Su pavasariu atkeliauja ir naujas nacionalinio intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ sezonas. Komandos kviečiamos registruotis į kovo 3, 17, 24 ir 31 d., 19 val., vyk­siančius turnyrus, kurie bus rengiami restorano „Meldai“ konferencijų salėje. Protų mūšius rajone jau devintus metus organizuojanti Šilalės viešoji biblioteka žada daug įdomių klausimų ir keturis turiningus vakarus. 

Organizatoriai tikisi ir šį sezoną sulaukti didžiulio būrio komandų. Pernai į turnyrus susirinko rekordinis jų skaičius – net 20, ir visos varžėsi dėl geriausiųjų vardo.

Jau daugelį metų rengiami in­telektiniai žaidimai sulau­kia didelio Šilalės rajono gy­ventojų dėmesio. Dalyviai lau­kia antradienio vakarų, kuomet galės susirinkti, linksmai bei intelektualiai praleisti laiką, sužinoti kažką naujo. Tokie renginiai skatina prasmingą ir turiningą laisvalaikį. 

Iki naujo sezono pradžios li­ko savaitė. Tad organizatoriai ragina suskubti ir registruotis, nes vietų skaičius – ribotas. 

Kviečiame komandas (iki 6 asmenų) registruotis tel. (8-696) 6-90-86.

Rima NORVILIENĖ, 

žaidimo „Auksinis protas“ Šilalėje organizatorė ir vedėja 

Jau tapo tradicija, kad Laukuvos Norberto Vėliaus gim­nazijos fizinio ugdymo mokytojai dar mokslo metų pra­džioje registruoja komandas dalyvauti rajono mokyklų žai­dynėse. 

Šiais mokslo metais sportinė sėkmė laukuviškiams buvo palanki: kvadrato varžybo­se (mokinių, gim. 2007 m. bei jaunesnių) berniukų ir mergai­čių komandos iškovojo pirmą­sias vietas. Merginų tinklinio komanda (gim. 2003 m. ir jau­nesnių) rajono ture taip pat buvo pirma ir užsitikrino teisę žaisti zoninėse varžybose. Lietuvos mokyklų žaidy­nių kaimo vietovių mokyklų zoninėse varžybose vaikinų ir merginų kvadrato komandos tapo nugalėtojomis, o tink­linin­kės, užėmusios antrąją vietą, iškovojo tei­sę dalyvauti tarpzo­ninėse var­žybose. Merginų tink­­linio ir mergaičių kvadrato ko­mandos pelnė pirmąsias vietas ir pateko į finalą. 

Finalinėse varžybose mūsų gimnazijos tinklininkės iškovojo pirmąją vietą ir tapo Lietuvos čempionėmis. Mergaičių kvadrato komanda liko antra.

Nueiti trys etapai, įveikta daug komandų, sužaista daugybė įtemptų rungtynių. Esame laimingos ir džiaugiamės laimėjimais, kurie gar­sina mū­sų gimnaziją Lietuvoje. 

Ingrida GIRČIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.

Birutei Šimutienei iš Deblių gyvenime daug ką teko dirbti. Kažkada ji yra mokiusi pradinukus, o dabar drauge su vyru Kaziu ūkininkauja.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Per praėjusius metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 2914 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį – 2637 – sudarė konsultacijos dėl apsinuodijimo. Atsižvelgiant į tai, kad šaltuoju metų laiku dažniau sergama ir vartojama daugiau vaistų, padaugėja situacijų, kai netyčia apsinuodijama nereceptiniais vaistais, ypač paracetamoliu, kuris įeina į daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtį. Kaip atpažinti apsinuodijimo simptomus ir padėti nukentėjusiajam?

Aistė TAUTVYDIENĖ

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Toks oras, koks vyrauja visą šią žiemą, žvyr­keliams ypač negailestingas. Žmonės tai supranta ir stengiasi patausoti bent jau tuos keliukus, kurie nerūpi nei seniūnijai, nei kelininkams. Tiesa, ne visi tokie supratingi – kai kas be jokios sąžinės graužaties juos tiesiog mauroja.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Šilalės savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriuje dirba būrys specialistų, tačiau rajono valdžiai teismuose atstovauja samdyti teisininkai. Ir ne bet kokie, o patys brangiausi – sostinėje veikiančios advokatų kontoros „iLAW“ advokatai, už valandą konsultacijų galintys paimti ir kelis šimtus eurų. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Viltys įvirsti į žiemišką pusnį vis labiau blėsta, o kaimo žmogui atsiranda nerimas, kokia gi laukia vasara: sniego nebuvo, žiemkenčiai ir visa, kas gyva, ėmė vegetuoti anksčiau, kenkėjai, parazitai, kraujasiurbiai puikiai išgyveno ir ims daugintis nesuskaičiuojamais kiekiais...

