Balandžio 15 d. Mažų miestelių krepšinio lygoje (MMKL) Šilalės ko­man­da „Pegasas“ iškovojo bronzą ir tapo viena iš stipriausių šio sezono komandų. Kovos vyko Joniškyje, kur finalinio ketverto varžybose susitiko Kavarsko, Joniškio, Šilalės ir Trakiškio (Pa­nevėžio r.) ekipos. 

Praėjusiais metais B diviziono trečiosios vietos medalius pelniusi Šilalės „Pegaso“ komanda šį sezoną pakartojo tokį pat pasiekimą, bet jau aukštesnia­me divizione. Šįkart Šilalės „Pe­ga­sas“ rung­ty­nėse dėl trečiosios vietos varžėsi su Tra­kiškio „Ro­meo­GYM“ komanda. Nors pirmą kėlinį šilališkiai pralaimėjo, tačiau vėliau susikaupė ir varžovus įveikė rezultatu 95:77 bei pasipuošė bronzos medaliais. Be to, dalis Šilalės komandos krepšininkų tapo šių varžybų lyderiais. Vienas iš jų – Laurynas Stonkus, „Pe­gasui“ pel­nęs 27 taškus ir tapęs naudingiausiu bei daugiausiai taškų bei rezultatyviausių perdavimų surinkusiu žaidėju. Sužibėjo ir meistriškumą demonstravę bei užtikrintai ko­voję Mindaugas Norvaišas bei Lukas Petkevičius, padėję „Pe­gasui“ pasiekti pergalę.

Mažų miestelių krepšinio lygoje „Pe­gasas“ dalyvauja dar tik ant­rą kartą, bet jau ne sykį varžovus stebino savo gebėjimais ir užsidegimu. Pa­sak komandos trenerio Man­to Na­vardausko, komanda šio­se varžybose įgijo dar daugiau patirties ir tapo dar stipresnė. 

„Labai džiaugiuosi savo krepšinin­kais, su kuriais patyrėme nuostabią krepšinio kelionę. Šį sezoną daugelis pradėjome tik kaip pažįstami, o baigėme kaip tikra komanda ir didelė šeima. Sudėtinga net kalbėti, kai supranti, kiek džiaugsmo suteikė komandos nariai. Kiekvienu iš jų labai didžiuojuosi“, – sakė M. Na­vardauskas. 

Tačiau treneris apgailestavo, kad jei ne sezono pabaigoje daugelio krepšininkų patirtos traumos, „Pegasas“ būtų dar labiau „šėlęs“ lygos var­žybose. Vis dėlto, anot M. Na­­vardausko, ambicijos niekur nedingo, kitais me­tais jie steng­sis pasiekti dar aukštesnių rezultatų.

„Labai džiaugiuosi, jog viso sezono metu mus ypatingai pa­­laikė sirgaliai, o tai yra geriausia motyvacija kovoti. Atei­nantį sezoną stengsimės dar labiau kviesti ir burti Šilalės krepšinio mylėtojus į sporto sales. Nea­bejoju, kad tai – vienas iš sėk­mės garantų, kuris mums ypač reikalingas, siekiant ambicingų klubo tikslų ateinantį sezoną“, – teigė M. Na­­var­daus­kas.

Šiuo metu „Pegaso“ komandos laukia poilsis, krep­šinio sezonas baigėsi. 

Vesta VITKUTĖ

Valdo KNYZELIO nuotr.

Praėjusį penk­ta­die­­nį ir šeš­ta­dienį Ši­la­­lėje vy­ko moks­lei­­vių krepšinio lygos var­žybos. Šio čem­­pio­nato B di­vi­­zio­no finaliniame etape varžėsi pen­­­kiolikmečiai, tarp ku­rių bu­vo Šilalės, Vilniaus, Kauno ir Ma­žei­kių krep­­šinio ko­mandos. 

Pirmose penkta­die­nio vakaro varžybose susitiko Kau­­no krepšinio mo­kyk­los „Per­kū­­no“ ir Mažei­kių sporto mokyk­los ko­man­dos. Vi­sus kėlinius laimė­jo ir į didįjį finalą (68:54) pateko „Per­kūnas“. Rung­­tynių lyderiu tapo Ro­kas Pieš­kys, Kau­no koman­dai surinkęs 24 taš­kus. Jau­nasis krep­šininkas pripažintas naudingiausiu ir rezultaty­viausiu žaidėju. Be jo, prie kelionės į di­dįjį finalą prisidėjo ir daugiausiai kamuolių atkovojęs Jonas Šatas.

Mažeikiškių lyderiais tapo Gvi­das Juo­­dis, įmetęs 15 taškų, vikrumu krepšinio aikštelėje pasižymėjo Ari­jus Buš­ma, kuris atkovojo daugiausiai kamuolių, o daugiausiai rezultatyvių perdavimų surinko Eli­gijus Maž­ri­mas.

Prasidėjus antroms varžyboms, Si­mo­­no Gaudėšiaus gimnazijos sporto sa­lėje netrūko nei ovacijų, nei palaikymo, mat į aikštelę išbėgo Ši­lalės sporto mokyklos komanda, susitikusi su Vil­niaus krepšinio mokykla. 

Pirmasis kėlinys baigėsi lygiosiomis, antrajame ir trečiajame pranašesni buvo vilniečiai. Tačiau sulaukusi aud­ringo žiūrovų palaikymo, ket­virtąjį kėlinį Šilalės komanda surėmė pečius ir įmetė net 26 taškus. Vai­kinams rezultatu 68:60 pavyko išplėšti kelialapį į didįjį finalą. Vienu iš varžybų lyderiu tapo 13-metis šilališkis Matas Rupšlaukis, komandai pelnęs net 20 taškų. Dau­­giausiai kamuolių iš priešininkų rankų atkovojo Šila­lės sporto mokyklos auk­lėtinis Ig­nas Toliušis, o Augustas Ar­­mo­nas prie pergalės prisidėjo rezultatyviais perdavimais.

Vilniaus komandai geriausiai atsto­vavo Benas Riebžda ir Ber­nardas No­voselskij. 

Kitos dienos mažojo finalo rungty­nėse varžėsi Vilniaus ir Ma­žeikių sporto mokyklos auk­lėtiniai. Tris kėlinius laimėję vilniečiai turėjo pripažinti, jog šįkart stipresni buvo žemaičiai: likus kelioms sekundėms iki rungtynių pabaigos, mažeikiškis G. Juodis atkovojo kamuolį iš Vilniaus komandos, ir Mažeikių komanda triumfavo rezultatu 65:63. 

Mažeikiškių treneris Vid­man­tas Ber­­tys sakė, kad jo vadovaujama komanda Šilalėje žaidė ne pirmą kartą, su šilališkiais teko varžytis Žemaitijos moksleivių krepšinio lygoje bei kituose čempionatuose. Tre­neris džiaugėsi, kad šiose rungtynėse pavyko išsaugoti praėjusių metų trečios vietos titulą. 

„Emocijos labai geros. Iš pradžių nelabai sekėsi, turėjome neigiamą rezultatą. Vėliau, matyt, žemaitiškas charakteris padarė savo. Kovėmės iki galo, tad ir fortūna buvo mūsų pusėje“, – tikino V. Bertys.

Šiose rungtynėse lyde­riais Ma­­žeikių komandoje įvardyti Titas Šadauskas (21 taškas), A. Buš­ma, kuris atkovojo daugiausiai kamuolių, ir G. Juo­­dis, atlikęs daugiausiai rezultatyvių perdavimų. 

Tuo tarpu Vilniaus sporto mokyklos varžybų lyderiais pri­pažinti 14-metis Marius Laz­­ko, pelnęs 15 taškų, B. No­vo­­sels­kij, sirgalius stebinęs atkovotų kamuolių gausa, bei vil­nietis Ignas Ši­lanskas su dau­giausiai rezultatyvių per­­davimų.

Po trumpos pertraukos, šiek tiek atslūgus emocijoms, žiūrovų sausakimšoje gimnazijos sporto salėje didžiajame finale susirungė Šilalės sporto mokykla ir Kauno „Perkūno“ komanda. Visus kėlinius laimėjo svečiai, įveikę šilališkius rezultatu 86:68.

Anot Kauno sporto mokyk­los trenerio Tado Lukausko, komanda įvykdė savo tikslus, kuriuos buvo išsikėlusi. Tiesa, treneris pripažino, jog šį sezoną komanda iškrito iš aukštesnio rungtynių diviziono. 

