Jovita ir Eugenijus Razbadauskai iš Gedminiškės kaimo (Kaltinėnų sen.) Derliaus šventėje buvo apdovanoti už netradicinio ūkio puoselėjimą. Šeima turi 70 bičių avilių, melžia 8 karves, bandai at­naujinti augina keletą telyčaičių. Razbadauskai dirba apie 5 hektarus nuosavos ir kone 25 ha nuomojamos žemės.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.75

Penktadienį pirmąjį veiklos dešimtmetį paminėjo Šila­lės visuomenės sveikatos biu­ras. Šventiniame rengi­nyje dalyvavo atstovai iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikuolių sąjungos, Visuomenės sveikatos biurų asociacijos, kolegos iš Kelmės bei kt. Šventę pagerbė ir sveikinimo žodžių negailėjo Šilalės dekanas kun. Saulius Katkus, savivaldybės vadovai, įmo­nių bei įstaigų, su kuriais Šilalės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiauja, atstovai.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.74

Nerimą dėl kaimo mokyklų likimo rajono valdžia stumia tolyn – panašu, jog šis klausimas atidedamas bent jau iki savivaldybės tarybos rinkimų. Dabartiniai rajono vadovai, kaimuose planuojantys palikti tik gimnazijas, artėjant rinkimams „pasuoja“ – kad nereikėtų priimti nepopuliarių sprendimų, sutinka iš biudžeto pridėti pinigų ugdymo procesui organizuoti.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.74

Šiųmetės Derliaus šventės metu, kaip įprastai, paskelbti Metų ūkio 2018 laimė­to­jai. Pirmoji vieta už sėkmingą ūkio vystymą skirta Editai ir Algirdui Tarozams, antro­ji – Edi­tai ir Laimonui Merkeliams, trečioji – Zofijai ir Petrui Ruikams. Už ne­tradicinio ūkio puoselėjimą apdovanoti Jovita ir Eugenijus Razbadauskai. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.74

Šiemet Lietuvos policija, kaip ir valstybė, mini 100-ąsias metines. Mat policijai pradžią davė 1918 m. įkurta mili­cijos organizacija, kuri policijos vardą įgavo tik 1924 m. Spalio 2-oji kaip Policijos die­na atkurta 1990-ųjų pabaigoje. Ši teisėsaugos insti­tucija turi savo istoriją, kaip ir ją kūrę žmonės. Mūsų rajone vienas tokių pa­reigūnų, grei­tai pradėsiantis skaičiuoti jau 25-uosius tarnybos metus, yra Alvydas Balandis. Šių metų vasarį pareigūnas grį­žo dirbti į Šilalės policijos komisariatą Veiklos sky­riaus vyriausiuoju tyrėju.

Kiekvienam – savas likimas

Daugumai šilališkių A. Ba­landis žinomas kaip buvęs kelių po­licijos viršininkas. Vė­liau jis išvyko dirbti į Ši­lutės rajoną, o dabar – ir vėl Šilalėje. 

„Daž­nai sulaukiu klausimo, ar nemanau, kad aukštesnes pa­reigas iškeičiau į žemesnes. Tai nėra visiška tiesa. Mat iki šiol dirbau Reagavimo skyriaus viršininku, o dabar – Veik­los sky­riuje vyriausiuoju tyrėju“, – sa­ko pareigūnas.

A. Balandis patikslina, jog nuo 2016-ųjų, kai prasidėjo policijos reforma, ne­beliko Vie­­šosios ir Kri­minalinės policijos skyrių, jų vietoje atsirado Reagavimo ir Veiklos skyriai. Pareigūno šiuo metu eina­mos pareigos nuo reformos pradžios Šilalės policijos komisariate buvo laisvos, o A. Ba­landis teigia jautęs, jog laikas ieškoti darbo arčiau namų. 

Šį mėnesį A. Balandis švenčia net dvi šventes: be profesinės, spalio 8-ąją pasitiks 46-ąjį gimtadienį. O per didžiąsias žiemos šventes sukaks 24 metai, kai dirba policijoje. Tad pareigūnas išties gali daug papasakoti apie policijos darbą, jo skirtumus, kintant šios teisėsaugos institucijos struktū­rai.

