Paskutinėmis rugsėjo dienomis Estijos kurortiniame mieste Pernu vy­ko Pabaltijo valstybių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) veteranų krepšinio tur­nyras „Baltijos taurė 2023“. Iš jo Lietuvos vyrų komanda grįžo pelniusi čempionės titulą. 

Pagal varžybų reglamentą, šiame turnyre dalyvauja kiekvienos šalies atitinkamos amžiaus grupės sportininkai. Šiemet buvo varžomasi 8 amžiaus grupėse, dalyvavo 6 moterų ir net 35 vyrų komandos. Daugiausiai pergalių pasiekė Lietuvai atstovavusios komandos, kurios laimėjo 5 aukso, 2 sidabro ir vieną bronzos medalį. 

Tarp parvežusių į Lietuvą aukso medalius yra ir trys Tauragės krepšinio veteranų komandos atstovai: tauragiškiai Sigitas Mičiulis ir Juozas Jankevičius bei šilališkis Arūnas Radavičius. Vyrai buvo pakviesti į Vilniaus „Statybos senjorų“ komandą ir svariai prisidėjo iškovojant Baltijos čempionų taurę 65+ amžiaus grupėje.

Juozas JANKEVIČIUS,

klubo vadovas

Nuotr. iš klubo archyvo

 

Kai kurie šilališkiai jau pastebėjo miesto gatvėmis vaikštančius du juodbruvus vaikinus. Jie buvo pristatyti visuomenei akcijos „Visa Lietuva šoka“ metu – savanoriai iš Turkijos ir Armėnijos Šilalės kultūros cent­re dirbs visus metus, tad vaikinai tikisi per tą laiką pramokti ir lietuvių kalbos.

Turkijoje, Stambule gyvenan­tis 24-erių Sinan ir 19-metis armėnas Hrayar mūsų mieste atsidūrė Šilalės jaunimo atsto­vų kvietimu. Abu vaikinai tikina, jog iš anksto žinojo, kur teks dirbti, tad Šilalėje juos ma­žai kas stebina.

„Nebent tai, kad žmonės dažnai į mus spokso ir gana kritiškai žiūri į rūkymą“, – juokiasi abu.

Šilalės kultūros centro vyriausioji kultūrinės veiklos vadybininkė, koncertų (spektak­lių) organizatorė Guoda Juškaitė sako, kad pavasarį Šilalės kultūros centrui tapus tarptautinius savanorius priimančia organizacija, pradėta tarptautinių savanorių paieška bei atranka. 

„Rinkomės pagal savo rajono porei­kius: svarbu buvo, kuo savanoriai mėgs­ta užsiimti laisvalaikiu, ar turi sava­noria­vimo patirties. Šilališkiams ypač aktuali sportinė veikla, tad ir tai turėjo reikšmės pasirinkimui“, – teigia Guo­da.

Sinanas, gyvenantis milijoniniame Stambulo mieste, sako nenustebęs, kad Šilalė – visiškai mažas miestelis, mat jau buvo pasidomėjęs mūsų kraštu. 

Tą patį kalba ir iš Armėnijos sostinės Jerevano atvykęs savanoris Hrayar. Be to, anot vaikino, jis netgi norėjo pailsėti nuo didmiesčio šurmulio ir sąmoningai rinkosi mažą bei žalią Šilalę. Tiesa, abu vaikinai iki šiol nebuvo pažįstami, bet dabar apsistojo viename bute. Paklausti, ar leng­va suderinti interesus, juolab, kad ne tik gyvena skirtingose šalyse, bet ir yra skirtingų religinių pažiūrų (Armėnija – krikščioniška, Turkija – musulmonų tikėjimą išpažįstanti šalis), jie tvirtina, kad jokių prob­lemų nekyla – abu nėra praktikuojantys tikintieji.

„Visada norėjau būti kiek įma­noma savarankiškas, gim­tinėje gyvenau atskirai nuo tė­vų – jie išvyko dirbti į Rusiją, kai man tebuvo 16 metų. Tad ir mano pasirinkimą persikelti į Europą jie palaikė“, – pasakoja Hrayar.

Nors jam dar tik 19-a, jis jau yra įgijęs buhalterinės apskaitos išsilavinimą. Bet supratęs, jog toks amatas netinka, kurį laiką dirbo barmenu, vėliau susidomėjo grafiniu dizainu, pasinėrė į video meno kūrybą. 

24-erių turkas yra sėslesnės natūros žmogus – vaikinas universitete įgijo ang­lų kalbos vertėjo išsilavinimą ir ateitį sieja su šia kalba, yra mokęs anglų kalbos mažuosius savo tautiečius. Taip pat mėgsta fotografuoti, filmuoti. 

„Mano tėvai nežinojo, kad dalyvauju savanorių atrankoje. Nieko jiems nesakiau, todėl kai atėjo laikas išvykti, tėvus ištiko šokas. Bet, manau, jie jau susitaikė su mano pasirinkimu“, – šypsosi Sinanas.

O kaip užsieniečių akimis atrodome mes, jiems nepažįstama kalba šnekantys žmonės? 

Jaunuoliai vienbalsiai atsako, kad šilališkiai yra draugiški, pri­ima juos šiltai, kaip lauktus svečius. Dėl to vaikinai tikina ir kalbą pasistengsiantys per tuos metus bent šiek tiek išmokti.  

„Jūsų kalba skamba sudėtingai, bet viliuosi, jog pavyks ją įvaldyti, nes pradėjus gilintis, neatrodo sunku. Manau, mokėti kalbą šalies, kurioje gyveni ir dirbi, yra būtina. Be to, esu mėgstantis bendrauti žmogus, žaidžiu krepšinį (jau buvau „Lūšies“ rungtynėse), futbolą, todėl bent minimalios kalbos žinios yra reikalingos“, – prašo šilališkių jį kalbinti lietuviškai turkas.

Nesibaimina svečiai iš Azijos valstybių ir tradicinės lietuviškos virtuvės, nors apie kugelio, barščių ir kitų mums įprastų patiekalų skonį kol kas kalbėti per daug nenori. Tik santūriai užsimena, jog „nepatinka  bulvių valgiai“... 

„Bet džiaugiamės, kad jau kai kuriuos patiekalus išbandėme. Žinoma, mė­giname parduotuvėse rasti kažką, prie ko esame įpratę, bet tai – neįmanoma, nė­­­ra nieko net panašaus. Ką valgome? Ren­­kamės makaronus, koldūnus, tai, kas mums labiau žinoma“, – prisipažįsta vaikinai. 

Ir tikina esantys patenkinti galimybe pietauti Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, kur maistas jiems tinka ir patinka.

Šilalės kultūros centro ir at­viro jaunimo centro „Pulsas“ vadovai džiaugiasi pirmaisiais bendradarbiavimo rezultatais ir tikisi, jog pavyks produktyviai panaudoti savanorių gebėjimus kurti vizualinius menus. 

Tarptautinius savanorius Šilalės kultūros centras galės priimti iki 2027-ųjų pabaigos.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pačiame Rūtelių kaimo centre, nuo tvenkinio, atsiveria vaizdas į mar­gaspalvių žiedų lauką. Bene de­šimtmetį krikštatėvių sodyboje šei­mininkaujanti klaipėdietė Lai­mu­tė Sakalauskienė čia kuria Gėlių ūkį („Gėliūkis“) – vietą, kur siela at­ran­da ramybę, o širdį užplūsta gy­venimo džiaugsmas.  

Į gimtuosius kraštus Laimutę sugrąžino paprastos, didelių iššūkių nekeliančios kasdienybės ilgesys. Daug metų dideliam Klaipėdos prekybos cent­rui vadovavusiai ir netgi viso regiono par­duotuvių tinklo direktore dirbusiai vers­lininkei kaimas atrodė kaip ramybės uostas, kur gali nusimesti dalykiš­kos, griežtos vadovės kaukę ir tapti pa­prastu, nuoširdumo ir emocijų sklidinu žmogumi. Gal kokius penkis metus į Rū­telių kaimą moteris su šeima atvažiuodavo tik pailsėti nuo miesto įtampos, pabūti su namiškiais, bet tuo pačiu stebėjo, kaip pavyksta susigyvenanti su visiškai kitokia aplinka, nei buvo įpratusi. Paskui atsirado noras turėti gėlių – ir jos įtraukė klaipėdietę visu kūnu ir siela. 

Kodėl gėlės, nereikia nė klausti. Kaime gyvenusi ir sunkiai visą laiką dirbusi Laimutės mama jas labai mylėjo, visada jų augindavo, tad ir dukrai jos teikė tą džiaugsmą, kurio ji nejusdavo apsivilkusi dalykinį kostiumėlį ir dalindama nurodymus pavaldiniams. Matydami Laimutės pomėgį, vaikai padovanojo jai hidrolatų gamybos įrangą –  ir tai buvo pirmas žingsnis į naują verslą. Įvairiausių rūšių hidrolatais, gėlių esencijomis, augalų druska jau keli metai L. Sakalauskienė prekiauja socialiniuose tinkluose.

