Kovo 11-ąją mums buvo suteikta galimybė. Gali­mybė gyventi vieningai, teisingai, galimybė patiems tvarkyti savo gyvenimą laisvoje Lietuvoje. Kiek daug dar pasaulio tautų tebekovoja už savo laisvę. Tai verčia mus įsisąmoninti, kokia didelė ir svarbi perga­lė buvo pasiekta 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Laisvės šventė – graži proga pajusti istoriją. Tad ką davė ši Lietuvos vystymosi kryptį pakeitusi diena Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos istorijos mokytojui Bijūnui Pauliui? Kaip, pedagogo akimis, jau­noji karta, užaugusi jau laisvoje Lietuvoje, vertina Ne­priklausomybę?

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18

Kaltinėnų girininkijos ąžuolyną praretinusiam Ra­sei­nių rajono gyventojui gresia laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Dėl patirtos žalos Vals­tybinės miškų urėdijos Rietavo regioninis padali­nys teismui pateikė beveik 28 tūkstančių eurų civilinį ieškinį. Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Žylius 26-erių vyro bylą su kaltinamuoju aktu jau perdavė teismui.

Ignė ROTAUTAITĖ-PUKENĖ

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18

Anądien aukštuomenės kronika gavo skaitytojo, prisistačiusio Jonu Sapnininku, laišką. Žmogus ko­ne dailyraščiu parašė dabar jau beveik neįprastą popierinį laišką, kuriame skrupulingai išguldė vieną savo sapną, ir paprašė jį pakomentuoti. Bet netgi visų reikalų žinovas Alius Šakinis sutriko: kad tas jo sapnas labai jau tikroviškas, ką čia ir komentuosi. Nebent belieka laukti, kada išsipildys. O kad taip nutiks, abejoti neverta.

Alius ŠAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18

Kovo 10 d. Pagramančio regioniniame parke vyko pėsčiųjų žygis „Moterims ir merginoms“, skirtas paminėti ne tik Kovo 8-ąją, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.

Organizatoriai stengėsi, kad moterims žygis būtų įdomus ir nesunkus, pritaikytas tiek patyrusioms aktyvaus laisvalaikio mėgėjoms, tiek dalyvaujančioms pirmą kartą, tiek vaikams ir net keturkojams.

15 kilometrų įveikti pasiryžo kone 200 žygeivių iš visos Lietuvos. Jų sulaukėme iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos, Šilalės, Šilutės, Marijampolės, Vilkaviškio, Kėdainių, Telšių, Jurbarko, Tauragės bei kitų miestų ir rajonų.

Žygio dalyves pasveikino Tauragės mero patarėjas Dovydas Kaminskas, sėkmės bei geros nuotaikos linkėjo Pagramančio regioninio parko l. e. p. direktorius Sigitas Mėlinavičius,  žygeives lydėjo šių eilučių autorė.

Keliavome Jūros upės bei upelių pakrantėmis, miškais ir pievomis. Aplankėme keturis nykstančius bei išnykusius Ringių, Gudlaukio, Lankininkų bei Matiškių kaimus esančius regioniniame parke.

Už suteiktas gido paslaugas dėkojame Adelei Bartkutei, Rolandui Šimkūnui, Nerijui Alšauskui. O Tauragės rajono savivaldybei už paramą.

Prie Matiškių piliakalnio žygio dalyvės vaišinosi pirmas ilgesnis sustojimas. Čia dalyves pasitiko vyrų būrelis, kurie vaišino ūkininko Gintauto Žebelio ūkyje užaugintų pluoštinių kanapių arbata, sausainiais, bandelėmis.

Sugiedoją Lietuvos himną, vėl leidomės į kelionę ir finišavome, įveikę dar 7 km. Žygio dalyves pasitiko muzikos pedagogas iš Klaipėdos Linas Švirinas, kuris padovanojo gongų, varpų bei krištolinių dubenų harmonizuojančios muzikos seansą.

Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prier žygio organizavimo, taip pat medžio drožėjui Dainiui Jankauskui už įsteigtus prizus moterims.