Bet pirmiausia įdomu, kas paskatino rinktis policininko duoną? Atsakymas paprastas: „Gy­venimas. Dirbau meliora­cijos įmonėje Šilutės rajone, nes buvau įgijęs tokį išsilavinimą. Atėjo šaukimas tarnau­ti sovietinėje armijoje, buvau kviečiamas trims metams į jūros dalinį. Buvo tas lai­kas, kai Lietuva žengė į ne­pri­klausomybę. Tad buvau pa­šauk­tas į Lietuvos ka­riuo­menę – tarnavau Pra­vie­niš­kė­se, 1-aja­me VRM pulke. Būtent tai ir nulėmė, kad, grįžęs iš kariuomenės, nuvy­kau į Ši­lu­tės komisariatą. Tuo­me­ti­nis virši­ninkas Vla­di­miras Ku­­di­­­ja­no­vas paskyrė dirbti po­li­ci­­ninku stažuotoju patru­lių būryje, po kelių die­nų – Že­­mai­čių Nau­­miesčio nuovados prevencijos tarnyboje. Po mėnesio pradėjau mokytis Klai­pėdos policijos mokykloje“.

Iš Šilutės į Šilalę ir atvirkščiai

Gyvenimo aplinkybių veda­mas jaunuolis suprato, jog no­ri gyventi ir dirbti Šilalėje. Tad po mokslų buvo paskirtas kelių policijoje pat­ruliu. 

„Šiame policijos sektoriuje dirbau nuo 1996-ųjų sausio iki 2003-iųjų gruodžio, kai tapau Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros pos­kyrio viršininku. Iš viso kelių policijai atidaviau beveik 12 metų. Vėliau pra­sidėjo reforma, kelių poli­cijos padaliniai rajonuose bu­vo naikinami, viskas persikėlė į vyriausiuosius apskričių komisariatus“, – pasakoja A. Ba­lan­dis.

Tai jį ir paskatino dalyvauti konkurse Šilutės policijos komisariato viešosios po­licijos skyriaus viršininko pa­reigoms už­imti. Jį laimėjus, prasidėjo ke­lionės po 56 kilomet­rus pirmyn-atgal. Kasryt prieš 7 valandą išvykdavo, o grįždavo beveik po dvylikos valandų.

„Taip kone šešerius metus. Beje, kiekvienąsyk važiuodavau pro savo tėviš­kę – Gorainius. O šilutiškiai nežinojo, kad esu kilęs iš to rajono, ir pasisiūlė man aprodyti Ši­lutę, kurioje mokiausi ketverius metus ir pa­žįstu kaip savo penkis pirštus. Dirbant Šilutėje, Re­a­gavimo skyriuje, teko gilintis į pačias įvairiausias si­tuacijas, tad dabar, grįžus į Ši­lalę, darbo profilio pakeitimas nebuvo kuo nors ypatingas“, – pasakoja A. Ba­landis. 

Visuomenės atspindys

Paklaustas, kaip keitėsi policijos darbas per visus jo tarnybos VRM sistemoje metus, pareigūnas atsako, jog pokyčiai – didžiuliai.

„To reikalavo pats laik­metis. Jeigu Lietuvos po­li­cija būtų dirbusi tokiais metodais, kaip dabar, anuomet, kai šalyje vy­ko perversmas, nežinia, kuo viskas būtų pasibai­gę. 1991–1994 m. policija privalėjo būti jėgos struktūra, jai buvo kelia­mi visai kiti reikalavimai. Pri­siminkime, koks buvo nusikalstamumas. Vėliau, kai šalis atgavo nepriklausomybę, žmonės galėjo išvykti į Vakarų šalis, jų sąmoningumas ėmė kisti. Pamažu vis labiau supratome, kad nebūtinai prie kiek­vieno turi stovėti policininkas, gatvėje, viešose erdvėse ar renginiuose įmanoma elgtis kultūringai, net jei niekas nestebi“, – vardina permainų žingsnius A. Balandis.