Kai gėlėms neužteko vietos prie sodybos Klaipėdoje, kilo mintis persikelti į Rūtelius, kur beribė erdvė leido įgyvendinti ir sudėtingus, daug darbo bei vietos užimančius projektus, pavyzdžiui, gėlių labirintą. Jį pasodino pernai – ilgai rinko augalus, derino jų žydėjimo laiką, stebėjo, kaip, keičiantis vegetacijai, keičiasi spalvos. Jos ir yra pačios svarbiausios, nes labirintas skirtas subalansuoti žmogaus energetiniams srautams. Todėl didysis, išorinis labirinto ratas žydi raudonai – spalva, skatinančia pasitikėjimą savimi, tvirtą stovėjimą ant žemės, suteikiančia gyvenimui pagrindo. Ant­rajame labirinto rate žiedus skleidžia medetkos ir serenčiai – oranžinė spalva kelia malonumą. Už emocijas ir valią yra atsakinga geltona, o žalia – širdies spalva, skatinanti meilę bei švelnumą. Pačiame labirinto centre susodintos žydros ir mėlynos gėlės. 

L. Sakalauskienė ne kartą įsitikino, kad labirintas nėra gėlių darželis, į ku­rį ateinama pasigrožėti žiedais. Tai – meditacijos, susikaupimo vieta, todėl kai reikia pačiai sau atsakyti į sudėtin­gus klausimus, moteris suka būtent čia. Vaikš­to, grožisi, žiūri į beribes laukų platybes, leidžia sau nieko negal­vo­ti ir atsakymas ateina pats, lengvai ir paprastai, tarsi seniai jį būtų žinojusi. 

Bet bene labiausiai sodyboje akis traukia dvi ilgos liepsnojančių jurginų eilės. Tai – tradicinės  kaimo gėlės, kurių beveik nerasi gėlių salonuose. Laimutė sako sodinanti jurginus dėl grožio, bet renkasi tokias veisles, kad žiedus būtų galima skinti, kurti puokštes, džiuginti jomis visus norinčius. Nors praėjusią žiemą nemažai jurginų šaknų išsaugoti nepavyko, jų vis tiek yra labai daug ir skirtingų – daugiau nei 50 rūšių. 

Turint tiek gėlių, tenka nusiteikti sunkiam darbui, atsisakyti manikiūro ir nuo ryto iki vakaro lenkti nugarą.

„Būna, kad sakau: viskas, negaliu, skauda nugarą, nuo piktžolių dega rankos. Bet užtat galva leng­va, mintys aiškios, gali kurti, svajoti. Todėl pailsiu ir vėl gyvenimas pilnas džiugesio, vėl ieškau gėlių, vėl sodinu. Darbas sunkus, pelno nėra, bet malonu­mas neapsakomas“, – juokiasi mo­teris. 

Ji tikina, kad gėlės jai yra gyvos būtybės, žinią žmonėms perduodančios žiedais. Todėl jei pačiai liūdna, sunku – eina pasivaikščioti į žydinčią pievą, prisėda piramidėje, kur vėjas kuria skambančių varpelių melodiją. Ta melodija aidi ir sename sode, primena krikštatėvių Jono ir Jadzytės Zemblių sodyboje prabėgusias nerūpestingos vaikystės dienas. Gal dėl to ir traukė čia sugrįžti, o sugrįžus persekiodavo mintys, skatinančios keisti gyvenimą, ieškoti užsi­ėmimo, kuris teiktų daugiau laimės, nei materialinė nauda.

Apie tai, kad Rūtelių kaime puoselėjamo gėlių ūkio vartus atkels svečiams, Laimutė sako negalvojusi, o jei ir šmėstelėdavo tokia mintis, tai atrodydavo kaip sunkiai įgyvendinama svajonė. Vis manydavo, kad dar neturi ką parodyti, dar per mažai, pernelyg paprasta, kad būtų į ką žiūrėti. Bet netikėtas susitikimas su tokiais pat gėlių mylėtojais iš Šilalės viską apvertė aukštyn kojomis. 

„Net nustebau, kai paskelbus apie „Gėliūkį“ atsirado tiek susidomėjusių – skambina, prašosi į svečius, sako, kad nori pasidžiaugti mano gėlėmis. Kai pagalvoju, per tą mėnesį padariau daugiau nei per kelis metus, nes laukti nėra kada – kai važiuoja žmonės, visi planai turi greitai virsti darbais“, – įsitikinusi ūkio šeimininkė, vasaros pabaigoje nustebinusi netikėtais renginiais. 

