Nors rajono valdžioje šiuo metu daug jaunų žmonių, tačiau suspėti su laiku ir jiems, pasirodo, yra sudėtinga. Kelintas mėnuo rajono reikalus „vairuojantys“ vadovai niekaip neįsivažiuoja į darbo ritmą, o tai geriausiai atskleidžia oficiali savivaldybės internetinė svetainė – joje vis dar skelbiama praėjusią kadenciją suformuotų komisijų ir darbo grupių sudėtis.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 56

Pasauliniu ar europiniu mastu mažos Lietuvėlės prob­lemos atrodo mikrosko­pinės. Argi kam įdomu keleto medžių likimas Vilniuje, kažkokio verslininko, nors ir Kauno mero, išdidžiai sė­dinčio ložėje Vilniaus universiteto kieme, J. Bidenui rėžiant kalbą, prekybiniai ry­šiai su Rusija ar kokios ten išpūstos vietinių „gar­senybių“ meilės ir skyrybų peripetijos...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 56

Didžioji dauguma mūsų piliečių laiko save itin kultūringais ir tvarkingais, tačiau tenka pripažinti, jog vis tik kai kurie tai taiko tik savo namams ar kiemui – ten, kur niekas nemato, elgesys pasikeičia, o kartais net sunku suvokti, kad žmogus iš viso gali taip daryti. Deja, pavyzdžių, kai vieni tvarko, o kiti niokoja – kiek tik nori. Su tokiais vanda­lizmo atvejais susidūrė ir Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Aloyzas Vaičiulis.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 56

Vasara persirito į antrąją pusę, bet laukuose ir miškuose dar nesijaučia artėjančio rudens. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Lasinskas tvirtina, kad iki Žolinės augalai išsaugo visas savo naudingąsias savybes. 

Gamta priglaus ir pagydys

Praėjusią savaitę M. Lasinskas svečiavosi Bilioniuose, plenere „Šimtmečio veidai ir vaizdai“, o  į vaistininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento, vieno populiariausių šiuo metu liaudies medicinos lektorių paskaitą apie žoliavimą ir augalų savybes susirinko daugybė smalsuolių iš viso Šilalės rajono. Knygas „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ išleidęs mokslų daktaras įsitikinęs, kad augalai yra tie vaistai, kuriuos mums dovanoja gamta, tik reikia žinoti, kaip jais pasinaudoti. „Žolinčių akademijos” viceprezidentas pats augina ir renka vaistažoles, gamina vaistažolių mišinius, skaito paskaitas ir veda praktinius užsiėmimus, todėl jo klausytis ne tik įdomu, bet ir naudinga. 

Žolininkas, pasak M. Lasinsko, turi žinoti tris svarbiausias taisykles: į pievas, laukus ir miškus reikia eiti tik geros nuotaikos bei švaria sąžine. Vaistažolės yra žmogaus pagalbininkės, todėl žoliaujant pirmiausia reikia padėkoti motulei gamtai.

„Mūsų padėka yra geri darbai. Surinkęs šiukšles padėkosi gamtai, tada ir vaistažolės daug geriau padės“, – įsitikinęs žolininkas.

Bet svarbiausia, pasak jo, nepulti skinti visų žolelių iš eilės ir nesinešti namo glėbiais.

„Kai turi kilnų tikslą, tada gamta kaip mama. Apkabina ir į ausį pakužda pačius geriausius receptus. Nereikia griebti kuo daugiau. Žmonės tempia į namus maistą maišais, ryja viską iš eilės, o vis tiek jaučiasi nelaimingi. Pasirodo, nereikia kuo daugiau, reikia kuo geriau. Svarbiau kokybė, nei kiekybė“, – mokė Bilioniuose dr. M. Lasinskas.  

Pasak žolininko, vaistažolės mėgsta švarą ir tylą, todėl tokiose vietose jas ir reikia rinkti. Dar XIX amžiuje kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas Jurgis Pabrėža aprašė 662 augalus – tiek jų tinka maistui ir vaistui. Tačiau iš 2000 mūsų kraštuose augančių žolių beveik 100 yra nuodingos, todėl viską iš eilės rinkti ir valgyti, anot dr. M. Lasinsko, yra pavojinga. 

Kai medicina bejėgė, padeda augalai

„Daug vaistažolių galima rasti ir vaistinėse, bet tikrai ne visas ir tikrai ten nebus šviežių augalų, kurie yra labai vertingi“, – tikino žolininkas, rekomendavęs pirmiausia pažinti gaurometį. Tai sausų vietų augalas – aukšta plonastiebė, nesišakojanti žolė rausvais žiedeliais ir siaurais lapeliais. Nužydėjusi ji brandina ankštis, kurios vėliau paleidžia į gaurus panašius plaukelius. Siauralapis gaurometis pasižymi nervų sistemą raminančiu ir jau tyrimais įrodytu antidepresiniu poveikiu. Gauromečio lapų arbata gelbsti nuo migreninių galvos skausmų, stiprina imunitetą, o skrandžio rūgštingumą, pasak dr. M. Lasinsko,  geriau sutvarko negu omeprozoliai ir raniberlai.