„Šiandieninės varžybos nestokojo įtam­pos, teko pasistengti, niekas leng­vai nenorėjo leisti mums laimėti. Šei­mi­ninkų komanda mus vis pavydavo. Jie stiprūs žaidėjai, tik kartais vieniems pasiseka, kitiems – ne“, – dėstė T. Lu­kaus­­kas.

Šilalės sporto mokyklos komandos treneris Raimondas Matutis teigė jaučiantis pasididžiavimą savo auklėtiniais. Tre­nerio teigimu, berniukai rungtynėse atidavė visas jėgas. Ta­čiau po penktadienio varžybų jautėsi labai didelis nuovargis, kuris matėsi ir žaidžiant.

„Iš toli metėme labai prastai, tik 14 proc., kai mūsų priešininkai pataikė 42 proc. Nors ir nelaimėjome finale, tačiau labai džiaugiamės rezultatu. Vien tai, kad patekome į finalinį ketvertą, yra didžiulis pasiekimas. Iškovota antroji vieta leidžia mums įsirašyti į istoriją, nes kol kas Moksleivių krepšinio lygoje komandai iš Šilalės tai – aukščiausias pasiekimas“, – sakė R. Matutis.

Pasak jo, šis krepšinio sezonas šilališkiams buvo banguotas – komandos nariai sirgo, patyrė traumų.

„Sezonas dar nesibaigė. Laukia rungtynės su Panevėžio komanda, kur bus žaidžiama iki dviejų pergalių. Jeigu mums pavyktų, pakiltume į aukštesnį divizioną. Todėl visus šilališkius kviečiu taip pat stipriai palaikyti žaidė­jus“, – kalbėjo krepšinio treneris.

Šių varžybų metu išrinkti ir jų lyderiai. Jais tapo R. Pieškys, J. Šatas bei Rokas Juodviršis, kurie prisidėjo prie „Perkūno“ pergalės, Šilalės sporto mokyklai daugiausiai taškų pelnė (22 iš 68) ir atkovojo daugiausiai kamuolių A. Ar­monas, o rezultatyvių perdavimų gausa pasižymėjo šilališkis M. Rupš­laukis. 

Moksleivių krepšinio lygos direktorius Petras Aleksonis teigė, kad ši krepšinio šventė buvo labai įdomi, spalvinga ir pilna emocijų. 

„Čempionatas sutraukė daug žiūrovų, visi laimingi, o tai, manau, svarbiausias dalykas. Smagu matyti garbingą kovą ir tarp trenerių, ir tarp žaidėjų. Šie jauni sportuojantys, gerai besimokantys žmonės yra puikūs pavyzdžiai ir savo mokyklų ambasadoriai. Džiaugiamės, kad visi kartu Šilalėje sukūrėme šventę“, – „Šilalės artojui“ sakė P. Aleksonis.

Krepšinio šventės pabaigoje komandoms įteikti medaliai, laimėtojų taurės bei dovanos, įteiktos ir simbolinio ketverto statulėlės. Jas pelnė šilališkis I. Toliušis, mažeikiškis T. Šadauskas ir kauniečiai R. Juodviršis bei R. Pieškys.

Vesta VITKUTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Birželio 1 d. 18.30 val., - Keeley Forsyth / Jungtinė Karalystė.

Birželio 3 d. 18.30 val., - Grimai / Liepāja Theatre (Latvija). Rež.  Elmārs Seņkovs.

Birželio 8 d. 18.30 val., - Amistade / Teatro Massimo (Italija).

Birželio 17 d. 18.30 val., - Kalnas / Agrupación Señor Serrano (Ispanija).

Birželio 20 d. 18.30 val., - Įsimylėjėlių kolekcija / Raquel André (Portugalija).

Birželio 21 d. 18.30 val., - Bangų šnabždesys / Shinehouse Theatre (Taivanas).

Daugiau informacijos: www.theatrium.lt

Klaipėdos dramos teatro inform.

Praėjusį trečiadienį duris atvėrė atnaujinta Šilalės „Gulbelė“ parduotuvė, esanti Jono Basanavičiaus g. 3 Pasak prekybos tinklo atstovų, supirkta naujausia produktų laikymo įranga, pakeistas prekių išdėstymas, išplėstas prekių asortimentas – pagrindiniai atnaujinimo darbai, kurie buvo atlikti bei kuriuos pastebės ir pajaus ne tik darbuotojai, bet ir lojalūs krautuvės klientai.