Lina MISIULYTĖ

Pagramančio regioninio parko kultūrologė

AUTORĖS ir S. MĖLINAVIČIAUS nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Kvėdarnoje prasidėjo šv. Mišiomis bažnyčioje. Joms pasibaigus, visi skubėjo į šventę.

Susirinkusiuosius pasveikino seniūnijos seniūnas Aivaras Dobilas, Prano Liatuko pradinės mokyklos direktorius Valdas Urniežius, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė, Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Edgaras Petkevičius, Kvėdarnos bendruomenės centro pirmininkas Andrius Baublys, kaimų bendruomenės „Saulietekis“ pirmininkė Asta Norbutienė, tarybos nariai Tadas Bartkus ir Rimas Vaičikauskas. Pagrindiniu šventės akcentu tapo vaikų šokių kolektyvo „Žingsniai“, suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvo „Kadagys“, pradinės mokyklos bei gimnazijos mokinių pasirodymai.

Šventei baigiantis, visi skanavome pyragą, kurį iškepė kaimų bendruomenės „Saulietekis“ moterys Asta ir Danguolė. Gardžios kareiviškos košės išvirė Klaipėdos regiono karo prievolės komplektavimo tarnybos Tauragės poskyrio verbuotojas vyr. seržantas Gedeminas Gedgaudas.

Aldutė RIMKIENĖ

Koncertų (spektaklių) organizatorė

Albino RIMKAUS nuotr.

Atrodytų, gyvenimas sename tylioje ir gana nuo­šalioje Lokystos gatvėje Šilalėje esančiame daugia­butyje irgi turėtų tekėti tykiai ir ramiai: visi jame – senbuviai, vienas kitą pažįsta, tad ir sutarti, daugybę metų gyvenant po vienu stogu, regis, neturėtų būti sudėtinga. Deja, iš tikrųjų viskas yra daug painiau, o nusileisti, iškilus ginčams, nenori nė vienas. Susitarti žmonėms yra sunku, nes kiekvienas turi savo teisybę. Tačiau kol įrodinėjama, kuris teisus, o kuris klysta, ir taip apgailėtina namo būklė dar labiau prastėja. Tik vilčių, jog kas nors pasikeis, deja, beveik nematyti.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.17

Rytą jėgų dar pakanka, bet vakarop nuovargis lenkia prie žemės, didėja dirglumas, blanksta gyvenimo spal­vos? Sukluskite: tai gali būti pavojingi anemijos (ma­ža­kraujystės) ženklai. Dabar pigiau profilaktiškai iš­si­tir­kite kraują dėl geležies, vitamino B12 ir (ar) folio rūgš­ties sto­kos „Medicina practica“  laboratorijoje. 

AKCIJA! Su didele (iki 50 proc.) nuolaida bendrąjį kraujo, geležies kiekio, feritino ir homocisteino tyrimus atlikite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija – iki balandžio pabaigos. D vitamino tyrimą tik už 9,10 Eur galite atlikti iki kovo pabaigos.  Iš anksto registruotis nereikia. Tyrimus geriau atlikti nevalgius. NEMOKAMAS kraujo paėmimas! 

Daugiau informacijos: www.medicinapractica.lt.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.17

Vasario 24-ąją Varnių regioninio parko direkcija, Bilionių seniūnija ir Žemaičių kultūros draugija jau septintą kartą pakvietė Žemaitijos krašto praeities istorijai neabejingus žmones kartu paminėti Pilėnų didvyrių tragediją.

Nors dėl spiginančio šalčio dalyvių ir nesugužėjo daug, tarp svečių galėjai sutikti Klaipėdos universiteto Bal­ti­jos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją doc. dr. Gintautą Zabielą, kuris vasarą, pasitelkęs Bilionių bend­ruomenės narius, ant šio piliakalnio vykdydamas archeologinius kasinėjimus, aptiko sudegusios pilies rąstų, grūdų, žmonių kaulų bei daug kitų radinių, kuriuos ištyrus, tikriausiai bus galima teigti, jok tikrieji Pilėnai lokalizuojami būtent ant Bilionių piliakalnio. Renginyje dalyvavo Že­­maičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kas­pa­ra­vičius, meras Jonas Gu­dauskas, Bilionių seniūnijos atstovai bei kt. 