„Tai yra augalas, kurį galima gerti kaip arbatą ar naudoti kaip kavos pakaitalą.  Kai kažkas blogai ir nežinai, nuo ko pradėti, visada pataikysi, užsiplikęs gauromečio arbatos – nėra šalutinių poveikių, jokių kont­raindikacijų ji nesukelia nei vaikams, nei senukams. Priešvėžinis, priešbakterinis, imunitetą stiprinantis – ko paklausit, pasakysiu, kad tinka gaurometis. Augalas turi net 250 skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų ir dar dėčiau daugtaškį, nes mokslininkai atranda vis naujų“, – tvirtino ketverius metus naudingąsias gauromečio savybes ir būdus, kurie geriausiai padeda joms atsiskleisti, tyrinėjęs mokslininkas.  

Tačiau jį stebina žmonių nusiteikimas, kad „žolytės ir šienelis“ gali padėti tik sveikiems. Bet ir medikai pasiūlo pagerti „kokių žolelių“. Pavyzdžiui, kai žmogus negali naudoti aspirino kraujui skystinti, nes jis išėda skrandžio gleivinę, galima gerti baltojo gluosnio, vingiorykštės ar barkūnų arbatą, nes tie augalai ne prasčiau skystina kraują už aspiriną. 

Brangesnė anaiptol nėra geresnė

Bilioniškiai dr. M. Lasinskui uždavė daugybę klausimų, dau­geliui rūpėjo sužinoti, kaip geriau paruošti vaistažoles, kad išliktų visos jų savybės. Žolininkas tikino, jog gaurometį galima ir džiovinti, ir fermentuoti, bet taip pat veikia ir ką tik nuskinti lapai. Jeigu nori antioksidantų, vitamino C, jaunystės eliksyro – grauži nuo krūmo, dedi į žalius koktelius arba plikini arbatą. Labai leng­va gauromečio lapus sudžiovinti – paskleisti palėpėje jie pradės trupėti po kelių dienų. 

Bet jei norime pasirodyti, kad turime brangios arbatos, galime fermentuoti. Sutrintus ir sultis išskyrusius lapelius reikia sugrūsti į stiklainį ir aklinai uždarius arba uždengus drobele laikyti 3 paras 36 laipsnių temperatūroje, pavyzdžiui, saulėkaitoje. Atidarius stiklainį pasklis malonus kvapas. Pasak žolininko, tik tuo malonesniu kvapu ir skiriasi fermentuota žolė nuo paprastai džiovintos. Kai šilta ir drėgna, pieno rūgšties bakterijos skaido tam tik­rus junginius – vyksta  rūgi­mas, dėl to lapai įgauna kriaušių, obuo­lių, citrinos, žalumos skonį. Po fermentacijos ar­batą reikėtų labai greitai išdžiovinti. Palėpė­ netiktų, geriau iki­ 40 laipsnių įkaitinta džiovyklė. M. Lasinskas tikino, kad fermentuotus gauromečio lapus karštą dieną galima džiovinti ir saulėje. 

„Nesutikčiau, kad fermentuota arbata yra stebuklingesnė už šviežią, bet kad skanesnė –taip.

Tad nori skanios arbatos – fermentuoji, nori žiemai – džiovini, o vasarą galima ir šviežius lapelius valgyti. Dėčiau pusę šaukštelio džiovintos arbatos, pu­sę fermentuo­tos, o gerdamas dar užkąsčiau šviežiais la­pe­liais. Gyvenime ne visada geriausiai veikia tas, kas brangu“, – sakė mokslininkas.   

Labai skani fermentuotų gluosnių lapų ir žiedų („kačiukų“) arbata. Galima fermentuoti braškių, žemuogių, juodųjų serbentų, mėlynių lapus. Jų stipriausios savybės atsiskleidžia iki uogoms sunokstant, bet kai jos nuskinamos, kažkiek naudos vėl grįžta į lapus. 

Pasisavinti medžiagas padeda medus

Tradicinis klausimas, pasak žolininko, kokios temperatūros vandeniu užpilti vaistažoles. Vieno atsakymo į jį nėra, nes skiriasi jų savybes nagrinėjančių mokslininkų požiūriai.  

„Kaip žolininkas, aš sakau, kad nereikia užvirti vandens, nes užviręs jis dezinfekuojasi ir tampa negyvas. Bet mokslo požiūriu, vandenį reikia užvirti, nes tam tikros medžiagos nemėgsta deguonies. Užpylus verdančiu vandeniu, jos nesioksiduoja, gaunate daugiau biologiškai aktyvių  medžiagų. Todėl galima rinktis būdą, kokio norite“, – sakė dr. M. Lasinskas.  

Tačiau, pasak jo, vandenyje tirpsta ne visos bio­logiškai aktyvios vaistažolių medžiagos. Per vandenį pasisavinami vitaminai, baltymai, bet yra medžiagų, kurios tirpsta tik riebaluose, todėl nugėrę arbatą ir išmetę lauk žolelių likučius, netenkame visų karatinoidų, vitaminų E ir D. 

„Nuo skrandžio rūgštingumo, slogos, gripo, bronchų ligų padės ir arbatos, bet jei reikia kepenims, odai, neužtenka išgerti skysčius – rekomenduočiau sudžiovintas vaistažoles susmulkinti iki miltelių ir persijoti per sietelį. Tokių miltelių galima dėti į košę, užberti ant sumuštinio su sviestu. Galima išgerti pusę šaukštelio žolės miltelių ištirpinus drungno vandens stiklinėje, pagardinus šaukšteliu medaus ir įdėjus ghi (lydyto) sviesto ar įlašinus kelis lašelius kanapių aliejaus. Žarnynas pasiims viską, kas tirpsta ir riebaluose, ir vandenyje. Medus labai gerina medžiagų pasisavinimą, jis kaip taksi – nuveža jas ten, kur jų reikia, todėl nuo 20 iki 70 proc. žolelės kartu su medumi suveikia geriau. Tai yra patvirtinta moksliniais tyrimais“, – aiškino žolininkas. 

