Šilališkės medikės Rasos Šiaudvytienės daugeliui nereikia pristatinėti – jos pilna visur, ją puikiai vertina pacientai, kur ji su jais besusitiktų, o aktyvumo bei optimizmo pavydi ir kolegos, ir kaimynai. Pasirodo, be nuoširdaus atsidavimo savo tiesioginiam darbui, Rasa dar turi ir didžiulį pomėgį kelionėms.

„Kol galiu, stengiuosi išragau­ti pasaulį“, – juokiasi vietoje ne­nustygstanti šilališkė, nusprendusi su „Šilalės artojo“ skai­ty­tojais pasidalinti dar gyvais įspūdžiais iš kelio­nės po Tailandą.

Tailandas vadinamas tūkstančio šypsenų šalimi, į kurią vilioja puikus aštrokas maistas, tajų masažai, ypatinga Budos šypsena kiekvieno sutikto veide, žiedų girliandos. Europiečiams ši kultūra nesuprantama, o vidinė tajų ramybė iš pradžių stebina ir net trikdo, ir tik grįžusi namo pagalvojau, kad būtent tos ramybės mes ir turėtume labiausiai pasimokyti.

Tailando pinigai – batai (THB), o vienas euras lygus 36,43 bato. Keliautojams patartina turėti ir eurų, ir dolerių. Pavyzdžiui, už valandą masažo nuo galvos iki pirštų galiukų, kuriuo mėgavausi kiekvieną dieną, mokėjau apie 250 batų, t .y. maždaug 7 Eur! Tuk-tuk’o paslauga – už 5 kilometrus 120 batų (3,29 Eur), kavos puodelis – 50 batų (1,37 Eur), o puikūs pietūs gat­vėje – 30–70 batų (0,82–1,92 Eur). Tiesa, vidutinės klasės res­torane jie šiek tiek brangesni, 150–250 batų (4,12–6,86 Eur). 

Tailandas laikomas saugia šalimi, bet, kaip ir visur, pasitaiko visko. Todėl, norint išvengti smulkių vagysčių, patartina nevaikščioti atokiais skersgat­viais did­miesčiuose, dėl dažnai kylančių etninių konfliktų bei kovos su kontrabanda geriau aplenkti pasienio regionus, rizikinga keliauti be palydos ir į džiung­les, kur yra daugybė pavojingų gyvių bei augalų. 

Beje, pravartu žinoti, kad nuo 2017 m. uždrausta rūkyti kai ku­riuose Tailando paplūdimiuose, o bauda už šį pažeidimą gali siekti iki 100 tūkst. batų arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Neleidžiama rūkyti ir šventyklų teritorijose. Parduotuvėse alkoholio taip pat nenusipirksi kada sumanęs – juo prekiaujama nuo 12 iki 17 val.

Angliškai galima susikalbėti daugelyje pagrindinių turistinių vietų, tačiau apgaudinėti turistus mėgstama. Pavyzdžiui, už įsėdimą į taksi reikia sumokėti apie 35 batus (0,96 Eur), už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą – dar po 3–5 batus (0,08–0,14 Eur), bet vairuotojas, jei nepaprašysite įjungti taksometro, pasiekus tikslą, gali pareikšti, kad keliai yra mokami, todėl teks mokėti gerokai brangiau. Itin populiarūs tarp tu­ristų, norint įveikti nedidelius atstumus, yra Tuk-tuk’ai – triračiai taksi, bet dėl kainos bū­­tina tartis, miesto ribose pasi­važinėjimas svyruoja nuo 80 iki 300 batų (2–8 Eur). 

Tailandiečiai itin gerbia karalių ir visą karališkąją šeimą, todėl apie ją kalbėti garsiai ar tuo labiau įžeidžiai, kritikuojant griežtai draudžiama. Netgi prieš kino seansą yra grojamas nacionalinis himnas bei demonstruojamas neilgas pasveikinimas karaliui, todėl nepagarba karališkajai šeimai laikoma šiurkščiu įstatymų pažeidimu ir gali būti baudžiama įkalinimu.

Tailande nėra priimtina liestis prie nepažįstamųjų. Vietiniai gyventojai tiki, kad galva – pag­rindinė kūno dalis, kurioje slypi žmogaus siela, todėl prisilietimas prie tailandiečio galvos reiškia įžeidimą. Mandagumas, nuoširdumas ir šypsena yra būdingiausi vietinių bruožai, o demonstruojamas pyktis reiškia grubumą ir neišsiauklėjimą. Ypatingai patariama nekalbėti pakeltu tonu su policijos pareigūnais, nes tokio elgesio jie neatleidžia. Geriausia su jais visai nesusidurti. Pravartu žinoti, jog į Tailandą draudžiama įvežti ne tik elektronines cigaretes ar jų analogus, rizikuojant gauti baudą iki 1mln. batų ar netgi netekti laisvės iki 10 metų. Be to, iš šalies draudžiama išgabenti Budos atvaizdus (išskyrus mažas statulėles, kurias galima nešiotis su savimi).

