Dabartinė valdančioji koalicija, panašu, turi dėl ko pasiginčyti bet kuriuo politiniu klausimu. Nors fi­nansų ministras pateikė siūlomos mokesčių reformos juodraštį, iki šiol neaišku, kas jam pritaria. Net kal­bant apie pačius socialdemok­ra­tus. 

Atvelykio sekmadienį prie Vilniaus Arkikatedros tūkstančiai žmonių susirinko ne džiaugtis gailestingumo žinia, bei išsakyti nepasitenkinimą valdžia. Šįsyk atėjo tikrai ne tie, kurie praėjusių metų pabaigoje prie Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje protesta­vo prieš Remigijaus Žemaitaičio ir jo partijos įtraukimą į valdančiąją koaliciją. Jei anuomet buvo galima sakyti, jog neva rinkimais nepatenkintas Vilniaus „socialinis burbulas“, tai dabar susirinko tie, kurie nuolat piktinosi ir buvusia valdžia. Nenuostabu, jog būta ir plakatų, kurie smerkė į opoziciją nustumtus konservatorius. Protestuotojų žinia paprasta – jie ne tam taip emocingai kovojo su Ingridos Šimonytės Vyriausybe ir jos siūlomomis reformomis, kad naujoji Vyriausybė judėtų ta pačia vaga.

Beje, daugiausiai apie nekilnojamojo turto mokestį kalbėjęs ir jį kritikavęs R. Žemaitaitis Katedros aikštėje sekmadienį taip ir nepasirodė, nors buvo žadėjęs... 

Galima suprasti Algirdo Syso nuostabą, jog aršiausiai protestuoja regionų gyventojai, kurių nekilnojamojo turto mokestis lyg ir neturėtų skaudžiai paliesti. Kita vertus, tai reiškia, kad palaikymo tikrai nebus ir didesniuose miestuose, kurių merai piktinasi, jog ir toliau vyks Lietuvos regionų supriešinimas – būtent didesniųjų miestų gyventojams norima „išrašyti sąskaitą“ už valdžios pažadą didinti lėšas krašto apsaugai. Be abejo, did­miesčių gyventojai visose valstybėse, kur tik taikomas šis mokestis, už būstą moka daugiau, tačiau esmė ta, kad paprastai jis yra skiriamas išskirtinai infrastruktūros plėtrai ir turėtų būti nukreipiamas į savivaldybių biudžetus. Tačiau Lietuvos projekte, bent jau artimiausiais metais, didesnė jo dalis numatoma gynybos finansavimui.

Reikia pripažinti, jog protestuotojai, kurie rinkosi Vilniuje, iškėlė svarbų klau­simą: kodėl tai, ką siūlo politinė valdžia, neatitinka tų pažadų, kuriais žmonės buvo viliojami balsuoti už ją sudarančių partijų kandidatus?

Šiandien dar sunku pasakyti, kokius kontūrus galiausiai turės mokesčių reforma (tuo labiau, jog ji vis dar keičiama ir tobulinama), bet tenka apgailestauti, kad jos politiniai architektai iš akiračio išstūmė socialinės nelygybės ir skurdo mažinimo problemą. Kaip liūdnai konstatuoja Naciona­linio skurdo mažinimo tink­lo atstovai, valdžia išsikėlė užduotį surinkti kuo daugiau pinigų iš tų, kurie neturi galimybių sukelti didelį triukšmą viešumoje...

Kitas dalykas, apie kurį jau ne kartą rašyta, valdžios siūlymai pertvarkyti ir juos racio­naliau panaudoti viešuosius finansus. Jie būtų įtaigesni, jei matytume valdžios moterų ir vyrų pastangas taupyti. Bet šimtai tūkstančių eurų skirta tam, kad, tarkime, Premjeras galėtų dar moderniau gyventi Turniškėse, išsiskiria teisingumo minist­ro vaišingumas, leidžiant ne savo pinigus, akcentuojamos padažnėjusios pažintinės (pramoginės?) ministerijų atstovų kelionės į užsienio kraštus, Seimo nenoras atsisakyti viešbučio ar mažinti reprezentacijai skirtas išlaidas ir kt. Visa tai verčia dvejoti, ar tikrai racionaliai yra leidžiami mūsų bendri pinigai.

Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas šiuo atveju veikiausiai pakartotų mėgstamiausią savo žodį: „Nesureikšminkime“. Ir nors dalis žmonių piktinasi dėl tokios jo retorikos, tačiau bent kol kas ji puikiai pasiteisina, Premjero asmeniniai reitingai auga, jis be jokios intrigos nugalėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose. 

Tuo metu, kai protestuotojai rinkosi Katedros aikštėje, Premjeras šventė santuokos sukaktį. O apžvalgininkai jau atkreipė dėmesį į faktą, jog jis, skirtingai nei visi iki tol buvę Vyriausybės vadovai, yra linkęs dirbti trumpiau, daugiau dėmesio skirti poilsiui, nesiveržia į susitikimus su užsienio valstybių politikais, per daug nesuka galvos ir nesinervina, kai viešumoje pasirodo kritiška informacija apie Vyriausybės narius ar kokį nors nesusipratimą Seime. Neaišku, ar tai gudri viešųjų ryšių strategija, ar natūralus Premjero gebėjimas atsiriboti nuo bet ko, tačiau kol kas tai veikia.

O kaip į viską reaguoja opozicija? „Valstiečiai“, vadinami „karbauskininkai“, tapo „verygininkais“, o tai reiškia, jog šios partijos pirmininko ir toliau Seime nėra. Buvęs kandidatas į Prezidentus Ignas Vėgėlė vis bando skelbti pareiškimus, tačiau jam akivaizdžiai trūksta vidinės politinės jėgos, o buvimas Seime kol kas neužaugino politinės įtakos.

Liberalai tęsia dar per rinkimus pasirinktą strategiją visur, kur tik įmanoma, akcentuoti savo lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ji reguliariai išsako kritines pastabas, tačiau esmė ta, jog šios kadencijos Seimas taip sumažino darbo intensyvumą, kad ir opozicija atrodo apsnūdusi.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demok­ratai nusprendė nuo aktyvių ginčų Seime pereiti prie važinėjimo po Lietuvą. To labai trūko praėjusioje kadencijoje, nors tokie vizitai yra veiksmingi. Tiesa, sunku dabar atspėti, ar jie padės ištirpdyti per pastaruosius ket­verius metus susirinktą didelės dalies žmonių nepasitenkinimą. Daug kas priklausys nuo to, ar politikai išmoks ne vien kalbėti ir girtis, bet ir klausytis bei girdėti ne tik tai, kas jiems patogu.

Prasidėjo paskutinis kalendorinio pavasario mėnuo. Tačiau gamta šiemet nepaiso jokių taisyk­lių. Nušvitusi saulė gena žmones toliau nuo televizorių, kurie, kaip jau įprasta, vis plukdo informaciją apie nesibaigiančias tragedijas, problemas ir išdavystes. Tikrai neraginu nesidomėti, kas vyksta pasaulyje, tačiau nepamirškime išmintingos krikščioniškos maldos, kurią ne kartą akcentavo ir žemišką kelionę baigęs popiežius Pranciškus: „Viešpatie, suteik kantrybės priimti tai, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti tai, ką galiu, ir išminties atskirti, kada būti kantriam, o kada drąsiam“...

Andrius NAVICKAS,

rašytojas, filosofas

Šilalės kultūros centras mažiesiems šilališkiams tradiciškai surengė ,,Vaikų Velykėles“, į kurias susirinko gausus būrys vaikų ir tėvelių. Šventėje linksmus kūrinius dovanojo Kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis (vadovė Jolanta Kažukauskienė), dainavo vaikų vokalo studija (vad. Orinta Merkelienė), o šokiais linksmino šokio teatro ir šokių studijos „Salto“ šokėjai (vad. Aušra Danisevičienė). 

