir į privačias) kišenes? Kodėl pen­sininkai ir bedarbiai pagal išmokų poreikį ne­suskirsty­ti į tam tikras kategorijas? Nors pensininkams skiriama vienkartinė išmoka nesu­da­ro nė 10 proc. visų socialinei atskirčiai mažinti numaty­tų pinigų, ar jų negalima buvo papildomai nukreipti smulkiajam ir vidutiniam verslui finan­suoti, mokyklų infrastruk­tūrai gerinti, tiems patiems gydytojams, globos namų darbuotojams ar savanoriams skatinti? Klausimų daug ir jie verčia opoziciją šį Vyriausybės sprendimą apskųsti Konstituciniam Teis­mui. 

Kur buvęs, kur nebuvęs, į dovanų dalybas įsijungė ir Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis. Jo šventinis pareiškimas ge­gužės 1-ąją turėjo pradžiuginti kultūros darbuotojus. „Vals­tiečių“ lyderis pažadėjo, kad paramos lėšos kultūros sektoriui sieks šimtus milijonų eurų. Jo nuomone, ypač nuskriausti yra menininkai, renginių organizatoriai. Iš 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketo kultūrai artimiausiu laikotarpiu bus skirti 7 milijonai, o vėliau – šimtai milijonų. 

Kaip sakoma, ačiū ir už tai, bet Seimo Kultūros komi­te­to narys konservatorius Vy­tautas Kernagis pabrėžė, jog Vyriausybė ilgalaikio plano, kaip pagelbėti kultūros sričiai, neturi, o injekcijos į kultūros sritį turėtų būti 5–6 kartus didesnės.

„Valdantiesiems kultūra nė­ra prioritetas, o pir­menybę jie teikia pažadams, nukreiptiems į artėjančius rinkimus“, – sakė Sei­mo narys.

Taigi, priimdami dovanas iš šiuolaikinių danajų, gerai pagalvokime: gal tai Trojos ark­lys?

Česlovas IŠKAUSKAS

Savivaldybės taryba padėjo tašką Obelyno pagrindinės mokyklos istorijoje. Nuo rugsėjo mokykla vadinsis Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos Obelyno daugiafunkciu centru. Kol kas šį centrą sudaro tik biblioteka ir joje registruotas kaimo bend­ruomenės centras, bet skelbiama, jog pakeistas pavadinimas atvers galimybes kultūros iniciatyvoms, laisvose patalpose galės kurtis paslaugų verslai. Visa tai gerai, tačiau kaimo žmonės apgailestauja, kad naujoji valdžia, iškart po rinkimų kaip įmanydama gelbėjusi tik formaliai egzistavusią Upynos mokyklą, dabar kirviu kerta įstaigą, kurioje mokinių bent jau kol kas netrūksta.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Į „Šilalės artoją“ paskambinęs skaitytojas sakė, kad jo neapleidžia nuo­jauta, jog vienas kartas nemeluos, ir prieš kelis metus įrengtoje kelio Upyna–Šilalė žiedinėje sankryžoje nelaimė tik­rai įvyks. Pasak vyro, jis ir pats jau ne sykį vos nesusidūrė su nuo Laukuvos atskriejančiais automo­biliais.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Nuo kovo 16-osios įvestas karantinas pakoregavo ir Šilalės civilinės metrikacijos skyriaus darbą. Nors kovą ir balandį planuotos santuokos įregistruotos, kelios poros vestuves perkėlė į vėlesnį laiką.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Daugiau nei metus rengtą funkcinės zonos „Tauragė+“ strategiją vainikavo trijų savivaldybių merų susitarimas. Oficialų dokumentą pirmadienį pasirašė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Greta turėjo būti ir Šilalės her­bas bei Algirdo Meiženio parašas, tačiau mūsų rajono vadovas apie pasirašytą susitarimą nieko nežino. Už „Tau­ra­gė+“ projekto, kuriam valstybė ir Europos Sajunga per artimiausią dešimtmetį Šilalei planavo skirti net iki 18 mln. eurų, borto rajoną išstūmė politikų sprendimas papildyti strategiją sporto komplekso projektu.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena gydymo įstaiga turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, šis etapas reikalauja tinkamo pasirengimo, nes būtina užtikrinti tinkamą infekcijų kontrolę, pacientų ir medikų saugumą.

