Pragaras virš Kyjivo – rekordinė raketų ataka ir baimė dėl atominės bombos

Išgirdusi Putino nurodymą surengti keršto ataką Kyjivui, pasiunčiant raketą „Orešnik“, JAV ambasada išplatino pranešimą tautiečiams: visi Ukrainoje esantys JAV piliečiai paraginti, išgirdus informaciją apie oro pavojų, skubiai leistis į slėptuves. Panašų kreipimąsi į savo tėvynainius išsakė ir Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis. Ir nors nei jis, nei JAV ambasada nepaminėjo atominės bombos, karo ekspertai apie tai užsiminė. Mat „Orešnikas“ yra greičiausia Rusijos sukurta raketa, o dalis jų turi kovinius branduolinius užtaisus, todėl buvo spėjama, jog, įstrigus puolimui ir Ukrainai ėmus naikinti Rusijos naftos gamyklas, Maskva gali Kyjivą „paauklėti“ branduoline bomba. 

To išvengta – Maskvos pasiųstas „Orešnik“ buvo be branduolinės galvutės ir sprogo ne Kyjive, o už 90 kilometrų nuo jo esančioje Bila Cerkvėje. Kadangi raketa pataikė į garažų kooperatyvą ir didelių sugriovimų nepadarė, tapo aišku, jog grasinimas panaudoti branduolinį ginklą buvo siekis sukelti paniką.

Visgi naktis iš praėjusio šeštadienio į sekmadienį Kyjivo gyventojams įsimins ilgam dėl rekordinio raketų antskrydžio. Aš asmeniškai tų įvykių nepamiršiu visą gyvenimą, nes dauguma sprogimų vyko cent­riniame Ševčenkos mikrorajone, kuriame gyvenu, o keliolika raketų ir dronų sprogo vos už puskilometrio nuo mano langų. Juos teko laikyti visą naktį pravirus, jog sprogimo banga neįgrūstų į butą jų su visais rėmais. Jei langai yra praviri, per sprogimą subyra tik stik­lai.

Tą naktį okupantai paleido virš 600 dronų ir kone 100 raketų, lekiančių skirtingais greičiais ir vis kitaip manevruojančių. Dauguma jų taikėsi į Kyjivo statinius, o sprogimai sostinėje dundėjo keturias valandas – nuo pusės pirmos nakties iki pusės penkių ryto, gaisrai kilo net aštuoniuose iš dešimties sostinės mikrorajonų. 

Didžiausi sugriovimai buvo netoli, vos už pusės kilomet­ro nuo mano namų esančioje metro stotelėje „Lukjanivka“. Raketos sunaikino ir šešių aukštų prekybos centrą „Kvad­ratas“, trijų aukštų buitinių paslaugų centrą, turgaus paviljonus, banką, vaistinę, kirpyklą, kavines, parduotuves ir įmonių biurus. Prie metro nuvykau apie penktą ryto, vos pasibaigus komendanto valandai, kuri Kyjive prasideda vidurnaktį. Iki tol beveik tiek pat laiko praleidau vonios kambaryje, nes netoliese nėra slėptuvės. Per oro atakas rekomenduojama slėptis vonioje, tikintis, jog vidinės pertvaros ir išorinė namo siena suteiks bent šiek tiek didesnę apsaugą. Gyvenu viršutiniame, aštuntame, aukšte, o tokie butai laikomi itin pavojingais, nes, numušus raketą ar droną, jų nuolaužos dažnai krenta ant stogų ir sprogsta. Laimei, šįkart taip nenutiko, nors, prisipažinsiu, kad bent šiek tiek nurimčiau, išgėriau ir valerijono, ir gudobelės lašų...

Ryte nuskubėjęs ten, iš kur kilo didžiausi dūmai, pamačiau liepsnojančius parduotuvių ir turgelio pastatus. Vaizdas spaudė širdį – čia lankydavausi beveik kasdien, turėjau pamėgtų vietų, sveikindavausi su prekeiviais. Dar skaudžiau pasidarė išgirdus jaunos merginos klyksmą ir raudą. Ją apkabinusi jos bičiulė Olga paaiškino, jog 26-erių Lena vos prieš dvi savaites buvo nusipirkusi paviljoną turguje. Tam ji skolinosi pinigų iš draugų ir giminaičių, pasiėmė kreditą, susivežė prekes ir įrangą. Tačiau viskas akimirksniu virto pelenais, o šoką patyrusi mergina nebegalėjo suvaldyti isterijos.

Graudulį sukėlė ir pokalbis su 9-mečiu Jareku, kuris į degantį prekybos centrą ir turgų žiūrėjo apsikabinęs didžiulį pliušinį meškiną. Berniukas pasakojo, jog visą naktį su tėvais ir broliu praleido metro požemiuose, o mylimą žaislą pasiėmė todėl, kad šis bijo likti vienas namuose per sprogimus... Be to, apkabinęs meškiną jis greičiau užmiega. Vaikas su ašaromis akyse stebėjo liepsnas ir sakė, kad turgelis nuo mažens buvo jo ir mamos mėgstama apsipirkimų bei pasivaikščiojimų vieta.

„Turguje dirbau 22 metus – iš pradžių kaip samdoma pardavėja, vėliau su vyru išsipirkome patalpas. Pastaruoju metu turėjome keturis paviljonus, į kuriuos sudėjome visas santaupas ir savo darbą, o dabar viską praradome. Verkiau visą naktį, bet ryte supratau, kad svarbiausia, jog abu likome gyvi. Mūsų kariai fronte iškenčia kur kas daugiau. Atsitiesime ir mes. Išgyvensime“, – sakė Darina Srebcova.

Moters optimizmas trumpam praskaidrino slogią nuotaiką, tačiau ją temdė žinios, kad per ataką Kyjive žuvo du žmonės, beveik 100 buvo sužeisti. Nukentėjo ir nemažai istorinių paminklų bei muziejų, smūgiai buvo suduoti strateginiams bei kariniams objektams, tačiau informacija apie galimas aukas ten neviešinama.

Maskva šią ataką aiškina kaip atsaką į neva dieną anksčiau ukrainiečių surengtą dronų smūgį Rusijos okupuotame Luhansko regione. Nors Kyjivas skelbė atakavęs studentų bend­rabutyje įsikūrusią Rusijos karinę vadavietę, tačiau Maskva tvirtina, jog bendrabutyje neva gyveno studentai ir esą žuvo daugiau nei 20 civilių. Kas šiuo atveju sako tiesą, tikriausiai paaiškės tik po karo. Tačiau prie gaisravietės stovėję kyjiviečiai savo nuomonės nekeičia: jų teigimu, Rusija nuolat atakuoja civilius objektus Ukrainoje be jokios priežasties, todėl kasdien žūsta su karu nesusiję žmonės. Pavyzdžiui, prieš dieną per Rusijos dronų ataką Sumuose, smogus laidotuvių procesijai, nuo sužalojimų žuvo du žmonės, dar keliolika buvo sužeisti...

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija