Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos vyresniųjų kla­sių mokiniai pir­mūnai, lydimi mokytojų Jurgitos Al­mi­nienės ir Vaidos Meirytės, vyko į edukacinę kelionę po Vilnių. Šią eks­kur­siją mokiniams dovanojo gimnazija, paskatindama bei atsidėkodama už puikų ir labai gerą mokymąsi.

Tik atvykę į Vilnių, mokiniai įžengė į virtualios realybės erd­vę „VR CITY“. Naudodamiesi profesionaliais vir­tualios realybės akiniais, net dvi valandas nemokamai žaidė pasirinktus žaidimus: važinėjosi amerikietiškais kalneliais, varžėsi slidinėjimo trasoje, gynė miestą nuo „priešų“, žaidė ledo ritulį bei pan. 

Po daug džiugių emocijų suteikusios pramogos iškeliavome į senamiestį, kur apžiūrėjome Vilniaus arkikatedrą baziliką, Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Ku­ni­­gaikš­­tystės valdovų rūmų eks­­po­zicijas, atspindinčias is­torinės rezidencijos funkcijas, Lie­tu­vos Respublikos Prezidentūrą, Vilniaus universitetą, pasaulinės reikšmės gotikinės architektūros paminklą – Šv. Onos bažnyčią, pasivaikščiojome se­namiesčio gatvelėmis.

Ekskursija buvo nuostabi, vi­si grįžome patenkinti ir kupini gerų įspūdžių.

Vaida MEIRYTĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos priešmokyklinio ugdymo pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

Pasibaigus mokslo metams, Šilalės suaugusiųjų mo­kyklos jaunimo ir specialiųjų klasių mokiniai dalyvavo savivaldybės finansuojamoje vaikų ir jaunimo socializacijos programoje „Pažink. Pamatyk. Patirk. II“. 

Programos metu aplankėme įvairias savo regiono bei Lietuvos vietas, sužinojome ir išmokome daug naujų dalykų. Tačiau didžiausią ir neišdildomą įspūdį paliko kelionė į Vilnių bei Kernavę. Vilniuje, Signatarų namuose, apžiūrėjome prof. Liudo Mažylio parvežtą Vasario 16-osios aktą, o Kernavėje edukacinį užsiėmimą „Skulptūra gyvai“ surengė skulptorius Henrikas Orakauskas. Kopėme į di­džiulius Kernavės pi­liakalnius, mokiniai džiaugėsi pabuvę išskirtinėje aplinkoje ir teigė, kad patirtos emocijos ir regėtos vietos ilgam išliks jų atmintyje.

Laura AČIENĖ 

Šilalės suaugusiųjų mokyklos mokytoja, projekto vadovė

AUTORĖS nuotr.

Prieš dešimt metų savivaldybėje įsteigtas priimamasis, pavadintas „vienu langeliu“, susidėvėjo: šiuo metu vyksta jo atnaujinimas. Ir ne tik – pasirodo, jis dar bus ir gerokai praplėstas bei padidintas, o po atnaujinimo į „langelį“ bus pasodinta dar viena darbuotoja.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.49

Pasibaigus savivaldybės tarybos posėdžiui, vietos politikai susėdo į Šilalės autobusų parkui priklausantį autobusą ir išsiruošė į ekskursiją po Šilalę – apvažiavo objektus, kuriuose vyksta baigiamieji darbai, t. y. pavaikštinėjo po būsimąją autobusų stotį ir prekybos centrą „Norfa“, apžiūrėjo „Šilalės Agro“ ko­operatyvo patalpas bei pasidžiaugė atrakcijomis Bend­ruomenių parke.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.49

„Lietuviai važiuoja dirbti į Švediją, o aš norėčiau pa­dirbėti Lietuvoje. Namą smagu būtų turėti arba Šilalėje, arba kur nors tarp Šilalės ir Rietavo. Rietavo turgus – tai kažkokia fantastika! Gerai išreklamavus, gal net švedai turistai važiuotų į Rietavą pasižiūrėti turgaus kaip kokios įžy­mybės“, – sako Šilalėje besisvečiuojantis dizaineris projektuotojas Kristijanas Bjeringas (Kristijan Bjering).

