Tikriausiai retas kuris nežino apytikslės π skaičiaus skaitinės reikšmės ar jo panaudojimo matematiniams skai­čiavimams. π dieną paminėjo ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija.

Matematikos mokytojos Ingrida Kur­mytė, Genovaitė Urbonienė, Renata Au­ry­lienė šią dieną paskyrė tyrinėti π skaičių, stiprinti matematines žinias, įgūdžius bei loginį mąstymą. Į tradicinį π dienos protmūšį buvo pakviestos 6–8 ir I–IIg klasių komandos, kurių laukė sumanumo ir atkaklumo reikalaujančios užduotys. Septintokas Vy­tautas Tunaitis atliko tyrimą apie skaičių π ir pristatė reportažą. Tos pačios klasės mokinė Živilė Tomkutė savo kūrybos eilėraščiu įrodė, jog matematika galima ir poezijoje. O kiek šurmulio sukėlė įprasta pertrauka, virtusi matematinių galvosūkių pertrauka. 

Renginys buvo puikus įrodymas, kad matematikos mokymasis yra įdomus, įtraukiantis, skatinantis bendravimą ir bendradarbiavimą, kuriantis geras emo­cijas bei naujas idėjas. Tikime, jog ateinančiais metais šią dieną minėsime ne tik gimnazijos bendruomenėje, bet ir sukursime gražią bendrystę su kitomis mokyklomis.

Ingrida KURMYTĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos matematikos vyr. mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Prasideda Didžioji savaitė, o jau savaitgalį bei balandžio 1-ąją šur­mu­liuos mugės, vyks Velykoms skirti renginiai ir žaidimai, tad pats laikas pasimokyti tradicinio kiau­šinių marginimo vašku bei sku­tinėjimo paslapčių.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 22

Pradėdama rašyti šią kelionių se­ri­ją, pažadėjau kalbėti be pa­gra­žinimų, nuplėšdama socialinėse me­dijose dažnai kuriamą iliuziją, kad keliaujant viskas visuomet yra pozityvu ir džiaugsminga. Matyt, dėl to, kad gėris ir grožis vis dėlto nu­sveria kitą, tamsesnę pusę, daž­niau­­siai mano pasakojimai vis tiek išeina šviesūs. Bet šįkart, ti­kė­da­ma, jog, kaip ir aš, skai­ty­tojas pirmiausia pasirinktų išgirsti blogą nau­jie­ną, o tik paskui – gerą, nu­spren­džiau pasidalinti mintimis, skir­to­mis šviesumo atsvarai...

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 22

Kovo 19 d. duomenimis, Šilalės savivaldybės biudžetinėse įstaigose yra net 66 laisvos darbo vietos. Daugiausiai, 9 darbuotojų, trūksta pačioje Šilalės savivaldybės administracijoje. Tačiau pasidomėjus biudžetinėse įstaigose susidariusia situacija, paaiškėjo, kad rajone nėra nei darbo vietų pertekliaus, nei ypatingo specialistų trūkumo.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 22

Terorizmas niekada nėra pateisi­namas. Beprasmė žmonių žūtis vi­suo­tinai smerkiama. Teroristai tu­ri gauti tai, ko nusipelnė. Tačiau bet koks išpuolis netrukus aplim­pa ver­sijomis, detalizavimu, prog­no­­zė­mis. Šaltas protas susi­mai­šo su emocijomis, argumentai – su spė­lio­nė­mis, politika – su ideo­lo­gi­nė­mis spekuliacijomis.  

Teroristų ataka prieš pamaskvės koncertų rūmuose susirinkusius kelis tūkstančius žmonių taip pat apaugo įvairiais svarstymais. Kaip ir buvo manyta, Kremlius suskubo pasinaudoti šia tragedija, kad surengtų propagandinę ataką prieš Ukrainą. Jeigu iš pradžių Federalinė saugumo tarnyba sutiko, jog tai ILIV (Irako ir Levanto islamo valstybė, angl. ISIS arba IS) smogikų darbas (grupuotė viešai prisiėmė atsakomybę), tai netrukus Kremliaus vadovai nesikuklino su pavojingomis užuominomis: buvęs

prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino surasti ir sunaikinti „Kyjivo režimo teroristus“, o dabartinis visą parą tylėjęs Vladimiras Pu­tinas teigė, jog teroro akto vykdytojai „ju­dėjo į Ukrainos pusę, kur jiems, manoma, buvo parengtas „langas kirsti sieną“. Šią versiją kartoja ir žemesnio rango Rusijos veikėjai bei propagandistai. 

