Šilalės savivaldybės administracijai teikti paraiškas nevyriau­sy­binių organi­za­cijų veiklos stiprinimui 2023–2025 m. pagal priemonę „Stip­rinti bendruomeninę veiklą sa­vivaldybėse“ ir numatant tam finansavimą, Kaltinėnų seniūnijos seniūnaičių sueiga šiemet 1169 eurus patikėjo Kal­tinėnų miestelio bendruomenei, kuri toliau tęsia projektą „Pažink gimtąjį kraštą“. Šįkart nutarėme aplankyti Telšius.

Asta BATAITYTĖ,

Kaltinėnų miestelio bendruomenės narė

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Nuo šiol naujausi Vlado Statkevičiaus muziejaus eksponatai pirmiausiai bus pristatomi lauko vitrinoje. Pasak naujojo įstaigos direktoriaus Antano Ivinskio, taip tikimasi į muziejų pritraukti daugiau lankytojų. 

Muziejininkė Edita Merkelienė sako, kad vitrinos eksponatai bus nuolat keičiami, o pirmieji čia atsirado praėjusią savaitę.

„Naujieji muziejaus fondų eksponatai dabar jau matomi ir einantiems gatve. Tikimės, kad ši maža reklama „įvilios“ istorijai neabejingus praeivius ir į muziejaus vidų“, – viliasi muziejininkė.

„Stengiamės su visuomene dalintis savo fondų turtais, nau­jovėmis, galbūt taip sudominsime žmones užsukti į muziejų, pasidomėti ekspozicijomis“, – idėjos esmę apibūdina muziejaus vadovas A. Ivinskis.

Šiuo metu vitrinoje – ekspozicija, susijusi su „Lituanikos“ skrydžio per Atlantą 90-osiomis metinėmis: knygelė „S. Darius ir S. Girėnas 1933–1983“, sąsiuviniai su lakūnų atvaizdais, menininko Aloyzo Jonušausko kurti bronziniai medaliai ir kt. Pasak muziejaus darbuotojų, vieni šių eksponatų liks fonduose visam laikui, kiti yra paskolinti ir po kurio laiko grįš į asmenines kolekcijas. Planuojama, kad ekspozicija veiks apie mėnesį, vėliau vitrinoje eksponatai turėtų keistis dažniau. 

Be to, Vlado Statkevičiaus muziejuje pokyčių yra ir daugiau: antrajame aukšte atsi­naujino sakralinė ekspozicija, lankytojų laukia ir muziejui priklausanti atnaujinta Kazimiero Jauniaus klėtelė Lembo k. (Kvėdarnos sen.). 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Šie metai Pūtvei – išskirtiniai, o praėjusį savaitgalį paminėtos net trys sukaktys: Vlado Putvinskio-Pūt­vio 150-osios gimimo metinės, kop­lytstulpio atkūrimas bei Europos pa­veldo dienos.

Pasak kaimo senbuvių Albinos ir Pet­ro Macijauskų, šiuo metu Pūtvėje gyventojų beveik nebeliko, nors kažkada čia veikė pradinė mokykla. 

„Aš pats joje mokiausi, čia buvo mano tėvonija, čia ir šeimą sukūrėme. Anuomet vien tik Pūtvėje, neskaitant aplinkinių kaimų (Andriejaičių, Burkėnų) gy­veno 24 žmonės. Kai prasidėjo melioracija, žmonės išsikėlė, mokykla sunyko“, – pasakojo šiuo metu Šilalės priemiestyje gyvenantis P. Macijauskas.

Į Pūtvę šeštadienį sukvietė Pagramančio regioninio parko direkcija. Pagrindu tam tapo, pasak kultūrologės Linos Misiulytės, batakiškės tautodailininkės Onos Paulauskienės atkurta pernai mįslingomis aplinkybėmis iš koplytstulpio dingusi Šv. Antano skulptūra. 

Tautodailininkė, kuriai netrukus sukaks 85-eri, pasakojo, jog yra išdrožusi per 400 darbų, o šis Šv. Antanas – jau 35-asis. 

„Džiaugiuosi, kad Dievas vis dar duoda jėgų dirbti, kad rankos dar paklūsta, kad mane prisiminėt ir galėjau pasitarnauti Pūtvės žmonėms“, – sakė skulptūros autorė.