Tailando klimatas – atskira tema, bet man keliaujant po šią šalį net 16 parų svilino 33 laipsnių karštis. Mažai gelbėjo ir dvi lietingos dienos.

Tailando sostinė Bankokas – 16 milijonų gyventojų turintis miestas – gali pasigirti ne tik savo dydžiu, bet ir nenuilstamu gyvenimo ritmu, stulbinančiais kontrastais bei daugybe įdomių istorinių vietų. Didžiulį įspūdį paliko Rymančio Budos arba Po šventykla, garsi auksu padengta didinga (46 metrų ilgio ir 15 m aukščio) Budos statula. Sakoma, jog čia įrengtoje tajų medicinos mokykloje gimė nepakartojamas tajų masažas, o į Tailandą mokytis masažo paslapčių vyksta ir lietuviai.

Pakeliui į Kančanabūri, miestą, nutolusį nuo sostinės apie 130 km, užsukome į Damnen Saduaką – autentišką plaukiojantį turgų, kuris iki šių dienų išlaikė senovines prekybos medinėse valtyse tradicijas. Virš Kvė upės nusidriekęs įžymusis geležinkelio tiltas, vadinamas ,,Mirties geležinkeliu“. Jį statant, dėl nežmoniškų sąlygų (karščio, blogo maisto, vandens), gyvybės neteko daug vyrų. 

Aplankėme Krasės ur­vą bei vietinį turgų. Įst­ri­go naktis, praleista be interneto, elektros džiung­lių apsuptyje, upėje Kvė plū­du­riuo­jan­čia­me „Jungle Rafts“ vieš­­butyje. O kur dar  įspūdingi Eravano na­cio­naliniame parke esan­tys kriokliai, septyniomis kaskadi­nėmis  pakopomis kren­tančio vandens šniokštimas.

Didžiulį įspūdį paliko Tiesos šventykla-laivas, kuri yra pati didžiausia Tailande, pagaminta vien tik iš medžio, be vinių, kuriai jau apie 100 metų.  

Aplankėme ir Kambodžą, ku­ri vis dar tebėra gana skurdi šalis. Čia visa diena buvo skirta Angkoro senovės miestui – didžiuliam šventyklų, rūmų, vandens telkinių ir kanalų kompleksui, įrašytam į UNESCO Pasaulio paveldą ir traukiančiam turistus. Tai – viena įspūdingiausių ir didžiausių šventyklų pasaulyje. Beje, čia vyko filmo „Kapų plėšikė Lara Kroft“ su aktore Andželina Džoli filmavimai. 

Vietinis gidas, kurį ekskursijos dalyviai juokais šaukė Maug­liu, surengė išvyką į džiungles. Dvi valandas, kepinant saulei, brovėmės pro įvairiausius augalus, kol pasiekėme įspūdingą krioklį, kurio nėra net žemėlapiuose. 

Teko pabuvoti ir pas kavos plantatorių, kuris augina 200 kavamedžių, turi savo kavinukę, Siem Reape aplankyti Ku­leno nacionalinį parką, palmių cukrų gaminantį kaimelį, o keltu persikėlę į Čango salą, galėjome mėgautis neįtikėtinai švelniais balto smėlio paplūdimiais, maudynėmis Pietų Kinijos jūroje. 

Ką verta parsivežti iš Tailando? Čango saloje mus užbūrė upių perlai, iš kurių vėrinius pagal kiekvieno pageidavimą suverdavo tuoj pat. Ir kainos nesikandžioja – pavyzdžiui, vė­rinys ant kaklo, apyrankė ir auskarai kainavo 1600 batų (44 Eur). Populiarios lauktuvės yra grynas kokosų aliejus, alijošiaus sultys, mediniai dramb­liukai, simbolizuojantys Tailandą ir nešantys laimę. Tačiau bene geriausia dovana – patirtis, įspūdžiai, emocija.

Rasa ŠIAUDVYTIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos Spalvos“ herojaus istorija ir jai skirtas renginys apjungs psichikos sveikatos temą ir orientuosis į emocinės sveikatos gerinimą. Savo asmenine patirtimi pokalbio metu pasidalins dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu.

Renginio pradžia – sveikatingumo mugė, kurioje psichikos sveikatos gerove besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos dalinsis savo sukaupta patirtimi ir žiniomis, atsakys į žmonėms rūpimus klausimus bei atlieps emocinės sveikatos gerinimo principus. Taip pat renginyje netruks įvairių pokalbių ir diskusijų su žinomais žmonėmis, gydytojais ir specialistais temomis apie nerimą, perdegimą ir asmenines žmonių patirtis, išmoktas pamokas.

Ryškiausias renginio momentas – VšĮ „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus dialogas su J. Arlauskaite-Jazzu. Žinoma atlikėja pasidalins meilės ir atradimų gyvenimui istorijomis, gražiausiomis ir sunkiausiomis akimirkomis bei papasakos su kokiais psichikos sveikatos iššūkiais jai teko susidurti. Svarbi šio pokalbio tema ir kilnus tikslas kvies ne tik pasisemti motyvacijos, bet ir ragins palaikyti tuos, kurie yra susidūrę su savižudybe artimoje aplinkoje.

---

Renginio programa:

Nuo 14 val. prasidės nevyriausybinių organizacijų sveikatingumo mugės šurmulys!

Nuo 14:30 val. – pokalbis „Nerimas – signalas ar vaizduotė?“ – Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė.

Nuo 15 val. – pokalbis„Perdegimas: kiek kainuoja noras turėti viską?“– Psichiatras prof. Eugenijus Laurinaitis.

Nuo 16 val. –  pranešimas „Tu esi ne vienas“ – SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Laura Masiulienė ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Gustė Kalanavičiūtė.

Nuo 16.30 val. – asmeninis pasakojimas „Mano istorija. Tamsoje visuomet spindi šviesa“ – psichikos sveikatos ambasadorė, psichoterapeutė Inga Juodkūnė ir psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorė, lektorė Viktorija Andreikėnaitė.

Nuo 17.30 val. –  pokalbis su 10-ąją “Skirtingos Spalvos” heroje J. Arlauskaite.

Nuo 18.30 val. – renginio koncertas.

Kviečiame visus gegužės 28 d. Vilnių nudažyti žaliai mėlynos ir violetinės spalvų gama.

Daugiau informacijos: www.skirtingosspalvos.lt

„Tele2“ išmėgino 5G ryšio galimybes ir užfiksavo mobilaus interneto greičio rekordą savo tinkle – 4,45 Gbps. 5G ryšio paslaugas siūlantis mobiliojo ryšio operatorius tokią greitaveiką pasiekė pirmasis Lietuvoje – bandymo metu buvo pademonstruotos ateities 5G ryšio galimybės.

„Tele2“ tinkle užfiksuotas rekordinis greitis parodė, kokios galimybės mūsų laukia ateityje. Nors pasiekta sparta įkvepia neįtikėtinai ateičiai, tačiau kruopščiai planuojamas tinklas ir inovacijos padeda užtikrinti, kad pigus ir kokybiškas 5G ryšys mūsų tinkle jau dabar būtų prieinamas kuo didesniam klientų ratui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Stebėti, kaip buvo siekiama rekordo, galite čia.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle 5G greičio rekordą pasiekė 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais jai buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas ir naudotas specialiai bandymui skirtas telefonas.

Ši 5G dažnių juosta ateityje bus skirta ir naudojama greičiui bei talpai. Tai reiškia, kad didelis kiekis žmonių vienoje vietoje galės naudotis geru internetu. Nors ši dažnių juosta turi itin didelę talpą, tačiau bangos greitai slopsta erdvėje. Tokios fizikinės savybės lemia, kad ši dažnių juosta bus ypatingai reikšminga didelių renginių, koncertų metu. Ji taip pat bus naudojama sporto arenose ar didžiųjų miestų centruose, kuomet susirinkus didelei masei žmonių ryšį reikės stiprinti. Juostos plotis užtikrins, kad klientai gausių susibūrimų vietose galėtų naudotis itin geru interneto greičiu.

Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims, sako, kad tik ateitis parodys, kur ši inovacija bus plačiausiai naudojama: išmaniuose telefonuose, fiksuotam belaidžiui ryšiui (angl. fixed wireless access) ar mobiliojo namų interneto paslaugai teikti. Pasaulyje šio dažnio bandymai jau atliekami kelerius metus, o „Tele2“, remiantis vieša informacija, pirmieji Lietuvoje atliko minėtos dažnių juostos bandymus bei toliau tęs jų nagrinėjimą.

„Išmėginta dažnių juosta pritaikoma gerinant vartotojų patirtį ar siekiant užtikrinti tinklo greitaveiką. Šis spektras gali būti naudojamas mobiliajam internetui namams, esantiems užmiestyje ar net pramonės automatizavimui“, – sakė „Tele2“ technikos direktorius.

26 GHz radijo dažnių juosta padės tvirtus pamatus ir virtualios bei papildytos realybės paslaugoms, reikalaujančioms didelės greitaveikos.

„Tele2“ tinkle bandymo metu užfiksuotas greitis Lietuvos gyventojams bus pasiekiamas ne iš karto. Tai įvyks tuomet, kai 5G tinklas Lietuvoje pasieks dabartinio 4G++ ryšio padengimo lygį.

Operatorius „Tele2“ 5G ryšio spartos bandymus atliko konferencijos „LOGIN 2023“ metu. Greičio rekordas konstatuotas atsižvelgiant į viešai skelbiamą kitų Lietuvos judriojo ryšio operatorių tinkluose pasiektą duomenų perdavimo greitį 5G ryšio tinkle.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00 467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lietuvą sužavėjusio choreografo Alexanderio Ekmano kūryba vėl Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šį kartą tai - „31 epizodas“! Gegužės 27 d. Žvejų rūmų scenoje bus pristatytas Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro šiuolaikinio šokio spektaklių triptikas BER, jungiantis tris pasaulyje žinomus choreografus.

Pirmoms gastrolėms užsienyje pasirinkta Klaipėda

Neabejojama, kad į pajūrį vėl plūstels šokio gerbėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Kovo mėnesį Klaipėdos valstybino muzikinio teatro šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjera, kurioje greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ (Kaktusai) buvo pristatytos ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“ sulaukė tokio didelio publikos susidomėjimo, kad teko surengti papildomą spektaklio pristatymą.

Poznanės Stanislavo Moniuškos didysis teatras pirmą kartą leidosi į gastroles užsienyje su šiuolaikinio šokio spektaklių triptiku BER: choreografo Robert Bondara „Take me with you“ („Pasiimk mane kartu“), choreografo Alexander Ekman „Episode 31“ („31 epizodas“), choreografo Martyno Rimeikio „Blind words“ („Akli žodžiai“). Triptiko pavadinime užkoduotos garsių choreografų pavardžių pirmosios raidės: B – tai vienas žymiausių jaunosios kartos lenkų choreografų Robertas Bondara, E – tai pasauline šiuolaikinės choreografijos žvaigžde tituluojamas švedas Alexanderis Ekmanas ir R – tai iškiliausias nūdienos lietuvių choreografas Martynas Rimeikis.

„31 epizodas“

„31 epizodas“ sukurtas 2011 metais Niujorke Juilliardo mokyklos absolventų klasei. Tai kūrinys didelei šokėjų grupei, sudarytas iš greitai besikeičiančių scenų, kurios buvo išplėtotos bendradarbiaujant su šokėjais.

„Pagrindinis dėmesys šioje kompozicijoje – nuo žvalių būgnijimo epizodų iki svajingo Erico Satie muzikinio komentaro apie grožį – yra skiriamas jaunatviškai atletiškų šokėjų energijai ir entuziazmui. Kurdami šią kompoziciją taip pat eksperimentavome šokdami viešose vietose: 20 šokėjų staiga imdavo šokti pagal tik jiems girdimą muziką Niujorko požeminėse perėjose ir metro traukiniuose, gatvėse, aikštėse ir parkuose“, – sako choreografas A. Ekmanas.

Vėliau „31 epizodą“ į savo repertuarą įtraukė ir kitos baleto trupės visame pasaulyje – tarp jų tokios kaip Joffrey baletas Čikagoje, Suomijos nacionalinis baletas Helsinkyje, Karališkasis Naujosios Zelandijos baletas Velingtone ir Pensilvanijos baletas Filadelfijoje. Kaskart statant šį spektaklį vis kitame mieste kuriamas trumpas filmas su šokėjų pasirodymais miesto gatvėse, rodomas prieš prasidedant spektakliui scenoje.

Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro baleto trupės gastroles Klaipėdoje remia Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija pagal programą „Įkvepianti kultūra“.

Pastaruoju metu vietoje trijų Ši­lalėje turinčių dirbti teisėjų liko vie­nas, o nemažai bylų nagrinėjama kituose teismuose. Todėl pagrįstas ir nerimas, jog tokia sudėtimi teismas nepajėgus dirbti. Tuo labiau, kad ir Teisingumo ministerija siūlo optimizuoti teismų tinklą, vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų paliekant 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus. Šilališkiams rūpi, kokia atei­tis laukia Šilalės teismo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Mindaugo RADVILOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 36

Rašyti šį straipsnį mane paskatino „Šilalės artojuje“ (2023 04 14, Nr. 29) pasirodžiusi publikacija „Miesto plėtros ap­­linkiniai kaimai nelaukia“. Joje nurodoma, kad ateity­je planuojama prie Šilalės prijungti maždaug 260 ha te­ri­toriją: 106,8 ha užimančius Traksėdžio seniūnijos Lin­giš­­kės, Šėrikų ir Dirkintų kaimus bei Šilalės kaimiškajai seniūnijai priklausančius Struikų bei Šilų kaimus (154,47 ha). Per­skaitęs sunerimau: nebeliks mano gimtojo kaimo?

