Pernai Šilalės savivaldybės taryba priėmė sprendimą ligoninei kompensuoti dalį mokamų slaugos paslaugų kainos, tačiau dabar aiškėja, kad tai tebuvo priešrinkiminės vilionės. Ši­la­­lės ligoninės administracijai pa­pra­šius peržiūrėti kainas, naujosios ka­den­­cijos politikai nuo vidurvasario at­randa vis kitokių priežasčių atidėti klau­simo svarstymą, o rajono meras Ta­das Bartkus jau atvirai prakalbo, jog kompensacijos slaugomiems ligoniams gali būti per didelė prabanga... 

Slaugo tik pačius silpniausius 

Kiek lietuvis, kurio vidutinė pensija yra kiek daugiau nei 500 eurų, gali mokėti už slaugą, kai baigiasi keturis mėnesius trunkantis Ligonių kasų finansavimas? Toks klausimas kai kuriems rajono tarybos nariams, regis, nekyla, nors apie slaugos kainas Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas diskutuoja nuo liepos. Vidurvasarį tarybai prašymą peržiūrėti slaugos įkainius pateikęs Šilalės ligoninės direk­torius Osvaldas Šarmavičius susitiko su Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų ko­miteto nariais ir paaiškino jiems, kad mo­kama slauga ligoninei tapo nuostolinga. 

Šiemet Valstybinė ligonių kasa patvirtino naujus slaugos reikalavimus ir padidino įkainį – už vieną lovadienį dabar moka 68 Eur. Nors dirbti pagal senąją tvarką ir taikyti ankstesnį įkainį dar leidžiama visus šiuos metus, Šilalės ligoninė jau nuo vasario laikosi naujų reikalavimų. O remiantis jais, ligoninėse slaugyti leidžiama tik tuos asmenis, kurie visiškai negali gyventi be kasdienės medikų pagalbos. 

Pasak O. Šarmavičiaus, pas­laugos savikaina yra 50 Eur už lovadienį, tačiau savivaldybės patvirtintas įkainis nesiekia net jo. Pernai taryba nusprendė, jog mokama paslauga žmogui kainuos 25 Eur, o savivaldybė už kiekvieną lovadienį pridės po 10 Eur. Ligoninės direktorius prašė slaugos įkainį padidinti iki savikainos – teigė, kad geriausia būtų, jei pas­laugą gaunantis asmuo už vieną dieną papildomai sumokėtų po 10 Eur, o savivaldybė prie numatytos 10 Eur kompensacijos pridėtų dar 5 Eur. Prašymą lydėjo ir pateikti skaičiavimai. Už 120 dienų sumoka Teritorinės ligonių kasos (TLK), todėl ligoninėje slaugomam žmogui kompensacija būtų reikalinga 8 mėnesius – savivaldybė turėtų kiekvienam skirti maždaug po 2,5 tūkst. Eur. Šiemet ligoninė iš savivaldybės gavo daugiau nei 12 tūkst. Eur. Kadangi skyriuje mokamomis paslaugomis nuolat naudojasi apie 10 ligonių, per metus papildomai iš rajono biudžeto reikėtų 13–15 tūkst. Eur. 

O. Šarmavičiaus teigimu, ligoninė TLK įkainius galėtų taikyti ir be tarybos sprendimo, tačiau tuomet slauga žmonėms kainuotų pernelyg brangiai – jie turėtų mokėti po 2 tūkst. Eur per mėnesį.

„Niekas tiek mokėti negalės, lovos stovės tuščios. Bet jei taikysime dabartinę 35 Eur kainą, ligoninė patirs nuostolių“, – sakė įstaigos vadovas, neslėpdamas, jog vienos slaugomos pacientės dukra jau yra įsiskolinusi 3 tūkst. Eur, todėl ligoninė turės kreiptis į teismą, kad išsireikalautų skolą. 

Nežino už ką sumoka? 

Šilalės ligoninė turi pakankamai didelį, per du aukštus išsidėsčiusį Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Jame yra 40 lovų. Pasikeitus reikalavimams ir TLK padidinus įkainius, pasak O. Šarmavičiaus, užtektų ir 24 lovų. Bet kadangi žmonės keičiasi, ne visi guli 120 dienų per metus, lovų reikia bent 30–35. Todėl yra vietos ir mokamą paslaugą perkantiems ligoniams.

„Laikyti tuščias lovas yra ne­ekonomiška ir neracionalu, to­dėl galime teikti mokamas slau­gos paslaugas. Aplinki­nių rajonų ligoninės reikalauja mokėti visą kainą, todėl jų skyriai tušti, nes žmonėms per brangu, jie naudojasi ambulatorine slauga. Ji plečiasi ir Šilalėje. Jei anksčiau „Andoka“ turėjo vieną brigadą ir gal 20 pacientų, dabar jau yra suformuotos dvi brigados ir abi turi daug pacientų“, – tikino ligoninės vadovas. 

Anot O. Šarmavičiaus, Šilalės ligoninės administracija planuo­ja prašyti licencijos trumpalaikei ir ilgalaikei globai, tačiau tam gali tekti remontuoti ir pertvarkyti patalpas, o tai nemažai užtruks ir brangiai kainuos.

„Todėl manome, jog geriausia būtų daryti tai, ką esame įpratę, tuo labiau, kad tokios paslaugos žmonės nori, mes ją teikiame kokybiškai“, – įsitikinęs O. Šarmavičius. 

Šilalės savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas tam neprieštaravo, tačiau sprendimo įtraukti klausimą dėl įkainio pakeitimo į tarybos posėdžio darbotvarkę vis tiek nepriėmė. Pradėjus kalbėti apie pinigus, paaiškėjo, kad savivaldybės specialistai net nežino, kiek ligonių yra slaugoma Kaltinėnų PSPC ir ar ši įstaiga neprašo kompensacijų už ligonius iš kitų savivaldybių bei pan. 

Iš viso šių metų rajono biudžete slaugos kompensacijoms buvo skirta 80 tūkst. Eur. Me­ro T. Bartkaus skaičiavimais, Kaltinėnų PSPC kompensacijų gauna daugiau nei Šilalės ligoninė: pastaroji per pirmą pusmetį už slaugomus ligonius paprašiusi 6680 Eur, Kaltinėnų PSPC – beveik 9 tūkst. Eur. Tokie skaičiai merui sukėlė abejonių ir rugpjūtį, o Šilalės ligoninės direktoriui atėjus į komiteto posėdį dar kartą prašyti peržiūrėti slaugos įkainius, politikai prabilo apie auditą. Tačiau politikų diskusijose paaiškėjo, kad Kaltinėnų PSPC vyriausiasis gydytojas Kornelijus Andrijauskas niekada neprašė tarybos nei didinti slaugos įkainio, nei skirti kompensacijų iš biudžeto ligoniams. Savivaldybės tarybos priimti sprendimai, savaime suprantama, galioja ir Kaltinėnų PSPC, todėl įstaiga kompensacijas irgi gauna. Be to, tarybos narių duomenimis, kaltinėniškiai dar dirba pagal seną tvarką – slaugo lengvesnius ligonius, kuriems leidžiama ilgiau naudotis paslauga. Be to, Kaltinėnų PSPC yra sudariusi ir trumpalaikės globos sutartį su savivaldybe – apgyvendinus neturinčius kur prisiglausti vienišus asmenis, už kiekvieną dieną, kol atsilaisvina vieta parapijos senelių globos namuose, savivaldybė sumoka 50 Eur. Tuo tarpu Šilalės ligoninė tokios sutarties neturi. 

Delsiama priimti sprendimą

Regis, per du mėnesius ir savivaldybės specialistai, ir politikai, dabar jau gaunantys gana solidų atlyginimą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo išsiaiškinti, kiek ir už ką moka savivaldybė, tačiau rugpjūtį tarybos narė, praėjusios kadencijos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Raimundė Gečienė prabilo tarsi iškritusi iš dangaus.

„Ką tik gavus tokią žinią, sunku apsispręsti, netikėtai prašot priimti sprendimą. Per skubiai, per greitai, gal palikim sekančiam kartui. Kai gausim jūsų raštą, kai išstudijuosim“, – aiškino ji. 

„Tai man trečią kartą rašyti?“– nusistebėjo Šilalės ligoninės direktorius O. Šarmavičius.

Abejonių dėl slaugos kompensacijų pažėrė ir rajono meras: T. Bartkus mano, jog komitetas turi apsispręsti, ar jų iš viso reikia. Neva jeigu kitos savivaldybės taiko TLK nustatytą įkainį – 68 Eur už lovadienį, tai, mero nuomone, jį turėtų skaičiuoti ir Šilalės ligoninė. 

„Aš nesiūlau jo taikyti, nes jei taikysim, bus kitų problemų. Bet ar mes esam pajėgūs prisidėti prie kiekvienos paslaugos, nes pinigų reikia viskam. Neieškom galimybių, iš kur pinigų paimti, bet per kiekvieną posėdį juos dalinam“, – kone piktinosi meras. 

Mokėti keturias pensijas už vieną mėnesį Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus lovoje gali ne kiekvienas. Todėl žmonės tikisi, kad valdžia, pernai parodžiusi gražų pavyzdį, jų nepaliks namuose vienų merdėti. Tačiau politikai, iš kurių reikalaujame ypatingos atjautos ir supratimo, po rinkimų yra linkę pamiršti savo bendruomenei suteiktas viltis. O kai taip elgiasi net Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete dirbantys medikai, ko norėti iš jauno, skaudžių gyvenimo pamokų dar nepatyrusio mero, vienintelio turinčio galimybę įtraukti šio klausimo svarstymą į tarybos posėdžio darbotvarkę, bet jau trečią mėnesį to nedarančio. Taip delsiant, gali būti, jog rajono gyventojams slaugos paslauga pabrangs ne 10, o 40 Eur...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nerimantas Jucius ir toliau garbingai atstovauja Šilalės kraštui – daugkartinis Europos ir Lietuvos enduro bei motokroso, „Cross country“ čempionas ir Europos rally breslau nugalėtojas, kurio aprangą bei motociklą puošia Šilalės herbas, šįkart laimėjo Baltijos šalių enduro čempionatą.

Žydrūnė MILAŠĖ

Lietuvos motociklų sporto federacijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 74

Praėjusią savaitę Palangoje vykusiame Lietuvos mo­ki­nių lengvosios atletikos čempionate sėkmė lydėjo kal­ti­nė­niškius – pavyko įveikti vyresnius varžovus ir pelnyti me­dalius.

Rugsėjo 22 d. Palangoje buvo­ surengtas Lietuvos mokinių leng­vosios atletikos metimų čem­pionatas. Jame dalyvavo ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinys Justas Ašmonas. Jo varžovai šį sykį buvo vieneriais metais vyresni, tačiau tai jam nesutrukdė užimti prizinės vietos. 5 kg įrankį nustūmęs 15,48 cm, Justas iškovojo II-ąją vietą ir pasidabino sidabro medaliu. 

Emilija AŠMONAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleivė

AUTORĖS nuotr.

Vilma Maskoliūnienė daugumai šilališkių žinoma policijos pareigūnė. Nors jos darbo sritys nuolat kinta, ji lieka ištikima profesijai ir sako, kad policininko darbo laikas laikrodžiu nematuojamas.

Vidaus reikalų sistemoje V. Maskoliūnienė dirba jau 18 metų, iš kurių 12 paskyrė darbui su nepilnamečiais, o dabar yra Šilalės rajono bend­ruomenės pareigūnė.