Gėlių mylėtojus Laimutė pakvietė į naktinį pasivaikščiojimą žiedų labirintais. Degantys žibintai, žvaigždžių takas danguje, žolynų kvapas sukūrė ypatingą nuotaiką, leido pajusti, koks gražus yra mūsų gyvenimas. Pasak gėlininkės, po tokių susitikimų užplūsta džiaugsmas ir noras visus apdovanoti gėlėmis. Todėl rugsėjo 1-osios išvakarėse tokią dovaną ji įteikė bendruomenės mergaitėms, pakvietusi į sodybą kurti puokščių mokytojams. O Mokytojo dienos proga kvietė žmones pradžiuginti savo mokytojus įspūdingais jurginų žiedais. 

Moteris įsitikinusi, kad ateitis Rūteliuose priklauso nuo to, kaip pavyks sukurti gėlių verslą, ar jis bus įdomus ir reikalingas žmonėms. Rūteliai yra puiki vieta gėlių mylėtojams priimti, nes netoli autostrada, kaimas yra prie gero kelio. Ir tai labai svarbu, nes, ieškodama įdomesnių augalų L. Sakalauskienė tikina apsukusi kone visą Lietuvą, kartais tekdavo važiuoti į tokias atokias, tarp miškų įsikūrusias sodybas, kad pati stebėdavosi, kaip žmonės jas atranda. 

„Jei mes su vyru sukursim vertę, kurios reikės žmonėms, jie mus ras, kokiame atokiame kaime bebūtume įsikūrę. Iš patirties žinau, kaip, įtemptai dirbant, reikia grožio ir ramybės, jog siela pailsėtų, atsigautų. Dėl to vis dažniau žmonės atsigręžia į gamtą, ieško natūralumo, nori pailsėti nuo kasdienio triukšmo. „Gėliūkis“ ir bus ta stotelė, kur kiekvienas galės atrasti namus savo sielai“, – viliasi L. Sakalauskienė. 

Ir džiaugiasi, kad dabar, kai nebereikia niekam vadovauti, prisiimti atsakomybės už kitų darbą, kasdien gali nerti į naujus atradimus – kvapus, žinias apie augalus, netikėtą gilių kavos skonį, žmonių gerumą, laisvę kurti ir svajoti. 

„Gyvenimas tuo ir gražus, kad nežinai, kas nutiks po akimirkos“, – sako moteris, svetingai atverianti savo kiemo vartus Rūtelių kaime. O prie jų žydi rūtos – senovinė, daugelio jau pamiršta gėlė, tarsi simbolizuojanti lietuvišką, žmogiškąsias vertybes vis dar saugantį kaimą. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras spaudos konferencijoje pristatė 37-ąjį sezoną: pasidžiaugęs įspūdingais pristatytų premjerų bei gautų apdovanojimų skaičiais, apvainikuojančiais kryptingą penkerių metų veiklą, kolektyvas laukia įsikūrimo naujame pastate, kuris tikimasi įvyks jau 2024 metų kovą. Laukiant pirmo per trisdešimt metų šalyje pastatyto teatro atidarymo, pristatyti naujojo statinio privalumai: savo techniniais sprendimais ir erdvumu jis įkvėps menininkus originaliems kūrybiniams sprendimams, o publikai suteiks daugybę dvasinio peno. Muzikinio teatro baleto trupė naują sezoną pasitinka ne tik  atsinaujinusi, bet ir pristato naują baleto trupės meno vadovą Gaj Žmavc atvykusį iš Slovėnijos. Ypač džiugu, kad, kaip įvardina teatro kūrėjai, teatro administracija palaiko visus menininkų kūrybinius ieškojimus, o tai tampa jų įkvėpimu.

Siūlykite pavadinimus teatro salėms

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė spaudos konferencijoje džiaugėsi galimybe naujienas pristatyti viešbutyje Amberton, rekonstruojamo Muzikinio teatro pastato fone. „Sezoną neatsitiktinai vadiname Vilties sezonu. Mūsų laukia daugybė naujų svarbių ir įkvepiančių potyrių. Visgi, naujojo teatro atidarymas – svarbiausia bei laukiamiausia 37-ojo sezono naujiena. Tai pirmas nepriklausomoje Lietuvoje per daugiau nei trisdešimt metų pastatytas teatras. Šio įvykio labai laukia ne tik penkis metus be savo namų gyvenanti ir kurianti KVMT bendruomenė, bet ir Vakarų Lietuvos, visos šalies, net Europos kultūros bendruomenė. Kaip žinia, net ir Europoje nauji teatrai užgimsta ne taip dažnai.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps moderniausia menininkų poreikius atliepiančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Čia bus sumontuota šiuolaikiška garso, apšvietimo įranga, sudėtinga akustinė sistema, naujausios šiuolaikinės šildymo ir ventiliacijos sistemos. Galėsime pasigirti didžiulėmis baleto, choro, jungtinių repeticijų salėmis. Muzikinis teatras turės dvi sales – Didžiąją (iki 700 žiūrovų) ir Mažąją (apie 160 žiūrovų). Šiuo metu abiems salėms renkami pavadinimai. Jei turite pasiūlymų, mielai kviečiame prisidėti“, – sako vadovė Laima Vilimienė.