Vaikai dalyvavo edukacijoje, kurioje ne tik spalvino margučius, bet ir patys gamino velykines dekoracijas, aktyviai rungėsi margučių nešime šaukštu, lenktynėse su bulvių maišais bei margučių ridenimo varžytuvėse. Buvo išrinkti trys stipriausi ir trys gražiausi margučiai. Visus dalyvius skanėstais vaišino pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šilalės rajono bendrijos narės.

Dėkojame kultūros centro darbuotojams, savanoriams ir pagalbininkams, „Bočių“ bendrijos narėms ir visiems, kurie padėjo sukurti puikią pavasario šventę.

Jovita VELIČKAITĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etninei kultūrai)

Šilalės kultūros centro nuotr.

Vytogaloje, kaip ir visoje Lietuvoje, baltai žydi sodai, žaluma pradeda tviskėti pievos, o gyvybe virpančią erdvę spalvomis užpildo ryškiaspalvės tulpės. Jų žydėjimas glosto ir ramina Rimos Janušauskienės širdį, bet tikru džiugesiu akys nušvinta tik pamačius takeliu į namus pareinantį septintoką Arminą. Be tėvų likęs vaikaitis šios moters gyve­nimui suteikė ir prasmės, ir pilnatvės. 

Užaugusi netoli esančiame Varsėdžių kaime, Rima džiaugiasi kaimynystėje gyvenančių dviejų brolių ir sesers bend­ryste, jaučia jų pagalbą bei palaikymą, kurio labai reikėjo mirus sūnui. Prieš dešimtmetį, žiūrė­dama į našlaičiu likusį dar beveik nekalbantį trimetį anūką, kurį artimieji parvežė iš Anglijos, moteris neįsivaizdavo, kaip reikės gyventi. Dabar R. Janušauskienė tikina esanti labiausiai dėkinga buvusiai savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Birutei Sragauskienei, kad ji nespaudė ir neskubino apsispręsti, su kuo Arminas augs. 

Rima sako, jog pačiu sunkiausiu metu, kai ašaros savaime riedėjo skruostais, jai kelią parodė mažojo Armino ištartas „viskas bus gerai, močiute“. Ir tada sprendimas atėjo savaime.

Pamažu nuslopo ir netekties skausmas. Įsukdamas į kasdienę rutiną, gyvenimas pats sustatė viską į savo vietas – besirūpinant berniuku, Rimai nebuvo kada galvoti apie save. Taip nepastebimai Arminas ir užaugo, kasdien savo atidumu ir švelnumu vis labiau džiugindamas močiutės širdį.

Iš Vilniaus kilusi vaiko mama liko gyventi Anglijoje. Rima su ja palaiko ryšį, visada atsiliepia į prašymą atsiųsti berniuko nuotrauką. Aplanko Arminą ir kita močiutė, buvusios marčios mama, tačiau artimesnio ryšio iki šiol jiedu neužmezgė.

„Jei Arminas norėtų bendrauti su mama ar kita savo močiute, visomis išgalėmis tą norą palaikyčiau. Neslepiu nuo vaiko, kad turiu jo mamos kontaktus, primenu, kad yra galimybė su ja susisiekti, bet kol kas jis tokio noro nerodo. Gyvenime daug kas keičiasi, gal pasikeis ir jo nuomonė“, – svarsto moteris, anūką auginanti kaip savo vaiką.

Rima juokauja, kad Arminui yra „trys viename“: griežta kaip tėvas, mylinti kaip tikra mama ir lepinanti kaip močiutė.

„Džiaugiuosi, kad vaikui neteko augti tarp svetimų žmonių, be savo šeimos. Bet ne tik jam pasisekė. Dar labiau pasisekė man, kad aš jį turiu. Jis mano gyvenimui suteikė tikslą ir pilnatvę – atsiųsdamas jį man, gyvenimas savotiškai atlygino už sūnaus netekties suteiktą skausmą“, – neslepia mo­teris. 

Rimai labai svarbu, jog berniukas savo namuose gerai jaustųsi, turėtų erdvę, kurioje galėtų pabūti pats su savimi. Ir tai ji sako iš savo patirties – jausmas, jog yra namai, kuriuose jos laukia, Rimą lydėjo visuose gyvenimo keliuose. O jie kartais nuvesdavo labai toli, už tūkstančių kilometrų.

Iš savo tėvų namų Rima išvažiavo baigusi šeštą klasę. Sporto mokyklos treneris Antanas Bukauskas tada parvežė Rimą iš Varsėdžių mokyklos namo ir atsiklausė tėvų, ar išleistų duk­rą į Šilalę sportuoti. Rima juokiasi, prisiminusi, kad mamai buvo baisu, o babytė, aniems laikams šviesi asmenybė, pareiškė: „Ką sėdės vaikas užpeč­ky, tegul važiuoja“. 

„Ir tas jos palaikymas nulėmė didelę dalį mano gyvenimo. Po poros metų Panevėžio sporto mokyklos trenerė pakvietė į vasaros stovyklą, po kurios prasidėjo kelias į didįjį sportą. Buvau perspektyvi lengvaatletė, vidutinių nuotolių bėgikė, patekau į Lietuvos rinktinę, tris kartus išlaikiau kandidatės į sporto meistres normatyvus, turėjau ir sporto meistrės ženk­lelį. Sportuoti tada buvo labai geros sąlygos: viskas apmokėta, niekuo pačiam nereikia rūpintis, tik treniruokis, siek rezultatų. Esu labai dėkinga savo pirmajam treneriui pedagogui A. Bukauskui, kurio paskatinta pasirinkau sportą ir turėjau galimybę labai daug patirti ir pamatyti“, – džiaugiasi R. Janušauskienė. 

Bet po ilgų kelionių Rimą visada traukdavo namai. Pasijusdavo į juos sugrįžusi iškart, vos lėktuvo ratai dunkstelėdavo į nusileidimo taką, nors iki Varsėdžių dar laukdavo ilgas valandas trunkanti kelionė. 

Nors gyvenimo keliai R. Janušauskienę buvo nuvedę net į kelias skirtingas užsienio šalis, o ir abu sūnūs įsikūrė Ang­lijoje, vis tik nė viena šalis jai taip ir netapo tikrais namais. Lietuva traukė kaip magnetas, todėl grįžo į Tauragę. 

Sulaukus 40-ies, vis dažniau pradėjo ateiti į galvą mintis, kad reikia kažką keisti. Užėjusi į vieną Tauragės saloną pasidžiaugti gėlėmis, netikėtai sulaukė pasiūlymo pakeisti motinystės atostogose esančią moterį. Taip prasidėjo naujas R. Ja­nušauskienės gyvenimo etapas. Ir dabar gėlės jai yra pats gražiausias dalykas, kokį tik ga­li įsivaizduoti. Paėmusi į rankas žiedus, sako pasijaučianti devintame danguje. Todėl tik­ra palaima Rimai yra puošti bažnyčią įvairioms šventėms ar vestuvėms. Tokią progą jai suteikė anksčiau Upynos parapijoje tarnavęs ir į Tauragę paskirtas klebonas kanauninkas Alvydas Bridikis. Moteris džiaugiasi, kai jos rankomis sudėliotos puokštės suteikia laimę santuoką Tauragės Švč. Trejybės ar Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčioje pasirinkusiems jaunavedžiams.

Gyvenimo skirti išbandymai nepalaužė R. Janušauskienės. Nors būna visokių dienų – ir gerų, ir liūdnų, kai į širdį netikėtai vėl įsismelkia ilgesys, gniuždo patirta netektis, ramina save mintimis, kad kita diena bus geresnė. Ir niekada dėl to neapsirinka, nes kaip saulė kas rytą jai šypsosi vaikas, tapęs neatskiriama gyvenimo dalimi. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) yra Klaipė­dos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dalimi. Ir nors nemažai kur ugniagesių gelbėtojų trūksta, Šilalėje šiuo metu užpildyti visi etatai, o šilališkiai kursantai netgi turi darbo ieškotis didmiesčiuose.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 33

Gegužės 2 d. 18:30 val. ir gegužės 3 d. 17:00 val.
Paremta A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo motyvais
FRAGMENTAS
Rež. Dmitry Krymov

