Per Lietuvą 59-ą kartą nuskriejo tarptautinio festivalio „Poe­zi­jos pavasaris“ paukštė. Bijo­tuose, prie Dio­nizo Poškos Baub­lių, ji nutūpė 15-ą kartą, nes Ši­lalės savivaldybė 2009 m. įsteigė literatūrinę D. Poškos pre­miją, kurios tikslas – atkreipti vi­suo­menės dėmesį į Ši­lalės kraštą, pa­gerbti ir įamžinti žymaus Lietuvos poeto, istoriko ir muziejaus įkū­rėjo D. Poškos atminimą. Šie­met kasmetinė literatūrinė D. Poškos premija skirta Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariui, poetui, daili­ninkui, me­da­lininkui Gvidui Latakui už nau­jausią poezijos rinkinį „Salos“, kurį 2022 m. išleido leidykla „Slinktys“.

Saulėtą gegužės 26-osios po­pietę, Bijotų ąžuolų paunksmė­je skambant lyriškoms dainoms apie pavasarį ir jausmus, kurias atliko Ves­tos Tri­mir­kie­nės bei Karolio Kaminsko due­tas, rinkosi būrys Lietuvos rašytojų sąjungos ir Šilalės krašto poetų, taip pat tie, kuriems poetinis žodis yra suprantamas, aktualus ir laukiamas. Savo eiles skaitė poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Gied­rė Kazlauskaitė, Justinas Žit­kauskas – poetas ir leidėjas, savo kūrybą prista­tęs dzūkiškai. Anot kūrėjo, že­maičiams galbūt sudėtinga suprasti dzūkų šnektą, tačiau poezija kitąkart yra ir skambesys. Savo eiles dovanojo poetas, mėn­raš­čio „Metai“ redaktorius An­ta­nas Šimkus, Bijo­tuo­se apsi­lankęs antrą kartą ir sakęs, jog gera čia būti. Poetė, poezijos terapeutė, dirbanti su poezijos terapijos grupėmis, Jūratė Su­čy­laitė skaitė poeti­nes esė iš naujausios knygos „Gel­mių šviesa“. Savo kūryba dalinosi poetė, vertėja iš italų kalbos Ra­munė Brundzaitė bei poetas, kultūros apžvalgininkas, eksperimentalistas Ri­čardas Ši­­leika. 

Šilalės kraštą savo kūryba reprezentavo Šilalės rajono literatų klubo „Versmė“ narė, išleidusi dvi poezijos knygeles, Dalia Petkevičienė, poetinėmis įžvalgomis dalinosi Dia­na Vaitkevičienė bei Marė Lyda Voroneckaja.

Šilalės rajono savivaldybė literatūrinę D. Poškos premiją skyrė už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, išleistą praėjusiais metais, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis. Ji atiteko

G. Latakui, kilusiam iš Žemai­tijos, dabar gyvenančiam ir kuriančiam Kaune, už poezijos knygą „Salos“. Poetas skaitytoją žavi liaudies kūrybos temomis, žemaičio būdui būdinga ironija, gebėjimu pasijuokti iš kasdienių gyvenimo situacijų ir, žinoma, žemaitiškumu.

G. Latakas už literatūrinę veik­lą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą: yra Prano Lemberto dviejų konkursų laureatas, apdovanotas Zig­mo Gėlės bei Vlado Šlai­to literatūrinėmis premijomis. Pa­klaus­tas, kaip jaučiausi, gavęs žemaičio D. Poškos premiją, me­nininkas atsakė, jog tai – jo sva­jonės išsipildymas. Kū­rėjas Bi­jotuose yra buvęs su poetu Al­gimantu Mikuta, užsukęs su šei­ma, bet vis svajoda­vęs šioje šventėje pabūti, Baub­lyje paūbauti. 

Nominuotame poezijos rinkinyje „Salos“ nemažai žemaitiškumo. Paklausus, kokius žemaitiškus motyvus autorius įvardintų, pirmiausia pamini žemaitiškus žodžius, kurie jam yra brangūs, išmokti iš „babūneles“, kuriuos jaučiąs pareigą išsaugoti. Taip pat pamini ir žemaitiškas priegaides – jo teigimu, žemaitiškai sukirčiuoti žodžiai skamba ypatingai.

Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Jei jums sudėtinga pasiekti pajūrį ir pamatyti pripažintus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklius, pasidomėkite - gal jau netrukus susitiksime jūsų mieste? Į kelionę po Lietuvą ruošiasi naujas KVMT projektas – mažųjų spektaklių ciklas „Sveika, opera! Labas, šoki!”.

Birželio 2 d. 18.30 val. – pirmasis šio projekto spektaklis Renavo dvaro menėje! Jūsų laukia pažintis su opera „Don Žuanas“.

Į kelionę leidžiasi Don Žuanas

Pirmajame ciklo renginyje, Renavo dvaro sodyboje, bus parodyta trumpoji  Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Renginys nemokamas. Didžiojo Vienos klasiko „linksmoji drama“ apie liūdnai pasibaigusius moterų suvedžiotojo Don Žuano nuotykius 2019 m. įgavo naują pavidalą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje.

„Pilnametražę“ dviejų veiksmų operą ir jos mažąją versiją režisavo ne vieną muzikinį veikalą Lietuvos ir užsienio scenose pastatęs teatro režisierius Jonas Vaitkus, o W. A. Mozarto muzikos atlikimo subtilybes su atlikėjais gludino iš Zalcburgo „Mozarteumo“ universiteto atvykęs dirigentas Josefas Wallnigas, tituluojamas Austrijos muzikos ambasadoriumi.

Šįkart operos koncertiniame variante Renavo dvaro sodybos menėje pagrindinius Don Žuano, jo tarno Leporelo, jo suvedžiotų moterų – Donos Anos, Donos Elvyros, Cerlinos, apmulkintų jaunikių - Don Otavijaus bei Mazeto ir iš anapusybės už suterštą dukters garbę siekiančio atkeršyti Komandoro vaidmenis atliks KVMT solistai: Mindaugas Rojus, Evert Sooster, Rita Petrauskaitė, Aurimas Raulinavičius, Beata Ignatavičiūtė, Rasa Ulteravičiūtė, Modestas Narmontas, Vilius Trakys veiksmui fortepijonu pritariant koncertmeisterei Loretai Piaseckienei. Atlikėjai pasipuoš Sandros Straukaitės sukurtais kostiumais, didžiuliais puošniais perukais, kaukėmis ir intriguojančiais korsetais, kuriuos scenoje dėvi ne vien moterys... O Don Žuanui puikiai pritinka gaidžio uodegą primenantis frakas, ironiškai pabrėžiantis personažo siekius ir jo padėties komiškumą...

Muzikinio teatro žanrų gerbėjams

Įvairų meninį repertuarą derindamas su teatrinėmis inovacijomis, aukšta atlikimo kokybe ir ugdydamas naują muzikinio teatro talentų kartą, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiuo projektu siekia pritraukti įvairias visuomenės grupes, kviesdamas jų narius tapti nuoširdžiais teatro lankytojais.

Inicijuodami projektą „Sveika, opera! Labas, šoki!”, kviečiame su jais susipažinti kuo platesę žiūrovų auditoriją  Šiaurės Lietuvoje – Utenos, Rokiškio, Biržų, Mažeikių – rajonų gyventojus.

Tikimės, kad spektaklių pristatymas kultūros centrų salėse bei dvaruose prisidės prie kliūčių, trukdančių gyventojams įsilieti į kultūrinį gyvenimą šalinimo. Tos kliūtys minimos „Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrime“: laiko stoka dirbantiesiems, sudėtingos logistikos sąlygos, sunkus renginių vietos pasiekimas prastos sveikatos žmonėms, aukštos bilietų kainos socialiai pažeidžiamoms grupėms. Tikime, kad projektas padidins suinteresuotumą kultūros paslaugomis bei pasitarnaus žmonių psichologinei gerovei.