Jis prisimena, jog, pavyzdžiui, Joninės Šilalės pušyne niekada nepraeidavo be muštynių, būdavo ir rimtai sužalotų žmonių. Tad nenuostabu, kad tvarką tokiose šventėse nuolat sergėdavo kelios dešimtys pareigūnų, būdavo iš anksto parūpinta pakankamai transporto priemonių nepaklusniesiems išgabenti. Po savaitgalio policija sulaukdavo miesto seniūno pranešimų apie nulaužtus, nusukinėtus ke­lio ženk­lus, sudegintas šiukš­liadėžes, išvar­tytas smėlio dėžes bei pan. Da­bar masiniuose renginiuose budi po kelis policininkus, o kai kada neprireikia nė vieno – bend­ruomenės tvarką prižiūri pačios.  

Keičiantis visuomenei, keitėsi ir policija

Pokyčiai, pareigūno teigimu, akivaizdūs ir keliuose bei gat­vėse.

„Chuliganiškas vairavimas anuomet buvo įprastas reiškinys. Tiesa, ir dabar situacija keliuose dar nėra pakankamai gera, bet tikrai nepalyginamai geresnė. Keitėsi ir patys pareigūnai. Jeigu anksčiau kelių policininkai buvo atsakingi tik už pažeidimus kelyje ir visiškai nereaguodavo į „panosėje“ vykdomus kitus pažeidimus, tai dabar situacija yra visai kita“, – akcentuoja pareigūnas. 

A. Balandis primena, jog dabar bet kuriuo paros metu gyventojai gali pranešti apie įvykį, į kurį bus reaguojama nedelsiant. Bet apie tai, pasirodo, ne visi žino.

„Atbėga žmonės pirmadieniui vos prasidėjus ir pasakoja, kas nutiko per savaitgalį. Kai paklausiu, kodėl neskambino iškart bendruoju pagalbos telefonu 112, jie nustemba: argi policija dirba ir savaitgaliais? Mat kai kurie yra įsitikinę, kad jeigu kaime nebeliko įgaliotinių arba apylinkės inspektorių, vadinasi, policija nebedirba. Policijos reforma tam ir buvo skirta, jog gyventojai pagalbos sulauktų kuo greičiau. Todėl nesvarbu, kad komisariate nakties metu nedega šviesos, mūsų pareigūnai visada yra pasirengę padėti“, – užtikrina A. Balandis. 

Tikisi aktyvaus bendradarbiavimo

Pareigūnas primena, jog policija aktyviai bendrauja tiek su eiliniais gyventojais, tiek su bendruomenėmis, seniūnijomis, tiek su įvairiomis institucijomis.

„Noriu paraginti šilališkius būti aktyvesnius, kreiptis į pareigūnus, informuoti apie visas pasitaikančias negeroves: ak­cizines prekes, neteisėtai ga­minamus, pardavinėjamus na­mų gamybos alkoholinius gėrimus, smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant ir atvejus, kai nederamą tėvų elgesį mato vaikai, narkotines medžiagas. Apie visa tai galima pranešti ir tiesiogiai man telefonu (8-700) 6-41-20. 

Anot A. Balandžio, pareigūnai bendrauja ir su seniūnais, kurie turi nemažai galių, tačiau ne visada jomis pasinaudoja. Kodėl?

„Seniūnas – arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Jis gali iš­spręsti labai daug klausimų, problemų ir be teisėsaugos įsikišimo. Suprantama, surinkti numerį 112 yra kur kas paprasčiau, bet tokiu atveju reikia žinoti, jog, įsikišus teisėsaugai, pasekmės bus kitos: pareigū­nai privalo laikytis įstatymo, taikyti drausmines, administ­racines priemones. O seniūno galioje yra išspręsti tokias situacijas, kai kažkas netinka­mai prižiūri savo augintinius ar gyvulius, kaimynai kon­fliktuoja dėl žemės lopinėlio ir pan.“, – pataria pareigūnas.

Prieš skundžiantis – pagalvoti

Vyriausiasis Veiklos skyriaus tyrėjas sako, kad šiuo me­tu policija dirba ženkliai ope­ratyviau. Visi įvy­kiai skirstomi į tam tikras ka­tegorijas ir kiek­vienai yra duotas laiko limitas reaguoti.