Kad tik tiek to rūpesčio! Antai, praėjusį savaitgalį paskelbtais apklausų duomenimis, „valstiečiai“ vis dar ne­iš­sikapanoja iš krizės (11,6 proc.), kai pirmaujančių konservatorių reitin­gai auga (nuo 16,5 proc. sausį iki 17,7 proc. vasarį). Atskilusių socialdemokratų populiarumas šoktelėjo iki 9,7 proc., o „Tvarkos ir teisingumo“ – atitinkamai nuo 4,3 proc. iki 5,7 proc. Liberalų sąjūdis trypčioja vietoje (3,1 proc.), bet jos lyderės, sugebančios puikiai žaisti ne tik šachmatais, Viktorijos Čmilytės-Nilsen reitingas kyla. Tačiau ar ji paskui save patemps ir nublankusius libera­lus, – kaip sakoma, klausimas įdomus...

„Vilmorus“ apklausa, atlikta pirmoje vasario pusėje, rodo, jog, tęsiantis įtampai tarp Prezidento Gitano Nausėdos ir Premjero Sauliaus Skvernelio, pastarojo populiarumas dar smuktelėjo, o šalies vadovo kiek pakilo. Trintis padidėjo, kai Premjeras Prezidento kritikos sulaukė dėl Vyriausybės sprendimo skirti lėšų asfaltuoti kelią prie jo namų, taip pat dėl atsisakymo iš pareigų atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkievičių. G. Nausėda atmetė S. Skvernelio kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Niekuo nepridengtos kritikos strėlės lėkė tai į Daukanto, tai į Vinco Kudirkos aikštę, bet šios šeimininką jos keliskart skaudžiau kliudė. Jeigu bus atlikta nauja apklausa, tai Premjeras vėl gaus visuomenės niuksą, nors istorija ne nauja. Juk nelemta Upės gatvė vėl atsidūrė diskusijų lauke: Vilniaus rajono taryba nusprendė šią S. Skvernelio trasą iki 2022 m. priskirti rajono strateginiams keliams ir jai užbaigti asfaltuoti vėl skiria 800 tūkst. eurų (iš pradžių – 550 tūkst.). Pernai jai sutvarkyti buvo skirta 300 tūkst. – kone visi pinigai viso rajono kelių tvarkymui. Rajono merė Marija Rekst be sąžinės graužimo tikina, jog tai esanti strateginė, padidinto intensyvumo gatvė, kurioje gausu transporto. Gi žurnalistai patykojo čia valandą ir tesutiko vos tris automobilius...

Atrodytų, korupcija aukščiausiame lygyje, o valdantieji nemato čia jokio nusižengimo. Bet žmonės juk neakli... Žinoma, iki Seimo rinkimų dar daugiau kaip 8 mėnesiai, tačiau S. Skverneliui ir valdantiesiems šis laikotarpis nieko guo­džiančio nežada, jeigu jie neišsižadės korupcinės laikysenos. 

***

Dabar toks klausimėlis: kodėl žmonės vis dažniau keikia Eu­ro­pos Są­jun­gą? Kai ūkininkai gaudavo solidžias išmokas už pasėlius, gyvulius ar šienaujamus plotus, tokios nuožmios kritikos Briuselio atžvilgiu nebuvo. Ir štai prasidėjo ES biudžeto svarstymas. Lietuvos interesams susitikime atstovavęs Prezidentas G. Nau­sė­da grįžo nuleidęs galvą: dėl biudžeto nebuvo susitarta. Dėl beveik 200 mln. eurų kompensacijos emigracijai kompensuoti (vadinamas depopuliacijos fondas) Lie­tuva lyg ir užtikrinta, tačiau didesnis San­glaudos ir žemės ūkio finansavimas skurdesnėms ES šalims stringa. Lie­tuvos žemdirbiai nenuleidžia rankų ir rengia seriją protestų Briuselyje. 

Biudžeto svarstymas tęsis dar mėnesį, ir G. Nausėda po Eu­ropos Vadovų Tarybos nakti­nio posėdžio sakė, kad tai tik tarpinė stotelė. Siūloma San­glaudos fondą padidinti 4,8 mln. eurų, tačiau kokia jo dalis teks Lietuvai, dar anksti svarstyti. Ūkininkai beveik iš visų 17-os šio fondo dalyvių ketina stovėti Briuselyje iki pergalės, bet jau dabar aišku, jog ta pergalė gali būti tik simbolinė. 