Projekte dalyvauja ir apdovanoti spektakliai

Projekto „Sveika, opera! Labas, šoki!” metu Šiaurės Lietuvos rajonų gyventojams bus parodytos G. Donizetti operos „Pulko duktė“, W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ ir šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ pagal E. Balsio baletą trumposios versijos.

KVMT pastatymai vis dažniau sulaukia ypatingo muzikinio teatro mylėtojų ir teatro kritikų įvertinimo: šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ pagal E. Balsio baletą 2019 metais tapo Metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“ bei du „Auksinius scenos kryžius“.

Dėmesio sulaukė ir kitas „Sveika, opera! Labas, šoki!” projekto spektaklis. Už Mari vaidmenį G. Donizetti komiškoje operoje „Pulko duktė“ „Auksiniu scenos kryžiumi“ buvo apdovanota solistė L. Dambrauskaitė.

Puikių atsiliepimų sulaukė ir pirmajame ciklo renginyje pristatomas „Don Žuanas“. Muzikologė Daiva Kšanienė genialiosios W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvertino taip: „Šis „Don Žuanas“ nepadarytų gėdos jokiam teatrui! Operos „Don Žuanas“ sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gan aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė“.

Nuo 2019 m. didžioji dauguma KVMT premjerų yra kuriamos dviem versijomis – pilna ir edukacinė. Pastaroji - mobili, iki 1 val. trukmės, spektaklio versija yra skirta įvairioms Lietuvos miestų erdvėms, edukacinėms veikloms regiono mokyklose, bendruomenėse. Įprastų pilno formato pastatymų pagrindu sukurtais spektakliais KVMT stengiasi parengti žiūrovą jam artimoje erdvėje  pažinti profesionalaus scenos meno kūrinį ir auginti poreikį scenos meno kūriniams, ugdant ir lavinant žiūrovo meninį skonį.

KVMT inform.

Per keletą metų tauragiškiai jau buvo įpratę, kad paskutinėmis birželio dienomis Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėdavo pirmieji festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ akordai, paskelbdami kasmetinio džiazo festivalio pradžią. Šiemet nutarta, kad festivalis ir kalendorinė vasara prasidės tą pačią dieną. Taigi jau birželio 1 d. tauragiškiai visus džiazo mylėtojus kviečia į savo miestą.

„Įsiklausėme į savivaldybės prašymą, deriname festivalio atidarymą prie „Tauragė – kultūros sostinė“ ir miesto šventės renginių. Tačiau festivalio struktūra ir schema išlieka tokios, kaip ir anksčiau: tai bus viso vasaros sezono renginys, kurio dauguma koncertų – nemokami. Didžioji dalis jų vyks Tauragėje, tačiau tradiciškai bus ir keletas išvažiuojamųjų koncertų Lauksargiuose, Smalininkuose ir Panemunės pilyje. Tauragėje klausytojai bus kviečiami ne tik į tradicines erdves – Pilies kiemelį ar „Bangos“ parką, bus pasiūlyta ir naujovių: vienas koncertas turėtų vykti Kartų parke prie Zumpės, o rugpjūčio pabaigoje muzikantus nukelsime į salą Jūros upėje prie užtvankos. Tiesa, žiūrovams į vandenį bristi nereikės, jie galės ilsėtis ir klausyti muzikos būdami krante“,– sako džiazo festivalio organizatorius VšĮ „Šou imperija“ vadovas Valdas Latoža.

Pasak festivalio organizatoriaus, festivalis – tai ne tik vasaros koncertai. Renginiai vyksta ištisus metus. Ir šiemet jau atlikta nemažai darbų.