Nuo trečiadienio iki sekmadienio

Didžioji salė be daugelio savo privalumų, bus išskirtinė tuo, kad jos akustinis kiautas bus padengtas lietuvišku moliu. Tokį dizainerių sprendimą KVMT sutiko su džiaugsmu, nes tai Klaipėdos krašto spalvos, kvapo, identiteto apraiška ir išsaugojimas teatre. Mažoji salė turės funkciją transformuotis iš žiūrovų salės į didžiulę erdvę eksperimentams, repeticijoms, meno projektams, taip atverdama dar daugiau galimybių menininkų kūrybai reikštis.

Naujasis teatras bus stilingas, dinamiškas, įdomus, atviras pasauliui ir atliepiantis Muzikinio teatro tradicijas bei tapatybę. Į šį tašką  Muzikinis teatras ateina paruošęs solidų tiek kiekiu, tiek kokybe repertuarinį kraitį. „Per penkis metus, kol laukėme naujo pastato, pristatyta dvidešimt viena premjera Didžiojoje salėje bei sukurtos mažesnės, edukacinės jų versijos, penkios premjeros pristatytos kamerinėje salėje. Tarp naujų spektaklių: septynios operos, viena operetė, aštuoni šokio spektakliai, viena oratorija, keturi choreografinių miniatiūrų spektakliai, keturios kamerinės operos, vienas kamerinis šokio spektaklis. Visi spektakliai sukurti taip, kad galėtų būti pritaikyti naujojo teatro scenoms bei toliau džiugintų publiką“, – akcentuoja L. Vilimienė. „ Kol neturime savo salės, neturime ir galimybės spektaklius rodyti dažnai, nes mus riboja salių nuoma. Džiugiai planuojame, kad nuo 2024 m. rudens naujame pastate turėsime ir pastovų repertuarą, taigi, kiekvieną savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio naujose salėse rodysime spektaklius. Paskutinius penkis metus Muzikinis teatras dėjo daug pastangų siekdamas profesinio tobulumo, aukštos kūrinių meninės vertės. Sulaukiami atgarsiai rodo, kad mums pavyko“.

Įspūdingas įvertinimų skaičius

Dar truputis skaičių: per penkis metus Muzikinio teatro pastatymai apdovanoti aštuoniais „Auksiniais scenos kryžiais“, septyniomis „Padėkos kaukėmis“ ir Albatroso statulėle.  Apdovanojimų sraute išskirtinis – R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pristatymas elinge, kuris pelnė visus įmanomus apdovanojimus šalyje bei sulaukė daug liaupsių užsienyje. „Tai spektaklis, tapęs mūsų vizitine kortele ir langu į pasaulį. Ne mažiau pripažinimo sulaukė ir E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (choreografas M. Rimeikis), kurio vaizdo įrašu pasaulio publika vis dar mėgaujasi MEZZO kanale virtualiai. Beje, tai ir dažniausiai į gastroles šalyje ir užsienyje vykstantis spektaklis, tad ir mūsų baleto trupę labiausiai reprezentuojantis kūrinys. Esame matomi, žinomi, atpažįstami. Tai ypač svarbu vertinant kiekvieno teatro meninio kolektyvo pažangą. Tarkim, spalio 1-ąją naujas sezonas pradėtas tradiciniu simfoninės muzikos koncertu, kurio programa, atlikimo kokybė liudija didžiulę KVMT simfoninio orkestro brandą. Turėdami atskaitos tašką, tai kas buvo prieš metus, peržvelgdami istoriją, matome, kaip sparčiai šis kolektyvas tobulėja vedamas maestro, vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Didžiulę transformaciją sparčiai augdama patyrė ir KVMT baleto trupė: meninis lygis nepaprastai kilo, baleto artistai tobulėjo, o publikai pristatytos labai įdomios premjeros. Su šia trupe dirbo ne tik žinomiausi šalies choreografai, bet ir tarptautinį pripažinimą pelnę kūrėjai: E.Clug, sukūręs „Šventasis pavasaris/Stabat mater“; A. Ekman „Kaktusai“, tapusi pirma šio kūrėjo premjera Baltijos šalyse. Džiaugiamės, kad tai atvedė į naują, aukštesnį lygį – prie mūsų prisijungė žinomas choreografas Gaj Žmavc (Slovėnija), kuris nuo rugsėjo tapo KVMT baleto trupės meno vadovu“, – sako L. Vilimienė.

Nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“

Gaj Žmavc yra Slovėnijos šokėjas, choreografas ir kompozitorius. Beveik du dešimtmečius jis šoko Slovėnijos Maribor nacionalinio baleto trupėje, kur pasižymėjo kaip menininkas kuriantis unikalius šokio personažus šiuolaikiniam kompanijos repertuarui. Jis šoko choreografų Edwardo Clugo, Stašos Zurovaco, Mauro Bigonzetti, Johano Ingerio, Jeano Christopho Maillot, Valentinos Turcu ir Darrel Toulon  spektakliuose. Su Maribor baleto trupe gastroliavo daugybėje pasaulio šalių, dalyvavo projektuose, festivaliuose.

Labiausiai pastebimas intensyvus  ir produktyvus G. Žmavco darbas su choreografu Edwardu Clugu. Pastarojo kūryba tapo postūmiu ir G. Žmavc karjerai, kūrybai ir tobulėjimui.

Kaip choreografas ir kompozitorius G. Žmavcas kūrė ir prodiusavo savarankiškus šokio projektus, dažniausiai kartu su ilgamete bendradarbe, šokių partnere ir bendraautore Tetiana Svetlična. Jo darbai buvo rodomi Belgrado choreografinių miniatiūrų festivalyje, „Bûhnenwerkstatt Graz“ šokių festivalyje, Šibeniko šokių festivalyje ir Solo šokių festivalyje Ankaroje (čia dalyvavo su KVMT baleto trupės soliste Ksenija Jermakova). G. Žmavcas sukūrė naujus kūrinius Slovėnijos Maribor nacionaliniam baletui , Jaunimo Slovėnijos Jaunimo baletui, NRW Junior Ballett – Ballett Dortmund ir Klaipėdos valstybinio muzikos teatro baleto trupei, du nauji pastatymai baletui laukiami 2023/24 m. sezone  Magdeburge ir KVMT. Menininkas buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už geriausią 2022 metų šokio pastatymą Lietuvoje (III šokio spektaklio „Dona Kichotė“ dalis).

Palaikymas skatina kurti

„Esu labai laimingas būdamas Klaipėdoje. Gal prieš du metus baleto tarnybos vadovui Aurelijui Liškauskui prisipažinau, kad galėčiau čia gyventi ir tai nutiko. Tikiu, kad kai kuriems dalykams tiesiog lemta įvykti ir jie tampa tikrove. Miesto energija, žmonių dirbančių teatre profesionalumas – negali nesužavėti“, – tikina naujasis baleto trupės meno vadovas G. Žmavcas. „Nuoširdžiai dėkoju baleto tarnybos vadovui A.Liškauskui už nuoširdumą ir paramą. Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė visapusiškai palaiko baleto trupę. Tai neįtikėtina ir įkvepia! Sudėtinga nusakyti, tačiau nuostabu kiek daug mums jau pavyko nuveikti vos per nepilnus du mėnesius bendrystės“.

Anot baleto trupės meno vadovo G. Žmavco, neseniai baleto trupė sulaukė net devynių naujų baleto artistų. KVMT baleto trupėje šoka profesionalai atvykę iš Japonijos, Pietų Korėjos, Kolumbijos, Italijos, Ukrainos ir žinoma lietuviai. „Nuostabu stebėti kaip puikiai tarpusavyje dera skirtingos energijos, kultūros ir kartu kurti kažką naujo scenoje. Vienas iš mano pirmųjų uždavinių – tobulinti šią baleto trupę, vesti ją pirmyn, pritraukti kuo daugiau jaunųjų talentų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Buvo pakeistos grindys baleto repeticijų salėje, o tai irgi svarbi pagalba bei investicija į baleto artistų saugumą bei sveikatą. Mano pagrindinė vizija ir strategija - pakeisti žmonių mąstymą, atsiverti, mąstant apie tai ką mes galime duoti Lietuvai ar pasauliui. Ateitį būtina matyti ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir žmonių troškime eiti pirmyn, tobulėti“, – tikina pašnekovas.