Svarbiausia nusiteikti gyventi sveikai

Vaistažolės gali padėti išlik­ti sveikam, o susirgus greičiau pasveikti, nes jos tinka ir ūmioms, ir lėtinėms ligoms gydyti, tik reikia žinoti, kurias rinkti, kaip paruošti ir kaip teisingai vartoti. 

Atsigėrimui tinka bet kokių vaistažolių mišinys, tačiau gydy­mui augalais – fitoterapijai – reikia specialių žinių. Sudarant vaistažolių mišinius galioja įvairios taisyklės bei nurodymai, todėl geriau patiems neeksperimentuoti, o kreiptis į vaistažolininkus. Bet tokias kasdienes sveikatos problemas, kaip padidėjęs  skrandžio rūgštin­gumas, prastas miegas, liūdnos mintys ar nusilpęs imunitetas, vaistažolės gali nesunkiai išspręsti. Anot M. Lasinsko, užmigti padėtų sukatžolės ir valerijono mišinys, tinka ir melisa, mėta, medetka, ramunė, levanda, avižų žolė, apynys. Mintys praskaidrės geriant šermukšnių, kiaulpienės, gysločio arbatą – reikia plikyti visų po šaukštą. Geroms mintims rekomenduojamas gyslotis, kuris dar vadinamas organizmo kanalizacijos tvarkytoju, nes jis puikiai atstato žarnyno funkcijas. Širdį stiprina beržo pumpurų arba lapų, gudobelės, sukatžolės ir mėtų arbatžolių mišinys. Nuo aukštos temperatūros bei peršalimo tiks beržo lapų mišiniai su čiob-reliais, juodųjų serbentų lapais, šeivamedžiu, pušų, eglių, kadagių spygliais. Tokias arbatas reikėtų gerti 3 ar 6 mėnesius su pertraukomis: 21 dieną su 7 dienų pertrauka. Pavienių žolių arbata geriama 7 dienas, po jų reikėtų 3 dienų pertraukos. 

Dr. M. Lasinskas tvirtino, jog gamtoje tikrai galima rasti daug naudingų maistinių ir vaistinių augalų, tik žmogus turėtų žinoti, kad pirmiausia pats turi nusiteikti gyventi sveikai: daugiau judėti, sveikiau maitintis, stiprinti ne tik fizinę, bet ir dvasinę sveikatą – tuomet ir vaistažolės padės tiek, kiek galės.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

„Nuo mažens tėvai, o ypač mama, mane skatino siekti aukščiausių re­zul­tatų“, – tikina būsimasis dešimtokas Vykintas Mylimas. Jaunuolis ne tik mokosi vien dešimtukais, dalyvauja įvairiuose konkursuose, bet ir su­kūrė svetainę „Fizzika“, kuri jau sulaukė mokinių, mokytojų ir fizikos mylėtojų susidomėjimo.

Pasak Vykinto, mokomoji svetainė „Fiz­zika“ yra skirta padėti mokiniams suprasti bei geriau įsisavinti teorinę fizikos dalyko mokomąją medžiagą. Joje taip pat galima išmėginti ir praktinius sugebėjimus – spręsti uždavinius, analizuoti įvairius terminus bei kt. 

„Tai, mano nuomone, efektyviai pasie­kiama, nes visą informaciją, pateiktą pus­lapyje, „perleidęs per mokinio spektrą“, parašiau pats. Labiausiai mokomasis puslapis skirtas aštuntokams–devintokams ar norintiems pakartoti šių klasių kursą. Tačiau yra skilčių, kaip, pavyzdžiui, „Greita pagalba“, kurios pasitarnautų net ir dvyliktokams“, – tikina gimnazistas.

Šilališkio teigimu, idėja sukurti „Fiz­ziką“ kilo mokslo metų pradžioje. Kaip ir kiekvienas mokinys, Vykintas turėjo pasirinkti projektinį darbą, kurį atliks per mokslo metus.

„Kadangi man labai patinka informatika ir programavimas, nusprendžiau apsvarstyti siūlomas šios pamokos temas. Viena iš jų buvo sukurti mokomą­ją svetainę, naudojant paprastą įrankį „Google Sites“. Tai iškart krito man į akį, todėl pasvarstęs nusprendžiau sukurti svetainę apie fizikos mokslą. Šis dalykas yra mano mėgstamiausias, žinoma, ir geriausiai besise­kantis. Be to, kitiems mo­kiniams fizika dažnai ne­patinka, jie jos nesupran­ta. Bet čia apskritas ratas: nesiseka, dėl to ir ne­patinka. Todėl užsibrėžiau tikslą padėti kitiems pasiekti geresnių fizikos žinių bei rezultatų“, – pri­simena V. Mylimas.

Mokomosios svetai­nės kūrimas bu­vo daug kruopštumo reikalaujantis darbas. Anot dešimtoko, jis tikrai visko nežino ir nemoka, todėl svarbiausiu teorinių žinių šaltiniu žinyno ir formulyno skiltims buvo fizikos vadovėliai, kurių PDF versijas rado internete. Visą medžiagą išanalizavęs bei perrašęs paprastesniais, bendraamžiams suprantames­niais terminais ir frazėmis, ją įkėlė į sa­vo puslapį.   

