Baltijos kelias: pasipriešinimas, subūręs milijonus
A. AMBROZOS nuotr.
Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, Juodojo kaspino dieną. Prisiminkime, kas lėmė šį išskirtinį reiškinį visame pasaulyje.
Dokumentas, kuris pakeitė ateitį
Riba tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių jau buvo nubrėžta 1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nepuolimo sutartimi arba Molotovo-Ribentropo paktu bei slaptuoju protokolu, po kurių priėmimo Lietuva atiteko SSRS.
Filosofiją studijuojanti šilališkė Gabija Briedytė Molotovo-Ribentropo paktą laiko vienu ryškiausių Antrojo pasaulinio karo žiaurumo ir nežmogiškumo abiejose fronto pusėse simboliu.
„Nė vienai pusei nerūpėjo Europos šalių skirtingos kultūros, tradicijos, mentalitetai. Egzistavo tik aklas, egoistiškas troškimas pavergti šalis ir pajungti savo ideologijoms, neatsižvelgiant į tautų norus bei poreikius. Nebematė žmogaus, o tik nepasiekiamą viziją – tobulą santvarką bei rasę“, – teigė buvusi istorijos olimpiadų dalyvė.
Nors mergina per jauna prisiminti pakto pasirašymą, tačiau istorijos pamokos leido jai susidaryti tam tikrą nuomonę apie SSRS režimo žiaurumą – sutartis atvėrė kelią žmogaus teisių bei demokratijos sunaikinimui, žmonių likimuose palikdama randus, kurie niekada neišnyks.
Kas žuvo kovoj, tie didvyriai
Ginti Lietuvos laisvės stojo tautos didvyriai – partizanai. Anot tremtinės, pelniusios Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių Teresės Ūksienės, miško broliai įkvėpė žmones tiek pasipriešinimo laikotarpiu, tiek dabar, kai pasaulyje vyksta daug negandų.
„Jaučiau begalinį džiaugsmą, dėkingumą partizanams, kurių pralietas kraujas išaugino kovotojus, nepabūgusius nuoga krūtine stoti prieš tankus Sausio 13-osios įvykių dienomis. Dvasios tvirtybe nugalėjusius ginkluotus pavergėjus“, – sakė Teresė.
Tauta bunda
Okupacinei valdžiai nuslopinus partizaninį judėjimą, tauta trumpam „užmigo“. Ją išbudino pirmasis viešas nesankcionuotas mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. Jame buvo reikalaujama likviduoti Molotovo-Ribentropo paktą bei slaptuosius protokolus, atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Kylant tautos atgimimui, 1988 m. Vilniuje 35 žymių žmonių dėka įkuriama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė (Sąjūdis). Netrukus jos ėmė kurtis rajonuose.
Sąjūdis suvienijo tautą, kuri, susibūrusi į Dainuojančią revoliuciją, taikiai, be ginklų, su dainomis stojo į kovą prieš tautos pavergėjus: visoje Lietuvoje vyko daugiatūkstantiniai mitingai, o Baltijos kelias visam pasauliui parodė, kad Lietuva siekia būti laisva.
Susikibę už rankų – į laisvę
1989-ųjų rugpjūčio 23 d., 19 val., suskambo varpai. Akcijos dalyviai susikibo rankomis. Suplevėsavo daugybė vėliavų, buvo uždegtos žvakutės stalinizmo aukoms atminti, Baltijos kelyje vyko mitingai, buvo aukojamos Šv. Mišios, degė laužai.
„Baltijos kelias dar kartą iš užmaršties prikėlė ir atgaivino istorinę praeitį. Priminė visuomenei tikrąją Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastį, tai, kad Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, kurią panaudodama jėgą užgrobė Sovietų Sąjunga. Baltijos kelias sutelkė Lietuvos žmones, suteikė pasitikėjimo savo jėgomis, įtikino kovos teisingumu. Parodė tautos jėgą, gebėjimą susivienyti, aukotis, siekiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo“, – sakė istorijos mokytojas Bijūnas Paulius.
Anot jo, Baltijos kelias, jo sėkmė, visuomenės palaikymas paskatino Sąjūdį dar drąsiau siekti svarbiausio tikslo – visiškos Lietuvos nepriklausomybės.
„Tai tarytum suteikė tautos mandatą Sąjūdžiui veikti dar aktyviau. Stulbinantis susitelkimas, originali taikingo protesto forma atkreipė viso pasaulio dėmesį. Dar kartą buvo prisiminta nusikalstama SSRS-Vokietijos sutartis, panaikinusi Baltijos valstybių nepriklausomybę“, – sakė istorikas.
1989 m. gruodžio 24 d. antrasis SSRS liaudies deputatų suvažiavimas pripažino Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus teisiškai negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos. O 1990 m. kovo 11 d. Lietuva pasiekė savo tikslą – atgavo Nepriklausomybę ir dar kartą parodė tautos stiprybę prieš blogį.
Vesta VITKUTĖ