Atnaujintos vidaus patalpos

Daugiausiai dėmesio atnaujinant Šilalės „Gulbelė“ parduotuvę buvo skirta parduotuvės vidui – suremontuota ir perdažyta prekybos salė, sudėtos naujos pakabinamos lubos, pakeisti ir atnaujinti prekybiniai stelažai, perplanuotas jų išdėstymas. Pasak „Gulbelės“ tinklo direktorės komercijai Lauros Aurylės, šie pokyčiai buvo reikalingi tam, kad dar geriau būtų atliepti pirkėjų ir darbuotojų lūkesčiai.

„Pavasaris – atsinaujinimo metas, tad džiugu, kad atsinaujinome ir mes. Matėme būtinybę ir poreikį pakeisti prekybinius stelažus ir pergrupuoti prekes. Manome, kad šilališkiams dėl to bus paprasčiau judėti po parduotuvę ir patogiau apsipirkti“, – sako „Gulbelės“ atstovė.

Buvo įsigyta ir nauja įranga – talpūs ir modernūs šaldytuvai bei šaldikliai. Šios investicijos užtikrins aukštą produktų kokybę, tvaresnį energijos naudojimą.

„Atnaujinimai nėra apie šiandieną, jie yra apie rytojų. Naujoji šaldymo įranga ne tik leis nuosekliai išlaikyti aukštą produkcijos kokybės lygį, bet ir tvariau naudoti energiją. Tai į tvaresnę ateitį orientuotas investicinis sprendimas, kuris toliau bus tęsiamas diegiant inovacijas mūsų tinklo parduotuvėse“, – teigia L. Aurylė.

Geros naujienos smaližiams ir gyvūnų augintojams

Poreikis pakeisti prekybinių stelažų išdėstymą susijęs ir su išaugusiu bei turtingesniu asortimentu. Kiekviena prekių kategorija pasipildė naujais pasiūlymais. Ryškiausi jų – smaližiams.

„Saldumynų mėgėjai tikrai apsidžiaugs tuo, kad krautuvėje išsiplėtė saldainių ir sausainių asortimentas. O vietoje kepamos šviežios bandelės neabejotinai atsiras pas daugelį prekių krepšeliuose“, – asortimento naujienas įvardija prekybos tinklo direktorė komercijai ir papildo, kad keliskart per savaitę numatomas „Gulbelės“ kepyklėlės paklausiausių gaminių papildymas.

Kur saldumynai, ten neabejotinai turi būti ir kava. Šalia parduotuvės yra įrengtas ir veikia kavos automatas. Gardžia kava bus galimybė mėgautis netrukdomai bet kuriuos paros metu parduotuvės prieigose.

Gerų žinių taip pat yra gyvūnų augintojams. Dėl išplėstos gyvūnų maisto kategorijos atnaujintoje Šilalės parduotuvėje prekių skyrius augintiniams bus didesnis ir įvairesnis.

Greičiau tirpstančios eilės prie kasų ir taromato

Kiekvieno parduotuvės atnaujinimo atveju yra siekiama, kad klientų apsipirkimo patirtis būtų kuo geresnė. Daugelis ją sieja su apsipirkimo greičiu ir kokybe.

„Atsižvelgėme į svarbiausius klientų lūkesčius – patogų, kokybišką ir greitą aptarnavimą, todėl atnaujinome kasos zoną, čia esantį inventorių, papildomai pastatėme ir savitarnos kasą. Toks nedidelis, bet reikšmingas pokytis leis sutrumpinti eiles prie kasų ir taupyti visų laiką“, – komentuoja „Gulbelės“ atstovė.

Taip pat į naują vietą perkeltas taromatas. Jis dabar stovi atskiroje, specialiai įrengtoje patalpoje, kairėje parduotuvės pastato pusėje.

„Taromatas yra gausiai pildomas gyventojų sunešta tara, todėl prie įėjimo į krautuvę, kur jis anksčiau stovėjo, kartais susidarydavo ilgos ir patekimą į ją blokuojančios eilės. Nusprendėme taromatą perkelti į kitą parduotuvės teritorijoje esančią vietą ir taip spręsti šią problemą. Kita vertus, džiugu, kad visi kartu prisidedame prie atliekų rūšiavimo, suprantame žiedinės ekonomikos bei gamtos tausojimo svarbą ir aktyviai tą darome“, – sako L. Aurylė.

