Gintaro Cemnalianskio įkurtas ir vadovaujamas karatė klubas „Taurus“ veikia jau tris dešimtmečius. Ta proga visa klubo bendruomenė susirinko į šventę.

Klubas įkurtas ir ilgai veikė Tauragėje, bet galiausiai bend­raminčių atsirado ir Šilalėje. Tauragėje vykusios šventės metu susirinkę karatė užsiiminėjantys vaikai bei jų tėveliai iš abiejų rajonų vos tilpo salėje.

Šventę pradėjęs klubo įkūrėjas ir treneris G. Cemnalians­kis pristatė kviestinį svečią – Lietuvos sporto universiteto profesorių Albertą Skurvydą, kuris skaitė trumpą, tačiau informatyvią paskaitą „Efektyviausios sveikatos stiprinimo strategijos“. A. Skurvydas pasakojo, kiek būtina žmogui judėti kasdien, kad išliktų sveikas ir stiprus, o ant scenos pakviesti vaikai demonstravo profesoriaus kas­dienai rekomenduojamus fizinius pratimus.

Šventinį vakarą paįvairino ir dar vienas svečias – aktorius Algirdas Dainavičius. Susirinkusiems jis skaitė ištraukas iš „Mažojo princo“.

Trys dešimtys metų – ne tiek ir mažai. Per tiek laiko treneris G. Cemnalianskis sukaupė ne tik daug patirties, klube treniravo daugybę vaikų, bet ir turi surinkęs nemenką nuotraukų archyvą, kurį ta proga ir pristatė. Galiausiai pereita prie sveikinimų bei padėkų. Klubo įkūrėjas išdalijo padėkas tėveliams, kurie nuolat prisideda prie sklandaus klubo darbo, pasveikino atkakliai tikslo siekiančius vaikus ir klubą jau „išaugusius“ karatistus.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Posėdžiavusi Saugaus eismo komi­sija svarstė devynis klausimus, tarp kurių buvo ir Šila­lės Simono Gaudėšiaus gimnazijos moksleivių teik­ti pa­­siūlymai. Ir nors rajono reikalus tvarkantys valdinin­kai konstatavo, kad gimnazistų darbas vertas dešim­tu­ko, jaunimo iniciatyvos buvo įkištos į stalčių.  

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Šilalėje pradėjus veikti požeminiams atliekų konteineriams, kol kas palikti ir senieji. Deja, skaitytojų skambučiai į „Šilalės artojo“ redakciją rodo, jog kai kur šie konteineriai stovi ne ten, kur jų reikėtų.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Seimo sprendimas nerengti Ko­vo 11-osios minėjimo uždarose Parlamento patalpose daug kam iškėlė klausimą, ar parlamentarai pernelyg neapsidraudžia vien dėl patariamosios sveikatos apsaugos ministro rekomendacijos atšaukti Nepriklausomybės atkūrimo akto 30-mečio minėjimą. Juo labiau, kad Seimo pavasario sesijos posėdžiai neatšaukiami...

Portalas „Delfi“ atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad sprendimas at­šaukti šį svarbų renginį priimtas Sei­mo valdybos posėdyje, kurio... nebuvo, o dokumentas patvirtintas Sei­mo Pirmininko Viktoro Pranckiečio parašu. Vadinasi, sprendimas yra neteisėtas, įtariama tyrime. Seimo kanceliarijos paaiškinimas aiškumo nepridėjo. Tik vėliau jis papildytas valdybos nutarimu, jog Kovo 11-osios 30-mečio minėjimas nukeliamas į gegužę. Bet irgi su sąlyga, jeigu tuomet jau bus atšaukta koronaviruso grėsmė... 

Bet kai rašiau šias eilutes, Vilniuje šurmuliavo Kaziuko mugė. Jos lankytojams ir prekybininkams nė motais, kad Aurelijus Ve­ryga pataria riboti masinius renginius, juo labiau, jog mugėje bolavo ištisi uždarų patalpų – palapinių ir kioskų – miesteliai. Kitaip sakant, apsipirkimo bei pramogų aistra nukonkuravo mūsų Nepriklausomybės jubiliejų...