„Uniforma mane žavėjo nuo vaikystės, tad gali būti, kad visada žinojau, jog ir pati tapsiu pareigūne. Tiesa, tam ryžausi ne iš karto – kurį laiką dirbau Migracijos tarnyboje. Ši tarnyba, kaip ir policija, praėjo reformų laikotarpį – keitėsi jos pavadinimas, priklausomumas, anksčiau tai buvo viena iš policijos funkcijų, tad vadovai vilkėjo uniformas“, – prisimena Šilalės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja.

Ji neslepia, kad dirbdama Migracijos tarnyboje svajojo tapti „tikra“ policijos pareigūne.

„Visada tikėjau, jog uniformas vilkintys žmonės žino daugiau nei kiti, dirba, kad padėtų į bėdą patekusiems asmenims. Todėl džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad įsiliejau į policijos gretas, ir tai, kuo žavėjausi vaikystėje, tapo kasdiene pa­reiga. Ši profesija yra labai įtraukianti“, – neabejoja V. Maskoliūnienė.

Ir sako, jog per visus tarnybos policijoje metus neteko susidurti su žmonėmis, kurių nuomonė apie jos darbą būtų neigiama.

„Policija kinta kartu su visuomene, o pokyčių yra išties labai daug. Dabar žmonės nepalyginamai laisviau reiškia nuomonę, lengviau priima sprendimus, tad ir požiūris į policiją yra kitoks – reikia bendrauti kaip lygus su lygiu, tiesiog patarti. Ypač džiugina, kai problemų keldavę nepilnamečiai, sutikti gat­vėje, sveikinasi, pasidžiaugia, jog jiems pavyko susitvarkyti gyvenimą, sukurti šeimą ir dabar jie žino, kaip tinkamai auklėti savo atžalas“, – didžiuojasi profesija V. Maskoliūnienė.

Pasak jos, artimieji ir šeima ją taip pat visada palaikė, džiaugėsi profesinio kelio pasirinkimu, o dukterėčia net sako irgi tapsianti policininke „kaip teta Vilma“.

Pareigūnė įsitikinusi, kad darbo rezultatai ir sėkmė iš dalies priklauso ir nuo paties požiūrio. Pavyzdžiui, dirbdama su nepilnamečiais, ji teigia niekuomet neteisė klaidingai besielgiančių paauglių, pirmiausia ieškodavo atsakymo į klausimą, kodėl tas vaikas yra toks. Paprastai vieno atsakymo nėra, o vienokį ar kitokį elgesį nulemia keli veiksniai: netinkami draugai, menki tė­vų socialiniai įgūdžiai ir pan. 

„Niekuomet negalvojau, jog vaiko elgesį gali nulemti „prasti“ genai – juk tarp nusikalsti linkusių asmenų yra ir labai gerose šeimose augančiųjų. Tad priežasčių reikia ieškoti aplinkos veiksniuose“, – įsitikinusi ilgametė nepilnamečių reikalų inspekcijos pareigūnė.

V. Maskoliūnienė sako, jog vaikai, jų gyvenimas iki šiol lieka pačia jautriausia tema, ypač, kai kalbama apie jų nepriežiūrą, kai mažieji dėl to kenčia, patiria neigiamų išgyvenimų.

Dėl policijos reformos nepilnamečių reikalų inspekcija buvo panaikinta, V. Maskoliūnienė tapo Veiklos skyriaus pareigūne, jai teko dirbti su įvairaus amžiaus asmenimis. Darbas patiko, tad kai atsirado galimybė tapti bend­ruomenės pareigūne, nedvejodama pasiūlė savo kandidatūrą.