***

O pabaigai – kai kas linksmesnio. Nuūžė nuvilnijo 21-oji Knygų mugė. Nebuvote? Ne­sisielokite. Knygos nepigios, lankytojų begalė, prie kavos ar pietų ilgiausios eilės, au­tomobiliai trinasi šonais... Tai tamsioji šios mada tapusios mugės pusė. Bet jeigu turite nors mažiausią tikslą – įsigyti patikusią knygą, susitikti su kūrėjais ar bičiuliais, dalyvauti tiesioginėje diskusijoje ar leidinio pristatyme – tada 6 eurų bilietui gailėti neverta. 

Šitaip aš pagerbiau marijonų kunigo Vaclovo Aliulio asmenybę ir dalyvavau knygos apie jį „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius“ pristatyme. Tai unikalus dvasininkas: tikras ry­šininkas tarp bažnyčios ir pasaulietinio gyvenimo, tarp dva­sios ir utilitarizmo, turėjęs pui­kų humoro jausmą, mėgęs bend­rauti ir neatstūmęs nei am­bicingo veikėjo, nei netikšos, nei girtuoklėlio. Prof. Vy­tau­tas Landsbergis prisiminė, jog būtent Tėvas Aliulis Lie­tu­vos katalikų bažnyčią glaudžiai susiejo su Sąjūdžiu. 

Česlovas IŠKAUSKAS 

Europos Komisijos (EK) ataskaitoje analizuojami ekonominiai ir socialiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva. Tai svarbus Europos semestro ciklo dokumentas, į kurį atsižvelgdama Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks EK balandžio pabaigoje ir kurią įvertinusi EK savo ruožtu ES Tarybai pateiks Lietuvai skirtų rekomendacijų pasiūlymą. Šioje ataskaitoje apžvelgiami iššūkiai viešųjų finansų, socialinės politikos, švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos, aplinkosaugos bei kitose srityse, ir įvertinama, kaip buvo vykdomos ES Tarybos 2019 m. pateiktos Lietuvai skirtos rekomendacijos.

2019 m. Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis. Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos. Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o PVM surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje. Palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą.

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, tokių kaip slaugos ir socialinės paslaugos. Didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

Švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą. Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas.

Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES. Mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas lemia žemą sveikatos priežiūros kokybę, nepakankamą dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai ir didelius regioninius skirtumus.

Lietuvos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 m. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas.

Bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose. Mažiau išsivystę regionai susiduria su sparčia emigracija, gyventojų senėjimu ir socialine atskirtimi, o neišvystytas susisiekimas riboja gyventojų mobilumą ir galimybes. Trūksta regioninio vystymosi strategijos, taip pat efektyvios institucinės sąrangos, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir regionų vystymąsi Lietuvoje.

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui, kuris Lietuvoje yra žemas. Tą lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosaugos mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose EK siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inform.

Vasario 27 d. Tauragės apylinkės teismas paskelbė nuosprendį jurbarkiškiui dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos išprievartavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Vaikinui paskirta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Jis taip pat turės atlyginti 7 tūkst. eurų neturtinę žalą, bei beveik 4,5 tūkst. Eur už patirtą turtinę žalą ir advokato teisines paslaugas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Jis taip pat savo noru atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai, jos atsiprašė. Susitarė su Teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad vaikinas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

 Įvertinęs visas aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika, teismas nusprendė, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų užtikrinamas tik nubaudimo siekio įgyvendinimas. Tačiau, teismo manymu, kur kas svarbiau yra pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir užtikrinti, kad jis ateityje daugiau nebenusikalstų. Be to, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam atitiks ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi kaltinamasis turės galimybę toliau mokytis ir įgyti profesiją, dirbti bei kuo greičiau atlyginti padarytą neturtinę ir turtinę žalą.

Vaikinui taip pat paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Teismas įpareigojo kaltinamąjį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti, be nuosprendžio vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos. O kadangi nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas įpareigojo jį 12 mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo patenkinti iš dalies. Šioje byloje padarytą neturtinę žalą teismas įvertino bendra 12 tūkst. Eur suma. Kadangi dalis žalos buvo atlyginta iki nuosprendžio paskelbimo, kaltinamasis turės atlyginti likusią 7 tūkst. Eur sumą.

Teismas taip pat visa apimtimi tenkino nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis dėl turtinės žalos bei teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kurių bendra priteistina suma iš kaltinamojo sudaro beveik 4,5 tūkst. Eur.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Mindaugas RADVILA

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas ir atstovas ryšiams su visuomene