Kad Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Medvedevas dažnai priskaldo malkų savo dėl alkoholio palaido liežuvio pagalba – nieko naujo, bet Putinas turėtų žinoti, ką kalba. Tačiau jį demaskavo ne kas kitas, o Lukašenkos atstovas Maskvoje diplomatas Dmitrijus Krutojus, sakęs, jog menamus teroristus sulaikė rusų bei baltarusių pasieniečiai Briansko srityje, 16 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, netoli Tioplij kaimelio, už 100 km nuo trijų valstybių sandūros. Kaip ukrainiečiai galėjo padėti teroristams prasmukti į Ukrainą, jei visame Rusijos pasienyje knibžda kariškių ir jis yra užminuotas? Be to, kaip rašo Meduza.io, keturi juodbruviai vyrai sėdėjo tos pačios markės automobilyje su ta pačia kamufliažine uniforma, kaip ir per išpuolį „Crocus City Hall“ rūmuose. Ar patikėsime, kad, padarę baisų nusikaltimą, jie laisvai gurkšnodami koka kolą 500 km visą naktį važiavo vienu pagrindinių Maskva–Brianskas–Gomelis keliu niekieno nestabdomi?

Bet palikime šiuos paistalus jų autoriams. Jie sukėlė pagrįstų spėjimų, jog šis teroro aktas buvo suderintas su FST. Kriminalistai dažnai klausia: kam tai naudinga? Neįtikėtina, bet – Putinui. Pirmiausia, šios žudynės taps dingstimi grąžinti Rusijoje mirties bausmę, kurią režimas galės pritaikyti ir žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, teisiant už tėvynės išdavimą. Šią idėją 2022 m. kovą, iškart po Rusijos karo prieš Uk­rainą pradžios, iškėlė Medvedevas, pasinaudojęs tuo, kad po 22 metų narystės režimas buvo pašalintas iš Europos Tarybos. Dūmai panaikinti moratoriu­mą aukščiausios bausmės vykdymui nebus jokių trukdžių... 

Kita vertus, ir tai bene svarbiausia – autokratui Putinui ši tragedija atriša rankas paskelbti naują 300 tūkstančių šauktinių mobilizaciją, kad su nauja jėga smogtų Ukrainai. Dar prisimename te­atro Dubrovkoje užgrobimą 2002-ųjų spalio 23 d. Tuomet čečėnų teroristai, reikalavę išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos, užminavo teatrą ir įkaitais paėmė apie 900 miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovų. Iš jų net 121 buvo vaikas. Tris dienas FST nesugalvojo, ką daryti, o spalio 26-osios rytą pradėjo šturmą. Prieš tai rusų OMON‘as į salę per vėdinimo sistemas prileido migdančių dujų, tačiau jų koncentracija buvo tokia stipri, kad mirė 130 žmonių, tarp jų – 10 vaikų. Penkių teroristų mirtis buvo lengvesnė: jie buvo nukauti. Tai leido Maskvai žiauriai užbaigti karą Čečėnijoje. 

Po dvejų metų – Beslanas, nedidelio miestelio Šiaurės Osetijoje mokykla, rugsėjo 1-oji. Čečėnų separatistai įkaitais paėmė beveik 1000 vaikų ir mokytojų. Šturmo metu žuvo net 330 žmonės, tarp jų – 186 vaikai. Dar prisiminkime 1999-ųjų sprogimus Maskvoje ir Buinakske, kurių metu žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Tai tapo dingstimi Rusijos kariuomenei įžengti į Dagestaną ir okupuoti Čečėniją, kurios prezidentas Aslanas Maschadovas atsiribojo nuo teroristų veiksmų. Iškeltos bylos ilgus metus tapo Putino režimo įrankiu užgniaužti ne tik Ičkerijos pasipriešinimą bei persekioti čečėnus, bet ir žudyti savo oponentus.

Tad galima paklausti: ar Putinas, pradėjęs karus Kaukaze ir Ukrainoje, naikinantis savo kritikus, nėra toks pat teroristas, kaip tie, kurie žudynėmis nutraukė koncertą Maskvoje? Matyt, be reikalo kritikavome kadenciją baigusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ji 2014-ųjų lapkritį Rusiją pavadino teroristine valstybe ir viena iš pirmųjų pasaulio lyderių perspėjo, jog, nesustabdžius agresoriaus Putino, jo apetitas gali išplisti Europoje ir toliau... 