„Dar vasario mėnesį vyko savotiškas „apšilimas“, įvadinis koncertas muzikos klube „Rūsys“. Tuomet džiazo muzikos gerbėjai galėjo pasiklausyti svečių iš JAV – Victor Mendoza ir Neff Irizarry – muzikavimo. Balandžio mėnesį tradiciniu „Džiazo ant pagalvėlių“ koncertu Kauno kolegijos Tauragės skyriuje paminėjome tarptautinę UNESCO džiazo dieną. Nuolatiniai mūsų renginių lankytojai ir naujieji klausytojai, kurių ratas vis plečiasi, su malonumu klausėsi „Trio Neda/Labutis/Banys“. Be to, vykdome aktyvią edukacinę veiklą – ugdome savo klausytojus: organizavome meistriškumo pamokas Tauragės kultūros centro jaunimo džiazo orkestrui su Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos dėstytoju, saksofonistu, džiazo virtuozu Laimiu Urbiku, „Šaltinio“ progimnazijos ir „Versmės“ gimnazijos moksleivius grojimo būgnais paslapčių „Kaip ištirpti ritme?“ pamokose mokė muzikantas, kompozitorius, perkusininkas ir vienas talentingiausių Lietuvos būgnininkų Gintautas Gascevičius (Ginc). Birželio mėnesį jauniesiems muzikantams nusimato dar viena meistriškumo pamoka su garsiuoju Jievaru Jasinsku – muzikantu, kompozitoriumi, dirigentu. Manau, tokios pamokos, tokia patirtis mokiniams labai praverčia – praplečia akiratį ir parodo, koks tas džiazo muzikos stilius yra platus, o kartu ir toks melodingas, ir kartu žavus.

Gegužės 23-iąją Seime buvo atidaryta Juozo Petkevičiaus ir Giedriaus Žvirblio fotografijų paroda „Tauragė džiazo ritmu“, praėjusį rudenį eksponuota Tauragės krašto „Santakos“ muziejaus Fotografijų galerijoje. Šiame parodos atidaryme grojo ir Tauragės jaunieji džiazmenai, vadovaujami Tomo Altaravičiaus.

O birželio 1-ąją džiazo muzikos gerbėjus ir ne tik juos organizatoriai kviečia į „Džiazo dienos Tauragėje“ tarptautinio festivalio atidarymą Pilies kiemelyje. Koncertuosiantys tą dieną atlikėjai tik patvirtins, kad Tauragės džiazo festivalis – tarptautinis. Kartu su žymiuoju Kauno bigbendu pasirodys užburiančio aksominio balso savininkė, vokalistė iš Ukrainos Anastasia Bukina. Ir tai nėra perdėti pagyrimai atlikėjai – jos charizma ir balsas sužavėjo tūkstančius žiūrovų pernykščiuose koncertuose įvairiose Lietuvos vietose. Pasirodys ir jaunasis Tauragės talentas Viltė Kirstukaitė, kuri šiuo metu intensyviai repetuoja būtent šiam festivaliui.

Taip pat festivalio atidarymo proga vyks gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“, prie festivalio veiklų jungiasi ir krašto menininkės Sigita Flaksienė, Areta Didžionienė, Jūratė Bytautė, Rita Kaniušaitė-Grikšienė. Klausant džiazo garsų, bus tapoma čia ir dabar. Galbūt nusimato dar viena – džiazo tapybos paroda? Tiesa, neatsisakyta ir vėl fiksuoti festivalio akimirkas fototechnika, todėl rudenį, ko gero, ir vėl lauks fotografijų paroda.

Birželio 9-ąją klausytojai kviečiami susitikti su tarptautinio pripažinimo sulaukusiu kompozitoriumi, pedagogu, režisieriumi, garso ir vaizdo instaliacijų kūrėju, perkusininku Vladimiru Tarasovu. Pilies kiemelyje bus pristatyta jo knyga „Būgnininko dienoraščiai“, o kiek vėliau tą patį vakarą į muzikos pasaulį nukels žymusis V. Tarasovo kvartetas.

Birželio 10-ąją Pilies kiemelio scena bus užleista jauniesiems džiazo atlikėjams: koncerte „Džiazo Jūra 2023“ šiemet išgirsime Jurbarko kultūros centro jaunimo bigbendą „Jada“ (vad. Gytis Gvozdas), klaipėdiškių kvartetą „Moon in the sand” ir Tauragės kultūros centro džiazo orkestrą (vad. Tomas Altaravičius).

Birželio 30 d. džiazo festivalis sugrįš į Lauksargius, kur evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertuos lietuvių grupė „CinAmono“. Smagus vakaras su lengva, tarsi jūros ošimas, kerinčia muzika – garantuojamas.