„Pavyzdžiui, yra A, B ir C kategorijų įvykiai. Jeigu situacija labai rimta, įvykis priskiriamas A kategorijai ir pareigūnai į įvykio vietą privalo atvykti per 12 minučių (B – 20 min., C – iki valandos). Tačiau daug kas priklauso ir nuo pranešėjo. Yra pasitaikę, kai moteris informavo apie grasinimą ją nužudyti. Įvykis buvo priskirtas A kategorijai, mestos gausios policijos pajėgos. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad pranešėja tiesiog savaip interpretavo: į jos buto duris pasibeldė buvęs gyvenimo draugas“, – pasakoja policininkas ir akcentuoja, jog, prašant pagalbos, būtina adekvačiai ver­tinti situaciją. Juk gali būti, kad tuo pačiu metu kitame rajono gale kažkam policijos pagalba yra kur kas būtinesnė. 

A.Balandis neslepia, jog pastaruoju metu daug rūpesčių kelia neblaivūs vairuotojai. Ru­denį suintensyvėja vagystės kaimo vietovėse – vagiami laukuose, ganyklose palikti akumuliatoriai.

„Reikia pastebėti, kad žmonės nelabai saugo savo turtą. Kaime įprasta visai nerakinti namų, jeigu šeima darbuojasi netoli esančiuose daržuose, ūkiniuose pastatuose. O kad ilgapirščiai jau apšvarino, dažnai supranta tik pamatę, kaip nepažįstamieji sėda į automobilį ir nuvažiuoja. Noriu paprašyti, jog žmonės įsidėmėtų nepažįstamus asmenis, nematytas transporto priemones, jų valstybinius numerius. Ši informacija, atsitikus nelaimei, yra labai vertinga. Kita nukentėjusiųjų grupė – sukčių aukos. Nereikia pamiršti, kad linkusieji nusikalsti akylai stebi naujoves, paklausias prekes ar paslaugas ir tuo netrunka pasinaudoti. Tad gyventojams patariu nebūti tokiems patik­liems – negalima nematant prekės už ją mokėti, susigundyti proga pigiai įsigyti pat­rauklų automobilį, išsinuomoti pusvelčiui butą ir t.t. Nepatingėkite pasidomėti, kokia tai įmonė, ar tikrai egzistuoja toks žmogus“, – akcentuoja pareigūnas.

Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas viliasi, jog policija visada žengs bent vienu žingsniu priekyje ir iš anksto galės užkirsti kelią nusikaltimams. Taip pat A. Balandis tiki, kad policijoje permainų neišvengiamai dar bus ir jos bus į naudą tiek visuomenei, tiek pareigūnams. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuo rugsėjo 30 d. iki spalio 6 d. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyko trečiasis „Erasmus+“ projekto „Waking up in Baroque“ dalyvių susitikimas. Į Lietuvą atvyko svečiai iš Vokietijos, Čekijos ir Italijos. Per šią nuotaikingą savaitę ne tik svečiai daugiau sužinojo apie mūsų tėvynę, bet ir mes patys atradome kai ką naujo bei užmezgėme naujų pažinčių.

Projekto veiklos prasidėjo nuotaikingu gimnazijos direktoriaus Stasio Norbuto sveikinimu, koordinatorės Vitalijos Gedeikienės ir vardinių kortelių bei skėčių įteikimu kiekvienam dalyviui. Vėliau aprodėme savo mokyklą, aplankėme rajono savivaldybę.

Projekto tikslas – išplėsti mokinių žinias apie baroko laikotarpį. Šalių komandų atstovai, vadovaujami dailės mokytojos Jolantos Baubkuvienės, kūrė barokines koklių plyteles. Darbai pavyko puikiai, tad mokiniai džiaugėsi ne tik smagiai praleidę  laiką, bet ir įgiję patirties. Vėliau aprodėme Šilalės viešąją biblioteką, Vlado Statkevičiaus muziejų, bendruomenių parką bei Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią. Vakare aptarėme  įspūdžius, artimiau susipažinome.