Beje, Pūtvės gyventojai prisiminė, kad tai – nebe pirmas vandalizmo išpuolis prieš šią sakralią vietą. 

„Kiek atsimenu, iš pradžių koplyt­stulpyje buvo Šv. Jurgis ir Šv. Antanas. Soviet­mečiu vidury darbo dienos kažkas atvyko iš rajono centro ir norėjo tas skulptūras pasiimti, bet spėjo išlupti tik Šv. Antaną, nes sukilo gyventojai. Sakė, jog skulptūrų neva reikia muziejui, todėl Pūtvėje paliko vienas Šv. Jurgis. Po kurio laiko ir jis dingo. Tada kažkas buvo išdrožęs labai gražią Šv. Antano skulptūrą, kuri labai ilgai mus džiugino, bet ir vėl atsirado piktavalis žmogus, kuris nusprendė skulptūrą pasisavinti“, – pasakojo dabar Pagramantyje gyvenanti Birutė Normantienė-Sirvydaitė.

Sirvydo pavardę minėjo ir senieji pūt­viškiai, kurie ir buvo tie keturi gyventojai, 2000–2005 m. atstatę ąžuolinį kop­lytstulpį. Tiesa, šiemet jį teko kiek patrumpinti, bet kultūrologė L. Misiulytė mano, jog dabar jis dar tarnaus bent keletą metų. 

Pūtvę puošia ir baltiškais raštais išraižytas akmuo – kai kaimas šventė 70-ąsias paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines 2007 m., tuometinis Šilalės kaimiškosios seniūnijos vadovas Stasys Lidžius taip sumanė įamžinti šią sukaktį.

Ir nors Pūt­vė priklauso Šilalės rajo­nui, tikintie­ji šventadienius dažniausiai mini Pag­­ramantyje, iki kurio – vos 7 kilometrai. Tad ir šįkart naująjį koplytstulpį pašventino Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kan. Vytautas Petrauskas, jam talkino Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios Sumos choro grupelė (vad. vargonininkas Saulius Bernotas).

Po oficialios ceremonijos pūtviškiai dar ilgai nesiskirstė, dalijosi prisiminimais, kuriems peno davė ir L. Misiulytės atneštos senųjų Pūtvės gyventojų nuotraukos. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Įprasta nuo rugsėjo grįžti ne tik į ugdymo, bet ir į kultūros įstaigas, kur taip pat startuoja naujasis sezonas. Šilalės kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai šiuo metu skelbia apie sezono pradžią ir kviečia įsilieti į kultūrinį gyvenimą tuos, kurie iki šiol vis nesiryžo to padaryti.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Pradedame savaitę, kurioje – ne­mažai nemokamų ir vertingų ren­gi­nių. Iki rugsėjo 17 d. Šilalės kultūros centre veikia Astos Ulos tapybos dar­bų paroda „Regėjimas“, o iki rug­sėjo 22 d. čia galima apžiū­rėti „Ma­­žosios Šilalės krašto archi­tek­tū­ros“ eksponatus – paroda yra vie­nas iš paveldo dienų etapų.

Šią savaitę (rugsėjo 15 d.) Šilalėje vėl rengiama etninė kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“, o Kvėdarnos kultūros namuose įdomios veiklos bus jauniesiems – rugsėjo 13 d. čia vyks VIII-asis respub­likinio klojimo teatrų festivalio „Pri klie­telis“ renginys vaikams – kūrybinės dirb­tuvės su „Klaipėdos jaunimo teatro” aktoriais.

Rugsėjo 13-ąją verta apsilankyti ir Tauragėje, kur kultūros rūmuose bus galima stebėti Adakavo socialinių paslaugų namų teatro trupės spektaklį „Širdys” (režisierius Sigitas Kancevyčius). 

Dauguma miestų kviečia kartu paminėti Europos paveldo dienas, kurias inicijuoja Europos Taryba ir Europos Komisija. Europos paveldo dienose dalyvauja net 48 šalys, o šių metų tema „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ skatina susipažinti su kūrėjais. Lietuvoje paveldo dienos rengiamos jau 30-ąjį kartą, šiemet jos vyksta iki rugsėjo 17 d. Šilalėje, kaip ir kituose miestuose, ta proga organizuojamos parodos, pristatymai, edukacijos.

