Šiemet, minint atkurtos Lietuvos šimtmetį, aktyvių seniūnaičių ir naujojo Žadeikių seniūno Fausto Meiženio iniciatyva surengta pirmoji kraštiečių šventė.

1988 m. šalia laisvalaikio salės esančiame skvere buvo pasodinti du ąžuolai ir viena liepaitė, tačiau prigijo tik pastaroji. Šių metų pavasarį nuspręsta skverą atgaivinti: čia pasodinta 14 naujų ąžuoliukų – tiek, kiek seniūnijoje yra kaimų.  Seniūnui kilo iniciatyva greta jų pastatyti paminklą, žadeikiškiai šią idėją pasitiko su dideliu entuziazmu. Akmenį dovanojo Padvarninkų kaime gyvenanti Palekų giminė. Naująjį paminklą atidengė seniūnas F. Meiženis bei meras Jonas Gudauskas.

Kvėdarnos parapijos klebonui kun. Edgarui Petkevičiui pašventinus įspūdingą riedulį šventinė eisena patraukė Šventų parko link. Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestro bei šokėjų vedama eisena nusidriekė per visą kaimelį, organizatorių skaičiavimu, į kraštiečių šventę sugužėjo netoli 300 žmonių. Išeivių iš Žadeikių krašto garbei į dangų pakilo trispalviai balionai, pagerbti ir apdovanoti Žadeikių kraštui bei jo gyventojams nusipelnę žmonės.

Savo atvykimu žadeikiškius pagerbė iš Paymėžio kaimo kilusio istoriko Kazio Misiaus sesuo dr. Adelė Vaidelienė, Aleksandro Stulginskio universiteto matematikos, fizikos ir informacinių mokslų centro dėstytoja, Prapymo kaime užaugęs Lietuvos karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas-leitenantas Aleksas Karalavičius ir kiti.

Susirinkusiuosius linksmino Žadeikių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Žarija“ (vad. Aušra Jančauskienė), Pajūralio laisvalaikio salės moterų šokėjų kolektyvas „Sūkurys“ (vad. Alma Šimkuvienė), mažųjų kvėdarniškių šokėjų grupė „Žingsniai“ (vad. Giedrė Fasci), dainininkė Samanta Luganeckaitė bei grupė „Jonis“. Gardžia ant laužo virta grikių koše bei karšta arbata visus vaišino Ligita ir Gediminas Gedgaudai.

Nors dangų protarpiais niaukė tamsūs debesys šventinės nuotaikos oras negadino: visi džiaugėsi sutikę senus pažįstamus, kaimynus, buvusius klasės draugus. Esame be galo laimingi, kad pirmasis blynas „neprisvilo“, ir tikimės, jog kraštiečių šventė taps gražia tradicija.

Kazys PALIAKAS

Mintautės PALIAKAITĖS nuotr.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje atidaryta ir pristatyta kraštietės dailininkės Daivos Dašenkovienės tapybos darbų paroda „Kiekviena siena yra durys“.

D. Dašenkovienė gimė 1972 m. Šilalėje. Studijavo Klaipėdos universitete dailės studijų krypties vizualiųjų menų programą, įgijo dailės bakalauro kvalifikacijos laipsnį. Šiuo metu dailininkė dirba Klaipėdos dramos teatre dailininke-dekoratore.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje eksponuojama 12 paveikslų, kurie tapyti ant drobės, naudojant aliejinius dažus. Paveiksluose vaizduojamas žmogaus santykis su būtimi. Autorė, cituodama Ralfą Valdą Emersoną, amerikiečių eseistą, filosofą ir poetą, sako: „Kiekviena siena yra durys“. Ilgai brandinau ir auginau šį turinį. Visada maniau, kad žmogui reikia visokių išgyvenimų, nes būtent jie duoda dvasinį apsivalymą ir savęs atradimą. Manau, jog kokius viduje susikaupusius išgyvenimus žmogus beturėtų, jis visada sugebės save pajausti iš naujo, supras, kad nereikia ieškoti durų ir išėjimo sienoje, priešais kurią gyvename. Priešingai, durų ieškokime ten, kur mes patys esame, t.y. pačiame gyvenimo karštyje. Ir visada būkime pusiaukelėje tarp grožio, be kurio negali apsieiti nė vienas žmogus“.

Į parodos pristatymą atvyko ir autorę sveikino meras Jonas Gudauskas, muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė, autorės šeima, giminės, draugai, kūrybos gerbėjai ir kiti svečiai, kurie linkėjo kūrybinių minčių, originalių idėjų kūrybiniuose darbuose bei sėkmės asmeniniame gyvenime.

Gražiomis dainomis susirinkusiuosius džiugino solistė Samanta Vaičikauskaitė.

Paroda „Kiekviena siena yra durys“ veiks iki liepos 31 d.  Maloniai kviečiame apsilankyti!

Edita MERKELIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

AUTORĖS nuotr.

Šiemet Kaune mirė 77-erių ir 60-ies moterys, grįžusios iš kelionės po Madagaskarą. Joms buvo diagnozuota mūsų kraštuose itin reta liga – maliarija. Per 10 pastarųjų metų Lietuvoje užregistruoti 48 įvežtinės maliarijos atvejai, daugiausiai susirgusiųjų (43 žmonės) užsikrėtė Afrikos žemyno šalyse. Maliarija – sunki liga, kurią „pasigauti“ galima keliaujant po tropinius ir subtropinius Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionus. Todėl keliautojams patariama išlikti budriems ir saugotis šios ypač pavojingos uodų platinamos užkrečiamosios ligos. 

O kaip elgtis, kad išvyka į tolimas šalis nesibaigtų tragiškai, „Šilalės artojo“ skaitytojams pataria Nacionalinio visuomenės sveikatos cent­ro (NVSC) Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarienė, pati prieš kelis metus keliavusi po Madagaskarą.                                           

Svarbiausia – kelionei tinkamai pasiruošti

„Madagaskarą man teko aplankyti 2015-aisiais. Skirtumas nuo minėtų susirgusių moterų, mano išvyka vyko ne lietinguoju periodu, kuris Madagaskare prasideda nuo lapkričio ir tęsiasi iki balandžio, bet sausuoju – rugsėjo-spalio mėnesiais. Tuomet uodų yra gerokai mažiau. Vaistus nuo maliarijos pradėjau gerti 3 dienas prieš kelionę, ilgiau nei dvi savaites kelionės metu, o baigiau juos vartoti tik po dviejų dienų, jau grįžusi namo. Tai yra labai svarbu. Deja, neseniai mirusios moterys vaistų nuo maliarijos nevartojo. Toks požiūris ar pasirinktas sprendimas yra labai neatsakingas. Žinoma, priešmaliariniai vaistai sukelia įvairių šalutinių poveikių (gali pykinti, svaigsta galvą, kartais pakyla  temperatūra), bet man asmeniškai tokių aštrių pojūčių nebuvo. Tiesa, trumpalaikį miego sutrikimą teko patirtį, o tai lydėjo ryškūs spalvoti sapnai. Tad pirmiausia, susiruošus keliauti į tolimą egzotinę šalį, reikėtų kritiškai įvertinti savo fizines galimybes ir riziką sveikatai“, – pataria E. Daubarienė.

Ji pripažįsta, jog įspūdžiai, patirti šioje kelionėje, nepakartojami.

„Madagaskaro sala yra vakarinėje Indijos vandenyno dalyje, nutolusi 425 kilomet­rus nuo Afrikos žemyno rytinio kranto. Tai ketvirta pagal dydį sala pasaulyje. Manoma, jog prieš 160 mln. metų nuo žemyno atsiskyręs žemės lopinėlis tapo 250 tūkst. gyvūnų ir augalų namais, kurių 80 proc. niekur daugiau negyvena. Drėgnieji atogrąžų, tropiniai miškai, pusdykumės – viskas telpa šioje saloje. Tik joje auga baobabai, miškuose gyvena daug gražių lemūrų, kurie prieš 2000 metų buvo vieninteliai primatai saloje“, – įspūdžiais dalijasi moteris. 

Tiesioginio skrydžio iš Lietuvos į šią salą nėra, tenka skristi per Keniją. O jei Kenijoje užtrunkama ilgiau nei dvi paras, įvažiuojant į Madagaskarą, reikalaujama skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato.

„Šį skiepą, kaip ir tarptautinį skiepijimosi sertifikatą, taip pat turėjau. Ir nors geltonojo drugio liga Madagaskare neregistruojama, tačiau šalis labai saugosi, kad ji į salą nepatektų“, – patirtimi dalijasi E. Daubarienė. 

Pasak specialistės, skiepų nuo maliarijos nėra, o pag­rindinės profilaktikos priemonės – reguliarus vaistų nuo maliarijos vartojimas ir individualios apsisaugojimo nuo uodų įkandimo priemonės.

„Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose yra paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Juos turėtų paskirti gydytojas, nes konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių. Priklausomai nuo vaistų, juos gali tekti pradėti vartoti dar prieš kelionę  ir tęsti visos išvykos metu. Tačiau pagrindinė taisyklė – jie turi būti vartojami reguliariai. Tik tada bus galima jaustis saugiam, nes antimaliariniai preparatai yra viena svarbiausių profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Geriant vaistus nereguliariai, tikimybė susirgti išlieka, tik nutolinama ligos pradžia“, – įspėja specia­listė.

Pagrindiniai simptomai ir apsisaugojimo būdai

Anot E. Daubarienės, maliarijos simptomai būna netipiški, todėl ligą yra sunkiau įtarti ir diagnozuoti. 

„Žmogui maliariją sukelia penkios parazitų rūšys, o liga dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau dėl eritrocitų pažeidimo vystosi mažakraujystė ir gelta. Jeigu ligonis pradedamas gydyti pavėluotai, gali vysty­tis komplikacijos, atsiranda inkstų nepakankamumas, sąmonės sutrikimas, koma ir mirtis“, – informuoja NVSC Tau­ragės departamento Šilalės skyriaus vedėja E. Daubarienė.

Anot jos, maliarijai yra imlūs beveik visi žmonės, o persirgus šia liga, išsivysto tik trumpalaikis imunitetas. Tiesa, šiais metais vakcina nuo maliarijos jau sukurta, o norint įvertinti jos kokybę bei patikimumą, atliekami bandymai trijose Afrikos šalyse: Ganoje, Kenijoje, Malavyje.

Daug keliaujanti specialistė sako, jog imunoprofilaktika keliautojams turėtų būti pagrindiniu dalyku – tai yra galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant ir daug pigesnė nei gydymas.

„Persirgus dauguma infekcinių ligų, pavyzdžiui, hepatitu A, vėjaraupiais, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke, poliomielitu, geltonąja karštlige imunitetas yra įgyjamas visam gyvenimui, tačiau, tarkime, persirgus kok­liušu ar difterija, ilgalaikis imunitetas nesusidaro, todėl, norint jų išvengti, būtina skiepytis pakartotinai“, – primena E. Daubarienė. 

Ji įspėja, jog egzotiškų šalia geriau vengti besilaukiančioms moterims, nes jų imunitetas yra silpnesnis ir leng­viau pažeidžiamas. Žinoma, kai kuriomis vakcinomis nėščiosios gali skiepytis visus tris nėštumo trimestrus, tačiau „gyvomis“ vakcinomis (tymų, epideminio parotito, raudonukės, geltonojo drugio) – 

ne, todėl joms rekomenduojama vengti kraštų, kur regist­ruojama daugiau susirgimų šiomis ligomis.

Šiemet, NVSC Šilalės skyriaus vedėjos duomenimis, Lietuvoje jau buvo užregist­ruotas vidurių šiltinės atvejis, ligonis šia retai mūsų šalyje nustatoma liga užsikrėtė Indijoje. 2017 m. buvo nustatyti du susirgimai vidurių šiltine žmonėms, grįžusiems iš Indonezijos.

Ar saugu keliauti po Europos šalis?