Kitą dieną išvykome į pirmąją kelionę – nuostabųjį Lietuvos kampelį Nidą. Ji sužavėjo mūsų svečius savo įspūdinga architektūra, o apniukęs dangus, jūra ir kopos tapė kvapą gniaužiantį peizažą, kuriame Saulės laikrodis atrodė lyg visatos centras. Raganų kalno tautosakos herojų skulptūros suteikė miškui mistišką atmosferą.  Aplankėme vieną iš didžiausių kormoranų bei pilkųjų garnių koloniją visoje Europoje. Kelionė baigėsi stabtelėjimu Tomo Mano muziejuje.

Trečiadienis prasidėjo informacinių  technologijų valanda. Mokytojo Algirdo  Jasinevičiaus vadovaujami, sumaketavome po namelį bendram baroko stiliaus kaimeliui. Vėliau šalys pristatė savo kraštų senuosius amatus, būdingus baroko laikotarpiui, o mes, vadovaujami technologijų mokytojos Elvyros Gedeikienės, pamokėme pynimo iš šiaudų. Popiet mūsų svečiai kūrė baroko stiliaus vyriškas bei moteriškas šukuosenas-perukus, naudodami įvairiausias medžiagas, o  mokytoja Indrė Šetikienė savanoriams padarė įspūdingas baroko stiliaus šukuosenas. Vakare drauge stebėjome baroko šokio spektaklį „Metų laikai“, kurį atliko Aušros Danisevičienės vadovaujamas kolektyvas „Salto“. Mūsų dramos studijos „Vėjavaikiai“ aktoriai, vadovaujami  Jolantos Šmitienės, suvaidino Kristijono Donelaičio epinės poemos „Metai“ ištraukas.

Rytojaus dieną aprodėme svečiams mūsų rajono lankytinas vietas: Baublių muziejų, Girdiškės bažnyčią ir Medvėgalio piliakalnį. Vakare laukė smagioji dalis – etnografinis vakaras, kuriame dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai. Svečiai išmoko tradicinių lietuviškų šokių, žaidė senovinius žaidimus. Ragavome tradicinių lietuviškų  patiekalų.

Taip jau sutapo, kad smagiausią šventę mokykloje – Mokytojų dieną – galėjome atšvęsti kartu su svečiais. Kartu klausėmės dvyliktokų vedamų pamokų, dalyvavome mokykliniame gyvenime.  Po pietų išvykome į Šilutę, kur žaidėme boulingą, stabtelėjome Ventės Rage, kur mus pasitiko stiprus vėjas ir audringos marios. Klaipėdoje taip pat apžiūrėjome lankytinas vietas. 

Paskutinę projekto dieną laukė atsisveikinimas su naujaisiais draugais. Per šią savaitę patyrėme nepaprastą bendrumo jausmą, draugystę, suvokėme, kokie tapome svarbūs vieni kitiems, tapome atviresni pasauliui bei tolerantiškesni vieni kitiems.

Gabija BRIEDYTĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos IIId klasės gimnazistė, projekto dalyvė

AUTORĖS nuotr.

Visuose Lietuvos „Tele2“ salonuose galima ne tik apžiūrėti ir išbandyti išmaniuosius, įsigyti naują įrenginį ar paslaugą, bet ir palikti sugedusį telefoną remontui. Taisymas trunka greitai, o atliktiems darbams suteikiama 3 mėnesių garantija.

„Žinoma, įrenginys nėra taisomas salone, jis keliauja į telefonų priežiūros centrą sostinėje, tačiau tuo rūpinasi darbuotojai. Beje, mūsų remonto paslaugos yra teikiamos visiems, ne tik „Tele2“ klientams“, – sakė Evaldas Viselga, „Tele2“ Telefonų priežiūros verslo vadovas.

Greita, profesionalu, patogu

Telefonui sugedus, jį tereikia atnešti į artimiausią savo mieste esantį „Tele2“ saloną. Sugedę įrenginiai yra sudedami į dėžutes, kurias salono darbuotojai sandariai užplombuoja ir išsiunčia į sostinę.