Kaip ir kiekvienais metais, visi laukė raitelių su žemaitukų žirgais pasirodymo. Ant piliakalnio viršūnės vy­ko jų vedlio Vaidoto Di­gai­čio bei jo komandos varžybos. Nelengvoje žiedų rinkimo ietimis rungtyje nugalėjo jaunasis raitelis Viktoras iš Rietavo.

Nors ant piliakalnio degė laužas, žvarbus vėjas neleido ilgai čia užsibūti. Todėl po varžybų visi nusileidome į papėdę, kur buvusios etnografinės Jono Rupš­laukio sodybos kieme laukė žemaitiška šiupinienė bei įvairios pramogos. Vieni dainavo su „Drujos“ ansamb­liečiais, kiti kovine ietimi taikėsi nukirsti kopūsto galvą, išbandė rankos taiklumą šaudydami iš lankų, o Bilionių bendruomenės moterys surengė smagią „Žiemos olimpiadą“.   

Salvė iš telšiškių atsivežtos patrankos, raitelių su žirgais palydos, grojant maršui, reiškė renginio pabaigą.

Linas ŠEDVILAS

Varnių regioninio parko vyr. specialistas 

Urtės ŠEDVILAITĖS nuotr.

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10, 14)

Motiejus JONČA-TRI­MI­TAS, ĄŽUOLAS (1927–1951)

Gimė 1927 m. Soda­lė­je. Auš­relės būrio partizanas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške kartu su 12 laisvės kovotojų. Į partizanus išėjo, nenorėdamas tarnauti sovietų armijoje, paragintas bendražygio M. Kas­pu­čio. Išei­damas su­kvie­tė draugus į savo išleistuves. Už­kas­tas Tauragėje. (Pasa­kojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš Sodalės, užr. 2001 m.; Elž­bie­ta Jončaitė-Tri­jo­nienė, 76 m., iš Sodalės, užr. 2000m.)

Juozas BUD­GI­NAS (1914–?)

Gimė 1914 m. An­tininkų k. Par­ti­zanas nuo 1945 m., Skaud­vilės vlsč. veikusio būrio va­­das. KGB agentų pagalba su­imtas 1946 m. vasario 9 d. (Pa­sa­kojo Ka­­zi­mie­ras Šet­­kus, g. 1927 m., iš Vy­to­ga­los)

Zigmas ČE­PAS-SAKALAS (1929–1951)

Gimė 1929 m. Tuščių k., Tau­ragės vlsč. 1947–1949 m. – Vy­tauto būrio partizanų ryšininkas. 1949 m. liepą įstojo į Kęstučio partizanų būrio Petro Matučio-Lakūno skyrių. Suimtas 1950 m. balandžio 13 d. Obelyno miške. Nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1951 m. gegužės 17 d. Kaune. (Pasakojo Leonas Lau­rinskas-Liūtas iš Tauragės, 75 m., užr. 2000 m.; Vytautas Gailius, 80 m., iš Vai­timėnų, užr. 2012 m.)

Jonas EITUTIS-JAUNUTIS (1929–1953)

Gimė 1929 m. Bruškių k., Ši­lalės vlsč. Nuo 1950 m. – Auš­­relės būrio partizanas. 1952 m. rugsėjo 28 d. suimtas. Sau­gu­mas norėjo jį panaudoti operatyviniams tikslams. 1950 m. kovo 30 d. J. Eitučio kvietimu į susitikimą Bruškių k. partizanai Simas Budreckas ir J. Va­ranius atėjo su dviem saugumiečiais. S. Budrecką paėmė gyvą, o J. Varanius žuvo. 1953 m. gegužės 15 d. Bruškių k. vienos operacijos metu J. Eitutis, nenorėdamas dirbti saugu­mui, bandė bėgti nuo MGB smo­gikų ir buvo nušautas. (Pasakojo Ka­zimieras Misius, g. 1942 m., iš Kvėdarnos, užr. 1998 m.)