„Keliaujantiems po Europą didėja grėsmė užsikrėsti tymais (ypač neskiepytiems), kadangi besitęsiantys tymų protrūkiai apima vis daugiau šalių. Kaip minėjau, nėščioms moterims, kurios nesirgo ir nesiskiepijo nuo tymų, išvykos po Europą taip pat gali būti nesaugios. 2016-2017 m. nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 49 žmonės. Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15-16 mėnesių bei 6-7 metų. Ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Bet jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik kartą, kreipkitės į šeimos gydytoją ir būtinai pasiskiepykite. Rekomenduojama prieš vykstant į užsienio šalis paskiepyti vaikus dviem tymų vakcinos dozėmis, o paaugliams ir suaugusiems, kurie abejoja dėl savo imuniteto, verta pasiskiepyti bent viena vakcinos doze. Skiepijimų schema sudaroma kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę, vertinant kokie skiepai reikalingi, pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar būtinos revakcinacijos (pakarto­tini skiepijimai) nuo difterijos, stabligės, poliomielito.

Ke­liauti reikia atsakingai, todėl kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama, iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Visi atlikti skiepai turėtų būti pažymėti tarptautiniame skiepijimų sertifikate. Informacija apie skiepijimus keliautojams bei profilaktinių skiepijimų atlikimą teikiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre (Nugalėtojų g. 14 D, Vilnius. El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.“, – informuoja NVSC Šilalės skyriaus vedėja E. Daubarienė.

Budrūs turėtų išlikti ir artimų kelionių mėgėjai, nes Lietuvoje pastaruoju metu ypač pavojingos erkių sukeliamos ligos.

„Gegužės mėnesį jau buvo vienas mirties atvejis nuo erkinio encefalito. 2018 m. sausio-balandžio mėn. užregist­ruoti 202 Laimo ligos atvejai ir 3 erkinio encefalito. Pernai erkiniu encefalitu sirgo 474 asmenys, Laimo liga – 2826. Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti vakcina“, – primena specia­listė. 

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Lietuvoje vyksta nacionalinis burnos sveikatos tyrimas. Tai programa, kuriai sukurti ir įgyvendinti susibūrė nemaža odontologų komanda, vadovaujama Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos vadovės pro­fesorės Alinos Pūrienės. Rengiant šį projektą, prisidėjo ir specialistai iš Norvegijos bei Kanados. 

Šią vasarą tyrimas atkeliaus ir į Šilalę. Nemokamai pasitikrinti savo burnos sveikatą bus pakviesta apie 90 žmonių.

Šilalėje tyrimą planuojama atlikti liepos 26–27 d. VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centre, odontologijos kabinete (Vytauto Didžio­jo g. 19). Pasitikrinti savo burnos sveikatą kviečiami 35–74 m. gyventojai. Regist­ruotis nemokamam burnos patikrinimui galima tel. (8-685) 1-30-80.

Vida MACEVIČIENĖ

VšĮ Šilalės PSPC direktorė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Gegužės 27 – birželio 2 d. Kaltinėnų Aleksandro Stul­ginskio gimnazijos atstovai Laima Šalkauskienė, Euge­nija Martinkienė, Ūla Ivinskytė, Austėja Jurgaitytė, Kris­tina Milmantaitė ir Urtė Urbonaitė dalyvavo Erasmus+ mokomajame vizite Rumunijoje, Klužas Napoka mies­te. Vizito tema – stereotipinis mąstymas, lyties diskriminacija, smurtas šeimoje, žmonių išnaudojimas darbo rinkoje, šiuolaikinė vergystė ir nelegali prekyba žmonėmis.

Klužas Napoka miestas yra trečias pagal dydį Rumunijoje, jame gyvena virš 300 tūkst. gyventojų, veikia 5 universitetai, muzikos akademija. 