Mokomojo puslapio kūrėjas sako, kad didžiausiu iššūkiu tapo skaičiuotuvai. Ir nors laisvalaikiu jis programuoja konsolines programas, moka nemažai bend­rų programavimo technikų ir jau turi „programuotojo logikos“, norint sukurti skaičiuotuvą, skirtą naudoti interneto svetainėje, reikėjo pasitelkti tris iki tol nežinomas programavimo kalbas.

„Užsibrėžiau tikslą sukurti skaičiuotuvą visiškai nežinodamas, kaip tai padaryti ar kiek laiko užtruks. Jei nebūčiau turėjęs tiek užsidegimo ir pasiryžimo, manau, neturėtume nė vieno iš tų 80+ skaičiuotuvų“, – kalba jaunasis prog­ramuotojas. 

Vykintas mokslo metus baigė įvertintas dešimtukais iš visų dalykų. Pasak jo, tokiems jo pasiekimams įtakos turi ir tėvų skatinimas, ir paties užsi­spyrimas bei drausmė. Jis mano, jog, pavyzdžiui, išlaikyti dėmesį padeda net­gi griežtas miego režimas: pradinėse klasėse lovoje turėdavo būti 21 valandą, o dabar stengiasi eiti miegoti ne vėliau kaip 22 val. 

„Dar viena savybė – smalsumas. Dažniausiai man neužtenka paprasto taip arba ne atsakymo, visada noriu išsiaiškinti, kodėl yra vienaip ar kitaip. Kai žinau „po apačia“ slypinčią informaciją, man nereikia mintinai mokytis teorijos, viską suprantu ir galiu išmąsty­ti“, – dėsto dešimtokas.

Norintiems pasiekti geresnių rezultatų vaikinas pirmiausia pataria nenusiteikti, kad mokykla – kalėjimas ar kita baisi vieta, bet būtent ta įstaiga, kurioje yra daug naujų galimybių. 

Vykintui patinka ne tik fizika, bet ir humanitariniai mokslai.

„Nors esu „tiksliukas“, rašau eilėraščius ir ateityje netgi planuoju išleisti jų knygą“, – prisipažįsta jis. 

V. Mylimas yra laimėjęs ne vieną konkursą ir olimpiadą, o, anot jo paties, įsimintiniausias laimėjimas pasiektas šiais metais Vilniuje tris dienas vykusioje respublikinėje chemijos olimpiadoje LitChO61. 

„Man tai buvo pirmoji tikra respubli­kinė olimpiada. Tačiau ne vien dalyki­nė jos pusė paliko įspūdį – susipažinau su daug bendraminčių, didžioji dalis moksleivių buvo labai draugiški ir atviri. Be to, pirmą kartą per praktinę dalį stovėjau tikroje laboratorijoje, dariau tai, kas toli gražu neda­ro­-

ma chemijos pamokų me­tu, galėjau susipažinti su Vilniaus universiteto Chemijos fakultetu. Ir vyšnia ant torto – tarp užduočių vykusios veiklos, kurias organizavo studentai. Ko tik nebuvo: protų mūšiai, šokių ir žaidimų vakarai, 4 valandų orientacinis žaidimas Vilniaus senamiesčio gatvėmis, nepaisant smarkios pūgos ir nušalusių pirštų“, – prisimena jaunuolis.

Tarp daugybės veiklų ir mokslų jis geba rasti laiko ir poilsiui. Tiesa, pripažįsta, kad dar prieš metus dalį jo pavogdavo kompiuteriniai žaidimai ir prog­ramėlė „TikTok“.

„Prisėsdavau prie telefono parėjęs iš mokyklos „tik pusvalandžiui“, bet atsitraukdavau sutemus. Jaučiau, kaip prarandu norą daryti ką kita, būdavau irzlus, nuotaikos šokinėdavo, kol vieną dieną nusprendžiau ištrinti „TikTok‘ą“ ir visus žaidimus“, – sako Vykintas.

Jis neneigia, jog pirmąsias savaites buvo sunku. Tačiau pradėjo vėl programuoti, skaityti knygas, praleisti daugiau laiko gamtoje, o šiandien visiškai nebereikia socialinių medijų, kompiuterinių žaidimų.

„Net negalite pagalvoti, kiek daug laisvo laiko atsirado atsisakius tų dviejų paprastų dalykų. Taip pat išmokau veikti čia ir dabar. Niekada nebesakau „padarysiu už pusvalandžio“. To paties linkiu ir bendraamžiams: ženkite tą labai sunkų žingsnį, atsisakykite to, kas trukdo džiaugtis gyvenimu. Iš pradžių bus žiauriai sunku, bet vėliau ateis suvokimas, kiek daug visko galima nuveikti“, – įsitikinęs gimnazistas. 

Šią vasarą jis toliau ketina kurti pernai Šilalės bibliotekoje jau eksponuotą fotoistoriją. Beje, ji pabuvojo ir Vilniuje. 

„Kurdamas bei plėtodamas savo istoriją supratau, kaip svarbu praleisti laiką su savo artimaisiais, ypač su tais, kurie yra vieniši ar nedažnai su jais susitinkame. Apie tai ir buvo mano istorija, kurios pagrindinis subjektas – mano seneliai. Todėl tikrai nemažai šios vasaros praleisiu Kvėdarnoje, apsuptas daržų, agurkų ir pomidorų bei mylinčių senelių“, – juokiasi vaikinas.