„Mūsų spektaklis vadinasi „Fragmentas“. Tai fragmentas iš A. Čechovo pjesės „Trys seserys“, trečiojo veiksmo pradžia – naktinis gaisras. Centre, tarsi po padidinamuoju stiklu, Olga, vyriausia iš trijų seserų. Šiame dramatiškame kūrinyje – nervas, baimė, nuojauta ir kova. Kova beviltiška ir galbūt nelabai sėkminga, kaip ir visi A. Čechovo herojų, taip pat ir Olgos, bandymai nugalėti likimą, kuris neleidžia jiems išsaugoti vyšnių sodo, tapti rašytoju ar išvykti į Maskvą. Jie pasmerkti žlugti. Lieka tik potraukis vienas kitam, kančia ir vienatvė. A. Čechovui apskritai rūpi ne rezultatas, o pats bandymas, ir būtent tuo jo personažai mums artimi ir brangūs.

Pirkti bilietus:
2 d. – https://kdt.lt/renginiai/fragmentas/?first=9d9aa37e-c71b-41e7-ac96-6e1448853199
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/fragmentas/?first=9d9aa39d-e363-4dae-9c18-95b7a7bae478

Gegužės 3 d. 12:00 val. ir gegužės 10 d. 12:00 val.

KĄ SAKAI?
Rež. Karolis Maiskis

Aš kalbu, tu kalbi, jis ir ji kalba.

Mes kalbam, jūs kalbat, jie ir jos... Pasaulis pilnas žodžių, bet kas iš to, jei kalbantys nesupranta vieni kitų.

Tu moki kalbėti. Turi minčių ir gebi jas išsakyti, prieš kelis metus net ėjai pas logopedą. Pakalbėsi bet ką – tik klausykit. Taigi, bėda ne tu. Bėda – kiti. Pavyzdžiui, kalbi su tėvais, mokytojais, bet jiems lyg kokie varžteliai būtų atsisukę – jie tiesiog nesupranta, ką jiems sakai, o patys visada arba puolimo režime, arba tavęs nepriima rimtai, žiūri kaip į kokį vaiką. Negi jie nemato – tavo vaikystė jau pakėlė bures ir tolsta į vakar kartu su visomis spalvinimo knygelėmis ir pliušiniais meškiukais.

Tai yra Emos istorija. Emos, kuri pusryčiams mėgsta valgyti kiaušinius. Emos, kuri turi pakęsti iš proto varantį brolį. Emos, kurios tėvai kažkodėl jos nebesupranta. Tiek to, jei taip, ji irgi norėtų jų nesuprasti. Taip ir nutinka.

„Ką sakai?“ pasakoja apie mergaitę, kuri nenorėjo išgirsti ir girdėti. Spektaklis kviečia stebėti jos dieną – kupiną nesusikalbėjimo, iššūkių ir bandymų suprasti save bei kitus. Kodėl ji nebenori girdėti? Kaip ji jaučiasi, kai jos niekas nesupranta? Ar įmanoma iš naujo atrasti bendrą kalbą su šeima ir pasauliu?

Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 7 m. iki 16 m.

Pirkti bilietus:
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/ka-sakai/?first=9e072c88-d8dd-472e-97ea-a1d76993bbe8
10 d. – https://kdt.lt/renginiai/ka-sakai/?first=9e072c88-d8dd-472e-97ea-a1d76993bbe8

Gegužės 8 d. 18:30 val.

DEMONAI
Rež. Darius Rabašauskas

Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.

Pirkti bilietus:
8 d. – https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=9d9aa848-958d-4cff-8bcb-871cb8dde8b7

Gegužės 10 d. 17:00 val.