Publika nusipelno geriausių pastatymų

Didžiausias baleto trupės meno vadovo G. Žmavco troškimas - sukurti tvirtą baleto komandos pagrindą, kuris leis jai sėkmingai gyvuoti ilgus metus: „Startuojame nuo 25 baleto artistų. Nedideliam Klaipėdos miestui – tai tinkamas skaičius. Siekiu sukurti kompaktišką, jaunatvišką baleto trupę. Būtina apsižvalgyti kas vyksta Lietuvoje ar kaimyninėse Latvijoje, Estijoje. Turime būti pakankamai profesionalūs, kad sudomintume aplinkinių šalių publiką. Norisi pritraukti žinomiausius šalies ir užsienio baleto artistus, choreografus. Manau, kad Lietuvos ir Klaipėdos publika nusipelno išvysti pačius geriausius pastatymus, kurie populiarūs šiuo metu pasaulyje. Jau planuojame būsimas KVMT baleto trupės premjeras. Išduosiu, kad tai bus labai įdomūs, šiuolaikiški ar net priklausantys ateičiai pastatymai. Baleto trupės gyvavimui labai svarbi rinkodara. Jau buvau susitikęs su nuostabiomis KVMT rinkodaros tarnybos darbuotojomis, kurios nuoširdžiai daro didžiulius nematomus darbus. Sunku nusakyti visas kartu išgeneruotas naujas idėjas, ypač apie baleto tarnybos įvaizdį. Manau, kad ir šioje srityje išvysite naujienų, kurios jums patiks. Kartu su rinkodara bandysime sukurti unikalų šios baleto trupės stilių, kuris bus lengvai atpažįstamas visiems.“

Ir, žinoma, naujas Muzikinio teatro pastatas. „Mane sužavėjo amfiteatras, scena, būsima baleto repeticijų salė ir jos suteikiamos galimybės čia repetuojantiems. Aš toks laimingas. Žinojimas, kad tai bus jau labai greitai stipriai motyvuoja. Baleto artistai, kaip ir aš, nekantrauja įsikurti naujame teatro pastate. Mano didžiausias slaptas, bet labai nuoširdus troškimas, kad baleto trupė ir jos kuriamų pastatymų kokybė kartu su nauju teatro pastatu būtų ryškiai matoma pasauliniame baleto žemėlapyje. Tai pasiekiama, nes KVMT dirba nuostabi komanda, vedama teatro vadovės L.Vilimienės, kuriai nėra neįveikiamų kliūčių, A. Liškausku ir jaunais kūryba degančiais baleto artistais. Kartu įveiksime visas viršukalnes! Noriu išvysti kaip tai įvyks!“, – sako G. Žmavcas.

Sunku rasti atitikmenų

Kone Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės simboliu tapęs A.Liškauskas šios meno įstaigos scenoje šoko nuo 1997 m., o nuo 2011 m. - dirba ir vyriausiuoju choreografu. A. Liškauskas užaugino ne vieną baleto artistų kartą, ne vieną profesionalą išlydėjo į rentą. „Būtent prieš 26 metus aš dar būdamas jaunuolis sėdėjau šioje vietoje, senajame Klaipėdos viešbutyje, bei ilgesingai žiūrėjau į KVMT langus, kur mačiau repetuojant baleto artistus. Taip norėjau būti vienu iš jų. Ir tai išsipildė“, – džiugiai pasakoja baleto tarnybos vadovas A.Liškauskas.

Simboliška ir liūdna, bet į naują teatro pastatą neįžengs nė vienas senajame šokęs baleto artistas. Gyvenimo ratas baleto artistams sukasi greičiau nei kitiems teatro kūrėjams.  „Naujas teatras startuos su nauja energinga baleto trupe. Turime ir naują baleto repetitorių Filipą Veverką, kuris yra šokęs Amerikoje, o šiuo metu mielai prisijungė prie mūsų trupės ir moko baleto artistus. Grįžo ir baleto artistas Mantas Ūsas (buvęs Černeckas). Naujais veržliais žmonėmis pildosi visos teatro tarnybos ir meno kolektyvai. Kas tik nori siekti profesinių aukštumų – visi baleto trupėje randa vietą ir galimybių. Tereikia pamatyti KVMT dirbančių žmonių akis – jos viską pasakančios. Turime jaunų baleto artistų, kurie mūsų baleto trupėje šoka jau penkis metus ir planuoja likti ilgam, nori ateityje tapti choreografais. Muzikiniame teatre per penkis metus pasiekta tiek daug, kad sunkiai rastumėt tokiais mastais galintį pasigirti meno kolektyvą šalyje ar Baltijos šalyse“, – džiaugiasi A. Liškauskas.

KVMT inform.

Martyno ALEKSOS nuotr.

Spalio 11 d., trečiadienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su šokio spektakliais „Sapnai ir kaktusai“

Edukacinis renginys (su fonograma)

Bilieto kaina 5 €

* * *

Spalio 12 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

„Sapnai ir kaktusai“

Dviejų dalių šokio spektaklių vakaras (su fonograma)

Bilietų kainos: 12, 18, 26 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Spalio 13 d., penktadienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su opera „Undinė“

Edukacinis renginys

Pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autoriaus Miko Petrausko 130-osioms gimimo metinėms

Dirigentas Giedrius Vaznys

Bilieto kaina 5 €

* * *

Spalio 14 d., šeštadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Antonín Dvořák „Undinė“

3 veiksmų opera, atliekama lietuvių k.