Liepos mėnesį numatyti trys koncertai. Vienas jų vyks viename gražiausių tarpukario pastatų – Tauragės geležinkelio stoties keleivių salėje, kur koncertuos Sherman, Jutas, Nick Trio.

Kartų parke pasirodys itin linksma čekų diksilendo atlikėjų grupė „The Dixie Hot Licks“. Į koncertą kviečiami visi gero džiazo, skambėjusio praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Naujajame Orleane, gerbėjai, mylėtojai, garbintojai. Tad universalios pasaulio kalbos – muzikos – gerbėjai laukiami Kartų parke liepos 15-ąją.

Po pusantros savaitės, liepos 26-ąją, vasarišką savaitės vidurio tvankumą Pilies kiemelyje praskaidrins pašėlęs, išskirtinis mambo muzikos bigbendas „Orkestra Mendoza“. Tie, kas yra matę ir girdėję šių atlikėjų pasirodymą prieš porą metų Lietuvoje, gali patvirtinti, kad JAV ir Meksikai atstovaujantis kolektyvas yra viena įdomiausių šiandienos lotynų grupių, kuri apjungia mambo, cumbia, bliuzą ir viską paskanina sodriais psichodeliniais atspalviais. Sutikite, jog ten, kur skamba Lotynų Amerikos muzikos garsai, liūdna nebūna.

Rugpjūčio antrąją savaitę džiazo festivalis plečia savo arealą ir keliasi į Jurbarko rajoną. Rugpjūčio 9-ąją muzika vėl skambės Smalininkų senajame uoste – pasirodymą čia surengs puikiai džiazo gerbėjams  pažįstamas Kauno diksilendas „DixXband“ ir lindy-hop‘o šokių studija „Swing Daiva“. Pašėlusios muzikos ir šokio gerbėjai kviečiami prisijungti ir emociškai „išsitaškyti“ lindy-hopo ritmu.

Rugpjūčio 10-ąją iš Smalininkų festivalis kils Nemunu aukštyn ir įsikurs Panemunės pilyje. Šį kartą – festivalio „vyšnaitė ant torto“ taps pasaulinio garso džiazo atlikėja Gaby Moreno iš JAV ir Gvatemalos su savo instrumentine grupe. Galima būtų aprašinėti vokalistės balsą, kūrybą, pasiekimus, bet visa tai neatstos gyvo garso „Latin Grammy“ nominantės koncerto. Sutikite, ne bet ką nominuoja „Grammy“ apdovanojimams.

„Džiazo dienų Tauragėje festivalio vasaros maratonas turėtų užsibaigti latvių „Big Al& The Jokers“ pasirodymu Jūros saloje, prie užtvankos, rugpjūčio 30 d. Prieš dešimtmetį Rygoje susibūrusi grupė atlieka tradicinį rokenrolą, žavingi ir smagūs vyrukai sukuria gerą atmosferą, todėl yra laukiami festivaliuose ir koncertų scenose visoje Europoje. Profesionalūs grupės muzikantai, turintys išlavintą savitą muzikinį stilių, meistriškai atrenka ir suranda tinkamiausią programų miksą kiekvienam kūriniui.

Kaip žinia, šiemet Tauragė – kultūros sostinė, todėl koncertas seks koncertą, renginys – renginį, o „Džiazo dienos Tauragėje“ kartu su kitais tauragiškių organizuojamas tradiciniais festivaliais bus tarsi banginiai, ant kurių laikosi miesto kultūros pasaulis. Tad ateikite ne tik paklausyti geros muzikos, paplukdyti savo dvasios pasaulį tais kultūriniais banginiais, bet ir pailsėti nuo milžinišku greičiu skriejančios planetos“,– kviečia džiazo festivalio organizatorius VšĮ „Šou imperija“ vadovas V. Latoža.