Mano gimtieji Derkintai – namai visam gyvenimui 

Kai sakau Derkintų kaimas, akimirksniu kyla artimiausių kaimynų Astrauske Untana, Šid­­lauske Prunciškaus, Jaka Ka­ziaus, Bindika Petra, Šveis­te­re Kazymėra, Druk­tee­ne Jo­na, Barakauske Jona, Rup­še Leo­na, Jakš­tas Jūzupa, trijų dėdžių Bag­donų bei daugelio kitų žmo­nių veidai ir jų ūkių vaizdai (pavardes ir vardus parašiau dūnininkų tarme, beje, žemaičiai asmenvardžius pradeda pavarde, o po jos rašo vardą). 

Vaizdiniai sužadina uoslę (Un­tans kvepia namuose au­gin­ta taboka), Ka­zy­miers – medu­mi, ypač vasarą, kitas Ka­zymiers –

pusdienį mosavusio dalgiu vy­ro prakaitu, Jons – pagiriomis, dėdienė Broniki – pienu, mat turi kelias karves). Sužadinta klausa atkuria kaimynų šnekos manierą, balso tembrą, čirpinamo smuiko garsą, aukštu balsu užvestą dainą ar pritarimą jai galingu bosu. O kokiu stipriu balsu Jūzups užtraukdavo Mai­ronio „Milžinų kapus“ ar „Ei­na garsas“. 

Sužadina­mos ir kartu išgyventos patirtys – džiaugsmas, saugumo bei prieraišumo jausmas, bendri baliai, vakaruškos (zorės), talkos ar paprasčiausi pasiplepėjimai. O kartais – ir

kivirčai iki pasikumščiavimo, tačiau nekeičiantys kaimynys­tės jausmo. Štai ką reiškia nostalgija – ilgėjimasis to, kas bu­vo.  Deja, beveik visų tų kaimynų jau nebėra... 

Taigi esu savo gimtojo kaimo išsiilgęs emigrantas. Po Antrojo pasaulinio karo apie 30–40 proc. tokių kaimiečių iš­vyko į didesnius miestus – ta­po šalies vidaus emigrantais. Jiems gimtieji kaimai išlieka ir gimtaisiais namais. Netgi dabar, po 40–60  metų, kai buvusių namų pastatų nebėra arba juose gyvena visai kiti žmonės, kai daugelio ūkių nė žymės neliko, o vietoj jų ar šalia atsirado kitų šeimų ūkiai, tie vidaus emigrantai bent mintimis grįžta į savo tikruosius namus. Taip jau surėdytas žmogus – vaikystėje ir paauglystėje į smegenis „įrašyti“ vaizdai bei įvykiai išlieka visam gyvenimui namų jausmo pavidalu: namai – tai ir kaimas, ir tėvų sodyba, išlikusi tik nuotraukoje. 

Ir štai naujiena – mano gimtąjį kaimą žada pasiglemžti Ši­lalė, kuria taipogi didžiuojuosi ir daž­nai vaikystėje pasvajodavau: gal kada nors ji taps Lie­tuvos sostine. Dar ir dabar pajuokauju, kai kas paklausia: 

– Iš kur tu kilęs?

– Iš Šilalės?

– Aaa, Šilutė?

– Ne, Šilalė, ką, tu nežinai – būsima Lietuvos sostinė!

Tikrai nerašiau kartais man priskiriamo straipsnio „Kuo aš kaltas, kad gimiau Ši­la­lė­je?“ dar sovietmečiu leis­tame žur­nale „Jaunimo gretos“. Pasi­taiko ir šiais laikais pasišaipyti iš Šilalės „nežinomumo“. Štai vienos, labai jau girtis mėgstančios merės žodžiai laikraštyje „Širvintų kraš­tas“ (2023 04 14, Nr.15): „Pa­saky­kite nesu­­simąstydami, kas yra Igna­linos ar Šilalės meras? – ne kartą girdėjau tokį pasiūly­mą. – O štai kas vadovauja Širvin­toms nemirktelėjęs atsakys daž­nas Lietuvos gyventojas: Pins­ku­vienė!“

O ką rašo didieji informacijos šaltiniai apie Derkintus? Perverčiau penkias Lietuvos en­ciklopedijas  ir tik vienoje – Lie­tuviškojoje enciklopedi­jo­je (6 tomas, 1937 m.) radau trumputį įrašą: Derkintai, Tau­ra­gės aps., Šilalės val. k., 1923 m. – 14 ūkių, 90 gyv., 1936 m. – 15 ūkių, 75 gyv. Upelis Traukšlys; 2 km nuo Šilalės. 