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36)

Stasys KĖŽA-ŽAIBAS  (1929–1951)

Gimė 1929 m. Keterių k., Skaudvilės vlsč. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške, Tauragės vlsč. (Pasakojo Jus­tina Stonytė-Kėžienė, 85 m., iš Keterių k., Skaudvilės sen.) 

Kazys KULKYS-PERKŪNAS  (1927–1951)

Nuo 1948 m. – partizanas, Aušrelės būrio I-ojo skyriaus vadas. Vėliau – Kęstučio būrio vado pavaduotojas. Žu­vo 1951 m. sausio 16 d. prie Sta­sio Kėžos sodybos Ke­te­riuo­se, Skaudvilės apyl.

Tikra Kulkių pavardė – Ta­mu­liai. Jie buvo atsikėlę nuo Raseinių, kur partizanauda­mas žuvo Kazio brolis. Į So­­da­­­lę šeima atsikraustė 1949 m. Tėvas buvo Vai­­di­lų tarybinio ūkio ūkvedys. Kazys, baigęs kursus, dir­bo traktorininku. (Pa­sakojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš So­dalės, užr. 2001 m.)

Ona KULKYTĖ-AUDRA, LAI­MUTĖ (1929–?)

Gimė 1929 m. Adakave. 1949-aisiais buvo Upynos vals­čiaus kasininkė. Par­ti­za­nams perdavė 75 tūkstančius rub­lių ir pati išėjo į Aušrelės bū­rį. Nuo 1951 m. buvo Jūros štabe. Vėliau vado leidimu su fiktyviais dokumentais apsigyveno Šiauliuose, palaikė ryšius su partizanais. Dar vėliau gyveno Kaune, dirbo konduktore. (Pasakojo O. Šlepavičiutė-Gečienė, užr. 2001 m.)

Vytautas LUKOŠEVIČIUS-LIZDEIKA (1927–1946)

Gimė 1927 m. Upynoje. Mokėsi Šilalės gimnazijoje, 7-oje klasėje. Nuo 1945 m. – Kęstučio apygardos 3-iosios kuopos 1-ojo būrio partizanas. Žuvus kuopos vadui Šalnai, Lizdeika perkeltas į 3-iosios kuopos 2-ąjį (P. Karbauskio-Margio) būrį.

Žuvo 1946 m. rugpjūčio pabaigoje Spraudaičiuose, susikovus su sovietų kareiviais. M. Dargužas-Aras žuvusiam savo klasės draugui atminti sukūrė eilėraštį „Išdygo kapas tarp eglučių“, kurį vėliau, pritaikę melodiją, partizanai dainuodavo. Palaidotas Laumenų miško pakraštyje, Spraudaičių k. Jo sesuo Elvyra, gyvenanti JAV, brolio žuvimo vietoje ir Šilalės partizanų kapinėse pastatė kryžius. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, 75 m., iš Tauragės, užr. 2000 m., ir Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos, užr. 1995 m.)

Jonas MACIJAUSKAS-ĄŽUOLAS (1927–1947)

Gimė 1923 m. Ringalių k. Partizanavo A. Suginto būryje. Kartą į Ringalius pas Aleksą Macijauską atėję stribai darė kratą, ieškojo sūnaus Jono. Temstant jo sesuo Liuda, išėjusi į butą, sutiko brolį. Pasakė jam, kad greitai bėgtų, nes yra apsupti, troboje – stribai. Jonas pabėgo, palikęs automatą darželyje. Rytą stribai jį rado, mušė tėvą ir klausinėjo, iš kur ginklas. Jis sakė, jog kas nors iš keršto atnešė ir padėjo, nes iš vakaro jo čia nebuvo. 

J. Macijauskas-Ąžuolas žuvo Karapolyje 1947 m., partizanavęs trejus metus. Buvo pamestas Upynoje ant grindinio. Izidorius Žymantas, vadinamas Žymantėliu, prasegė žuvusiajam kelnes, norėdamas įsitikinti, ar tai tik­rai Jonas, nes jie buvo kaimynai, ir Žymantėlis žinojo, kad po operacijos Jonas ant pilvo turėjo randą. Dėl pagalbos, nustatant Jono tapatybę, partizanai sušaudė Žymantėlio šeimą. Užkastas J. Macijauskas Skaudvilėje, prie kapinių tvoros. (Pasakojo Zita Janina Macijauskaitė-Gružinskienė, g. 1933 m., ir Magdalena Macijauskaitė-Petraitienė, 76 m., abi iš Upynos, užr. 1998 m.)