„Nepaisant gedimo, dėl kurio įrenginys pas mus patenka, specialistai papildomai patikrina ryšį, kitus telefono jutiklius, ekrano jautrumą lietimui, kamerą. Visa tai darome dėl klientų, kad jie atgautų tobulai veikiantį telefoną. Jei prieš gedimą įrenginiui galiojo garantija, po remonto pas mus ji išlieka, o jei tokios nebuvo – suteikiame 3 mėn. garantiją centre atliktiems darbams“, – pasakojo E. Viselga.

Dėl papildomų patikrinimų remontas netrunka ilgiau. Standartiniu atveju atgaunamas telefonas per 3–5 darbo dienas nuo atidavimo taisyti, nesvarbu kokioje vietovėje žmogus begyventų. Be to, kiekvienam pridavusiam taisyti savo telefoną – yra pasiūlomas pakaitinis, kuriuo jis gali naudotis iki atgaus savąjį.

Išmaniesiems telefonams – dar išmanesnės technologijos

Šiuolaikiniai įrenginiai reikalauja ir inovatyvios priežiūros: pačių naujausių technologijų, originalių detalių bei savo sritį išmanančių profesionalų. Viso to tikėtis galima tik iš telefonų gamintojų sertifikuotų centrų.

„Svarbu atminti, kad po remonto neautorizuotoje taisykloje telefonui yra panaikinama garantija. Be to, niekas neprisiims atsakomybės, jei įrenginys kitą dieną ir vėl pradės neveikti. Net jei atrodo, kad telefonas sugedo nepataisomai, užsukite į „Tele2“ saloną. Darbuotojai patars ir pasiūlys pačią geriausią išeitį“, – sakė E. Viselga.

„Tele2“ Telefonų priežiūros centre galima taisyti visus „Samsung“, „Huawei“ „LG“, „Getnord“, „Coolpad“, „Meizu“, „Sony“ ir „Xiaomi“ įrenginius bei mygtukinius „Nokia“ telefonus. Garantinis ir negarantinis remontas čia atliekamas ne tik „Tele2“ pirktiems įrenginiams.

Jovita JARUTIENĖ

Rugsėjo pradžioje jau 33-ią kartą vyko konkursas „European Traffic Education Contest“, skirtas patik­rinti kelių eismo taisyklių bei važiavimo dviračiu ži­nias. Lietuvai atstovavo keturi 10–12 metų mokiniai, tarp kurių buvau ir aš, Donata. Pasiruošti man padėjo mokytojas Arūnas Radavičius, o visą Lie­tu­vos ko­mandą treniravo Benius Jankevičius ir Nerin­ga Jan­kauskienė.

Mūsų šalies atstovai į šį kon­kursą vyksta jau 22-ą kartą, per­nai koman­da iš­kovojo dvy­lik­tą­ją, šiemet – de­­šimtąją vietą. Konkursą sudarė prakti­nė ir teorinė da­lys, iš viso 9 sto­­tys (rungtys). Trys skir­tos figūri­niam va­žia­vi­mui. 

Sun­kiau­sia bu­vo su­sikoncent­ruoti į figūras, atsipalaiduoti ir tiesiog važiuoti. Dėl varžybų įtampos neišvengėme klaidų. Teorines užduotis kiek­vienas komandos narys atliko individualiai. Buvo pateikta 14 klausimų, vienam atsakymui skirta 30 sekundžių. Nekantriai laukėme vakaro, kai buvo paskelbti nugalėtojai. Jais tapo Rusijos komanda.

Paskutinę konkurso dieną su visa komanda apžiūrėjome Budapeštą – nuostabų miestą, suteikusį tiek azarto ir rungtynių jaudulio. 

Donata STASYTYTĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos 6a klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko VI-asis greitųjų šachmatų turnyras Stanislovui Bir­žiš­kiui atminti. Dalyvavo 98 žaidėjai iš visos Lietuvos, kurių am­žius – nuo 6 iki 87 metų. Turnyrui teisėjavo na­cionalinės kategorijos teisėjas Algirdas Rauduvė.

Buvo sužaisti 9 ratai. Nu­ga­lėtoju tapo turnyro favoritas Rolandas Martinkus iš Marijampolės, surinkęs 7,5 taš­­ko. Antroji vieta atiteko klai­pėdiečiui Dmitrij Jablokov (7,5 tšk.), kuris triumfavo ir moksleivių įskaitoje. Trečias liko Darius Bab­raus­kas iš Ma­ri­jampolės (7 tšk.).