***

Viruso plitimo fone nugriaudėjo svei­katos apsaugos ministro A. Ve­ry­gos ir Premjero patarėjo Skirmanto Ma­li­­naus­ko konfliktas. Supratęs, jog Prem­jeras Saulius Skver­nelis daugiau pa-

­laiko savo kabineto narį, S. Ma­li­naus­kas trenkė durimis ne tik kaip Ministro Pirmininko paskirtas atsakingu už komunikaciją, bet ir kaip S. Skvernelio dešinioji ranka. 

Pagal profesiją žurnalisto ambicijos užvirė, o čia dar Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė jį pavadino „Vilniaus degtinės“ lobistu. Mat S. Ma­linauskas vienašališkai, nederinęs su grupės vadovu, antradienio rytą pra­nešė, kad „vienintelė Lietuvoje ga­myk­la yra pasirengusi gaminti dezin­fekcinį skystį jau šiandien.“ Bet šio skysčio prekyboje nėra iki šiol...

***

Pernelyg reikšmingu pasijutusio patarėjo pasitraukimas – menka bėda.

O štai buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komi­teto (NSGK) pirmininko Vytauto Ba­ko sukeltas skandalas jau paliečia šalies nacio­na­li­nio sau­gumo pamatus. Politikas pa­skleidė informaciją esą Vals­ty­bės sau­gumo departamentas (VSD) galėjo rinkti duomenis apie kan­didato į preziden­tus Gi­tano Nausėdos ko­man­dos as­menis bei dip­lo­matą Vy­gau­dą Ušacką. Par­la­men­taras pareiškė, kad VSD vadovai turi būti nušalinti, prabilo net apie apkaltą politikams, kurie, jo teigimu, prašę žvalgybos netei­sėtai rinkti informaciją. V. Ba­ko tvirtinimu, jį palaiko Prem­jeras S. Skver­­nelis, pritaręs, jog reikia pradėti parlamentinį tyrimą. Beje, V. Bakas buvo S. Skvernelio rinkimų štabo va­do­vas.

Situacija nėra tokia paprasta. Iškelti valstybinio masto problemą, ją pamėtėti visuomenei, bet nepateikti konk­rečių įrodymų ir argumentų – ne rimto politiko užsi­ėmimas. Tad Seimo narė Ri­ma Baškienė stebisi, kodėl V. Ba­kas nežengia toliau: tyrimų komisijai sudaryti nerenka ketvirtadalio Seimo narių parašų, neinicijuoja laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, neįtikina parlamentarų daugumos.

„Mes jį pasikvietėme į uždarą valdybos posėdį, kad jis, nepažeisdamas jokių įstatymų, galėtų pasakyti pačią esmę. Tačiau ir uždarame posėdyje maždaug turėjome patikėti jo teiginiu „kad reikia sudaryti komisiją“. Bet juk žodžio „reikia“ svorį turi pagrįsti“, – sakė R. Baškienė. Rimtam politikui nepakanka bendrauti tik per socialinį tinklą „Facebook“...

V. Bako įtarimus atmeta ne tik VSD vadovas Darius Jau­niš­kis, kurio kadencija šiame poste baigsis balandį. Vy­riausiasis Prezidento patarėjas Aistis Za­barauskas sako, jog G. Nau­sėda Lietuvos žvalgyba pasitiki, ir į V. Bako prašymą nušalinti jos vadovus atsižvelgta nebus. Dar daugiau: užsimenama, kad politinis situacijos eskalavimas turėtų būti traktuojamas kaip kenkimas valstybei, bandant diskredituoti svarbiausias valstybės institucijas.

Iš tikrųjų ažiotažo kėlimas ir situacijos kaitinimas gali pakirsti pasitikėjimą VSD, pro­kuratūra bei kitomis valstybės institucijomis. O kam tai naudinga įtemptoje šiandienos geopolitinėje situacijoje, pirštu durti nereikia. Mes turime suprasti, kad, jeigu VSD bus vieša, visiškai atvira įstaiga, komentuojanti kiekvieną savo žingsnį bei atskleidžianti savo veiklos metodus, tuomet ar ji apsaugos mūsų šalį nuo kylančių vidaus ir išo­rės grėsmių?