Pranas GALINSKAS

Gimė Klabų k. Vokiečių okupacijos metais buvo LLA narys. Nuo 1945-ųjų – P. Me­ly­šaičio-Meleno būrio partizanas. 1947 m. sausio 7 d. KGB nurody­mu nužudytas agento smogiko. (Pa­sakojo K. Šet­kus)

Antanas GALMINAS – GAR­NYS, ŠIAURYS (1944–1947)

Gimė 1911 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys, apšaudė besitraukiančią so­vietų armiją, sprogdi­no til­tus. Po karo kovojo K. Bag­do­no-Ūdros partizanų grupėje, vėliau – S. Kro­melio-Perkūno, 1947 m. – P. Dilbos-Dobilo bū­riuose. Žuvo 1947 m. lapkričio 2 d. Kreiviuose. (Pa­sa­kojo Vladas Atutis, 68 m., iš Var­sėdžių, užr. 1998 m.; Zosė Žibkutė-Ivanauskienė, 67 m., iš Varsėdžių, užr. 1995 m.)

Priekyje guli F. Gaubtys-Vytautas. I eilėje, iš kairės: Z. Paulikas-Klajūnas (trečias), II eilėje pirmas iš kairės: A. Šaltys-Šalčiūnas, antras – V. Vitkus-Žvirblis

Fridrikas GAUBTYS-MIN­DAUGAS, VYTAUTAS (1913–?)

Gimė 1913 m. Stepo­niš­kiuo­se, Piktupėnų vlsč., pasi­turinčio ūkininko šeimoje. Par­­tizanas nuo 1947 m. Nuo 1948-ųjų – Šalnos tėvūnijos va­das. 1950 m. balandžio 2 d., padedant agentui Granitui, Šal­nos štabas buvo suimtas. Par­ti­za­nai pradėjo įtarinėti F. Gaub­­tį bend­­radarbiaujant su KGB. 1950 m. gegužės 7 d. Stir­bai­­čių k., Tau­­ra­gės r., pro­vo­katoriaus F. Gaub­čio išduoti, žuvo J. Bušinskas, Z. Šat­­kus, V. Lu­ko­šius, Alta­ra­vi­čius. Jo pagalba suimti parti­zanai S. Žičkus, Z. Pau­li­kas, J. Pet­­raitis, P. Trijonis, Ona Leš­činskaitė-Akacija. P. Tri­jo­nis ir Z. Paulikas vėliau bu­vo su­šaudyti. 

Agentas F. Gaub­tys liko gyvas ir, pasikeitęs pavardę, gyveno Jonavoje (K. Šetkaus žiniomis – Joniškio r.) Vėliau persikėlė į Kaliningrado sritį. Įvairūs įvykiai ir faktai tvirtina, kad F. Gaubtys-Vy­tau­tas, paskutinis Aušrelės būrio vadas, keletą metų aktyviai talkino KGB, naikinant partizanus iki visiškos likvida­cijos. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.; K. Šetkus)

Jonas GALMINAS-PUTI­NAS (1911–1948)

Gimė 1924 m. Kliūkių k. 1941 m. – sukilimo būrio narys. Partizanavo K. Bagdono-Ūdros grupėje, S. Kromelio-Per­kūno skyriuje. Žuvo 1948 m. balandžio 21 d. Kazbarynų miške, prie Lomių, ten ir užkastas. Vėliau perlaidotas Kal­tinėnų kapinėse. (Pasa­ko­jo L. Laurinskas-Liū­tas, užr. 2000 m.; K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Kazys GERULIS-TIGRAS (1908–1946)

Gimė 1908 m. Kirkliuose, Skaudvilės vlsč., vidutinio ūki­­ninko šeimoje. Gyveno Kas­tauniškėje. 1944 m. įstojo į S. Bagdono partizanų grupę. Žuvo 1946 m. birželio 25 d. pasaloje Stulgiuose. (Pasakojo L. Laurinskas–Liūtas, užr. 2000 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)