Taip pat jis dalyvauja iššūkyje „Vasara su knyga“ ir, žinoma, nuvažiuoja prie jūros.

„Bet ir toliau laisvu laiku programuosiu, ir darysiu, kas šaus į galvą“, – priduria.

Jaunuolis sako, kad per atostogas nepamirš ir „Fizzikos“ svetainės, o mokslo metų pradžiai įkels daugiau teorinės medžiagos į žinyno skiltį.

Be to, vaikinas planuoja kurti dar vieną projektą.

„Nenoriu visko išduoti, todėl neatskleisiu, koks tai projektas. Tačiau galiu pasakyti, kad jis beveik paraleliai eina kartu su svetaine, bet yra ambicingesnis. Nežinau, ar suspėsiu jį užbaigti ir apipavidalinti iki dešimtos klasės pabaigos, kada vėl ateis laikas pristatyti sa­vo metinį projektą“, – intriguoja V. My­limas.

Ir juokauja, jog eilinį sykį neria stačia galva į nepažįstamus vandenis.

Vesta VITKUTĖ

Nuotr. iš pašnekovo albumo

Mėnesio pradžioje visoje Lietuvoje vyravo Mindauginių, folkloro, etnografijos renginiai, o artimiausiu metu planuojami koncertai, ku­riuose akcentuojami svečiai iš užsienio – tarptautinės reikšmės projektai bus organizuojami ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesniuose. 

Praėjęs savaitgalis prasmingas kultūriniais renginiais buvo ir Šilalės rajone – nuskambėjo 17-asis Medvėgalio menų festivalis, dvi dienas šurmuliavo Bijotai, kur plūdo jau penktąjį kartą vykstančio vasaros festivalio gerbėjai, į savo šventes kvietė bendruomenės. Be to, prasmingai užbaigtas ir penkias dienas trukęs Bilionių pleneras bei etnokultūrinė stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“.

Ateinantį penktadienį, liepos 28 d., šilališkiai ir vėl raginami nesėdėti namuose – nuo 19 val. į Šilalės pušyną kviečia linksmos muzikos festivalis „Brizgėls“, kur netrūks nei geros muzikos, nei kitokių pramogų, liepos 29 d. (šeštadienį, nuo 19 val.) Vasaros šventę rengia Traksėdis. 

Tauragėje tęsiasi tarptautinis festi­valis „Džiazo dienos Tauragėje 2023″ – liepos 26 d., 18 val., Pilies kiemelyje pa­sirodys išskirtinis mambo muzikos big­bendas „Orkesta Mendoza”, kuris kvies visus šėlti kartu. Organizatoriai intriguoja, jog tai yra viena įdomiausių šiandienos grupių, kuri apjungia mambo, cumbia, bliuzą ir viską paskanina sodriais psichodeliniais atspalviais. 2016 m. grupės albumas „Vamos A Guarachar!“ buvo pripažintas geriausiu Lotynų Amerikos muzikos albumu. 

Sekmadienį prasidėjo Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta Vilniaus performanso meno bienalė. Pagrindinę prog­ramą atidarė menininkių Eglės Budvytytės ir Marijos Olšauskaitės performansas „Song Sing Soil“, kuriame tyrinėjama perskyra tarp beformiškumo ir formos, tarp gyvybės ir mirties sferų, tarp reikšmių kūrimo bei jų ardymo. Vilniaus performanso meno bienalė – tai naujas tarptautinis renginys, skirtas šiuolaikiniam performanso menui ir organizuojamas Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“. Pagrindinė programa vyksta liepos 23 d.–rugpjūčio 6 d., o per dvi savaites bus pristatyti 38 menininkai, iš viso surengsiantys 31 pasirodymą net 17-oje skirtingų Vilniaus lokacijų. Išsamią prog­ramą galite rasti vilniusbiennial.com, beveik visi renginiai – nemokami.

Kitą savaitę Nida kviečia į 23-iąjį „Nida Jazz Maratoną“. Jau tapęs tradicija ir išskirtiniu muzikinio meninio patyrimo simboliu, festivalis pristatys įspūdingą muzikinę programą, atkreipdamas dėmesį į džiazo grožį ir jo neįtikėtiną įvairovę. Festivalis vyks prieplaukoje prie marių, o pirmasis koncertas bus surengtas Tomo Mano namelyje. Rugpjūčio 3 d. festivalį atidarys Lembit Saarsalu (Estija) ir Leonidas Vintskevichius (Lietuva). 

Įpusėjo visoje Lietuvoje vykstantis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“, organizuojamas iki rugpjūčio 31 d. bei skatinantis visuomenę domėtis literatūra, skaitymu. Gyventojai kviečiami perskaityti 5 knygas pagal tam tik­ras temas-užduotis ir užsiregistruoti savo bib­liotekoje. Įveikę iššūkį varžytuvių pabaigoje bus apdovanoti prizais, o laimėtojai bus renkami burtų keliu.

Kotryna PETRAITYTĖ

Šilališkė Jovita Laurinavičienė, sertifikuota jogos moky­toja, įsitikinusi, kad jogos praktikos ne tik padėjo jai pa­sveikti, bet ir įveikti stresą. 

Pasak Jovitos, joga yra sanskrito kalbos žodis, kuris reiškia vienybę tarp savęs ir aplinkos. Visa tai sudaro harmo­niją tarp kūno, proto ir sielos.