Žvelgiant į praėjusios savaitės kultūrinius įvykius, dėmesį patraukia Šiauliai. Anot organizatorių, antrojo tarptau­tinio Josepho Achrono vardo muzikos festivalio atidarymo koncertas „Žydiška giesmė“ Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje rugsėjo 7-ąją tapo svarbiu įvykiu. 

Progų apsilankyti aukštos muzikinės vertės koncertuose dar bus. Per rugsėjį aštuonios skirtingos programos bus atliktos ne tik įvairiose Šiaulių erdvėse, bet ir Pakruojo sinagogoje, Joniškėlio Karpių dvare, Joniškio Raudonojoje sinagogoje, o publika išgirs garsiausių lit­vakų, Baltijos šalių ir kitų kompozitorių kūrinius, kuriuos atliks žinomi Lietuvos ir užsienio muzikantai – pianistas Lukas Geniušas, akordeonistas Tadas Motiečius, Estijos žvaigždė Triin Ruubel-Lilleberg (Estijos nacionalinio orkest­ro koncertmeisterė), žymus norvegų pianistas Ole Christianas Haagenrudas, perkusininkai Pavelas Giunteris ir Guntaras Freibergas (Latvija) bei kt. 

Ypač garsus ir spalvingas savaitgalis praėjo Kaune. Čia Nepriklausomybės aikš­tėje surengta Kultūros mugė, įvyko žymusis „Fluxus“ festivalis, kurio dalyviai kopė į Parodos kalną, buvo galima susipažinti su kultūros nau­jienomis, naujomis teatrų, festivalių, mu­ziejų programomis. Šeštą kartą rengiamas „Fluxus“ manifestavo laisvę, kūrybiškumą ir įvairovę – įsikūniję į personažus, apsirengę keisčiausiais kostiumais gyventojai kopė į Parodos kalną, kur visus pasitiko daktaras Jurgis, išrašantis nuobodulį žudantį receptą. Festivalis Kaune vyksta nuo 2018 m., o „Fluxus“ – XX a. septintajame dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų judėjimas, siekęs panaikinti ribą tarp meno ir gyvenimo, kūrybą grindęs ironija, žaidimu.

Praėjusią savaitę „Vilniaus galerijų savaitgalis“ kvietė pažinti mieste veikiančias šiuolaikinio meno erdves, galerijas, muziejus, lankyti parodas, susitikti su kūrėjais. Šiais metais, minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų, į sostinės meno lauką nuspręsta pažvelgti iš aukso amžių perspektyvos.  

Kotryna PETRAITYTĖ

Prislėgta nuotaika, verksmingumas, irzlumas, pyktis – tai tik keletas pogimdyvinės depresijos požymių. Ja serga kas penkta pagimdžiusi moteris, tačiau, pasak sveikatos psichologės Neringos Martišienės, pogimdyvinės depresijos nereikia painioti su pogimdyviniu liūdesiu.

Eglė DAGIENĖ

(manodaktaras.lt)

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį 37-ą sezoną ir Pasaulinę muzikos dieną pasitinka pakylėtai. Po intensyvaus ir premjeromis turtingo III-iojo Klaipėdos festivalio šiandien teatras gyvena artėjančių įkurtuvių naujai pastatytame teatre nuotaikomis.

Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.

Spalio 1-ąją atversite jau 37-ą teatro sezoną, o 38-asis matyt prasidės jau naujai pastatytame teatre. Kokios mintys ir nuotaikos lydi Jus į naująjį sezoną?

Naujas Klaipėdos muzikinis teatras yra ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis visų pirma pačiai Klaipėdai, Lietuvai ir drįsčiau sakyti, Baltijos šalių regionui. Tai modernus, šiuolaikiškas kultūros objektas, kurio atsiradimas yra milžiniškas kultūrinio gyvenimo žingsnis į priekį. Nenuostabu, kad visuomenės, kultūros profesionalų, žiniasklaidos susidomėjimas  yra didžiulis.

Be jokios abejonės visos teatro bendruomenės akys krypsta naujojo tetaro link ir visi išgyvena laukimo jaudulį. Man, kaip dirigentui, labiausiai rūpi kaip ten gyvens muzika, kaip ji skambės, - tai man yra svarbiausia.

