Nors Žadeikių kaimą su Nevočiais ir Kvėdarna jungiantys žvyrkeliai jau kone išasfaltuoti, tačiau likusios nebaigtos atkarpos gyventojams tapo didžiuliu galvos skausmu. Žiojinčios duobės ir visiška kelio nepriežiūra – su tuo tenka taikstytis nuo pat rudens.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20
Nors laikai, kai visą gyvenimą žmonės laukdavo, kol valdžia duos butą, seniai turėtų būti pamiršti, ir dabar savivaldybės vykdo valstybės įpareigojimą aprūpinti stogu virš galvos tuos, kuriems sunku patiems savimi pasirūpinti – neįgaliuosius, našlaičius, mažai uždirbančias jaunas šeimas, socialiai remtinus gyventojus. Atrodytų, jog valstybės parama turėtų būti reikalinga tik tol, kol žmogus tvirčiau įsikimba į gyvenimą, susiranda darbą ir išsprendžia savo problemas. Deja, kai kurie atvejai verčia manyti, kad socialinis būstas yra suteikiamas amžinam naudojimui.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20
Balandžio 21 d., šeštadienį, vyks jau 11-oji „Darom" akcija. Ši pilietinė iniciatyva, suburianti visas amžiaus grupes, rengiama visose 60 Lietuvos savivaldybių, daugiau nei 500 seniūnijų ir daugiau nei 500 mokyklų.
Šių metų akcijos tema - baterijos ir elektronikos priemonės. Mūsų partneriai atliekos.lt ir Gamintojų ir importuotojų asociacija pasirūpins jog iš namų atneštos baterijos būtų saugiai utilizuojamos.
Anot „Darom–2018“ akcijos vadovės Austės Juozapaitytės, šiais metais organizatoriai norėtų sutvarkyti kiek galima daugiau atokesnių vietų esančių toliau nuo didžiųjų miestų, todėl labai svarbu, jog visi norintys tiek organizuoti šiuos tvarkymus, tiek juose dalyvauti kuo skubiau registruotųsi www.mesdarom.lt puslapyje ir žymėtų norimus tvarkyti taškus. Tai daryti kviečiamos visos įmonės, klubai, organizacijos ir bendruomenės ar pavienės iniciatyvių žmonių grupės.
Darom koordinatorė Ieva Vyšniauskaitė ypač džiaugiasi, jog šiais metais itin aktyviai ruošiasi dalyvauti mokyklos.
„Daugiau nei šimto mokyklų atstovai atvyko į mūsų koordinacinius susitikimus, o dalyvauti ruošiasi per penkis šimtus mokyklų“, – sako Ieva.
Akcijoje tradiciškai tikimąsi sulaukti aukščiausių šalies vadovų, merų, visuomenės lyderių bei visų aktyvių piliečių. 2017 m. akcija įvyko daugiau nei 2000 susirinkimo taškų ir joje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių.
„Darom“ inform.
Ūkininkus, norinčius pasinaudoti Europos Sąjungos parama, dažnai sustabdo baimė, kad jie nesugebės įvykdyti projekto, nepasieks reikiamų rodiklių ar pan. Atsižvelgdama į paramos gavėjų lūkesčius, Žemės ūkio ministerija pakeitė sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, metodiką. Nuo šiol sankcijų apskaičiavimas ir taikymas bus daug aiškesnis bei teisingesnis, lengviau suprantamas paramos gavėjams.
Žemės ūkio ministerijos inform.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19
Kasmet Lietuvoje miršta apie tūkstantis asmenų, kurie neturi artimųjų arba jie nuo mirusiųjų dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna nusigręžę. Tokie vieniši ir apleisti žmonės paprastai laidojami savivaldybių lėšomis. Šioms reikmėms iš biudžeto yra skiriama 300 eurų vienkartinė išmoka, o jei mirusysis gaudavo pensiją ar neįgalumo pašalpą, ji taip pat panaudojama paskutinei žemiškai velionio kelionei. Deja, tokie pavyzdžiai neretai parodo, jog kad ir kokios kuklios būna laidotuvės, paprastai jos tampa oresnės nei visas jų nugyventas amžius.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19
Varsėdžiuose esanti Nepriklausomybės gatvė, vedanti Šv. Roko bažnyčios link, puošiasi senų medžių alėja. Galima būtų pasidžiaugti, kad kone visose Šilalės gatvėse beveik plynai iškirtus medžius, bent nuošalesnėse rajono vietose, atėjus vasarai, dar įmanoma džiaugtis jaukia žalumos paunksme. Tačiau, atrodo, nebeilgai – kaimuose medžiai žalojami kitais būdais.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19
A. Lukošius
Praėjusį mėnesį Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pristatyta metinė veiklos ataskaita. Nors iš jos matyti, jog tam tikrų nusikalstamų veikų skaičius auga, Tauragės AVPK viršininkas Marius Draudvila teigia, kad Šilalės rajono policijos komisariate situacija yra stabili. Pasak viršininko, pavyko įgyvendinti ir daug klausimų kėlusią policijos sistemos reformą.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19
Vos saulelė vėl atkopdama pradėjo budinti svietą, prabudo ir politikai. Sako, siūlys sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas. Ką gi, pažiūrėkime, kas yra siūloma.
Žilvinas ŠILĖNAS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.19
Prieš 4 mėnesius iškovojome kelialapį į Strasbūrą. Vasario 22-ąją su dar 400 Europa besidominčių jaunuolių iš įvairių Europos Sąjungos šalių susibūrėme Europos Parlamento posėdžių salėje.
Po kiekvienos šalies prisistatymo mūsų laukė tikra europarlamentaro diena. Diskutavome aktualiomis temomis: gamta ir atsinaujinančioji energija, saugumas ir žmogaus teisės, 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, Europos ateitis, migracija ir integracija, jaunimo užimtumas. Išsakėme savo mintis, idėjas, balsuodami priėmėme sprendimus. Tai buvo nepakartojama patirtis.
Apsilankėme ir kitų valstybių miestuose. Berlyne pro Reichstago kupolą apžvelgėme Berlyno panoramą, o prie Bradenburgo vartų, kitų turistų nuostabai, uždainavome lietuviškai. Paryžiuje, be visų išgirto Eifelio bokšto, pamatėme ir Dievo Motinos katedrą, Monmartrą, nusifotografavome prie Monos Lizos paveikslo. Briuselyje aplankėme įžymiausias skulptūras, su Amsterdamu susipažinome, plaukdami jo kanalais, didžiulį įspūdį paliko Madam Tiuso vaškinių skulptūrų muziejus.
Savaitę trukusi kelionė prabėgo greitai. Ji suteikė begalę įspūdžių, šiltų prisiminimų ir neįkainojamos patirties.
Emilija POCIŪTĖ
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos II ag klasės mokinė
Erikos ŠIAUDVYTYTĖS nuotr.
Iki kovo 30 d. ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Tam skirta 30 mln. eurų.
Prioritetiniai sektoriai lieka tokie patys: gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė ir uogininkystė. Išlieka ir analogiški paramos intensyvumo dydžiai pagal sektorius, t. y. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tinkamų padengti išlaidų vertės, augalininkystės – 40 proc. Paramos intensyvumas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, padidinamas 20 proc.
Žemės ūkio ministerijos inform.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18