„Nors bendrauju su įvairaus amžiaus gyventojais, vis tik ši sritis siejasi ir su ankstesnėmis pareigomis: tenka lankytis švietimo įstaigose, daug laiko skirti pradinių klasių mokiniams, mokyti juos elgesio kelyje, gatvėje. Suaugusieji gi turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą patys, aš jiems tik padedu suburti saugios kaimynystės grupes, bend­ruomenes, konsultuoju ir labai džiaugiuosi, kad socialiai aktyvių žmonių tiek mieste, tiek rajone turime vis daugiau“, – tikina V. Maskoliūnienė.

Jos duomenimis, Šilalės  rajone jau vei­kia 40 saugios kaimynystės bendruomenių (11 iš jų – mieste). Saugumas rūpi ne tik daugiabučių, bet ir individualių namų kvartalų gyventojams. 

Policininko darbas – išbandymas 

Paklausta, sunku ar lengva dirbti policininku mažame rajone, kur tave visi pažįsta, pareigūnė pripažįsta, jog vieno atsakymo nėra – lėkdamas į pagalbą kitam, niekuomet negali žinoti, kas laukia, bet visada lengviau, kai pažįsti rajoną, o galbūt net ir šeimą, kurioje reikia pagalbos. 

„Sunkiau būtų tada, jeigu reikėtų tirti su artimaisiais susijusį įvykį. Bet tokiais atvejais tyrimas greičiausiai būtų perduotas kolegoms. Šiandieninės mano pareigos nėra susijusios su  nuobaudomis, bendruomenės pareigūnas ne baudžia, o orientuojasi į prevenciją, stengiasi užmegzti kuo glaudesnį ryšį su visuomene, įvairiomis organizacijomis ir pan.“, – sako V. Maskoliūnienė.

Kalbėdama apie pokyčius policijos sis­temoje, pareigūnė akcentuoja materialinės bazės gerėjimą – dabar važinėjama saugiais automobiliais, naudojamos kur kas universalesnės priemonės, o ir vilkima uniforma yra patogesnė. Tačiau ir patekti į policiją dabar nebėra taip paprasta – toli gražu ne kiekvienas norintysis gali tapti pareigūnu, atranka yra gana griežta. Tačiau tie, kurie atkak­liai siekia užsibrėžto tikslo, tampa atsakingais pareigūnais. 

„Jeigu žmogus dega noru padėti kitiems arba žavisi policininko profesija, siūlau išbandyti policijos rėmėjo savanorystę. Mokyklose (nuo 12 iki 18 metų) galima tapti jaunuoju policijos rėmėju, o sulaukus pilnametystės – policijos rėmėju. Žinoma, kaip ir stojant į Policijos akademiją, rėmėju negali tapti bet kas: žmogus turi būti nepriekaištingos reputacijos, įgijęs bent vidurinį išsilavinimą. Suaugusių policijos rėmėjų amžius, lytis ar fiziniai pajėgumai nėra vertinami, bet dirbti numatytą valandų skaičių yra privaloma. Taip pat reikia žinoti, jog tapti policijos rėmėju galima tik po privalomų teorinių ir praktinių mokymų bei egzaminų“, – kviečia „pasimatuoti“ policininko profesiją bendruomenės pareigūnė.

V. Maskoliūnienė įsitikinusi, kad jokia visuomenė, net mažiausiai linkusi į nusižengimus ar nusikalstamas veikas, negali ir negalės egzistuoti be policijos pagalbos, jos priežiūros. 

„Tikiu, kad visuomenė tobulės, gerės, bet niekada policijos pareigūnų negalės pakeisti dirbtinis intelektas. Turėjome karantiną, kuris tai puikiai įrodė: žmogui reikia kito žmogaus, gyvo bendravimo, todėl sakau, kad policijos pareigūnas tam tikra prasme yra ir psichologas“, – tikina kone 20 metų policijai pašventusi moteris.