Sezono atidarymo koncerto programa iš ties solidi ir sodri. Koncerto pradžioje skambės čekų kompozitoriaus Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“.  Tai dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, tapęs jo vizitinė kortele, tačiau ne  mažiau svarbi ir šio kūrinio atsiradimo istorija bei potekstė?

Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brhamso Simfonija Nr. 1 c-moll, yra iš pasaulinės klasikos fondo. Pasirinkau šiuos kūrinius ne atsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę kelis kartus sezone giežti simfoninę muziką, tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių jei manyčiau, kad orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol.

Neatsitiktinai pasirinkau B. Smetanos „Vltavą“: tai giliai patriotinis kūrinys ir mano galva itin aktualus šių dienų mūsų šalies visuomenės savimonės kontekste. Manau, kad šiandien, Europoje vykstančio karo fone, šiame kūrinyje galima rasti ne vieną aktualią nūdienos paralelę. Dvi upės, ištekančios iš dviejų skirtingų šalių, susijungia į vieną upę Vltavą ir apjuosia Prahos miestą. Sakoma, kad tai žymiausia upės kelionė, užrašyta muzikos kalba, o kūrinyje užkoduota potekstė tiesiogiai apeliuoja į tautos patriotizmo ir apsisprendimo aspektus.

Johanbeso Bramso Simfonija Nr. 1 c-moll - nepaprasto grožio muzika. Kokių spalvų klausytojas ras šiame kūrinyje?

Visų pirma, tai – ilgai lauktas kūrinys. KVMT garbės dirigentas Stasys Domarkas pastaruosius kelerius metus mane skatino imtis šio kompozitoriaus partitūrų ir galiausiai tai įvyko. Esu labai laimingas, kad ėmėmės šio kūrinio, kad orkestro muzikantai gaus progą atskleisti savo meistriškumą.

Paties kūrinio atsiradimo ir gyvavimo istorija taip pat ganėtinai sudėtinga – J. Bramsas jį kūrė ilgai, jam trūko pasitikėjimo savo kūryba, jis manė, kad per kūrinyje pernelyg daug Bethoveno kūrybos įtakos. Kuomet kūrinys jau buvo parašytas, kompozitorius jį ilgai laikė stalčiuje ir neleido viešai atlikti. Jo kūrybiniai dvejojimai juntami ir Simfonijos c-moll muzikoje, kūrinyje daug techniškai sudėtingų dalių, ypač sodrus medinių pučiamųjų instrumentų muzikinis raštas. Nelaikyčiau šio kūrinio atlikimo iššūkiu orkestrui, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad tokio monumentalaus kūrinio atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti tiesiog kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu.

Koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai, pasikartosiu, jie abu skambės pirmą sykį. Tai geriausia dovana Pasaulinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui. Tiesa, yra ir viena staigmena, ją klausytojai išgirs jau koncerte.

Koncertas vyks turtingoje savo istorija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų Didžiojoje salėje. Kaip Jūs jaučiatės šioje jaukioje, puikiais vitražais apjuostoje, scenoje?

Galime džiaugtis, kad Klaipėdoje turime tokią sceną ir tokią salę. Tai yra puiku vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai  ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad salė ir joje tvyranti aura padeda visiems, kas čia muzikuoja – ar tai orkestras, ar solistas ar vokalistas – čia atliekama muzika skamba puikiai. Labai tikiuosi kad tęsime koncertus šioje salėje ir ši tradicija išliks ir ateityje. Dėliodamas spalio 1-sios programą visų pirma ir turėjau omenyje šios erdvės teikiamus privalumus. Kviečiu visus pasitikti 37-ąjį teatro sezoną ir paminėti Pasaulinė muzikos dieną puikioje salėje skambant nepaprasto grožio muzikai.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė šių metų pirmąjį pusmetį atliktų žemės naudojimo, savavališko užėmimo ir apleistų sklypų patikrinimų rezultatus. Atlikus kone 4 tūkst. patikrinimų, nustatyta per 2 tūkst. pažeidimų. Daugiausiai jų (1600) – dėl valstybinės ir privačios žemės užėmimo ar savavališko naudojimo, dar 359 pa­žeidimai užfiksuoti dėl žemės naudojimo apleidimo. Kelias dešimtis pažeidimų NŽT darbuotojai užfiksavo ir Šilalėje.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 68