Pasak mažmeninės prekybos tinklo „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko, Šilalės krautuvės naujinimo darbai buvo vykdomi pagal numatytąjį 2023-iųjų metų renovacijos planą.

„Šių metų mūsų planuose ir tiksluose – dalies parduotuvių atnaujinimas visoje Lietuvoje. Kurioms jų ateina eilė atsinaujinti nusprendžiame įvertindami krautuvės pastatą, įrangą, baldus, kitą inventorių. Reaguojame į klientų ir darbuotojų siūlymus, ką reikėtų keisti, tobulinti, o ką palikti ir toliau vystyti. Tačiau esminis aspektas, kurio siekiame ir ką bendrai visi palaikome – tai naujovių diegimą. Pastarosios leidžia kelti kokybės kartelę, pagerinti apsipirkimo patirtį ir siekti tvarumo – kas mums yra labai svarbu. Tikimės, kad atnaujinimo darbai Šilalės krautuvėje vietos gyventojų ir miesto svečių bus sutikti ir įvertinti teigiamai“, – sako tinklo vadovas.

Į Šilalės „Gulbelė“ krautuvės atnaujinimo darbus ir įrangos supirkimą iš viso investuota per 150 tūkst. eurų. Artimiausiu metu bendrovė planuoja atnaujinti dar 2 tinklo parduotuves – Mokolų „Gulbelė”, Marijampolėje ir Kriūkų „Gulbelė”, Šakių rajone. Šiuo metu įmonei priklauso 63 krautuvės Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko, Panevėžio, Šilalės, Tauragės, Kelmės, Prienų rajonuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje.

Jau treti metai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rengiamas choreografines dirbtuves „Dėmesio! Baletas” šiemet Tarptautinės šokio dienos (balandžio 29-ąją) proga vainikuos ypatingas projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Nuo 2022 m. rugsėjo vykdomo projekto metu buvo ne tik sukurti trys trumpametražiai šokio filmai, bet ir trylika choreografinių miniatiūrų, kuriose universalia judesių ir muzikos kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą bei kintančią jo tapatybę. Iš kokių permainingos Klaipėdos krašto istorijos fragmentų ir savo asmeninių patirčių choreografinių miniatiūrų koliažą sudėliojo KVMT baleto trupė paaiškės jau šį šeštadienį, balandžio 29 d., 18.30 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmuose.

Į kvietimą kurti miniatiūras šiam projektui atsiliepė devyni menininkai – tiek pirmą kartą mėginantys savo jėgas choreografijoje, tiek labiau patyrę kolegos. Tarp jų – iš skirtingų šalių ir kultūrų į Klaipėdos baleto trupę suvažiavę buvę ir esami šokėjai: amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, lietuvės Viktorija Galvanauskienė ir savo karjerą trupėje jau baigusi, šiuo metu Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiosios baletmeisterės pareigas einanti Aušra Krasauskaitė, ukrainiečiai Roman Budko, Daria Verovka, Yuliia Kovalenko ir Roman Semenenko, kolumbiečiai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento.

Daug žadantys jaunieji ukrainiečių choreografai

KVMT baleto trupės narė Daria Verovka – viena iš ukrainiečių šokėjų, aktyviai dalyvavusi KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“, o praėjusių metų pabaigoje publikai kartu su kolegomis pristačiusi savo kompoziciją šokio spektaklių triptike „Dona Kichotė“. Šiame projekte Daria Verovka pristatys keturias naujas choreografines miniatiūras: „Born by the sea“ (Gimę prie jūros), „Mentality“ (Mentalitetas), „Can‘t forget“ (Negaliu pamiršti) ir „Next one“ (Kitas).