Ji džiaugiasi dirbanti puikiame kolektyve, bendraujanti su tikrais savo profesijos žinovais. O profesinės dienos proga savo kolegoms linki ne tik sėkmės ir ištvermės nelengvame, iššūkių kupiname darbe, bet ir gyventojų supratingumo. O šilališkių bendruomenei – bud­rumo, dėmesingumo, saugumo bei rūpesčio vienas kitu, kuris gali padėti netapti nusikaltimų aukomis.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia gražią tradiciją: spalio 1-ąją, sekmadienį, 15 valandą, unikalios akustikos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje skambės ypatinga teatro simfoninio orkestro programa kviečianti klausytojus kartu pažymėti Tarptautinę muzikos dieną ir pradėti naują teatro sezoną.

37-ojo teatro sezono pradžios koncerto programoje – dviejų kompozitorių romantikų sukurti monumentalūs simfoninės muzikos opusai iš pasaulio klasikos lobyno, teatro orkestro interpretuojami pirmą kartą. Teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs: orkestro patirtis ir branda leidžia imtis vis sudėtingesnių kūrinių partitūrų ne vien iš muzikinio teatro repertuaro, jos orkestrui – lyg profesinį augimą skatinantys vitaminai.

Koncerto programoje skambės čekų nacionalinės muzikos pradininko Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“ ir vokiečių kompozitoriaus Johanneso Brahmso Pirmoji simfonija c-moll.

„Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll - kūriniai iš pasaulio klasikinės muzikos lobyno. Pasirinkau šiuos kūrinius neatsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį, dėl ko, mano manymu, orkestrui svarbu juos atlikti. Nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę keliskart per sezoną griežti simfoninę muziką. Tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių, jei manyčiau, jog orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol. Tokių monumentalių kūrinių atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu. Tad šįkart sezono atidarymo koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai. Juos abu orkestras atliks pirmą sykį. Tai geriausia dovana Tarptautinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui“, – pasakoja charizmatiškasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Sezono pradžios koncertui ne atsitiktinai pasirinkta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salė. „Tai puiki vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad čia tvyranti aura padeda visiems kas čia muzikuoja – ar tai būtų orkestras, ar solistas, ar vokalistas. Čia atliekama muzika visada skamba puikiai. Labai tikiuosi, kad tęsime koncertus šioje salėje, o ši tradicija išliks ir ateityje“,– akcentuoja T. Ambrozaitis.

KVMT inform.

2019 m. Lietuva pateko į labiausiai alkoholio vartojimą su­mažinusių šalių penketuką. Valstybės duomenų agen­tūra informuoja, kad nuo 2015 iki 2019 m. vienam 15 metų bei vy­resniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoho­lio­ kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas bei prevencinė veikla.

Svaiginantis malonumas, virtęs gailesčiu sau

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Al­ko­holiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės svaiginasi jais norėdami numalšinti neigiamas emocijas, o kiti priešingai – siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja tarsi įrankį, padėsiantį sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti.

„Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kuomet pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio.

Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizi­nis ir emocinis išsekimas, kurį jis patirdavo dienomis po iš­ger­tuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau viduje tūno tuštuma: „La­biausiai nemėgdavau ir net bijodavau rytą pasižiūrėti į veid­rodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, jog už visas praeitos paros linksmybes kūnas nemenką duoklę yra atidavęs“.

Pokytis, reikalaujantis ryžto

Mintimis grįždamas į tą laiką, kai nusprendė išbraukti alkoholį iš savo gyvenimo, Au­gus­tinas pasakoja, jog buvo sun­ku atsisakyti to, kas dažnu atveju jauno žmogaus gyvenime yra įprasta.

„Minčių kova „verta ar never­ta“ tęsėsi mažiausiai metus, nes būti vieninteliam blaiviam draugų pilname kambaryje

man atrodė kaip neįveikiama maratono distancija“, – sako jis.