Deja, nei sovietmečio Lie­tu­vos enciklopedijose, nei Vi­suotinėje lietuvių enciklopedijoje, nei Bostone išleisto­je 37 tomų Lietuvių enciklopedijoje informacijos apie Der­kin­tų (ar Dirkintų) kaimą nėra. Viki­pedijoje galima rasti tokį Derkintų pristatymą: Dirkintai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurę nuo Šilalės, abipus Traukšlio upelį. Tai Šilalės priemiestinė gyvenvietė, kuri jau XIX a. pradžioje priklausė Šilalės dvarui. Dešiniajame Traukš­lio upelio krante stovi 1930 m. statyta medinė Dir­kin­tų koplytėlė, jos viduje yra Jono Nepomuko statula. Rašy­ti­niuose šaltiniuose minimi nuo 1779 m. Anksčiau paminėti tik asmenvardžiai, nuo kurių galėjo kilti kaimo pavadinimas. 

Dėka entuziastų Kazymiero Misiaus, Edvardo Vidmanto, Virginijaus Jocio bei kitų šilališkių ir ne šilališkių informacijos bei leidinių apie Šilalės valsčius bei Šilalę turime labai daug. Bet yra likusios kelios baltos dėmės: nepakankamai pristatyti Žvingiai (buvusi apylinkė) ir Pajūris (buvęs valsčius). Tačiau kaimų nykimo laikmečiu būtų pageidautina turėti ir Šilalės rajono kaimų ir bažnytkaimių istorijas. Šiek tiek informacijos galima rasti knygutėje „Vlado Stat­ke­vičiaus surinkti Šilalės krašto vietovardžiai“ (Šilalė, 2020).  

Šiuo pasakojimu noriu prista­tyti kaimą, kuris netrukus taps Šilalės priemiesčiu ir jo pavadinimas, laikui bėgant, išnyks. Kitų kaimų gyventojai ar išeiviai iš jų turėtų rinkti savo kaimų istorijas, kurias ateityje būtų galima apjungti į bendrą Šilalės kaimų istoriją. Darykime tai, kol dar yra gyvų liudininkų.

Pasakojime naudosiu ne oficialiai brukamą kaimo pavadinimą Dirkintai, o Derkintai, koks buvo daugiau nei 400 me­tų.  Ir įrodysiu, jog kalbininkai padarė loginę (gal ir net ling­vistinę) klaidą, teikdami rekomendacijas teritorijų skirstymo administratoriams – tikrasis yra Der­kin­tai. 

Taip jau susiklostė Lietuvos (o ir Že­maitijos) istorija, kad per vėlai apsikrikštijome, labai vėlai įsivedėme savo raštą, valstybinė kalba dažniausiai buvo slavų kalbos, nedaug išsirutuliojo bajorijos luomo atstovų, o ir tie greitai nutautėjo. Daug aukštuomenės atstovų buvo importuota iš Lenkijos, Rusijos ar Vokietijos. Visi įrašai bažnyčių knygose yra lotynų, lenkų arba rusų kalbomis. Dalis jų sunaikinti arba paprasčiausiai sutrešo. Pasakojamoji istorija nėra ilgalaikė, o nesant išsamių rašytinių šaltinių, neįmanoma atkurti nuosek­lios istorijos. Todėl ir pasakojimai apie Derkintus bus frag­mentiški. Antrame fragmente kalbėsiu apie kaimo pavadinimo darkymą ir būtinybę jį atstatyti, kol kaimas nenuėjo į užmarštį. 

Albins BAGDONS

Derkintų šilališkis iki smegenų pamato

Nuotr. iš asmeninio albumo

(Bus daugiau)

Apie naujos kartos ryšį 5G sklando pačių įvairiausių mitų. Tačiau VILNIUS TECH profesorius ir Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Vitalij Novickij tvirtina, kad šis ryšys yra ne tik saugus, bet ir turi daugybę privalumų. Jis pasižymi kur kas spartesniu interneto veikimu daug didesniam vartotojų ratui.

Kur kas daugiau pranašumų

Pasak V. Novickij, naujos kartos 5G ryšys turi itin daug pranašumų.

„Lyginant su kitomis technologijomis, 5G pasižymi geresniu internetiniu ryšiu, be to, naudojantis 5G technologija vienu metu galima prijungti daugiau įrenginių. Tai reiškia, kad vienu metu šia technologija naudotis gali kur kas daugiau vartotojų“, – pabrėžia mokslininkas.