Įkvėpta Roberto Bolaño novelės „Sugrįžimas“
SUGRĮŽIMAS
Rež. Naubertas Jasinskas

Spektaklis „Sugrįžimas“ – tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas apie Maiklą ir Claire, besiskiriančius jaunus sutuoktinius ir jų neįtikimą, įprastą pasaulio tvarką griaunančią sugrįžimo vienas pas kitą istoriją. Claire dirba televizijoje ir siekia karjeros Paryžiuje, o Maiklas nesėkmingai bando derinti darbą Marselyje ir žmonos ambicijas įsikurti sostinėje, bet jų santykiams tašką padeda Maiklo romanas su Sesile Lambal – vos pilnametystės sulaukusia mergina, su kuria jis palaiko lengvabūdiškus santykius ir po skyrybų. Netikėtai viename iš eiliniais tapusių vakarėlių Maiklas miršta ir tapęs šmėkla seka savo kūną kelionėje po fantastiškus mirties biurokratijos ir atsitiktinumų labirintus, iki jie nuveda jį pas jo buvusią žmoną.

Pirkti bilietus:
10 d. – https://kdt.lt/renginiai/sugrizimas-2/?first=9d9a8698-7e9b-4a69-bf25-506f71e71535

Daugiau informacijos www.kdt.lt

REACH komiteto posėdyje Aplinkos ministerijos atstovai išsakė Lietuvos poziciją nepritarti Europos Komisijos (EK) pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje bei žvejybos reikmenyse. Tokia Lietuvos pozicija parengta atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją bei  suinteresuotų institucijų  bei socialinių partnerių susirūpinimą, kad numatomas apribojimas neigiamai paveiktų tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES šalių gynybinius pajėgumus.  

Aplinkos ministras Povilas Poderskis balandžio mėnesį laišku kreipėsi į 4 EK komisarus ir kitų valstybių narių aplinkos ministrus, ragindamas EK persvarstyti šio siūlomo reglamento priėmimo laiką ir taikymo sritį. Ministras akcentavo, kad dėl dabartinės saugumo situacijos siūlomi apribojimai kelia nepriimtiną riziką nacionaliniams ir visos ES gynybos pajėgumams, pramonės atsparumui ir visuomenės pasirengimui. Todėl šiuo atveju galimos neigiamos pasekmės gynybai nusveria aplinkosaugos tikslus.  

EK reglamento projekte siūloma palaipsniui atsisakyti švininių šratų bei kulkų naudojimo medžioklėje ir sportiniame šaudyme, taip pat švininių žvejybos reikmenų (svarelių ir masalų). EK duomenimis, kasmet į aplinką Europos Sąjungoje patenka apie 44 000 tonų švino: 57 proc. dėl sportinio šaudymo, 32 proc. dėl medžioklės ir 11 proc. dėl žvejybos.   

Vertindama pasiūlymą Lietuva pritarė siekiui toliau mažinti švino taršą, tačiau, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, mano, kad EK pasiūlymas riboti švino kiekį šaudmenyse pateiktas svarstyti netinkamu metu. Pažymima, kad pasiūlymas yra nepriimtinas dėl dabartinės geopolitinės situacijos, išorės grėsmių, galimo poveikio visuotinės krašto gynybos stiprinimui. Švino apribojimas amunicijoje neigiamai paveiktų gynybos mokymus, ypač šaudymo į bepiločius taikinius, kuriuos dabartinėje geopolitinių grėsmių aplinkoje siekiama stiprinti.   

Nors Reglamento projekte numatyta išimtis karinėms ir gynybos reikmėms, jis turėtų poveikį šaudmenų gamintojams, galimi šaudmenų gamybos sunkumai ar sutrikimai. Naujų švino apribojimų įvedimas turėtų įtakos pramonei, galėtų pareikalauti technologinių pokyčių. Taigi, gali kilti ir sunkumų kaupiant jų atsargas nacionalinėse karinėse pajėgose. Toks draudimas taip pat apribotų pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos galimybes.  

Rengiant Lietuvos poziciją, atsižvelgta ir į tai, jog EK siūlomi reikalavimai turėtų neigiamą poveikį lauko šaudykloms ir jų skaičiui. Siūlomi rizikos valdymo reikalavimai brangūs ir dažnai gali būti techniškai neįgyvendinami. Nacionalinių šaudymo sporto šakų ir lauko šaudyklų atstovų teigimu, siūlomi reikalavimai lauko šaudykloms yra pertekliniai, jų įgyvendinimas gali turėti įtakos šaudymo sporto šakų ir infrastruktūros plėtrai ateityje, tačiau tai neturėtų reikšmingo poveikio bendram taršos švinu mažinimui.  

Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra, siekdamos pristatyti šį pasiūlymą visoms suinteresuotoms pusėms, kovo 13–21 d. organizavo 4 pasitarimų ciklą, kuriuose su gynybos, šaudyklų ir sportinio šaudymo, žvejybos bei medžioklės sektorių atstovais aptarė siūlymą uždrausti šviną amunicijoje ir žvejybos reikmenyse. Susitikimų metu dalyviai galėjo užduoti klausimus bei pasidalinti savo nuomone.   

REACH – Europos Sąjungos reglamentas, kuris reglamentuoja cheminių medžiagų registraciją, vertinimą, autorizaciją ir apribojimą.

Tautvilė MERKEVIČIŪTĖ

Aplinkos ministerijos

Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Daugiau nei trečdaliu padidėjusi rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą ir solidi savivaldybės biudžeto injekcija skoloms sumažinti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą (TRATC) pernai nuo bankroto slenksčio pakylėjo į pelningos veiklos aukštumas. Ketvirtadienį prieš Šilalės savivaldybės tarybą stojusi įmonės vadovė Donvina Arlauskienė ilgai aiškino, kiek kurioje srityje sutaupė ir net užtikrino, jog bandelių už įmonės pinigus šiemet nebeperka.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Kai skaitytojas atsivers šį „Ši­la­lės artojo“ numerį, Jungtinėse Ame­rikos Valstijose, tiesa, su laiko paklaida, išauš ypatingas rytas: JAV prezidentas Donaldas Trum­pas pažymės 100 dienų šiame poste. Kai kas tai lygina su 1970-aisiais, kai tuometinėje Sovietų sąjungoje buvo kilusi kompartijos užkurta euforija pažymėti Lenino gimimo 100-metį...

Uolūs Lietuvos komunistai tada taip pat neatsiliko: LRT archyvuose išlikusiame kino žurnale „Tarybų Lietuva“ galima pamatyti, kaip ta proga Kaune atidengiamas paminklas Leninui, Vilniuje atidaromi Parodų rūmai, dedamos gėlės, Antanas Sniečkus ir jo pavaldiniai sako ugningas kalbas, vyksta konferencijos, parade akmeniniais užkariautojų veidais žygiuoja „omonininkai“...

Jeigu būtų kuriamas filmas apie D. Trumpą, pirmuose kadruose turėtų būti jo inspiruotas ir paskatintas Kapitolijaus šturmas, kurio metu žuvo 6 žmonės, beveik 200 buvo sužeista. Tuomet JAV Atstovų rūmai D. Trumpui inicijavo apkaltą dėl „sukilimo kurstymo“ ir jo vaidmens riaušininkams šturmuojant Kapitolijų, tačiau Senatas jį išteisino. Antrą kartą tapęs prezidentu jis atsikeršijo: atleido prie Kapitolijaus šturmo bylų dirbusius tyrėjus.

Ne, jokiu būdu nenoriu lyginti Lenino ir Trumpo. Jeigu pirmasis sugebėjo surengti bolševikų revoliuciją Rusijoje, iki šiol vadinamą perversmu, tai D. Trum­pas per 100 dienų sukėlė tik globalų chaosą. Atrodytų, labiausiai jis jaučiamas ekonominiuose santykiuose su likusiu pasauliu, tačiau didžiausia jo politinė nesėk­mė – karšta meilė Putinui, pastarajam atrišant rankas plėsti agresiją. 

Štai todėl nuolat kartoju iškalbingą jo praeities detalę, kuri kai kam atrodo iš sąmokslo teorijų rinkinio. 