Pasak laikinosios Narko­ti­kų, tabako ir alkoholio kont­rolės departamento vadovės G. Belian, visiško psichotropinės medžiagos vartojimo atsisakymo proceso trukmė ir eiga priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir nuo jo turimo noro priimti pokytį.

„Skirtingas emocijų bei kylančių ar esamų problemų suvokimas tiesiogiai veikia mūsų psichiką, todėl pasakyti, kaip seksis žmogui atsisakyti alkoholio, yra beveik neįmanoma. Vieniems tai padaryti pasiseka greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Ieškantieji pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, norintieji bendruomeniškos pagalbos – įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją. Taip pat paslaugas norintiems gydyti alkoholio abstinenciją tei­kia ir Respublikinis priklauso­mybės ligų centras“, – teigia spe­­cialistė ir akcentuoja, jog pagalba visuomet suteikiama tiems, kas jos paprašo. 

Pajuto teigiamus sveikatos pokyčius

Alkoholio vartojimas, Pasau­linės sveikatos organizacijos duomenimis, gali tapti kepenų pažeidimų, kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių, kasos ligų bei įvairių organų sistemų onkologinių susirgimų priežastimi. 

„Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 651 asmuo, 158 – dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu. Pastebima, kad nors 2022 m. bendras alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičius sumažėjo, lyginant su 2021-aisiais – padaugėjo mirčių dėl apsinuodijimų alkoholiu (2021 m. – 165 atvejai, 2022 m. – 178)“, – vardija laikinoji departamento vadovė.

Sveikatos pokyčius sako pajutęs ir Trakuose užaugęs Au­gustinas, tik šie pokyčiai – teigiami.

„Bėgimas ir važiavimas dviračiu tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, be kurios šiandien būtų sunku save įsivaizduoti. Taip pat ir požiūris į fizinę, emocinę sveikatą bei jos puoselėjimą yra visai kitoks, nei prieš tai. Kiekvieną dieną jaustis vienodai gerai tapo vienu iš pagrindinių ma­no gyvenimo prioritetų“, – tikina vaikinas.

Statistiškai lietuviai vartoja mažiau alkoholio

Narkotikų, tabako ir alkoho­lio kontrolės departamento spe­cialistė akcentuoja, jog, nevartojant alkoholio, ne tik sumažėja rizika susirgti minėtomis ligomis, bet ir mažiau galimybių atsirasti smurtui šeimoje, gerėja miego kokybė, žmogaus emocinė bei psichologinė sveikata tampa geresnė – jis jaučiasi tvirtai savimi, gali puoselėti socialinius santykius su visuomene.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2021 m. atliktos gyventojų apklausos rezulta­tai rodo, kad pastaraisiais metais alkoholio vartojimas Lie­tuvoje pastebimai mažėjo. 

„Tyrimo duomenimis, 62,8 proc. 15–64 m. amžiaus Lietu­vos gyventojų per paskutines 30 dienų buvo vartoję kokių nors alkoholinių gėrimų. Ly­ginant su ankstesniais tyrimais, šis rodiklis sumažėjo

nuo 67,1 proc. (2016 m.) iki 62,8 proc. (2021 m.). Da­liai gyventojų, kurie alkoholiu svaiginosi kartą per savaitę ar dažniau, toks įprotis sumažėjo nuo 33,3 proc. (2016 m.) iki 23,7 proc. (2021 m.). Šis rezultatas 2021 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004-ųjų“, – gerėjančia padėtimi šalyje džiaugiasi ekspertė.

Reikia pripažinti, kad apžval­gi­nin­kui pasitaiko nepatogių temų, kurias analizuoti tenka pro sukąstus dantis. Žinoma, praėjusios sa­vai­tės įvykių gausybėje galima pasi­rinkti, pavyzdžiui, padėtį Kalnų Kara­ba­che ir Azerbaidžano bei Armė­ni­jos santykius, tačiau su Ukraina susijusi įtampa mums neabejotinai yra svarbesnė.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73