Irina SADAUSKIENĖ

Pastarosiomis savaitėmis dvyliktokai su savo mokyklomis atsisveikina visoje Lietuvoje, o Šilalės rajone pirmieji tai padarė kvėdarniškiai. Kazimiero Jauniaus gimnazija šiemet į gyvenimą išleidžia dvidešimt šešis abiturientus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Teigiama, jog vieni iš labiausiai pastebimų že­maičių charakterio bruožų yra už­darumas, maža­kal­bys­­tė, gyvenimas pagal posakį „de­­vynis kartus matuoja, dešimtą kerpa“. Tačiau į Kvėdarnos kraštą iš Že­maitijos sostinės Telšių ati­te­­kė­ju­siai Re­gi­­nai Viršilienei, jos ma­ny­mu, šie bruo­žai visai netin­ka. Mo­te­ris sa­ko esanti linkusi bend­rauti, greitai randanti kalbą su ne­pa­žįs­tamais žmo­nė­mis. Ir gyveni­me jai daž­nai pasitaiko, jog pirma kažką pa­daro, o paskui gal­voja, ką su tuo da­ryti toliau. Tad ir veik­lų jos gy­ve­nime būta pačių įvai­riau­sių. Štai ne­ per seniausiai Ši­lalės Vlado Stat­­ke­vičiaus muzie­juje veikė jos rankdarbių paroda „Visko po tru­putį“, apie kurią buvo rašyta ir „Ši­la­lės ar­tojuje“.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo-leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei si­tua­cijai apibūdinti: apačios nebe­no­ri, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis vei­kė­jas Vincas Mickevičius-Kap­su­kas savo veikale „Pirmoji Lie­tuvos proletarinė revoliucija ir tarybų val­džia“ (antras leidimas, Vil­nius, 1968). Beje, Marxui pri­klauso ir gar­sus „Komunistų par­tijos manifes­te“ paskelbtas per­spėjimas: šmėk­la klaidžioja po Euro­pą – komu­nizmo šmėkla.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Gegužei baigiantis, Kauno kultūros centre susitiko kūrėjai iš visos Lietuvos – juos sukvietė „Ridsales“ spaustuvės kolektyvas, 2021 ir 2023 m. išleidęs knygų serijas „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenu­plaus“. Leidėjų tikslas – supažindinti poezijos skaitytojus su skirtingais autoriais. 2023 m. knygų serijoje pir­mąją autorinę knygelę pristatė ir Šilalės krašto poetė upyniškė Renata Gužauskienė. 

Renata gimė, augo ir mokėsi Upynoje, dabar ji daugeliui pažįstama kaip Upy­nos kultūros namų darbuotoja, kolektyvų vadovė, įvairių renginių organizatorė, režisierė, autorinių dainų atlikėja. Ne vienas, ko gero, yra girdėjęs, o gal ir dovanojęs populiarią atlikėjos dainą „Kol tu esi“ televizijų sveikinimų koncertų metu. Tiesa, kad Renata yra ir poetė, turbūt žino ne visi.

Anot kūrėjos, nors teko „prisimatuoti“ svečius kraštus, tai nesumenkino, o tik padėjo išgryninti tikruosius jausmus – meilę gimtajam kraštui. Re natą (tokiu pseudonimu poetė pasirašinėja) įkvepia senos sodybvietės, ištuštėję kaimai, o kaip ji pati žemaitiškai sako, buven gyvēnima. Poetės kūryboje natūraliai atsispindi prigimtinė pietų žemaičių dūnininkų patarmė, net kai ji pateikiama literatūrine kalba: jos tarmei būdingos frazės, nukapotos žodžių galūnės, tarmiški žodžiai. Ir Kaune vykusiame renginyje savo pirmosios poezijos knygelės autorė prisistatė tarmiškai: „Esu Renāta Gužauskieni – žemaiti, dūnininki, jiš Šilales...“

Paklausus Renatos, kas yra jos mūzos, autorė vardija, jog pirmiausia tai – gimtieji namai, juose besisukanti motina ir pokalbiai su ja apie sveikatą ir kaimynus, apie tuos, kurių jau nebėra, apie palaidą kaimo šunį ar sudžiūvusį pyragą... Atrodo, kasdieniška proza, bet kai ji sugula į eiles, tampa labai jautriu poezijos kūriniu. Būtent tas eilėraščio jaut­rumas dažnai ir suskamba poetės sieloje, virsta daina. R. Gužauskienė savo tekstams kuria ir melodiją, taip eilėraščiai, susibičiuliavę su muzika, virsta dainomis, kurias autorė dažniausiai atlieka pati.