Česlovas IŠKAUSKAS

Atsižvelgiant į praėjusių metų patirtis, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos atnaujintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (TI taisyklės).

Reikalavimai bazinei išmokai

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatytos šios tiesioginių išmokų rūšys: bazinė išmoka, perskirstomoji išmoka, jaunojo ūkininko išmoka, susietoji parama ir ekologinės sistemos (ekoschemos) išmoka.

„Tiesioginės išmokos susietos su valdymo reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartais (GAAB), kurių privalu laikytis ūkininkams. Šie reikalavimai yra pagrindas pareiškėjui pretenduoti į TI“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov.

SP numatyti devyni GAAB standartai, kurie yra susieti su kiekvieno ūkio individualumu. Dalis jų, atsižvelgus į praėjusių metų patirtį, pakeista.

„Gera žinia ūkininkams – 2024 m. nereikės atkurti daugiamečių pievų“, – pažymi pašnekovas.

Pakeista pievų tvarkymo tvarka – žolę mulčiuoti leidžiama visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų laikomų sutartinių gyvulių skaičiaus.

Be to, susietosios paramos už daržoves galės prašyti ir moliūgų augintojai, tačiau jei deklaruojamas bendras 1 hektaro ir didesnis moliūgų plotas, privalu per „NMA agro“ programėlę pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur matytųsi užaugintas moliūgų derlius.

Pagal atnaujintas taisykles sumažinta aktyviam ūkininkui taikoma leistina riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2000 eurų (buvo 5000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams.

Pasikeitimai pasirinkusiems dalyvauti ekologinėse sistemose

„Vienas svarbesnių SP pakeitimų, turinčių įtakos TI taisyklių pokyčiams, ypač tiems, kurie renkasi dalyvauti veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, – šiems pareiškėjams taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika. Nuo šiol pagal ją bus galima dalyvauti bent vienoje iš minėtų veiklų (iki šiol buvo privalu pasirinkti bent 2 tokias veiklas) ir privalomai pasirinkti nors vieną negamybinę veiklą (praplėstas šių veiklų sąrašas: „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinės sistemos  „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, tęstinės Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos  „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamoje žemėje“), kuris apima ir žaliąjį pūdymą) ir jai papildomai skirti ne mažiau kaip 1 proc. ariamosios žemės ploto (prie privalomo pagal GAAB 8 skirti deklaruotos ariamosios žemės ploto).

Ekologiškai ūkininkaujantiems taikomos tokios pat sąlygos“, – akcentuoja Departamento vyriausiasis patarėjas A. Volkov.

Pagal Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos nuostatas, papildomai skirti ne mažiau 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto nereikalaujama, jei įgyvendinama viena iš 5 alternatyvų. Be to, TI taisyklėse nurodytos ir sąlygos, kurioms esant Veiksmingumo ir efektyvumo metodika netaikoma. 

ŽŪM, vadovaudamasi 2023-iųjų deklaravimo patirtimi, sumažino dalį ekologinėms sistemoms keltų reikalavimų, patikslino išmokas. Nustatyti atskiri išmokų dydžiai dalyvaujantiems ekoschemoje  „Tarpiniai pasėliai“ − už tarpinius pasėlius per žiemą (139 Eur už ha) ir už įsėlį ar posėlį (50 Eur už ha). Dalyvaujantiems ekoschemoje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – už tiesioginės sėjos taikymą (66 Eur už ha) ir už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą (20 Eur už ha). Jei dalyvaujantys pastarojoje ekoschemoje pasirenka tiesioginės sėjos metodą, jie prisiims įsipareigojimus 2 metams, o pasirinkusieji kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą įsipareigojimus prisiims 1 metams.

Dalyvaujantiems ekoschemoje  „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ir planuojantiems įkurti naujus žolinius kraštovaizdžio elementus („ežios (ribinės juostos), palaukės“ ir „paviršinio vandens telkinių pakrantės, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviai“) numatyta didesnė išmoka – 206 Eur už ha (buvo 157 Eur už ha).

Dalyvaujant ekoschemose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“,  kai pagal kiekvieną iš ekoschemų atskirai deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha yra skiriama 100 proc. išmokos, o už plotą, viršijantį 300 ha, – 85 proc. ekoschemos išmokos. Tokios pat sąlygos taikomos ir ekologiškai ūkininkaujantiems.