„Jogos pratimai vyksta ne iš jėgos, bet su tempimu ir dėmesio sutelkimu į judesį, kurį atlikdami turime jaustis pato­giai. Pratimus reikia daryti su didele meile ir dėmesiu, jie tin­ka bet kokio amžiaus žmonėms. Jeigu kitoms sporto šakoms būtina jėga ir greitis, pavyzdžiui, krepšiniui, tai joga yra skirta atsipalaidavimui“, – sako Jovita.

Dažnai galime išgirsti sąvo­ką „Saulės pasveikinimas“. Anot pašnekovės, šis jogos pratimas suteikia energijos, gerina imunitetą, kelia nuotaiką bei stip­rina fiziškai. 

„Mano pats mylimiausias pra­timas – joga nidra, kuomet gulėdamas žmogus klauso inst­ruktoriaus nurodymų ir ypač atsipalaiduoja, bet išlieka sąmo­ningas. Šis pratimas prilygsta keturių valandų miegui“, – teigia jogos mėgėja.

Pasak moters, jogą ji praktikuoja beveik aštuonerius metus. Atrado ją, susidūrusi su sveikatos problemomis. 

„Ieškojau, kaip sau padėti. Iš­gyvenau depresiją ir jaučiau, jog vaistai mane dar labiau slo­pina, dariausi nuo jų priklausoma. Netikėtai sužinojau, kad Šilalėje vyksta jogos užsiėmi­mai, ku­riuos vedė mokytojas iš Tau­ragės. Nuėjau ten ir jau po pirmos meditacijos viskas ėmė keistis – mano emocijos, aš pati. Jutau, jog tai mano vaistas“, – prisimena Jovita.

Nuo tada moteris teigia pradėjusi keltis anksti, išeidavusi pasivaikščioti, atsirado daugiau ener­gijos. Sveikti jai padėjo ir kvėpa­vimo technikos, kurias išmoko jogos užsiėmimuose. 

Deja, anot Jovitos, daugelis žmo­nių nemoka teisingai kvėpuoti, o kvėpavimas yra susijęs su emocijomis. 

„Kai supykstame, kvėpavi­mas tam­pa greitas, kai liūd­na – jis sulėtėja, o užplūdus džiaugs­­­mui, kvėpavimo net ne­pa­ste­bime. Tačiau kvėpavimu galime valdyti savo protą bei emocijas. Tad kylant pykčiui, patar­tina giliai įkvėpti ir iš­kvėpti – pajusite palengvėji­mą ir išvengsite įžeidžiančio žo­džio kolegos ar draugo adresu“, – sako moteris.

Jovita teigia neseniai grįžusi iš Vokietijos, kur išklausė kur­sus, kaip suvaldyti stresą. Mo­teris taip pat priklauso savanoriškai humanitarinei ir švie­timo nevyriausybinei organizacijai „Art of living“, kuri vykdo stre­so mažinimo prog­ramas įvairaus amžiaus žmonėms.

„Programos taikomos net ka­li­niams, siekiant padėti susitvar­kyti su savo bėdomis. Jos naudojamos ir ukrainiečiams, kurie nukentėjo nuo karo. Šių veik­lų yra ir Lietuvoje. „Art of living“ organizacijos įkūrėjas yra meditacijos meistras indas Šri Šri Ravi Šankaras“, – pasakoja J. Lau­ri­na­vičienė. 

Paklausta, ką apie jos veiklą mano aplinkiniai, moteris teigia, kad girdi įvairių nuomonių.

„Vieni sako, kad jiems įdomu ir jogos pratimai, ir žinios. Kiti kažkodėl mano, jog kažkas yra negerai, jei esu tokia linksma, galbūt čia kokia sekta“, – juokiasi pašnekovė.

O ką ji atsako į tokias repli­kas?

„Aš tiesiog myliu gyvenimą. Džiaugiuosi kiekviena akimirka, nes gyvenimas nuostabus, o mes jį galime sukurti labai gražų. Ypač daug priklauso nuo mūsų minčių: mūsų pro­tas yra linkęs prisiminti praeitį arba galvoti apie ateitį, kuri gali sukelti nerimą. Tačiau kai gyveni dabartimi, šiandiena, įtam­pos nejauti. Šio momento išgyvenimas yra geriausia iš­raiška meditacijai“, – tikina jo­gos mokytoja.

Anot J. Laurinavičienės, kvėpavimo ir meditacijos praktikos padeda atrasti žmogaus kū­rybos gysleles. Jos teigimu, kai protas ramus, gali daug padaryti, nes tada nesiblaškai, esi su­sikoncentravęs į vieną darbą.

„Kai mintys yra pozityvios, ge­ros, esi dermėje su aplinki­niais, tada ir jie tave myli. O bū­damas meilės apsuptyje, gali pa­daryti labai daug“, – teigia J. Lau­rinavičienė.

Neseniai ji pradėjo lankyti su­augusiųjų meno ir tapybos pamokas Meno mokykloje. Anot moters, tai naujas savęs atradimas ir savotiška meditacija.

„Užpernai lankiau keramikos pamokas, kurios paliko įspūdį. O kitais metais jau norėjau išbandyti tapybą. Nesitikėjau, kad taip patiks, niekada nebuvau piešusi, tik dailės pamokose mokykloje. Tada man nelabai sekėsi, dažniausiai viską nukopijuodavau“, – juokiasi moteris.