Adolfas MACIJAUSKAS (1919–?)

Gimė 1919 m. Ringalių k. Slapstėsi miške – turėjo pasidaręs bunkerį. Susirgęs ir norėdamas pasigydyti, parėjo į namus. Tuoj pasirodė stribai. Tada jis įšoko į rūsį, kuris buvo virtuvėje. Sesuo Liuda ant dangčio patiesė užtiesalą, sudėjo duonos kepalus ir užvožė duonmaišį. Stribai darė kratą. Nuspyrė duonmaišį, bet duonos nelietė. Kai nuėjo kratyti kitą trobos galą, Jonas iššoko iš rūsio ir nubėgo į daržinę. Šiene turėjo išsirausęs duobę. Grįžę stribai nukėlė duonos kepalus, įlipo į rūsį, bet, nieko neradę, nu­ėjo į daržinę, badė šieną durtuvais, pešė iš pakraščių. Jau buvo visai netoli Jono kojos, tačiau nebesitikėdami rasti, kratą baigė. Stribai jo nesugavo.

Paskelbus amnestiją, Adolfas pasidavė. 1948 m. sausį su tėvais, seserimis Liuda ir Janina, broliu Juozu buvo ištremtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1957 m. (Pasakojo Z. J. Macijauskaitė-Gružinskienė ir M. Macijauskaitė-Pet­raitienė, užr. 1998 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS

(1975–2013 m.)

(Bus daugiau)

Teismas patvirtino Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) ir Šilalės rajono sa­vivaldybės administracijos taikos sutartį dėl autorinių teisių pažeidimo ir autorinio atlyginimo sumokėjimo. Pažeidimas užfiksuotas prieš dvejus metus vykusioje miesto šventėje, preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas šių metų gegužę, o užbaigti konfliktą taikiai savivaldybė susizgribo tik dabar.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Šilalės Dionizo Poškos gatvės 11-ojo namo gyventojas Algimantas S. tikina visų kaimynų vardu jau kreipęsis į įvairias institucijas. O nesulaukdamas atsakymų, jis užsuko į redakciją. Tačiau institucijų atstovai tikina, kad į visus klausimus atsakoma.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Birželio 22-ąją įvyko 30-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. Jame dalyvavę ir šilališkių atstovai susitiko su Žemės ūkio ministerijos įstaigų vadovais, Europos Parlamento (EP) nariu Broniu Rope bei naujuoju žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Varnių regioniniame parke esančioje „Gamtos mokykloje“ vyko Jaunųjų miško bičiulių (JMB) stovykla „Mūsų žalioji vasara“, kurioje laiką leido 26 stovyklautojai iš įvairių Lietuvos kampelių.

Išklausę stovyklos instruktažo ir susipažinę apsilankėme Varnių regioninio parko lankytojų centre. Jo direktorė Irena Zimblienė papasakojo apie parke slypinčias įdomybes, susitikome su vietos miškininkais, kurie supažindino su miško augalų įvairovę. Vakarą praleidome bendraudami, dalindamiesi talentais.

Kitą rytą susitikome su biologe Giedre Bajorūniene, kuri supažindino mus su Debesnų pelkės augalija, nepagailėję batų ir drabužių klampojome po pelkes, vėliau pasiekėme Lūksto ežerą, kur galėjome išskalauti savo batus. Papietavę nužygiavome iki vietos, kur gyvena garniai. Pakeliui laukė daug iššūkių! Teko šokti per upelį, bet išsipurvinti buvo ne bėda, nes Giedrė supažindino su muilažole, kuri putoja vandenyje. Aplankę garnių namus, pajudėjome atgal į stovyklavietę, pakeliui susipažinome su Varnių miesteliu. Net kelionė namo buvo įdomi, nes susipažinome su Varnių miesteliu. Grįžę puolėme ruoštis Joninių šventei: merginos pynė vainikus, vaikinai darė vartus, kūrė Joninių laužą. Po visų apeigų šokome, žaidėme, šokinėjome per laužą. Buvo taip smagu, kad šių Joninių neužmiršime nė vienas.

