Šį rudenį „Šilalės artojo“ redakcija tradiciškai pakvietė laikraščio skaitytojus siųsti savo išauginto (arba atras­to) derliaus fotografijas ir dalyvauti konkurse. Jo nuga­lė­tojams bus įteikti specialūs prizai. 

Šįkart įspūdingo agurko nuot­rauką „Šilalės artojui“ atsiuntė Jonas Petrauskas iš Pakalniš­kių II k. (Tenenių seniūnija). Daržovė sveria net 1,166 kg. Agurką gigantą išauginęs Jonas sako, kad rekordininkas bus paliktas kitų metų derliui.

„Kad užaugs toks milžiniškas, nesitikėjau, todėl jo sėklos bus panaudotos kitą pavasarį, kad ir vėl pradžiugintų geru derliumi“, – sako konkurso dalyvis.

Vis dar laukiame daržovių, grybų ar kito derliaus nuotraukų – konkursas vyksta iki spalio 10 d. 

„Šilalės artojo“ inform.

Skaitytojo nuotr.

Praėjusią savaitę tarp įprasti­nių pranešimų iš Ukrainos frontų, mo­kytojų streiko, nesibai­gian­čio ko­rupcijos skandalo savivaldy­bė­se, sukrečiančio paauglių apsinuodi­ji­mo ir, žinoma, užsitęsusios vasaros malonumų gūdžiu aidu nu­­skam­bėjo žurnalistų atliktas tyri­mas dėl buvusių komunistų aukš­čiau­siuose valdžios ešelonuose.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 75

Nuo seno Lietuvoje egzistavo paprotinė teisė sandoriuose vadovautis sąžiningumo principu, todėl vyresnio amžiaus žmonėms sunku suprasti, kad biurokratinės procedūros dabar yra svarbesnės už visus dešimt Dievo įsakymų. Tokia išvada peršasi išklausius Kvėdarnoje gy­venančios garbingo amžiaus moters istoriją apie ban­dy­mą parduoti žemės sklypą.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 75

Rugsėjo 23 d. ne tik mūsų šalies, bet ir Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Ukrainos šachmatų žaidimo en­tu­ziastai skubėjo į Pajūrį, kur vy­ko XI-asis greitųjų šach-matų turnyras, skirtas Ši­lalės politiniam ir vi­­suomenės veikėjui, šach­matų entu­ziastui Stanislo­vui Biržiš­kiui atminti. Tur­nyras tra­di­­ciškai vyko Pa­jūrio Stanislovo Biržiškio gim­na­zijoje. 

Roma VEŠČIŪNIENĖ

Pajūrio seniūnijos seniūnė 

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 75

Poryt su Tarptautine mokytojų diena sveikinsime ir daugiau nei 400 Šilalės rajone dirbančių pedagogų. Mokytojas – ypatinga profesija, ir ne tik todėl, kad mokykla ir mokytojai kiekvienam pakloja gyvenimo pamatus. Būtent mokytojai nuo seno laikomi visuomenės elitu, pačiais šviesiausiais, doros ir sąmoningumo pavyzdį savo bend­ruomenėms rodančiais žmonėmis. Ir nors šiemetė šventė pasitinkama ne pačiomis geriausiomis nuotaikomis, streikuojant keliems tūkstančiams šalies pedagogų, vis tik mokytojai stengiasi išlaikyti optimizmą ir nepraranda vil­ties, kad politikai, valdžia ir visuomenė sugebės tinkamai įvertinti jų darbą.

35-ąjį rugsėjį šiemet sutikusi Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo mokytoja Irena Bliutienė sako, kad jos gyvenimo pasirinkimus nulėmė būtent mokytojai. Tuometis mokyklos direktorius Antanas Bružas vienuoliktokę paskatino stoti į pedagoginį universitetą ir „atliko profesinį orientavimą“ – leido pravesti pamoką pradinukams. Tą pamo­ką I. Bliutienė atsimena iki šiol: apipuolė mažiukai, apsivijo ap­link kojas ir vienas paskui kitą – mokytoja, mokytoja... 

„Patiko man toje klasėje, o ir paskui, sutikę per pertraukas mokykloje, vis vadindavo mane mokytoja. Taip ir pradėjau galvoti, kad tapsiu mokytoja. Visai smagus tas mokytojo darbas. Gal kad su mažiukais niekada nebūna nuobodu – jie tokie nuoširdūs, ką galvoja, tą ir sako, be jokių kaukių, kai supyksta, iškart pamatai, kai my­li – tai irgi iš širdies“, – šypsosi pedagogė. 

Ypatingai ryškius pėdsakus, anot I. Bliutienės, jos gyve­ni­me paliko šviesaus atminimo mokytoja Vanda Gudžiūnie­nė, visą gyvenimą dirbusi Bilio­nių pradinėje mokykloje. Ji mo­kė ne tik skaityti ir rašyti, bet buvo ir jaunos specialistės vedlė, nes du metus abi kartu dirbo toje pačioje Bilionių pradinėje. Pasak I. Bliutienės, tai buvo kantrybės, tolerancijos, susi­kaupimo pavyzdys, kuriuo negalėjo nesekti. 

„Anų laikų mokytojai buvo šviesios asmenybės, išskirtiniai žmonės. Mes esam žemiškesni, kasdieniškesni, o ta kasdienybė gal labiau vargina. Mokytojo darbe dažnai pasitaiko sunkių akimirkų, kai supyksti, užplūsta liūdesys, darbas pasirodo beprasmis. Tada prisimenu mokytojos V. Gudžiūnienės patarimą į viską žiūrėti ramiai, sunkumus priimti kaip iššūkius, nieko pernelyg nesureikšminti“, – pasakoja I. Bliutienė. 

Po 25 metų darbo teko atsisveikinti su Bilionių pradine mokykla – nelikus vaikų, ją uždarė. Jau kitą dieną I. Bliutienė pradėjo dirbti Šilalės autobusų parko eksploatacijos inžiniere. Mokytoja sako, jog darbas prie kompiuterio jai visai patiko, trūko gal tik muzikos pamokų. Tačiau vos tik išgirdo, kad Laukuvoje atsidaro darželio grupė, iš karto pasiūlė savo kandidatūrą. Pradinių klasių ir lietuvių filologijos mokytojos išsilavinimo dirbti darželio auklėtoja neužteko – teko pasižadėti, kad universitete studijuos ikimokyklinio ugdymo pedagogiką. 

Irena sako, kad mokytis jai patinka. Kiek kartų tam ryžosi, visada rinkdavosi Šiaulių universitetą, tad net ir savais reikalais ten nuvažiavusi, pagauna galvoje sukantis abejonę, ar yra pasiruošusi egzaminui. Gal dėl to, jog mokytojas egzaminą laiko kiekvieną dieną, nes niekada nežino, kokie netikėtumai jo laukia. Ypač nenuspėjamas yra ikimokyklinio ugdymo mokytojo darbas. Pradinukų pamoką gali suplanuoti, ir daugiau ar mažiau pavyksta tuos planus įvykdyti. Tuo tarpu 3–5 metų darželinukų emocijos trykšta fontanais. Vaikai ir įsikvatoja iki ašarų, ir verkia tarsi iš pačių širdies gelmių – tenka glausti, raminti, guosti. Taip ir praeina pamokėlėms skirtas laikas.

Tiesa, kai prieš bene penkerius metus darželio auklėtojos buvo pervadintos į ikimokyklinio ugdymo mokytojas, daugelis stebėjosi, kokios jos mokytojos, jei nieko nemoko. I. Bliutienė su tuo nesutinka. 

„Suprantu, kad pradinių klasių ar atskirų dalykų mokytojai moko. Bet ir mes mokome, tik tos pamokėlės yra kitokios, ir nors tie mokslai maži, bet labai svarbūs – į priešmokyklinę klasę vaikučiai išeina jau pažindami raides, mokėdami skaičiuoti, džiaugiamės, kai jie išmoksta užsirišti batus, užsisegti sagas“, – sako I. Bliutienė.