Bet kirba ir kiti klausimai: kodėl šis skandalas kilo būtent sutinkant mūsų Ne­priklausomybės 30-metį? Kaip sakoma, kas už viso to sto­vi?

Česlovas IŠKAUSKAS 

Nuo kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos.

Toks sprendimas šiandien priimtas Vyriausybės posėdyje.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė.

„Šių priemonių ėmėmės nedelsiant, siekdami užkirsti kelią galimoms naujojo koronaviruso grėsmėms. Kad šis sprendimas būtinas jau dabar rodo kitų valstybių pavyzdžiai, kai vėliau gali būti ir per vėlu. Tikiu, kad šiuolaikinės technologijos puikiai pasitarnaus, kad ugdymosi procesas, esant reikalui, vyktų toliau. Saugokime save ir kitus“, – sako ministras A. Veryga, pabrėždamas gyventojų sąmoningumo svarbą paisyti visų prevencinių rekomendacijų šiuo laikotarpiu.

„Turime visomis priemonėmis stabdyti viruso plitimą. Kol kas skelbiame švietimo įstaigose privalomas dviejų savaičių mokinių ir studentų atostogas“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kitą savaitę bus patikslinta, kokių atostogų dalies (pavasario, vasaros) bus atsisakyta vėliau. Taip pat bus svarstoma dėl kitų mokymosi formų tokiu atveju, jei dviejų savaičių karantino nepakaktų. Pedagogai per mokinių atostogas dirba, tačiau įstaigos nustatyto darbą nuotoliniu režimu.

Savivaldybės privalės užtikrinti vaikų priežiūrą išskirtiniais atvejai įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose.

Rekomenduojam darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu, o nesant tokiai galimybei išduoti nedarbingumo pažymėjimą tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu.

Lietuvoje jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

„Norime informuoti tėvus su mažais vaikais, kad laikinai sustabdžius ugdymo procesą, egzistuoja net keletas galimybių, kaip galima jais pasirūpinti. Rekomenduojame pirmiausia tartis su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, o jeigu tai neįmanoma, tuomet kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, pasitelkti giminaičių pagalbą arba išeiti trumpų atostogų“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kokius variantus gali pasirinkti tėvai ir globėjai, auginantys mažus vaikus, kuriems reikia priežiūros:

• NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
• NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų išdavimo. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 
• ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas.
• PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės pamokas mokyklose sustabdė ir kitos Europos šalys. Mokyklos laikinai uždaromos Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be mokinių iš šalių, kuriose didžiausias viruso protrūkis, pamokų kurį laiką nelankys ir Danijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Graikijos mokiniai. Kitose šalyse veiklą stabdo pavienės mokyklos, kuriose fiksuotas koronaviruso atvejis, tačiau šalies mastu ribojamas dalyvavimas masiniuose renginiuose, atšaukiamos mokinių ekskursijos.