Dirigentas Giedrius Vaznys

Bilietų: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Spalio 15 d., sekmadienis, 15 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Dan Goggin „Šounuolynas“

2 veiksmų miuziklas, atliekamas lietuvių k.

Dirigentas Vladimiras Konstantinovas

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Spalio 21 d., sekmadienis, 14 val.

Mažeikių kultūros centras

Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių edukacinė opera vaikams

Dirigentas Giedrius Vaznys

* * *

Spalio 26 d., ketvirtadienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su opera „Lokys“

Edukacinis renginys

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilieto kaina: 5 €

* * *

Spalio 27 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Bronius Kutavičius  „Lokys“

2 veiksmų opera lietuvių k.

Prospero Mérimée 220-osioms gimimo metinėms

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Spalio 28 d., šeštadienis, 17 val.

Klaipėdos šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

„Lux perpetua“

Sakralinės muzikos koncertas

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Nemokamai

* * *

Lapkričio 4 d., šeštadienis, 12 val.

Žvejų rūmų Teatro salė

Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių edukacinė opera vaikams

Dirigentas Giedrius Vaznys

Bilieto kaina: 10 € l

* * *

Lapkričio 11 d., šeštadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

„Dona Kichotė“

Šokio spektaklių triptikas

Dirigentas Vladimiras Konstantinovas

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Lapkričio 12 d., sekmadienis, 12.00 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“

2 veiksmų opera vaikams

Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas

Bilietų kainos: 7, 10 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Lapkričio 14 d., antradienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su komiška opera „Pulko duktė“

Edukacinis renginys

Dirigentas Martynas Staškus

Bilieto kaina: 5 €

* * *

Lapkričio 15 d., trečiadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Gaetano Donizetti „Pulko duktė“

2 veiksmų komiška opera prancūzų k. (su kalbamaisiais intarpais lietuvių k.)

Dirigentas Martynas Staškus

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Lapkričio 17 d., penktadienis, 18.00 val.

Rokiškio kultūros centras

Mažasis spektaklis „Pulko duktė“

Ciklo „Sveika, opera! Labas, šoki!” dalis

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Nemokamai

* * *

Lapkričio 18 d., šeštadienis, 18.00 val.

Utenos kultūros centras

Mažasis spektaklis „Pulko duktė“

Ciklo „Sveika, opera! Labas, šoki!” dalis

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Nemokamai

* * *

Lapkričio 22 d., trečiadienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su šokio spektakliais „Sapnai ir kaktusai“

Edukacinis renginys

Bilieto kaina 5 €

* * *

Lapkričio 23 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

„Sapnai ir kaktusai“

2 dalių šokio spektaklių vakaras

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Lapkričio 25 d., sekmadienis, 12 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“

Šokio spektaklis vaikams (su fonograma)

Bilietų kainos: 7, 10 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Lapkrčio 26 d., sekmadienis, 15 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“

Kompozitoriaus J. Bocko 95-osioms gimimo metinėms

2 veiksmų miuziklas, atliekamas lietuvių k.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 12, 18, 26 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Gruodžio 2 d., šeštadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Teatro salė

Interaktyvus spektaklis pagal Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“

I premjera

Dirigentas Carmelo Giuseppe Longo

Bilieto kaina 15 €

* * *

Gruodžio 3 d., sekmadienis, 15.00 val.

Žvejų rūmų Teatro salė

Interaktyvus spektaklis pagal Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“

II premjera

Dirigentas Carmelo Giuseppe Longo

Bilieto kaina 15 €

* * *

Gruodžio 3 d., sekmadienis, 12 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“

Šokio spektaklis vaikams (su fonograma)

Bilietų kainos: 7, 10 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Gruodžio 5 d., antradienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su operete „Orfėjas pragare“

Edukacinis renginys

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilieto kaina 5 €

* * *

Gruodžio 6 d., trečiadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė, atliekama lietuvių k.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Gruodžio 8 d., penktadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“

2 dalių šokio spektaklis

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Gruodžio 10 d., sekmadienis, 15 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“

2 veiksmų miuziklas, atliekamas lietuvių k.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 12, 18, 26 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Gruodžio 30 d., šeštadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė, atliekama lietuvių k.

„Orfėjui“ – 165!

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 15, 20, 30 € l Taikomos nuolaidos

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas

www.klaipedosmuzikinis.lt

Bilietus platina Bilietai.lt.