Vasarį ilgametis Sovietų sąjungos KGB karininkas, atsakingas už svarbių verslo atstovų iš kapitalistinių šalių verbavimą, vėliau buvęs Kazachstano saugumo vadas, vadovavęs Nursultano Nazarbajevo apsaugai, už dalyvavimą nusikalstamoje grupuotėje nuteistas už akių 20 metų kalėti, bet į Austriją pasitraukęs generolas majoras Alnuras Musajevas pareiškė, jog 40-metis D. Trumpas dar 1987-aisiais buvęs užverbuotas KGB ir gavęs „Krasnov“ slapyvardį. Apie JAV prezidento ryšius su Rusija jis rašęs 2018 m. ir liudijęs, jog „Trumpas sėdi ant FSB kabliuko ir vis giliau ir giliau ryja masalą“. Bet tuomet į tai niekas pernelyg nekreipė dėmesio.

A. Musajevas priminė, kad 1987 m. liepą respublikonas apsilankė Maskvoje viešbučio priešais Kremlių, vadinto „Trumpo bokštu“, statybos reikalais, čia jį, žurnalo „Forbes“ žiniomis, ir „pakabino“ KGB… 

Tiesa, sunaikinęs visus dokumentus, saugumo agentas Vokietijoje Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį, bet nėra abejonių, jog minėtą faktą žinojo. 

„Sena meilė nerūdija“, – sako liaudies patarlė. Putinas ir D. Trumpas liko ne tik geri pažįstami, bet ir artimi savo sielomis. Štai iš kur, kaip skandalingus seno sovietinio agento prisiminimus apibendrino žurnalas „Forbes“, toks aklas „partnerio“ palaikymas... Tad nenuostabu, kad 45-asis ir 47-asis Amerikos prezidentas taip advokatauja Putinui. 

Nusenusio „kagėbisto“ prisiminimais galima tikėti ar ne, bet štai jo žodžius patvirtina amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Craigas Ungeris, 2021 m. išleidęs knygą „Amerikos kompromatas“ („American Kompromat: How the KGB Cultivated Donald Trump“), kurioje teigia, kad iš tėvo statybų verslą perėmusį ir Maskvoje sumaniusį statyti elitinį viešbutį 40-metį D. Trumpą užverbavo Maskva. O buvęs KGB agentas Jurijus Švecas priduria, jog tuomet verslininkas saugumo jau buvo pasiklausomas...

Bet skandalas aptilo, kaip ir Kapitolijaus šturmas 2021-ųjų sausio 6 d., dabar D. Trumpas moko pasaulį, kaip jo verslo derybininko sugebėjimus galima pritaikyti geopolitikoje bei diplomatijoje. Nesėkmingai – švelniai pasakyta. Vienas paskutinių žadą atėmusių jo pagyrų Putinui – atsakymas į žurnalistės klausimą, kokias nuolaidas derybose iki šiol yra padaręs Kremlius. 

„Karo stabdymą. Sustojo neužimdamas visos šalies. Tai gana didelė nuolaida“, – nė nemirktelėjęs teisindamas nusikaltėlio elgesį pareiškė jis. 

O po dienos pagrasino: jei taikos susitarimas pasirašytas nebus, šią savaitę pasitrauksime iš derybų. Gal 100-mečio proga? 

Tiesa, po Vatikane vos 15 minučių trukusio pokalbio su Volodymyru Ze­lenskiu (matyt, jis buvo turiningesnis negu dviejų valandų ginčas Ovaliniame kabinete vasario pabaigoje), D. Trumpas pirmą kartą pagaliau griežtai pareiškė apie Putiną, jog šis nenori taikos, „su juo reikia elgtis kitaip“. 

Nepasitikėdamos 100 dienų D. Trumpo retorika, Lietuva ir dar šešios Europos valstybės bendrame pareiškime paragino Jungtines Valstijas ir jų prezidentą nutraukti „nuolaidžiavimo politiką“ Rusijai ir elgtis vieningai. Pažiūrėsime.

Česlovas IŠKAUSKAS

Baigta nagrinėti byla dėl Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) sąvartyne grobstyto kuro, kurioje kaltinamuoju buvo įvardijamas buvęs šio sąvartyno vadovas Aivaras Pocius. Tauragės apylinkės teismo Tau­ra­gės rūmai savo paskelbtu nuosprendžiu jį pripažino kaltu ir skyrė bau­dą.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32