J. Laurinavičienė teigia pastebinti, jog daugeliui žmonių dar trūksta dėkingumo – padėkos už šią dieną, už tai, kad turime daug ir sotaus maisto, ramų dangų. Todėl, anot jogos mokytojos, turime šitai prisiminti ir, aišku, mylėti savo artimus bei tuos, kurie šalia mū­sų.

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 proc. visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vy­resnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-trauma­tologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisau­gos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą trau­mų dėsningumą.

Daugiausiai traumų yra žiemą, bet nestinga ir vasarą 

Savisaugos instinktas žmogaus organizme suveikia tuo­met, kai žmogus krinta. Krin­tant sužalojamos galūnės, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, galvos smegenis.

J. Vyšumirski teigimu, savaime suprantama, jog dažniausiai traumos įvyksta šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai, kai krintant remiamasi galūnėmis ir lūžta riešo ar peties kaulai.

„Vasarą kaulų lūžių pasitaiko kiek mažiau, tačiau slankstelių, dubens bei šlaunikaulio lūžių gal netgi padaugėja. Tai natūralu, kadangi, atšilus orams, žmonės daugiau juda, dau­giau laiko praleidžia gryname ore, dažniau išeina pasivaikščioti“, – sakė ekspertas.

Kritimai iš stovimo ar mažesnio aukščio, vadinamosios minimalios kinetinės energijos traumos, yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių traumos mechanizmas. Anot spe­cialisto, dažniausiai sužalojamos vietos yra pečių sritis, riešas, stuburo slanksteliai, dubuo ir šlaunikaulis.

Svarbūs ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai

Kiekvienas medicinos specia­listas galėtų pritarti teiginiui, jog visavertiška mityba, koky­biškas poilsis, stabili ne­uro­loginė būklė ir lėtinių ligų kont­rolė – tai itin svarbūs veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Ta­čiau kalbėdamas apie vyresnius žmones ortopedas-traumatologas siūlė pažvelgti plačiau: „Norėdami atsakyti į klau­simą, kaip išvengti traumų, tu­rėtume nustatyti priežastį, kodėl nukritus iš neaukštai lūžta kaulas. Mažos kinetinės energijos riešo kaulų, žastikaulio, slankstelių ar šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžiai pri­lyginami osteoporozės diag­nozei – kaulų retėjimui. Tad norint išvengti minėtų lūžių, visų pirma reikėtų išsitirti kaulų tankį ir, esant osteoporozei, gydytis medikamentais. Yra daug anatominių bei fiziologinių pokyčių, susijusių su normaliu senėjimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume“, – dėstė jis.

Pasaulinė problema

PSO teigimu, per pastaruosius keletą dešimtmečių su kritimu susijusių mirčių skaičius, lyginant su kitais sužeidimais, padidėjo keliskart. Tai didelė pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kasmet nusinešanti daugiau nei 680 tūkst. žmonių gyvybių, dar 172 mln. žmonių dėl kritimo tampa neįgalūs. 

Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, jog moterys yra labiau linkusios kristi nei vyrai, o osteoporoziniai lūžiai joms gali sukelti panašiai tokio dydžio mirties riziką kaip krūties vėžio, kiaušidžių vėžio ir gimdos vėžio kartu sudėjus.

„Pavyzdžiui, po šlaunikaulio dalies lūžio iki buvusio aktyvumo lygio pooperacinio ir reabilitacinio gydymo grįžta apie 40 proc. pacientų. Retkarčiais literatūroje kritimas yra įvardijamas kaip „lėtasis žudikas“, todėl labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti lūžius, ypač ilgųjų kaulų. 

Statistiškai apie 10 proc. žmo­nių, perkopusių 70 metų, patyrę šlaunikaulio lūžius, miršta per pirmą mėnesį, apie 30 proc. – per 12 mėn. Žinoma, dauguma mirčių yra susijusios su lydinčiomis ligomis bei jų kiekiu, tad būtina stebėti savo sveikatos būklę“, – kalbėjo J. Vy­šumirski.

Medicinos ekspertas džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu bei rūpinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporozė, galimybė ją diagnozuoti gana paprastu neinvaziniu metodu sumažina ne tik kritimų, bet ir jų metu patiriamų sužalojimų sunkumą. 

Pataria, kaip apsisaugoti

J. Vyšumirski įvardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu žinoti ne tik vyresniems žmonėms, bet ir jaunesniems.

Pirmiausia patariama išlikti fiziškai aktyviems, rytą pradėti nuo mankštos, kad raumenys palaikytų tonusą ir būtų stipresni. Rekomenduojama įsivertinti namų aplinką bei pasirūpinti naktiniu apšvietimu – neretai traumos įvyksta naktį ar paryčiais, kai žmonės eina į vonią ar tualetą tamsoje.

„Ne mažiau svarbu pasitik­rinti regą ir klausą, nes net ir nedideli regėjimo bei klau­sos pokyčiai yra susiję su pa­didėjusia kritimų rizika. Nesku­bėkite atsistoti, per greitai atsikėlus gali sumažėti kraujospūdis, todėl galite nukristi. Jeigu turite judėjimo ar pusiausvyros sutrikimų, naudokite pagalbines priemones, pavyzdžiui, lazdelę ar vaikštynę. Išlikite budrūs ir atsižvelkite į oro sąlygas – esant plik­ledžiui, lyjant ar sningant likite namie“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas.

