A. Gaižutienė: „Teisme nėra darbo, kurio nebūčiau dirbusi“

Šilalės rajone gimusi ir augusi, dabar Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėjaujanti Audronė Gaižutienė gimtąjį kraštą prisimena su šiluma. Moteris savo mėgiamo darbo karjera nevadina, o aukšto posto link teigia ėjusi mažais žingsneliais. Antrai kadencijai į Teisėjų tarybą išrinkta A. Gaižutienė akcentavo, kad jai svarbus teismo darbo viešinimas, visuomenės švietimas apie galimybę ginčą aiškintis teisminės media­cijos bū­du.

Vaikystė prabėgo Kvėdarnos apylinkėse

A. Gaižutienė sukauptą darbo patirtį realizuoja kaip Tei­sėjų ta­rybos narė, aktyviai da­lyvau­ja komitetų veikloje bei darbo grupėse. Taip pat yra Bal­ti­jos šalių teisėjų asociacijos valdybos narė, atstovauja Tei­sėjų tarybai Europos teismų tarybų tinklo projekto „Al­ter­natyvios ginčų sprendimo procedūros ir teisinės veiklos sritys“ darbo gru­pėje.

Kad teisėja kilusi iš mūsų rajono, „Šilalės artojui“ atsi­tiktinai užsiminė Šilalės apy­linkės teismo pirminin­ko pa­­reigas laikinai einantis Os­val­­das Briedis, pa­sako­damas apie vi­suotinį teisėjų susirin­kimą. A. Gaižu­tie­­nė mielai su­tiko pasidalinti ne tik vai­kys­tės prisiminimais, bet ir ats­kleisti savo darbo užkuli­sius, mat dažnam teismo ins­ti­tucija atrodo nepažįstama ir bauginanti.

„Augau Šeručių kaime, vien­­kiemyje, su dviem broliais ir seserimi. Vaikystė susijusi ne tik su basomis vasaromis, giliomis žiemomis, bet ir su „Šila­lės artoju“, kurio ištikimi skaitytojai visada buvo ir tebė­ra mano tėveliai Stefa ir Antanas Ežerskiai“, – sakė A. Ga­ižu­tienė.

Tarybinio ūkio darbininko bei pradinių klasių mokytojos dukrai nuo mažens įskiepytas pareigos jausmas yra nepamainomas palydovas darbe. 

„Lankiau Še­ru­čių pradinę, Ne­v­očių aštuonmetę, baigiau Kvė­­darnos vidu­rinę mokyk­lą. Dar ir dabar tėviškėje atpažįstu kiekvieną takelį, kuriais kažkada vaikščiojau. Labai vertinu ir džiaugiuosi, jog nesvarbu po kiek laiko sutiktas gimtojo kaimo žmogus pasiteirauja, kaip sekasi. Kaimas ir šiandien išlieka nuoširdus“, - su šyp­sena pri­siminė gimtuosius kraštus teisėja.

Profesijos pasirinkimą nulėmė teismo posėdžio transliacija

Teisininkė sakė, jog mama ir klasės auklėtoja siūlė jai studijuoti pedagogiką. Tačiau gausybė perskaitytos kriminalinės literatūros bei kartą per televiziją išvystas teismo posėdis buvo lemtingi.

„Pasąmonėje glūdėjo ir mokytojo, kuris mokė teisės pag­rindų, skatinimas pasirinkti šią profesiją. Bet didžiausią įspūdį paliko vaikystėje per televiziją matytas teismo posėdis. Nors ne viską supratau, tačiau labiausiai pakerėjo didžiulė pagarba teismui. Todėl aš ne visai pritariu kolegoms, manantiems, kad nereikia leisti žiniasklaidai filmuoti ir viešai rodyti teismo posėdžių. Svarbiausia, jog tai būtų daroma atsakingai, nepažeidžiant nukentė­jusiųjų teisių, netrukdant teis­mui, stengiantis, kad pro­cesų viešinimas padėtų formuoti visuomenėje teisingą nuomonę apie teismų veik­lą bei ją šviestų. Mums, dirbantiems tą darbą, atrodo viskas aišku, bet ar suprantama žmogui, kuris galbūt pirmą kartą atsidūrė teisme?“ – retoriškai klausė teisėja.

Pasiekti karjeros aukštumų A. Gaižutienei padėjo užsi­spyrimas ir tikslo siekimas. O pradėjo ją nuo posėdžių sek­retorės darbo.

„Į tuometinį Klaipėdos miesto liaudies teismą atvykau dirbti pagal paskyrimą, įgijusi teisės specialybę Kauno ekonomikos technikume. Teis­me nebuvo pareigų, kuriose nebūtų tekę dirbti, ir tuomet nė negalvojau, kad sukaupta administravimo darbo patirtis gyvenime labai pravers. Dabar galiu tvirtai pasakyti, jog teisė yra mano pašaukimas“, - įsitikinusi A. Gai­žutienė.

Svarbiausia – argumentai ir pagarba

Teisėja dažnai susimąsto, ar tikrai viskas padaryta, kad visuomenė būtų tinkamai informuota, ar užtenka teisinių žinių, kurias įgyja mūsų vaikai. Kaip pavyzdį ji pateikė teisminę mediaciją – kai kilusį ginčą sprendžia patys žmonės, su teismo paskirto tarpininko-teismo mediatoriaus pagalba.

„Esu Teisminės mediacijos komisijos narė, todėl man labai rūpi šios galimybės, sutaupančios lėšų, laiko, išsaugančios santaiką, sklaida. Taip pat ne visiškai sutinku su populiariu atsakymu į teisėjams užduodamą klausimą dėl nepasitikėjimo. Dažniausiai atsakoma, kad, teismui pri­imant sprendimą, 50 proc. bylos dalyvių visuomet liks nepatenkinti, nes sprendimas priimamas tik patenkinus arba atmetus tam tikrus reikalavimus. Iš dalies tai tiesa. Tačiau dirbdama administracinį darbą – penkerius metus buvau Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė, supratau, kaip svarbu, jog žmogus suvoktų, kad jo problema buvo išgirsta. Ir jeigu sprendimą tinkamai argumentuo­si, su kiek­vienu proceso dalyviu elgsie­si pagarbiai, nepa­tenkintų teismų sprendi­mais tikrai bus mažiau“, - sa­kė Teisėjų tarybos narė.

Apžiūrėjo Šilalės rajono apylinkės teismą

Į Šilalės rajono apylinkės teismą užsukusi A. Gaižutienė teigė išnaudojanti visas galimybes, kurias suteikia buvimas Teisėjų taryboje. Viena jų – mokytis iš didesnę patirtį tu­­rinčių kolegų.

„Mano pareiga - perteikti bei padėti spręsti apylinkių teismų problemas. Vienas pagrindinių iššūkių šiuo metu teismams yra reorganizaci­ja, sujungiant tam tikrus teismus. Nepaisant kylančių sun­kumų, kiekvieno teismo už­davinys - kad besikreipiantieji nepatirtų nepatogumų“, - apie pokyčius kalbėjo A. Gai­žu­tienė.

Teisininkė kartu su Šilalės apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einančiu Osvaldu Briedžiu aptarė teismo problemas, kurias spręsti galėtų padėti Teisėjų taryba, apžiūrėjo teismo posėdžių salę.

„Kaip Teisėjų tarybos narė lankiausi visuose Klaipėdos apy­gardos teismuose. Galima tik pasidžiaugti, kad Šilalės apylinkės teismas turi išties puikias darbo sąlygas“, - sakė A. Gaižutienė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.