Su 5G žadamas ir daiktų interneto proveržis. 5G bus pritaikomas sveikatos, transporto, energetikos, aplinkosaugos, prekybos, robotikos, industrijos 4.0 ir autonominių automobilių infrastruktūroje.

Veikti gali tik visas normas atitinkantys 5G bokštai

5G, kaip ir ankstesnės kartos ryšiai 2G, 3G ar 4G, reikalauja mobiliojo ryšio bokštų antenų. Antena paverčia radijo bangas elektros srove arba atvirkščiai ir jos dėka elektromagnetinis laukas, kuriame yra užkoduota reikiama informacija, kryptingai siunčiamas į erdvę ir gali nukeliauti didelius atstumus.

Pagrindinis skirtumas tarp 5G ir ankstesnių kartų ryšių technologijų yra tai, kad jam yra naudojamos aukštesnio dažnio (GHz) juostos. Tokio dažnio signalai lengvai slopsta erdvėje ir sunkiai įveikia ilgus atstumus, lyginant su 2G tinklo technologija, kuri veikia net miške. Būtent dėl šios priežasties, pasak V. Novickij, norint, kad 5G veiktų sklandžiai ir maksimaliu greičiu – reikalingas didesnis naujos kartos bokštelių skaičius.

„Galimai ateityje kiekvienas aukštesnis pastatas ir kiekviena gyvenvietė turės 5G bokštų – kuo daugiau bokštelių turėsime, tuo stabilesnis ir geresnis bus 5G ryšys. Ir nors 5G bokštelių netolimoje ateityje turėtume išvysti daug – nerimauti nereikia. Jie statomi pagal visame pasaulyje mokslininkų ir specialistų patvirtintas higienos ir spinduliuotės normas bei standartus“, – tvirtina profesorius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateikta informacija nurodo, kad elektromagnetinio lygio priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme. Kiekvienas naujai pastatytas ryšio, tarp jų ir 5G, bokštelis turi atitikti elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos matavimus, o NVSC, savo ruožtu, kiekvienais metais iki gegužės 1 d. viešai paskelbia apibendrintą informaciją apie gautus matavimų rezultatus.

Pataria tikėti ekspertais – ne socialiniais tinklais

Kaip teigia mokslininkas, nors šis ryšys Lietuvoje diegiamas užtikrinant visus pasaulinius saugumo standartus – apie jį sklando pačių įvairiausių mitų. Vienas plačiausiai nuskambėjusių – 5G kenkia žmonių sveikatai.

„Aukšto dažnio, t.y. 5G bangai daryti įtaką sveikatai – neįmanoma. Vienintelis žinomas ir patvirtintas galimas poveikis yra šilimas, todėl antenų galia yra ribojama ir griežtai reglamentuojama. Visų kartų ryšio technologijų bangos ir jų biologiniai poveikiai mokslininkų tiriamos dešimtmečiais, lenkiant net technologijos realų įdiegimą“, – sako Inovatyvios medicinos centro vyriausiasis mokslų darbuotojas ir VILNIUS TECH profesorius. 

Jis taip pat priduria, kad iki šiol vyksta nepriklausomos, tęstinės ir retrospektyvinės studijos, tačiau jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai šios technologijos nedaro, nes spinduliuotės galia yra ribojama. Standartai ir higienos normos formuojamos daugybės šalių ir tūkstančių nepriklausomų mokslinių tyrimų pagrindu.

Šis ir panašūs mitai, pasak jo, galėjo atsirasti neteisingai interpretuojant mokslinę literatūrą arba dėl per menko domėjimosi.

„Mitų apie 5G ryšį esu girdėjęs ir daugiau. Viešoje erdvėje sklando klaidingos kalbos apie žmonių programavimą, organizmo mutacijas – fantazijos žmonėms netrūksta. Visgi, siūlau pasitikėti profesionalais, kurie dirba šioje srityje ir gali pateikti ekspertinę nuomonę. Jeigu kyla kažkokių abejonių – siūlau kreiptis į tos srities atstovus, o ne skaityti ir tikėti socialiniuose tinkluose sklindančia informacija“, – teigia V. Novickij.

Tai, kad 5G ryšys – saugus sveikatai patvirtina ir NVSC pateikta informacija. Šiuo metu Lietuvoje gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 gigahercų (GHz) iki 300 GHz negali viršyti 10 vatų kvadratiniame metre (W/m2).

Mokslo bendruomenė tiria visus galimus elektromagnetinio lauko poveikius žmogaus organizmui: onkologinių ligų atsiradimą, neigiamą poveikį miegui, vaisingumui, genotoksiškumui ir kt. Visgi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis elektromagnetinis laukas galėtų turėti ilgalaikį poveikį ir galėtų sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.