Net ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Prieš 30 metų kartu su atkurtos nepriklausomos valstybės istorija kiekvienas pradėjome rašyti savo istoriją. Laikas labai iškalbingai parodė, ko buvo verti kiekvieno mūsų planai ir sprendimai. Bet nenuginčijama, kad per 30 metų pasiekta pažanga yra gyvas įrodymas, jog žengtas teisingas žingsnis ir pasirinktas teisingas kelias. Vis labiau esu įsitikinęs, kad ir kokios klaidos buvo padarytos, nepataisomą žalą padarė ne jos, o nepasitikėjimas, nusivylimas ir siekis valdyti.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą ir mūsų valstybei pasirinkus liberaliosios demokratijos kelią, nedidelė aktyvios visuomenės dalis ėmė suprasti, jog nuosava gerovė priklauso nuo asmeninių pastangų, įdėto darbo bei kūrybingumo. Verslo bendruomenė per tuos dešimtmečius nuėjo savo nelengvą ir dažnu atveju duobėtą kelią. Mokėsi ir darė, darė ir mokėsi, dažnai per vargus ir nesėkmes. Bet buvo vieni iš tų, kurie žinojo, kad už savo klaidas teks sumokėti pačiam, kad jeigu nepakilsi, tai ir liksi ten, kur suklupai. Gyvenime ateina momentai, kai viskas stovi ant briaunos ir tik nuo tavęs paties, tavo patirties, užsispyrimo, žinių bei kūrybiškumo priklauso, į kurią pusę pajudėsi, ar sėdėsi šalikelėje ir visam pasauliui kankliuosi apie savo nesėkmes. Deja, nemaža visuomenės dalis pas mus pasirenka „raudų kelią“ ir neieško postūmio naujai veiklai. O tai puikiausia terpė ateinantiems į politiką populistams manipuliuoti visuomene. Veikti nedrįstanti ir stebuklo laukianti visuomenė atvėrė kelią populistų augimui mūsų politikoje, nes jie labai lengvai gali žarstyti pažadus: tu mane išsirinksi – aš tau viską padarysiu! Populizmas, deja, šiandien yra geriausiai „einanti“ prekė. Rinktis veikimo kelią nėra lengva. Mūsų visuomenėje dar nėra gerai suvokta, jog, naudojantis laisve daryti, ką nori, dera suvokti ir neatsiejamą laisvės dedamąją – atsakomybę. Taip pat ir prieš save patį. Kūrybos, sėkmės ir ėjimo priekin pusėje yra darbas, žinios, apskaičiuota rizika ir ryžtas neklupti nei po pirmos, nei po antros nesėkmės. Išsivadavimas iš savigailos ir neveiklumo liūno yra ne tik joje įstrigusių individų, bet ir visos visuomenės interesas.

„Nemaža visuomenės dalis pas mus pasirenka „raudų kelią“ ir neieško postūmio naujai veiklai“

Stebuklingų receptų tam nėra. Yra tik vienas kelias – įkvėpti vaikus ir jaunimą sėkmės istorijoms ir iniciatyvoms, savo kūrybinių galių įveiklinimui. Aišku, vien įkvėpimo nepakaks – reikia ir bazinių žinių. Deja, bet dar neretai mokytojas negali paaiškinti, kaip veikia rinkos ekonomika. Mes jau 30 metų esame rinkos ekonomikos šalis, bet jei paklausi mokytojo, kaip veikia rinkos ekonomika, ne kiekvienas žino. Kaip tada jie gali tai paaiškinti vaikams? Kiek mokinių mokyklose gauna supratimą, kad jei turi produkto ar paslaugos idėją, vien per internetą gali su ja pasiekti milijardus gyventojų. Daugelyje mokyklų net nepapasakojama apie tokią galimybę. Mokykloje juos ugdo darbuotojais, o ne darbdaviais. Dėl nesupratimo prasideda kalbos, jog verslas labiausiai suinteresuotas gauti iš švietimo sistemos pigių darbininkų. Ir niekas negirdi, kad mūsų visų – verslo, valstybės, visuomenės – interesas yra kūrybingų žmonių ugdymas. Kol nepakeisime šios situacijos, tol ir toliau bus supriešinama visuomenė, teigiant, kad yra uždara verslo savininkų kasta, ir yra visuomenė, iš kurios verslininkai tenori gauti pigios darbo jėgos.