Atskirais prizais apdo­va­no­ti geriau­siai žai­dę senjo­rai. Grupėje iki 70 metų nuga­lė­toju tapo šiau­liškis Gin­tau­­tas Jur­gis Plun­gė. Jo­nas Ridz­va­na­vi­čius iš Kau­no laimėjo sen­jo­rų virš 70 m. grupėje.

Iš Ši­­la­lės rajono da­­­lyvių geriausiai pasirodė ši­lališkis Tomas Veš­čiūnas (5,5 tšk.). Antras buvo Artūras Ki­lins­kis iš Kvėdarnos (5 tšk.), tre­čias – taip pat kvėdarniškis Al­fonsas Stasytis, surinkęs 4 taškus ir tapęs geriausią rezultatą pasiekusiu Šilalės kraš­to senjoru.

Žaidėjai apdovanoti pinigi­niais prizais, padėkos raštais, atminimo dovanėlėmis. Laimėjusiems prizines vietas įteikti unikalūs rankų darbo suvenyrai, o stip­riausiems atskirų grupių žaidėjams – taurės ir medaliai. Šilalės mero bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsteigtais specialiais prizais apdovanoti 6 geriausi Šilalės rajono šachmatininkai.

Uždarymo metu turnyro idėjos autorius, Šilalės garbės pilietis, pirmosios Vy­riau­­sy­bės ministras Jonas Bir­žiškis džiaugėsi vis stiprėjan­čiu tra­diciniu turnyru, dalyvių gau­sa bei pakvietė dalyvauti ir ki­tų metų renginyje.

Roma VEŠČIŪNIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Išaušo tos dienos, kai integruotasis ugdymas gali efektyviai ateiti į pagalbą formaliajam. Kaip žinia, vaikai visada įvairesni už visuomenės, švietimo ideologijas. Atliepdamos į jų lūkesčius, mokyklų bendruomenės gali jiems suteikti gamtos, kultūros, istorijos, liaudies folkloro paveldo aromatiką. Ir jeigu prieš porą dešimtmečių vaiko „kokybės ženklu“ galėjo būti gebėjimas naudotis kompiuteriu, tai šiandien prie to norisi pridėti ežero pakrantės, lapės olos, piliakalnio vir­šukalnės, sraunaus upelio atradimą.

Su Pajūralio pagrindinės mo­kyklos mokinių grupe pasileidome maždaug 14 kilometrų ilgio maršrutu aplink Paršežerį. Tai realizuota su dėkingumu švietimo struktū­rai, mokyklos direktorei Re­natai Rimkuvienei, kelionės vadovei Onutei Dvilienei, mokytojoms Elenai Linkienei ir Ingridai Girčienei, žygio vadovei Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specia­lis­tei, reindžerei Renatai Jančiaus­kienei. Kita vertus, ir situacija keliauninkams dėkinga – kasmet krašto kultūrinis landšaftas tampa vis prieinamesnis, gerėja jo aplinka.

Neformalūs mokinių atsiliepimai liudija išgyventus pa­žintinių stovyklų, kelionių įs­pūdžius, pasiliekant daug vietos improvizacijoms. Tuo pačiu ir mes, pedagogai, juos galime pamatyti kitokius – balansuojančius tarp humaniz­mo, sociumo, egoizmo. Bend­raudami su mokiniais, atrandame, kodėl yra taip, o ne kitaip, tuo pačiu – ir poezijos elementų.

Stebint minėtas iliustracijas, atrodo, jog labiau einama universalaus lavinimo, naujų lokacijų, ryšių ir sprendimų ieškojimų link, vengiant betikslių kontrolių. Neformalusis ugdymas – atspirties taškas, iš kurio gauname ne tik argumentų, bet ir matome tam tikrų perspektyvų. Vystydami tikslinį integruotąjį ugdymą, galime tikėtis našumo ir klasikinėse pamokose, geresnių rezultatų bei su tuo susieto geresnio uždarbio. 

Arūnas MIKALAUSKAS

Pajūralio pagrindinės  mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

O. DVILIENĖS nuotr.