Svarbu paminėti ir tai, kad ekologiškai ūkininkaujantiems, palyginti su praėjusiais metais, išmokos didėja apie 15–16 proc. Detaliau visa informacija pateikiama TI taisyklėse, kurios patvirtintos 2024 m. kovo 15 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-217, ekologinio ūkininkavimo taisyklėse, kurios patvirtintos 2024 m. kovo 18 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-219 ir ŽŪM interneto puslapyje.

Pasirinkusiems dalyvauti ekoschemose „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ar  „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ sumažinta sutartinių gyvulių minimali ganymo intensyvumo riba nuo 0,3 sutartinių gyvulių (SG)/ha iki 0,1 SG/ha. Didžiausias ganymo intensyvumas negali viršyti 1 SG/ha.

Keičiami įsipareigojimo laikotarpiai

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog dalyvaujant kai kuriose ekoschemose nuo 2024 m. keičiamas ir įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai gali (tačiau neprivalo) nutraukti ankstesnį (2023 m.) įsipareigojimo laikotarpį ir nuo 2024 m. prisiimti naują įsipareigojimo laikotarpį. Naujai pradėjusieji  įgyvendinti ekoschemas prisiima tik naujus įsipareigojimo laikotarpius, – sakė A. Volkov.

Nuo 2024 m. nustatomas trumpesnis − 2 metų – įsipareigojimų laikotarpis (buvo 5 m.) dalyvaujantiems ekoschemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.

Dalyvaujantiems ekoschemose „Daugiamečių žolių juostos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ (tik įkuriantiems ir/ar prižiūrintiems žolinius kraštovaizdžio elementus) nuo 2024 m. nustatomas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis (buvo 3 m.). Svarbu ir tai, kad plotai, pasibaigus 5 metų įsipareigojimų laikotarpiui, neprivalo tapti daugiametėmis pievomis, tai sprendžia pats pareiškėjas.

Šiemet atsirado nauja ekoschema „Ariamosios žemės keitimas pievomis“, kurioje numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ (parama skiriama už ariamosios žemės plotų vertimą daugiametėmis pievomis) bei „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ (parama skiriama už daugiamečių pievų išlaikymą ir jų priežiūrą). Pasirinkusiesiems ariamąją žemę paversti daugiametėmis pievomis numatyta išmoka − 202 Eur už ha, o už daugiamečių pievų išlaikymą bei priežiūrą −  72,70 Eur už ha.

Ko gero, mažai rastume gyventojų, kurie nebūtų girdėję šio trumpo, vos keturių raidžių darinio. O tai – gegužės mėnesį savo 25 metų sukaktį minėsianti Tauragės apskrities verslininkų asociacija: aktyvi, iniciatyvi ir tarsi nauja. Nauja, nes nuolat atsinaujina, sulaukia naujų narių, ieško ir skleidžia idėjas, nestokoja  jaunatviško maksimalizmo, nors jau yra įgijusi pakankamai patirties.

Ketvirtus kadencijos metus TAVA pirmininko pareigose pradėjusio Mariaus Juciko teigimu, prieš ketvirtį amžiaus Tauragėje atsirado iniciatyvių žmonių, kurie galvojo ne tik apie save bei savo verslą, bet ir ėmėsi veiklos, padėjusios kelioms dešimtims verslo subjektų. Tuomet patys dar būdami pradedantys verslininkai, pasvarstė ir susijungė į asociaciją. Ir štai – praėjusią savaitę rinkosi į kasmetinį ataskaitinį susirinkimą.

Paklaustas, kurie asociacijos per praėjusius metus atlikti darbai yra reikšmingiausi, M. Jucikas sakė, kad aktyviai dalyvauta Regiono plėtros tarybos veikloje, darbo grupėse, įvairiose diskusijose, socialinių partnerių komisijose, posėdžiuose ir susirinkimuose, verslo konferencijose, forumuose, svarstytos paraiškos, dalyvauta projektų atrankose ir kt. Per metus įvyko aštuoni TAVA tarybos posėdžiai, apsvarstyta kelios  dešimtys klausimų.

„Išskirtinis dėmesys praėjusiais ataskaitiniais metais buvo skirtas mokestinei reformai – asociacija dalyvavo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose, kur buvo svarstomi verslininkus gąsdinantys mokesčių reformos klausimai. Nežinau, kiek įtakos turėjo mūsų išsakyta nuomonė šiuo klausimu, mūsų asociacijos požiūris, tačiau verslo sąlygas pabloginusi reforma neįvyko“, – prisiminė M. Jucikas.