Pagaliau po 30-ies nepriklausomybės metų turime suprasti, koks pražūtingas mūsų valstybės ateičiai yra Lietuvos politikoje vyraujantis „pasirūpinimo visais“ naratyvas. Kalbėti apie naudos pasidalijimą ir proporcijas, yra labai subjektyvu. Kalbant apie galimai didesnį verslo uždirbamos naudos pasidalijimą, reikia turėti galvoje, jog teoriškai galime viską dalinti čia ir dabar. Tačiau tikrovėje verslas skaičiuoja ne čia ir dabar gautą naudą. Verslas turi labai daug rizikų. Mes pergyvenome tris krizes, per kurias bankrutavo tūkstančiai įmonių. Tik koncentruotas kapitalas leidžia verslui išgyventi ūkio nuosmūkius. Verslas turi uždirbti ir augti, nes tik taip jis gali prisidėti prie bendro pyrago auginimo. Verslininkai yra viena energingiausių visuomenės dalių, kuri racionaliai ir kryptingai naudoja savo energiją, siekdami kapitalo augimo, nišų užėmimo ir prisideda prie bendro gėrio kūrimo. Jų santykis su didžia dalimi visuomenės, kuriai buvo dešimtmečiais kalama į galvą, kad valdžioje yra stebukladarių, kurie pasirūpins visais, yra sudėtingas ligi šiol. Deja, bet senuosius stereotipus labai sunku pakeisti. Dažnu atveju trukdo ir pačio verslo elgesys, kai vieno ar kito verslininko klaida ar sąmoningi neskaidrūs sandoriai, nubraukia vienu ypu viso verslo pastangas.

„Ir niekas negirdi, kad mūsų visų – verslo, valstybės, visuomenės – interesas yra kūrybingų žmonių ugdymas. Kol nepakeisime šios situacijos, tol ir toliau bus supriešinama visuomenė, teigiant, kad yra uždara verslo savininkų kasta, ir yra visuomenė, iš kurios verslininkai tenori gauti pigios darbo jėgos“.

Per tuos 30 metų mūsų visuomenė keitėsi, perimdama vakarietiškas vertybes. Ta linkme keitėsi ir verslas. Drįsčiau teigti, kad šiandien verslas sparčiausiai progresyvėja ir atliepia šiandienos pokyčius. Verslas šiandien jau kitoks nei buvo prieš 30 metų – negalvojama apie pelną bet kokia kaina. Kiekvienas plačiau mąstantis žmogus nori gyventi visuomenėje, kur žmonės uždirba gerai, nes turtingesnė visuomenė išlaisvina žmogų. Atsiranda daug daugiau poreikių, o tuo pačiu ir galimybių verslui. Galų gale ateina jauna ir nauja verslo karta, kuri jau gimė bei užaugo nepriklausomoje Lietuvoje ir vadovaujasi vakarietiškomis verslo vertybėmis bei principais. Bet kol neatsisakysime noro ir toliau kurstyti naratyvo, kad verslas dirba prieš Lietuvą, tai vargu ar susikalbėsime, nes taip nuteikinėjamą visuomenę lengva suskaldyti ir supriešinti. Šiandien jau galime pasidžiaugti, jog atsiranda vis daugiau verslo žmonių, norinčių investuoti į visuomenės pokyčius. Aišku, kad reikia dar daugiau įsipareigojusių visuomenei ir valstybei. Daliai verslo, kaip ir kitiems visuomenės segmentams, trūksta įsipareigojimo visuomenei, kuris yra elito skiriamasis bruožas. Gal per 30 metų subrendome bendram verslo, akademinio sluoksnio, kultūros, politikos, žiniasklaidos sutarimui auginti valstybę? Turime pavienių gražių pavyzdžių, bet kol kas nesiseka jų sujungti.

Valstybė yra sutarimas. Sutarimas dėl kelio į gerovę. Šiandien dar jo neturime, bet tikiu, kad turėsime. Tik reikia pasitikėti vieni kitais, savo valstybe ir dirbti. Užkliuvus ir suklupus – keltis ir vėl eiti.

Robertas DARGIS,

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Per pastaruosius porą metų Šilalės tvenkinio pa­krantės labai pasikeitė: galima pasivaikščioti įreng­tais takais, atsirado treniruoklių ir kt. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19

Neseniai vienoje Šilalės automobilių aikštelėje atsirado du vienodi mikroautobusai. Pasirodo, jie buvo atimti iš dviejų mūsų rajono daugiavaikių šeimų, kurioms šios transporto priemonės buvo dovanotos Vyriausybės sprendimu. Kodėl taip padaryta, jeigu jau dabar aišku, kad šių mašinų eksploatuoti niekas nebesiruošia?

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19