Vis daugiau tėvų nori ne tik stebėti, ką jų atžalos veikia internete, bet ir kontroliuoti jų veiksmus. Atsižvelgdama į tai, mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ patobulino savo savitarnos programėlę – nuo šiol tėvai savo telefonuose galės tikrinti ir valdyti vaikų išlaidas. 

„Besikeičiantys vartotojų poreikiai diktuoja mobiliojo ryšio paslaugų tendencijas. Savo klientams kuriame ir tobuliname sprendimus, kuriais naudotis būtų paprasta bei patogu“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Nemokama operatoriaus savitarnos programėlė „Mano Tele2“ pasipildė nauja funkcija, leidžiančia realiu laiku telefone valdyti su savo paskyra susietų mėnesinio mokėjimo numerių išlaidas. Tai bus ypač patogu savo vaikų mobiliąsias išlaidas kontroliuoti norintiems tėvams.

Programėlėje galima stebėti ir pakeisti visų turimų numerių kredito limitą, peržiūrėti mokėjimų istoriją, užsakyti daugiau mobiliųjų duomenų. Taip pat programėlės naudotojai gali itin greitai ir patogiai – vos kelių mygtukų paspaudimu – atsiskaityti už savo mėnesio sąskaitas.

Kita tėvams labai aktuali funkcija – galimybė stebėti vaiko numerio naudojimo statistiką. Nuo šiol bus galima matyti, kiek skirtingu metu buvo išnaudota interneto duomenų, išsiųsta SMS žinučių, prakalbėta minučių ir kaip keitėsi mėnesio sąskaitų dydis.

Tėvai, kurių vaikai ar kiti šeimos nariai naudojasi išankstinio mokėjimo „Pildyk“ paslaugomis, programėlėje gali jiems papildyti sąskaitą. Tereikia suvesti išankstinio mokėjimo numerį bei pasirinkti sumą, kuria norima ją papildyti.

Operatoriaus atnaujintoje programėlėje yra aktuali skiltis ir apie taisomo telefono būklę žinoti norintiems vartotojams. Sugedus telefonui, įsidiegus programėlę į pakaitinį įrenginį ir prie jos prisijungus, galima stebėti „Tele2“ Telefonų priežiūros centre remontuojamo išmaniojo statusą.

Daugiau apie programėlę, skirtą tiek „Android“, tiek „iOS“ operacinėms sistemoms, sužinoti galima https://tele2.lt/privatiems/programele-tavo-telefone.

Jovita JARUTIENĖ

Vyresnės kartos žmonės Stasį Milerių turbūt prisimena iš pirmosios rajono deputatų tarybos, į kurią jis buvo išrinktas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jaunas, aktyviai į Lietuvos Sąjūdžio judėjimą įsijungęs Stasys išsiskyrė santūrumu, principingumu ir blaiviu požiūriu į vietinės valdžios funkcijas. Deja, „atsikandęs“ politi­ko duo­­nos, į kito šaukimo rajono tarybą kandida­tuoti at­si­sakė, nors pasiūlymų teigia sulaukęs.

„Dabar jau retas į politiką eina iš idėjos, dauguma buvimu valdžioje tik siekia sau ekonominės naudos. Mūsų rajonas – kaimiškas, esame žemdirbių kraštas. Tad ir vie­tos politikams svarbiausiu prioritetu turėtų būti žemės ūkis. O kaip yra iš tikrųjų? Net Seimo dauguma, kurios ir pavadinimas, regis, byloja, kam ji privalėtų atstovauti, visiškai nusisuko nuo kaimo bei jame gyvenančių žmonių“, – nusivylęs valdžios požiūriu S. Milerius.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Paskutinėmis šios žiemos dienomis vienos šeimos brolio ir sesers santykiai peraugo į buitinį konfliktą, į kurį prisiėjo įsikišti ir policijos pareigūnams. Šiems apsilankius paaiškėjo, kad abu jaunuoliai yra ne­blai­vūs. Todėl brolis su seserimi patraukti admi­nist­racinėn atsa­ko­mybėn.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Į Tauragės apskrities policijos komisa­riato pareigūnus kreipėsi Labardžių kaimo gyventoja – internetu ieškojusi traktoriaus ir pamaniusi, jog jį rado, moteris pardavėjams pervedė 10  tūkst. eurų, tačiau liko ir be traktoriaus, ir be pinigų.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Į Tauragės apskrities policijos komisa­riato pareigūnus kreipėsi Labardžių kaimo gyventoja – internetu ieškojusi traktoriaus ir pamaniusi, jog jį rado, moteris pardavėjams pervedė 10  tūkst. eurų, tačiau liko ir be traktoriaus, ir be pinigų.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Nors Žadeikių kaimą su Nevočiais ir Kvėdarna jungiantys žvyrkeliai jau kone išasfaltuoti, tačiau liku­sios nebaigtos atkarpos gyventojams tapo di­džiuliu galvos skausmu. Žiojinčios duobės ir visiška kelio nepriežiūra – su tuo tenka taikstytis nuo pat rudens.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

Ūkininkus, norinčius pasinaudoti Europos Sąjungos parama, dažnai sustabdo baimė, kad jie nesugebės įvyk­dyti projekto, nepasieks reikiamų rodiklių ar pan. Atsižvelgdama į paramos gavėjų lūkesčius, Žemės ūkio ministerija pakeitė sankcijų už teisės aktų nuostatų pa­­žeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, metodiką. Nuo šiol sank­­­cijų apskaičiavimas ir taikymas bus daug aiš­kes­nis bei teisingesnis, lengviau suprantamas paramos ga­vėjams.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19

Varsėdžiuose esanti Nepriklausomybės gatvė, vedanti Šv. Roko bažnyčios link, puošiasi senų medžių alėja. Galima būtų pasidžiaugti, kad kone visose Ši­lalės gatvėse beveik plynai iškirtus medžius, bent nuošalesnėse rajono vietose, atėjus vasarai, dar įma­noma džiaugtis jaukia žalumos paunksme. Tačiau, at­­rodo, nebeilgai – kaimuose medžiai žalojami kitais būdais.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19

Iki kovo 30 d. ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas Lietu­vos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) prie­monės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Pa­rama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Tam skirta 30 mln. eurų.

Prioritetiniai sektoriai lieka tokie patys: gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė ir uogininkystė. Išlieka ir ana­logiški paramos intensyvumo dydžiai pagal sekto­rius, t. y. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uo­gininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tin­­­kamų padengti išlaidų vertės, augalininkystės – 40 proc. Pa­­ramos intensyvumas pripažintiems žemės ūkio koo­pe­ratyvams, įgyvendinantiems kolektyvines in­ves­ti­ci­jas, pa­­di­dinamas 20 proc.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18

Kaltinėnų girininkijos ąžuolyną praretinusiam Ra­sei­nių rajono gyventojui gresia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Dėl patirtos žalos Vals­tybinės miškų urėdijos Rietavo regioninis padali­nys teismui pateikė beveik 28 tūkstančių eurų civilinį ieškinį. Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Žylius 26-erių vyro bylą su kaltinamuoju aktu jau perdavė teismui.

Ignė ROTAUTAITĖ-PUKENĖ

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18