„Nepaisant to, kad jau dabar poliklinikos gali atverti duris savo pacientams, visgi iki tol jos turi atlikti namų darbus. Dirbti pradėti bus galima tik atsakingai parengus planą, kuris užtikrintų sklandžią veiklą, numatytų visus galimus situacijų sprendimus, kad visiems – ir personalui, ir pacientams – būtų aišku, kaip užsiregistruoti, kaip elgtis atvykus į konsultaciją, kaip organizuojamas poliklinikos darbas ir kaip elgtis kitais atvejais“, – sako ministras A.Veryga. Kiekviena poliklinika turi pagal savo infrastruktūrą apskaičiuoti maksimalų galimą priimti pacientų skaičių per dieną, konsultacijoms bei procedūroms reikalingų kabinetų skaičių, numatyti jų užimtumo ir dezinfekcijos tvarką. Taip pat plane turi būti numatyti detalūs įstaigos ir personalo veiksmai, jei gydymo įstaigoje būtų identifikuotas koronaviruso infekcijos atvejis. Atnaujinus paslaugas, prioritetas bus teikiamas nuotoliniam paslaugų teikimo būdui (tokių kaip vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, šeimos gydytojo, gydytojo specialisto, slaugytojo konsultacijos, būtinųjų tyrimų paskyrimas), o tiesioginis kontaktas su pacientu būtų tik tuomet, kai paslaugos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
Keičiasi ir registracijos pobūdis: gydymo įstaigos registratūra ar skambučių centras registruoja tik dėl nuotolinių paslaugų, o dėl tiesioginio kontakto konsultacijos pacientą turi registruoti pats gydytojas arba slaugytojas. Vizitui pas gydytoją specialistą registruojama kiekvienos gydymo įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Numatoma, jog gydymo paslaugas privalo teikti minimalus specialistų skaičius. Keliose gydymo įstaigose dirbantis medikas, vengiant kryžminės taršos, visur, kur turi tiesioginį kontaktą, dirba ciklais. Taip pat darbuotojai privalo naudoti asmeninės apsaugos priemones, atsižvelgiant į saugumo lygius.
Įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad būtų vykdoma per dieną galimo priimti maksimalaus pacientų skaičiaus stebėsena, vertinama epidemiologinė situacija ir, jai keičiantis, koreguojamas maksimalus priimamų pacientų skaičius. Poliklinikos turi užtikrinti pacientų srautų valdymą, atskirdamos virusinės infekcijos simptomų turinčius pacientus nuo šių simptomų neturinčiųjų, o nuo virusinės infekcijos simptomų neturinčių pacientų – vyresnius nei 60 m. ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Pastarajai grupei skirtinos atskiros priėmimo valandos, užtikrinama, jog nesusidarytų laukimo eilių įstaigos viduje.
Be to, naudotis gydymo įstaigos liftu ir prie kabineto durų laukti gali ne daugiau kaip 1 pacientas (esant būtinybei – kartu su ne daugiau kaip vienu lydinčiu žmogumi). Paslaugos turi būti teikiamos griežtai joms paskirtu laiku. Pacientas įleidžiamas likus ne daugiau nei 10 min. iki vizito laiko. Laukiantys pacientai privalo laikytis saugaus 2 metrų atstumo. Tiesioginės konsultacijos tuo pačiu metu negali būti teikiamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose. Rekomenduojama, jog visi pacientui paskirti tyrimai ir procedūros būtų atlikti vieno vizito metu. Pirmame etape rekomenduojama priimti ne daugiau kaip 50 proc. maksimalaus per dieną galimo priimti pacientų skaičiaus, vėliau – atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją.

Sveikatos apsaugos ministerijos inform.

Balandžio 24 d. nuotoliniu būdu posėdžiavę rajono politikai aptarė ir si­tua­ciją dėl koronaviruso. Jau rašėme, kad iš 121 tūkst. eurų savivaldybės administracijos direktoriaus fondo kol kas išleista vos daugiau nei 15 tūkst. Eur. Už juos pirkta veido apsaugos priemonių, vienkartinių kombinezonų, čiužinių bei kitų būtinų reikmenų saviizoliacijoje atsidūrusiems žmonėms, dezinfekcinių skysčių ir jiems išpurkšti reikalingos įrangos.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.33