Užs. Nr. 138

Ši savaitė skirta prasmingam lais­valaikiui kartu su visa šeima, o puikus pretekstas tam yra gegužės 15-ąją minima Šeimos diena. Ta pro­ga Tauragės, Lietuvos kultūros sos­ti­nės, miesteliuose (Mažonuose, Tau­ruo­se, Pagramantyje ir kt.) ateinantį sa­vaitgalį vyks šeimų šventės, ku­rių metu bus rodomi nemokami spek­takliai, rengiami koncertai, eduka­ci­jos ir pramogos visai šeimai. Tie­sa, prasmingų veiklų bus ir savaitgalio belaukiant: štai Kvė­dar­nos kultūros namuose gegužės 11 d. vyks kūry­binės dirbtuvės „Pynimas iš vy­te­lių“, Kūtymų laisvalaikio salė tądien į šventę kviečia senjorus (12 val.), o kaimynai tauragiškiai gegužės 10 d. atidarys Sigito Kancevyčiaus fo­tografijų parodą „Saulės vaikai“. 

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, buvo paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai. Akcijoje varžėsi 2022 m. išleistos knygos – iš viso nominuota 21 knyga penkiose kategorijose. Skaitytojų mėgstamiausios tapo šios: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Ak­vi­linos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodynas“; poezi­jos kategorijoje – Juliaus Kelero „Vir­tu­vė­lė pilna Ukmergės“; publicistikos ir dokumentikos kny­gų kategorijoje – Tomo Vaisetos, Val­de­­ma­ro Klumbio „Mažasis o: sek­sua­lu­mo kultūra sovietų Lietuvoje“; knygų vaikams kategorijoje – Ilonos Eže­ri­ny­tės, Ma­ri­jos Rubavičiūtės „Tetulė Liu“; kny­gų paaug­liams kategorijoje – Justino Ži­lins­ko, Ūlos Šveikauskaitės „Bėgliai: jū­rų keliais į Ameriką“. 

Vilniuje sekmadienį 24-ąjį kartą vyko Universitetų teatrų forumas „Ariadnės siūlas“. Toks pavadinimas – remiantis antikinio mito simbolika įtikinti, kad net ir beviltiškiausioje situacijoje slypi išeitis. Forume dalyvavo Lietuvos universitetų teatrai, užsienio teatro trupės. Universiteto rektoriaus Romualdo Kliu­ko teigimu, šis teatrų forumas skirtas ukrainiečiams, kurie kovoja už kiek­vieno laisvę gyventi nevaržomoje ir demokratinėje valstybėje. 

Šiaulių kultūros centras „Laiptų galerija“ gimtadienį paminėjo su nauja pa­ro­da – balandžio 27 d. atidaryta vilnietės fotomenininkės, grafikės Daivos Kai­re­vičiūtės paroda „Juodi taškai baltoje jūroje“. Ją galima pamatyti Šiaulių dramos teatro balkono salėje iki gegužės 21 d., atėjus į spektaklį ar renginį teatre.

Paskelbti Nacionalinių apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2023“ nominacijų sąrašai. Šiemet komisijai vertinti perduotos 64 paraiškos – specialiai renginiui sudaryta komisija geriausius darbus rinko iš 15 vaidybinių, 11 dokumentinių, 13 trumpametražių, 7 animacinių, 6 bendros gamybos ir 12 studentų filmų. „Sidabrinių gervių“ ceremonija bus rengiama birželio 4 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bus įteiktos 22 statulėlės. Į daugiausiai apdovanojimų pretenduoja režisierių Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio „Poetas“, Tito Lauciaus „Paradas“ ir Austėjos Urbaitės „Per arti“.

Trečiadienį Tauragėje atidaromos S. Kan­cevyčiaus fotografijų parodos „Saulės vaikai“ fotografijose užfiksuoti žmonės yra spektaklyje vaidinę Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojai. Jie buvo nufotografuoti su teatro kostiumais ir sukurtų personažų dvasioje. Parodos autorius – fotomenininkas, mėgėjiško teatro režisie­rius, Lietuvos fotomenininkų sąjungos na­rys. Paroda Tauragės kultūros namuose bus eksponuojama iki mėnesio pabaigos.

Beje, šilališkiams proga aplankyti Tau­ragę bus ir šeštadienį, gegužės 13 d., mat kaimynai rengia 10-ąją Lietuvos kariuomenės orkestrų šventę, kurios metu nemokamai pasiklausyti muzikos bus galima Tauragės pilies aikštėje. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Ir nors gali atrodyti, kad tilto per Jūros upę Pajūryje atnaujinimu džiaugiasi visi, iš tikrųjų taip toli gražu nėra – pėstieji tikina esantys nusivylę, mat takas lyg ir yra, tačiau eiti juo nėra galimybės.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34