TAVA praėjusių metų finansinę atskaitomybę pateikė TAVA tarybos narė Jurgita Austrevičienė, Susirinkusius asociacijos narius atvyko pasveikinti Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, iš Tauragės kilęs politikas Remigijus Šimašius, gausus socialinių partnerių būrys iš Šilalės, Tauragės ugdymo įstaigų ir organizacijų bei kt.

Ataskaitiniai susirinkimai – ne tik rezultatų suvedimas ar įvertinimas, bet ir galimybė gauti naujos informacijos, naujų žinių. Šįkart apskrities verslininkai susipažino su šių metų investicinėmis galimybėmis Lietuvoje ir Baltijos šalyse – apie tai pasakojo sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ pardavimų komandos vadovė Erika Voverė ir šios platformos plėtros vadovas užsienio rinkoms Benediktas Laurušonis.

Irina SADAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

„Trumposios tiekimo grandinės – puiki galimybė ūkininkams, kurie nori be tarpininkų realizuoti savo produkciją“, – teigia Prienų rajone įsikūrusios UAB „Du Medu“ direktorius Vytautas Račickas, dalydamasis patirtimi, įgyta įgyvendinant du projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (KPP 2014–2020) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo ga­mintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuoda­vome turgeliuose, vietinėse par­duotuvėse. Prekybos geo­gra­fi­jai išplėsti reikėjo nemažų investicijų. Paraišką patei­kė­me su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Pro­jektui įgyvendinti bu­vo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veik­los, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vil­niu­je ir Klaipėdoje išsinuomoti bei darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai“, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakoja UAB „Du Medu“ direktorius V. Račickas.

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei. 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per me­tus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svar­biau­sia, kad, pasibaigus projektui, mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, jog sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį.

Šįkart pareiškėjas buvo Vy­tauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. Eur. Parama skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Prekybos vietas šįkart įrengėme neperdirbtai pro­dukci­jai – įvairioms daržo­vėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sako V. Račickas. 

Įgyvendinant abu projektus, buvo sukurta po 7 darbo vietas. 

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veik­los sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su part­neriais UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, bei UAB „Sultė“. 

„Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais bei rekomendacijo­mis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai pateikiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobili prekybos vieta. 

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. Eur. Paramą naudojome mobilios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybes visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pir­maisiais metais „Mėlynė“ suorganizavo daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais – 30–40. Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos yra kompensuojamos. Kadangi važinėjant po Lietuvą dažnai mū­sų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Na­cionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veik­los sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.

Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, part­ne­riai UAB „Mėlynė“ bei MB „Sultė“. Bu­vo skirta daugiau kaip 50 tūkst. Eur. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kau­no prekybos centre „Dai­na­va“ nuomoti, vienai mobiliai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkūs gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą, buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.­lt.“, – teigia projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – projektas „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos priimamos nuo kovo 18 d. iki gegužės 13 d. bei rugsėjo 2 d. – spalio 31 d. Pa­reiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. Eur. 

„Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programinio laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. Eur, projektams įgyvendinti“, – teigia Programos LEADER ir kai­mo plėtros skyriaus patarėja No­meda Padvaiskaitė. 

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo-pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonst­ravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti mo­dulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kil­noti skirtingose veiklos įgyvendinimo vietose“, – galimybes vardija Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilo­na Javičienė. 

Ji pabrėžia, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar part­nerio valdoje užaugintiems pro­duktams, kurie patenka į Su­tarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, realizuoti. 

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 d. iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. 

„Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai. Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus  geba pagaminti ne mažiau kaip 5 tonas produkcijos. 

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tieki­mo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. 

Trečias didžiausio ekonomi­nio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tink­lams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsiver­tinti savo gamybinius pajėgu­mus ir kreiptis paramos“, – ga­limybes pristato N. Pad­vais­kai­tė. 

Yra stiprių ir silpnų šalių. Galingos valstybės turi didžiulę įtaką, kuri juntama beveik visuose pasaulio kampeliuose, žmonės taip pat jaučia jų priimamų sprendimų poveikį. Silpnosios šalys dažnai yra ignoruojamos pasaulinėje arenoje ir stengiasi apginti savo ekonominius bei saugu­mo interesus. O kas daro šalį stiprią ir kokie veiksniai lemia tautos stiprybę?

Robertas DARGIS,

verslininkas 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 21