Kitą dieną kartu su biologe Giedre nuvažiavome į Jomantų mišką, susiskirstę grupelėmis, atlikome įvairias užduotis. Iš vadovės sužinojome daug įdomybių, pavyzdžiui, kaip suvalgyti dilgėlės lapelį nenusidilginant liežuvio, arba kodėl dilgėlė apskritai dilgina. Papietavę nuvykome į žvėrinčių, kuriame išvydome ne tik miško galiūnus stumbrus, bet ir rudąjį lokį Timą. Susitikimas su žvėreliais suteikė labai daug gerų ir šiltų emocijų. Na, o po vakarienės, azartiškai nusiteikę, pradėjome protų mūšį. Žinoma, nugalėtojų komanda buvo tik viena, tačiau visi laiką praleidome puikiai.

Ketvirtą dieną dalyvavome geometrijos pamokoje, kurią vedė Andrius Bajorūnas. Susipažinome su Žemaitijai būdinga architektūra, vėliau patys konstravome patvariausią gamtoje figūrą – tetraedrą. Po pietų kiek pailsėjome, o po vakarienės temstant leidomės į naktinį žygį. Reikėjo eiti kuo tyliau, kad neišbaidytume gyvūnų. Kai visai sutemo, žaisdami sėlinimo žaidimą, mokėmės, kaip tyliai vaikščioti miške, norint ką nors pamatyti, išgirsti naktinio miško garsų. Vieni gyrėsi girdėję briedį, kiti šakelių traškėjimą, o vadovas Andrius sakė, jog galėjo būti, kad žygio metu mus sekė vilkas!

Kitą rytą aplankėme Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią bei Žemaičių vyskupystės muziejų. Bažnyčioje lydimi kunigo nusileidome į rūsius, kur išvydome karstuose palaidotus vyskupus iš Giedraičių giminės. Paskui užlipome laiptais aukštyn ir klausėmės bažnyčios vargonų skambesio. Juos išbandė ir keletas muzikalių stovyklautojų. Žemaičių vyskupystės centre sužinojome daugybę dalykų apie vyskupų gyvenimus ir mokslus seminarijoje.

Grįžę į gamtos stovyklą, išklausėme paskaitą apie Lietuvos saugomas teritorijas: sužinojome, kiek rezervatų, draustinių bei regioninių ir nacionalinių parkų yra Lietuvoje, įsidėmėjome keletą juose saugomų gyvūnų rūšių, o norėdami pasitikrinti žinias, grupėse atlikome testą, kuris nudžiugino gerais rezultatais, už kuriuos gavome prizų.

Po paskaitos laukė pietūs, jų metu patys turėjome pasigaminti – bandelių, naudojant tik šaukštą. Jas kepėme ant laužo., užsigerdami surinktų lapų arbata. Raganavimo vyr. specialistė Renata papasakojo apie raganų krėstas eibes ir apie jų medžioklę. Imitavome teismą, kuriame buvo „teisiamos“ dvi raganos ir raganius. Vėliau nužygiavome iki žydų kapinių, kur išgirdome apie įvairių religijų tradicijas.

Rytą papusryčiavę, išklausėme VSTT darbuotojų paskaitą apie saugomas teritorijas Lietuvoje. Vėliau su vyr. specialistu Linu Šedvilu vykome į Sietuvos kūlgrindą ir patys išbandėme šį dumblo taką. Kelionę tęsėme grožėdamiesi Varnių regioninio parko gamta bei kraštovaizdžiu – užlipę ant Bilionių, Medvėgalio piliakalnių, klausėmės legendų ir padavimų. Vakare vyko grupių pasirodymai. Ko tik ten nebuvo: ir dainavome, ir eiles kūrėme, ir pasakas sekėme, ir net vaidinimą pastatėme. Susirinkę prie laužo, dalinomės visos savaitės įspūdžiais, džiaugėmės smagia draugija.

Paskutinį rytą liko tik parašyti vieni kitiems linkėjimus ir atsisveikinti su naujais draugais.

Stovykla išties buvo ypatinga, žmonės – nuostabūs!

Stovyklos dalyvės iš Kulautuvos