Kūrybos impulsu poetei dar tampa įvairūs daiktai ar jų nuolaužos, akmenys, augalai, šuliniai bei kiti žmogaus gyvenimo fragmentai. Už senų nevarstomų durų pamirštos istorijos, surūdijusi spyna mena šviesius vaikystės atspindžius, o po balta motulės staltiese – gilus tikėjimas... Poetei, kaip ji pati sako, būdinga rašyti ir apie tai, ko ji neturi, negali ar negalėjo turėti. Įsivaizduojami idealai sugula į posmus, užpildydami gyvenimiškus nepriteklius.

Renatos visas gyvenimas yra kūryba: ji rašo scenarijus, veda renginius, muzikuoja, net savo buities darbus įvardija kaip kūrybą. Įvairiapusė kasdienybė, kaip ji pati sako, neleidžia nei stipriai įsisirgti, nei anksčiau laiko susenti. Bet neneigia, jog pamąsto ir apie sveikatą, ir apie senatvę, kuri apsigyvenusi obelyse, meduoliuose, batukuose. Eilėraščiuose gyvena ir kitos gyvenimo detalės, kurios, anot kūrėjos, turi skonį – „sald­rūgštės“. Tas skonis – ilgesys ir įsiskaudinimas, mielumas ir meilė, netektis ir pagarba, sarkazmas ir juokeliai... O dienos bėga laukais tarsi avys – baltos, pūkuotos, nekaltos, suveltos. Rudens dienos rūdinom šukėm žeidžia sielą, tačiau spalvotos mintys nuskaidrina dvasią. Ir kiek nedaug kukliai laimei tereikia: iš žodžių paprastų nutiesto tilto, kurį puoštų nedrąsus šypsnio turėklas. Ir nors apie jausmus poetė kalba santūriai, jie stipriai išgyventi, gilūs, taurinantys sielą.

Dažnas poetas mėgsta sakyti, kad rašo sau ar stalčiui, bet vis tiek paslapčia viliasi ir tikisi, kad jo kūrybą kažkas skaitys, kažkam patiks, kas nors paskatins ją išleisti. Ypač postūmio, padrąsinančio žodžio reikia, kai autorius leidžia pirmąją savo knygą. Renata sako, jog su šia pirmąja savo knygele įsispraudusi tarp poetų, džiaugiasi, kad šalia jos buvo paskatintojų, padrąsintojų, kai taip nejauku bu­vo dalintis savo mintimis, išgyvenimais, sielos virpesiais su būsimais skaitytojais, kurių gal ir nepažins. Sukauptą, sutaupytą, kartais slėptą, o šiandien sakančią „Labas“ poetės kūrybą „Ridsales“ spaustuvė sudėjo į nedidelę, ypatingo dizaino knygelę. Tamsiai mėlyna jos spalva – brandaus santūrumo simbolis, atsispindintis ne kūrybos kiekybėje, bet kokybėje. Karpyto ažūro viršelis – bažnytinės klausyklos fragmentas. Ši simbolika lyg potekstė apie tai, kad knygelės viduje – kūrėjo siela, o išorėje – tos sielos klausytojas/skaitytojas. Nors savo eilėraščius Renata kukliai vadina smulkmenomis, viliasi, kad skaitysiantiems jos eilės suskambės ,,žiedų varpeliais“.

Ir vis tik, koks jausmas apima, kai rankose laikai savo pirmąją autorinę knygą? Poetė R. Gužauskienė prisipažįsta konkrečiai atsakyti negalinti, nes jausmai dar labai stiprūs ir kelia tokią minčių kakafoniją, kurios neįmanoma išreikšti žodžiais.

Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ

AUTORĖS nuotr.