Mūsų gyvenimas pilnas stereotipų ir dažniausiai jie perteikia neigiamą informaciją. Šio vizito tikslas – laužyti išankstines nuostatas, ugdyti kritinį mąstymą ir tarpkultūrinį jautrumą. Mokymų metu skaitėme pranešimus, diskutavome apie aktualias problemas ir diskriminaciją, praktinių užsiėmimų metu kūrėme plakatus tema „United as One under European Sky“ – „Vieningi po europietišku dangumi“. Be mokymų turėjome galimybę pažinti rumunų kultūrą ir tradicinę virtuvę, istorinį paveldą. Aplankėme etnografinį muziejų po atviru dangumi, druskų kasyklą Turda mieste, kurioje įrengta pramogų zona – žmonės čia atvyksta praleisti laiką ir pasisemti sveikatos. Ši druskų kasykla nustebino savo masteliu, dizainu bei pramogomis. Ten galima paplaukioti net požeminiame druskingame ežere. Vaikščiojant po įspūdingo dydžio ir ploto Alba miesto tvirtovę, jautiesi kaip istoriniame filme. Tvirtovės didingumas bei matyta sargybos pasikeitimo ceremonija užburia. Grožėjomės Pietų Karpatų kalnų virtine, aplankėme etnines gyvenvietes kalnuose, o šakėmis sukrautos šieno kupetos nukėlė kone šimtmečiu atgal. 

Aleksandro Borza botanikos sodas įsikūręs tylioje miesto dalyje pasitiko puošniu žaviu rožynu, japoniškas sodas – tik­rai vertas dėmesio ir kelių minučių atokvėpio tradicinėje japoniškoje pavėsinėje. Oranžerijoje labiausiai sužavėjo tro­pikų baseinėlyje augančios amazoninės viktorijos.

Greitai prabėgo pilna užsiėmimų, pažinčių, ekskursijų, krašto pažinimo savaitė. Gyvenome šeimose, kartu su draugais smagiai leidome laiką, dalinomės susitikimo įspūdžiais, todėl paskutinį vakarą buvo sunku išsiskirti. Tačiau žinome, jog 2019 m. kovo pabaigoje mūsų partneriai atvyks į Lietuvą ir mes vėl susitiksime. 

Tarptautiniai projektai yra pati geriausia užsienio kalbų mokykla, žinių gilinimas vyksta natūralioje kalbinėje aplinkoje ir natūraliose situacijose. Nauja mobilaus gyvenimo būdo patirtis: kelionė lėktuvu, neįprastos gyvenimo ir darbo sąlygos, nepažįstami   žmonės – visa tai skatina labiau pasitikėti savimi, moko priimti sprendimus savarankiškai, padeda geriau suprasti kitus žmones, ugdo gebėjimą greičiau ir be streso adaptuotis naujoje aplinkoje, lavina kritinį mąstymą bei padeda suvokti savo tapatybę.

Kelionės į Rumuniją dalyviai

Laimos ŠALKAUSKIENĖS nuotr.

Veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas

Į redakciją paskambinusi Rugienų kaimo (Šilalės kai­miškoji seniūnija) gyventoja teigė nebegalinti ken­tėti nuolatinių galvijų išpuolių į daržus. Pasak moters, tame pačiame kaime gyvenančių ūkininkų gyvuliai jau ne kartą ištrypė bei apėdė pasėlius, išmindė kiemus, nuo jų nukentėjo vasarojus.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Pagaliau Lietuvoje imtasi ryžtingų priemonių emigracijai sustabdyti. Ypač didelių laimėjimų pasiekta Šilalės rajone. Kai meras Jonas Gudauskas savo patarėjai skyrė 15 procentų algos priedą kovai su emigracija, emigracijos čia beveik nebeliko. Ir kur liks, kai nuo kovo 12 d. (tada parašytas mero potvarkis dėl priedų) mezgami ir palaikomi santykiai su užsienyje gyvenančiais šilališkiais, globalūs kraštiečiai buriami į bend­ruomenes ir „feisbuko“ grupes...

Alius ŠAKINIS

Ir šią vasarą po šalį, kaip ir kasmet, į gastroles išsi­ruošė Panevėžio lėlių vežimo teatro kolektyvas. Praėjusios savaitės gale aktoriai vaidi­nimais turėjo pradžiuginti ir Šilalės rajono vaikus. Tačiau taip neįvyko. Teatro direktorius Antanas Markuckis dėl to, jog mūsų rajono mažieji liko be pramogos, kaltina Šilalės kultūros centro darbuotojus – neva iš jo už lei­dimą vaidinti buvo pareikalauta daugiau nei 100 eurų. Tuo tarpu Kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė tikina, jog toks buvę savivaldybės sprendimas, mat teatras už pasirodymus parduoda bilietus.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47