Ji sutinka, kad mokytojo darbas yra vienas sunkiausių, nes, dirbant su mokiniais, netikėtumai virsta įtampa, vargina nuolatinė rutina, pasiruošimas pamokoms.

„Lengviau dirbti, kai nesureikšmini sunkumų, negalvoji, kaip atsibodo tas pats per tą patį. Svarbu, jog darbas patiktų, o man būti mokytoja patinka. Sako, mokytojams reikia turėti daug kantrybės. Betgi viskam gyvenime reikia kant­rybės, net blynus kepant, tenka stovėti ir žiūrėti, kad neprisviltų“, – juokiasi mokytoja. 

Stebint žaidimų aikštelėje smagiai lakstančius ir šūkaliojančius vaikus, sunku įsivaizduoti juos ramiai susėdusius grupėje ir vartančius knygeles, besimokančius raidžių.

I. Bliutienė neslepia, jog tokios drausmės kaip mokykloje ir nesiekia. Kol vaikai maži, turi ir palakstyti, ir pažaisti, ir pašūkauti – dabar jie turi išsidūkti, kad galėtų visą gyvenimą prisiminti savo laimingą vaikystę. 

Beje, pedagogė nelygina skirtingų kartų vaikų, nesvarsto, kurie – anksčiau mokyti ar dabartiniai yra geresni, nuoširdesni ar labiau išmanesni. 

„Mes dabar labai mėgstame lyginti vaikus, sugalvojam skirtingoms kartoms pavadinimus, bet nepagalvojam, kad ir patys keičiamės – esame visiškai kitokie, nei buvo mūsų seneliai ar tėvai. Ir mūsų mokytojai buvo kitokie, ir mes buvome kitokie mokiniai – tai natūralu, nes gyvenimas keičiasi, o kartu su juo keičiasi ir žmonės. Dabar kitokie vadovėliai, nei tie, iš kurių mokėmės mes, kitokios ir mokyklos – šiltos, šviesios, malonu užeiti. Pažiūrėkite, kaip sutvarkyta aplinka, kokie sporto aikštynai. Niekada nebebus taip, kaip buvo, todėl vienintelis dalykas, apie kurį svajoju, – pamatyti, kaip ateityje viskas dar labiau keisis ir kur link mes eisime“, – svarsto mokytoja. 

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos ikimokyklinį skyrių šiemet lanko 54 darželinukai. Tai faktas, patvirtinantis, kad miestelyje ir aplink jį yra daug jaunų šeimų, auginančių naują kartą. Jai ugdyti reikės mokytojų, tad belieka tikėtis, jog jie ir toliau bus visuomenės ved­liai ne tik į žinių pasaulį, bet ir į gyvenimą.  

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Įprasta kalbėti apie netikras naujienas, kitaip dar vadinamas melagienomis, kaip apie trečiųjų šalių priemones informaciniame kare. Šis reiškinys natūraliai asocijuojasi su priešiška propaganda, siekiu daryti užslėptą poveikį visuomenei, o patys netikrų naujienų skleidėjai elgiasi įžūliai ir ciniškai. Viskas iš tikrųjų taip ir vyksta, bet reikia turėti galvoje, jog propagandinio manipuliavimo principus išnaudoja ne vien priešiškos valstybės, o melagie­nos gali būti platinamos ne tik psichologinės operacijos tikslais. 

Netikra medija, netikras interviu

Natūralu, kad medijų pripildytame pasaulyje propagandi­nės manipuliacijos technikos plinta plačiau ir naudojamos banalioms apgaulėms bei finansinėms aferoms. Tuo pat metu įžūlumu ir ciniškumu paprasti sukčiai nė kiek nenusileidžia informacinio karo pėstininkams, iš kurių mokosi.

Rugsėjo viduryje interneto pla­tybėse pastebėtas portalą „Delfi“ imituojantis puslapis. Jame buvo paskelbtas interviu su visuomenininku Andriumi Ta­pinu. Teigiama, esą jį kalbina žurnalistė Živilė Kruopaitė-Basiulė, o visuomenininkas neva atskleidė stebuklingą praturtėjimo pas­laptį. 

Apie tai, kad ši publikacija yra netikra pranešė pati Ž. Kruo­paitė-Basiulė.

„Viskas yra FAKE (t.y. netik­ra), ir nežinau, kas nusprendė pasinaudoti mano vardu savo sukčiavimo schemoms įgyvendinti“, – pasipiktinusi rašė ji. 

Akylam skaitytojui ir pačiam būtų ne taip sunku nustatyti, jog internete platinama publikacija yra netikra. Nors puslapis ir gana neblogai imituoja „Delfi“ portalą, galima atkreipti dėmesį į tai, kad jo adresas iš tikrųjų buvo kitoks, nei naudoja žiniasklaidos priemonė. Be to, Ž. Kruopaitė-Basiulė nedirba „Delfi“ portale. 

Išties belieka spėlioti, kodėl, fabrikuodami publikaciją, sukčiai pasirinko būtent šios žurnalistės vardą, o ne kokio nors tikro portalo autoriaus. Galbūt dėl to, kad Ž. Kruopaitė-Basiulė yra gana žinoma – ne vien kaip žurnalistė, bet ir kaip populiarios knygos apie savo močiutę, buvusią partizanų ryšininkę, autorė. Pristatydama knygą ji važinėja po Lietuvą, dažnai yra kviečiama į įvairius renginius, jos vardas skamba informacinėje erdvėje.

Galiausiai ir pats aptariamas sufabrikuotas tekstas nepriminė tradicinio žurnalistinio pokalbio, o atrodė kaip prastai paslėpta internetinės investavimo platformos reklama. 

Nesiimsiu vertinti jos patikimumo, bet turint galvoje, kokiais būdais ji yra reklamuojama, galima numanyti, kad nuo jos reikėtų laikytis atokiau. Neatmetama, jog tai net nėra reali investavimo platforma, o tiesiog internetiniai vartai, per kuriuos patiklūs žmonės suneša savo pinigus sukčiams.

Kaip ten bebūtų, pagal analogiją su juodąja propaganda ir juodaisiais ryšiais su visuomene, galima teigti, kad šiuo atveju turime savotišką juodosios reklamos pavyzdį.

Kai pelnomasi iš tragedijos

Būtina paminėti, kad tai yra ne pirmas atvejis, siekiant tokiu abejotinu būdu reklamuoti „investavimo platformą“. Šio teksto autoriui ir pačiam ne taip seniai teko atsitiktinai apsilankyti „Delfi“ naujienų portalą primenančiame puslapyje. Ten nuvedė nuoroda socialiniame tinkle. Iš pradžių net nesuvokiau, kad puslapis netik­ras, tačiau užteko šiek tiek paskaityti tariamą „Delfi“ publikaciją, kad suprasčiau, jog tai įžūli ir ciniška apgaulė.

Šįkart sukčiai pasinaudojo vi­­są Lietuvą sukrėtusia tragedi­ja, kai Vilniuje vasario pradžioje dingo 15-metis paauglys. Jo paieškos, kuriose dalyvavo ir gausios savanorių pajėgos, rezultatų nedavė. Tik gegužės 1 d. berniuko kūnas buvo aptiktas Neryje. Iki šiol nėra aišku, kas tapo šios tragedijos priežastimi. Tačiau sukčių sukurtas tekstas siūlė „paslapties atskleidimą“: melagienoje buvo teigiama, jog policija neva atliko kelis areštus, „susijusius su paauglio nužudymu“. Čia pat buvo pateikiamas interviu su tariamu jo draugu, kuris „atskleidė“, jog prieš mirtį paaug­lys užsiiminėjo investavimu internete, uždirbo didelius pinigus ir tapo auka tų, kurie norėjo juos pasisavinti... Ir pateikiama ir nuoroda į „investavimo platformą“, nešančią pasakiškus pelnus...

Žinoma, galima tik baisėtis sukčių ciniškumu ir įžūlumu, išnaudojant tikrą tragediją sa­vo tikslams. Kita vertus, matyt, čia tinka posakis, jog pinigai nekvepia, ypač, kai bandai juos „uždirbti“ abejotinais būdais.

Sklandus mechanizmas

Kalbant apie šiuos atvejus, kurių šaknys numanomai yra vienoje ir toje pačioje sukčiavimo schemoje, svarbu akcentuoti, kokie propagandinio manipuliavimo ir psichologinių operacijų principai buvo išnaudoti. 

Pirmiausia – žinomos žiniask­laidos priemonės klastojimas, siekiant apgauti skaitytoją, užliūliuoti jo budrumą. Atitinkamai ir naratyvas patei­kiamas „straipsnio“ pavidalu, minint žinomus vardus, pasinaudojant plačiai nuskambėjusia istorija – visa tai tampa priemonėmis tikroviškumo iliuzijai sukurti. 

Juodoji „investavimo platfor­mos“ reklama pateikiama, jos pavadinimą ir adresą minint lyg tarp kitko. Tuo tarpu „straipsnyje“ pasakojama istorija panaudojama kaip įrodymas, jog tai esąs tikras gausybės ragas (būtent investuodamas čia „praturtėjo Tapinas“, būtent dėl „įgyto fantastiško pelno nužudė paauglį“ ir kt.). 

Verta akcentuoti, jog sukčiai pasinaudojo ir tam tikromis informacinio lauko tendencijomis. Greitos informacijos amžiuje mes iš tikrųjų kreipiame mažai dėmesio į tokias detales kaip tinklalapio adresas, bet rea­guojame į atpažįstamą dizainą, spalvas (beje, tuo nau­dojasi ir sukčiai, kuriantys ne­tik­­ras bankų, Sod­ros“ paskyras).

Dar vienas dalykas, kurį verta akcentuoti, yra tai, jog šiandien į internetinius naujienų portalus nemažai žmonių eina per nuorodas, kuriomis dalijamasi socialinėje medijoje, t.y. reaguojama į sudominusį pavadinimą, iliustraciją ir pan. O atidarius nuorodą, irgi dažniausiai netikrinamas adresas, nežiūrimą, patekta į tikrą žiniasklaidos puslapį ar į klastotę. 

Natūralu ir tai, kad garsūs vardai traukia dėmesį, o sukčiai tai išnaudoja, siekiant apkvailinti patiklų interneto vartotoją. Beje, A. Tapinas ne kartą tapo informacinio išpuolio taikiniu – rugsėjo pradžioje internete plito žinia, jog jis neva buvo sulaikytas Latvijoje dėl „neaiškių pajamų“. Tiesa, galima sakyti, kad tada buvo taikomasi į jį patį, galimai norint atkeršyti už sėkmingas Ukrainos palaikymo akcijas.

Viktor DENISENKO 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas 

Pernai Vyriausybėje pagerbiant žydų gelbėtojus, Pasau­lio tautų teisuolio vardas suteiktas ir Kaltinėnuose gyve­nusiems Marcijonai bei Kazimierui Ruzgiams. Ap­do­va­nojimą jų vardu atsiėmė dukra Stasė Staputienė, šiuo me­tu gyvenanti Ukmergėje. „Šilalės artojui“ ji tąsyk sa­kė, kad nors nuo to laiko praėjo beveik 80 metų, tebėra iš­sau­gojusi vaikystės prisiminimus, kai tėvams reikėjo priimti lemtingą sprendimą – priglausti namuose žydaites.

Šiemet M. ir K. Ruzgių palikuonys pagerbti Prezidentūroje – Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

„Holokaustas Lietuvoje turė­jo daug veidų, vietų ir įvykių. Nemažai žinome apie pragaištingą Vilniaus žydų geto likvidaciją. Vis daugiau sužinome apie nesuskaičiuojamas tragedijas, kurios skaudžios nelaimės ženklais nusėjo mūsų šalies miškus, miestų ir miestelių gatves. Iš atskirų detalių metai po metų, diena po dienos dėliojame sukrečiantį pasakojimą, kuriam niekas negali prilygti didžiule žmogiškųjų kančių ir beprasmio žiaurumo sankaupa“, – apdovanojimų ceremonijoje sa­­kė šalies vadovas.

Prezidentūroje Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžius įteiktas 38 asmenims, deja, didžiajai daugumai – jau po mirties. Vienintelė S. Sta­pu­tie­nė apdovanojimą atsiėmė pati. Į iškilmingą ceremoniją mūsų kraštietė atvyko lydima vyro Juozo bei sūnaus Dainiaus ir marčios Dianos.

Prezidento apdovanojimas skirtas ir jos seseriai Genovaitei Karbauskienei, kurios vardu jį atsiėmė duk­ros Nijolė Ramanaus­kienė, Džiuljeta Vaitkevičienė ir Violeta Užpelkienė bei anūkės Eglė ir Augustė. 

Pasaulio tautų teisuolio vardą pelniusių ir dar 2002 m. (po mirties) Žūvančiųjų gelbėji­mo kryžiumi apdovanotų M. ir K. Ruzgių bei jų šeimos drąsa prisimenami ir Kaltinėnuose – minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, kapinėse pašventintas pernai specialiu Pasaulio tautų teisuoliams skirtu architekto Tauro Budzio sukurtu ženklu pažymėtas paminklas.

S. Staputienė tikino gerai prisimenanti tą laiką, kai tėvams teko išgyventi baimę dėl savo ateities – nors tebuvo vos devynerių, suprato, jog jie rizikuoja, mat tėvas buvo prisakęs šeimynai nieko neprasitarti apie namuose esančius svetimus žmones. Tačiau, nors ir bijodami dėl savo gyvybės, jie ją išgelbėjo jaunai žydaitei ir jos dukrai. Pasak moters, 30-metė Bronė Richmanaitė-Gator su dukrele Chaya Landou, jų vadinta Renute, tėvų namuose glaudėsi nuo 1944-ųjų balandžio iki lapkričio. Pasibaigus karui, jos emig­ravo, o gelbėtojų šeimai teko tremtinių dalia – 1948 m. juos išvežė į Sibirą. Tremties neišvengė ir Stasė, kuriai tuomet buvo 12 metų, ir jos sesuo Genovaitė. Ir tik maždaug po devynerių metų M. ir K. Ruzgiai sugrįžo į Lietuvą. 

„Didžiuojuosi, kad tėvų poelgis buvo įvertintas, kad nesame pamiršti, ir nors praėjo jau daug laiko, tai yra didžiulis moralinis paskatinimas“, – „Šilalės artojui“ sakė S. Staputienė. 

„Šių žmonių gyvenimo istorijos, paženklintos kilnaus apsisprendimo ir pasiaukojimo, kiekviena yra savita ir unikali. Tačiau visos kartu jos skleidžia nepaprastai svarbią žinią – blogis, koks didelis ar nuožmus bebūtų, nėra nei amžinas, nei visagalis“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė Prezidentas.

G. Nausėda ragino niekada nepamiršti tų, kurie savo veiks­mais liudijo šviesos pergalę prieš tamsą, ir ypač dabar, kaimynystėje vykstant žiauriam karui, tikėti, jog žmoniškumas gali atlaikyti – ir atlaiko – net pačius didžiausius išmėginimus, o gera valia ir ryžtas gali pakeisti pasaulį.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Prezidento kanceliarijos/Roberto DAČKAUS ir Algimanto AMBROZOS nuotr.