Patyrę traumą įvertinkite, ar galūnės būklė išlieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu jaučiate, kad sutriko funkcija, pastebite deformaciją, tinimą, poodinę kraujosruvą, stiprų skausmą judesių metu, nedelsiant kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) švenčia 30 metų įsikūrimo sukaktį. Šios įstaigos jubiliejus paminėtas ir Šilalėje, o į gimtadienį susirinko rajono ūkininkai, šventėje dalyvavo LŽŪKT regionų vadovė Sonata Karpavičienė, Šilalės kredito unijos vadovė Eligija Gerčytė, susirinkusiuosius sveikino valdžios atstovai, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis bei kt.

Šilalės žemės ūkio konsulta­vimo tarnyba per 30 veik­los metų turėjo keturis vadovus, kelis kartus kraus­tėsi iš vienų patalpų į kitas. Tar­nybos įkūrėju rajone galima laikyti pirmąjį jos vadovą Kazimierą Gedvilą, o ilgiausiai Šilalės biurui „diriguoja“ dabartinė jo vadovė Jūratė Ciparienė. 

„Su kiekvienu ūkininku bend­ravimas ir nueitas kelias yra įvairus – jame susipina norai, galimybės, įstatymai, draudimai, ir tai ne visada tenkina vieną ar kitą pusę. Ir nors parodome stipresnių emocijų, kompromisą vis tiek randame. O klaidų darome visi. Svarbu, kad vieni ir kiti jas geranoriškai ištaisytų“, – įsitikinusi J. Ciparienė. 

Pasak jos, poreikis atsiras­ti LŽŪKT buvo didžiulis, kadan­gi pradėjus kurtis ūkiams, žmo­nėms stigo profesionalių patarimų, specialistų konsultacijų, nuolat keitėsi įsta­tymai, reikalavimai ir kt., o interneto tada nebuvo. 

LŽŪKT buvo kuriama skandi­navų, anglų konsultavimo sistemos pavyzdžiu, domėtasi Ame­rikos bei kitų šalių patirtimi. Lietuviams priimtiniausia pasirodė Danijos žemdirbių konsultavimo sistema, todėl šiek tiek pakoreguotas modelis pritaikytas ir Lietuvai. 

„Įstojus į Europos Sąjungą, at­sirado ir neįprastų paslaugų po­reikis. Ypač didelis LŽŪKT indėlis buvo ruošiantis pasėlių deklaravimui. Rajonų biurų konsultantai GPS aparatų pagalba matavo žemes, padėjo jas įbraižyti į planus, ir tai buvo didelė pagalba ūkininkams“, – sakė LŽŪKT Šilalės biuro vado­vė, akcentavusi ir ES paramos ūkiams reikalavimus, kurių bū­tina laikytis, norint apsisaugoti nuo gresiančių sankcijų. 

„Tuo metu įmonių, konsultuojančių tokiais klausimais, ne­buvo, veikė vienintelė konsultavimo tarnyba. Dabar situacija kitokia, tad natūralu, kad ir kai kurie buvę mūsų klientai konsultuojasi kitur, turi savo ūkiuose buhalterius bei pan. Bet džiugina, jog vis tik daugelis ūkininkų išliko lojalūs part­neriai“, – tikino J. Ciparienė.

Ji pati kuruoja gyvulininkystės sritį, organizuoja įvairius mo­kymus, seminarus, rengia parodomuosius gyvulininkystės bandymus, kurie sujungiami su profesionaliomis konsultacijomis ir demonstruojami vizualiai.

„Viena iš pagrindinių paslaugų, kuria naudojasi ūkininkai, yra buhalterinė apskaita. Žemdirbiai domisi ES teikiamomis paramomis bei jų galimybėmis, todėl aktualios ekonomikos konsultacijos, verslo planų rengimo bei administravimo paslaugos, dirvožemio tyrimai, tręšimo planai, augalininkystės konsultacijos“, – sakė J. Ciparienė. 

Šiuo metu LŽŪKT Šilalės skyriuje, be vadovės, dirba buhalterės Aldona Dobilienė, Inga Pė­likienė, Gintarė Jakienė, Renata Daukšaitė, komandai taip pat priklauso apskaitininkės Rosita Poškienė ir Ligita Šadbarienė. 

„Dar turime augalininkystės konsultantę, kurios darbo vieta nėra mūsų biuras, bet, reikalui esant, ji atvažiuoja arba daug reikalingų darbų padaro per nuotolį, tarpininkaujant mūsų biurui. Tokiu pat būdu yra teikiamos ir darbų saugos specialisto paslaugos“, – teigė J. Ciparienė.

Šilalėje LŽŪKT biure paslaugų spektras yra gana platus – aktyviai važinėja mobili gyvulininkystės laboratorija, atliekami įvairūs biocheminiai tyrimai, sudaromos gyvulių gydymo schemos, imami dirvožemio mėginiai ir kt.

Antradienį vykusio jubilie­jaus minėjimo metu sveikinimų Šilalės biuro specialistėms negailėjo ir ūkininkai, kurie dė­kojo už pagalbą, patarimus, pro­fesionalias konsultacijas. O kad šilališkės darbuotojos yra vertinamos, patvirtina ir tai, jog konsultuotis į Šilalę atvyksta 

ūkininkai ir iš kitų rajonų. Vie­­nas tokių – Alfonsas Liu­ban­cas iš Jurbarko rajono.

Renginio metu LŽŪKT Šilalės biuras įteikė padėkas ir dovanas ūkininkams, su kuriais bendradarbiauja ne vienerius metus.

Vesta VITKUTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.