Beveik 43 mln. eurų biudžetą turinti Šilalės savivaldybė Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją skandina skolose. Mokyklai pagrasinta atjungti elektrą, ji skolinga ir už šilumą bei vandenį, bet savivaldybės valdininkai direktoriui siūlo užsidirbti kepant bandeles.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 74

Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusi­raminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis ak­tyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuo­­laikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, pa­dedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link pra­sideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.

Didžiausią įtaką daro aplinkiniai

„Rūkyti pradėjau 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol galiausiai pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas.

Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė „bandos jausmui“ ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi.

Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bag­donaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pag­rindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigare­čių ir tabako gaminių pakuo­čių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės.

Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiems Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti.

„Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.

Pokytis priklauso nuo motyvacijos

Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai tuo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis keleto bandymų. Pasirinkimas atsisakyti rūkymo – nemenkas gyvenimo būdo pokytis.

„Daugiausia metimo kelionės vingiams įtakos turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė ir kam patikėjo sa­vo rūpesčius. Dažniausi motyvai, vedantys sėkmingo tabako atsisakymo link, yra sveikatos išsaugojimas, lėšų taupymas, gamtos išsaugojimas, geras burnos kvapas ir pavyzdys kitiems“, – teigė dienos stacionaro psichiatrė.

Žurnalistikos studijas Vil­niaus universitete baigęs Kris­tijonas pasakojo, kad studijuodamas universitete vis bandydavo mesti rūkyti, tačiau niekaip nepavykdavo, kol galiausiai praėjusių metų rugpjūčio 14 d. surūkė paskutinę cigaretę.

„Netikėtai radau knygutę apie tai, kaip mesti rūkyti. Pra­dėjau skaityti, domėtis, o perskaitęs 4 skyrius, suvokiau, jog man nereikia knygos, kuri paaiškintų, kaip mesti rūkyti, tai galiu padaryti aš pats, be knygos“, – teigė vaikinas. 

Nusistatykite konkrečią dieną 

Norintiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą – nustoti rūkyti. Ne „mažiau, ne rečiau“, bet tiesiog nustoti. 

„Negali būti šiek tiek priklausomas. Arba esi priklausomas, arba ne“, – teigė ji.

„Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų. Kad būtų lengviau laikytis šio įsipareigojimo – informuokite savo šeimą, draugus ir bendradarbius, pakalbėkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu apie tai, kokį medikamentinį gydymą galėtų jums pritaikyti.  

Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūky­davote, nuobodulio, turėkite su savimi knygą, telefoną. Kiek­­viena minutę sau priminkite, kad artėjate prie savo tikslo ir renkatės savo vertybėmis grįstą elgesį, teikiantį ne „malonumą dabar“, o gėrį ilgalaikėje perspektyvoje“, – patarė specialistė.

Padeda specialistai

Psichikos sveikatos cent­ro die­nos stacionare suaugusiems dirbanti psichiatrė pridūrė, jog, metant rūkyti, ne mažiau svarbu yra apsvarstyti galimas stresines situacijas ir apmąsty­ti, kaip jas įveiksite ne­rū­kydami.

„Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant. Priminkite sau, kokius svarbius žingsnius žengiate savo ir aplinkinių sveikatos link“, – patarimais dalijosi gydytoja.

Ji taip pat primena, jog atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. La­biau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Moksliniai tyrimai rodo, kad procentiškai daugiau sėk­mingai metusiųjų rūkyti yra tarp tų, kurie tai darė padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė atsisakyti rūkymo savarankiškai.

Svarbiausia, anot psichiat­rės A. Šileikytės, yra suvokti, jog norinčiam mesti rūkyti asmeniui gali padėti įvairūs būdai, nenorinčiam to daryti – nepadės jokia priemonė.

Daugiau informacijos apie tai, kodėl verta mesti rūkyti ir kaip tai padaryti, galima rasti specialioje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės svetainėje https://nerukysiu.lt.

Taip pat nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Svetainėje artimiausiu metu taip pat bus galima rasti informacijos apie nuo 2024 m. pradžios Lietuvoje pradėsiančią veikti telefoninę pagalbos liniją, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.