2019 m. D. Verovka baigė Serge'o Lifario vardo Kyjivo savivaldybės šokio akademijos liaudies choreografijos skyrių (vadovas Vadimas Sabadašas) ir įgijo pedagogės bei ansamblio artistės diplomą su pagyrimu. Ten pat 2021 m. įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu. 2019 m. jai kaip choreografijos srities meno kūrėjai buvo skirta Ukrainos prezidento stipendija. Dar studijų metais pradėjo bendradarbiauti su Ukrainos nacionalinės operos baleto trupe ir Kyjivo savivaldybės akademiniu vaikų ir jaunimo operos ir baleto teatru. Šoko Ukrainos nacionalinėje operoje Kristiano Leverio 2018 m. pastatytame šokio spektaklyje „Under the Tide“. Nuo 2019 m. vasaros ji dirba KVMT. Tarp svarbesnių jos sukurtų vaidmenų: Marina (M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“), Baronienė Rainakienė ir Liucė („Altorių šešėly“), Frau Štalbaum ir Rytiečių šokėja (P. Čaikovskio balete „Spragtukas“), Eglės sesuo ir Dukra Drebulė (E. Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“), Margarita („Faustas“), Auklė (S. Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“), Solistė (I. Stravinskio balete „Šventasis pavasaris“).

Dvi choreografines miniatiūras „Here‘s that rainy day“ (Štai toji lietinga diena) ir „Severance“ (Išsiskyrimas) kuria pagrindinius vaidmenis KVMT šokio spektakliuose atliekantis solistas Roman Semenenko. 2020 m. jis baigė baleto specialybę Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokio akademijoje. 2019 m. žinias tobulino tarptautinėje vasaros baleto mokykloje „M&G International Ballet Summer School Dresden 2019“. KVMT baleto trupėje šoka nuo 2020-ųjų spalio. Tarp svarbiausių vaidmenų šiame teatre: Platūnas ir Indrulis „Altorių šešėly“; Džonas M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Jaunasis Faustas šokio spektaklyje „Faustas“, už kurį buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“, Romeo šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“ pagal Sergejaus Prokofjevo baletą. 2021 m. jis dalyvavo projekte „Dėmesio! Baletas”, kuriam sukūrė miniatiūrą „Get out from the dark“ (Išeik iš tamsos) pagal Philipo Glasso muziką.

Projekto debiutantai

Nuo 2020 m. kovo KVMT baleto trupėje šokanti ukrainietė Yuliia Kovalenko jau spėjo sukurti ne vieną pagrindinį vaidmenį repertuariniuose spektakliuose, o dabar debiutuoja kaip choreografė. Publika išvys jos sukurtą miniatiūrą „So what?“ (Tai kas?). Nuo 2021 m. lapkričio prie trupės prisijungęs baleto artistas Romanas Budko pristato savo pirmąją choreografinę miniatiūrą „459“.

Nuo praėjusių metų sausio Klaipėdoje šokanti amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, kurios solinius vaidmenis žiūrovai jau įsidėmėjo naujausiuose KVMT šokio pastatymuose „Dona Kichotė“ ir „Sapnai ir kaktusai“, pristatys pirmąją savo choreografinę miniatiūrą „The Song We Won‘t Forget“ (Daina, kurios neužmiršime), kurios garso takeliui ji pasirinko įrašytas paukščių giesmes.

Į Klaipėdą tik pernai rudenį iš Kolumbijos atvykę baleto artistai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento pristatys savo pirmąjį bendrą kūrybinį darbą – choreografinę miniatiūrą „Por quinta vez“ pagal gerai žinomą Lotynų Amerikos populiariosios muzikos hitą – Héctoro Riveros dainą „Mujer Divina“ (Dieviška moteris).

Nugalėti jaudulį

„Pristatyti savo choreografiją teatre – didžiulė atsakomybė, tad tenka susikaupti ir „perlipti“ per savo jaudulį. Kasmet ruošiu po vieną ar kelis naujus numerius, save motyvuodama tuo, kad jei to nepadarysiu, labai gailėsiuosi“, – juokiasi KVMT baleto trupės koordinatorė, baleto artistė Viktorija Galvanauskienė, kviečianti balandžio 29-ąją apsilankyti Klaipėdos Žvejų rūmuose ir išvysti jos bei kolegų kūrinius. Šiemet ji pristatys naują choreografinę miniatiūrą „Without the right to choose“ (Be teisės pasirinkti) ir 2021 m. projektui „Dėmesio! Baletas” sukurtą „Intention“ (Intencija). V. Galvanauskienė taip pat premjerai ruošia savo baleto klasės (studija „Baleto erdvė“) auklėtinę Safiną Judiną, kuri atliks Darios Verovkos miniatiūrą „Mentality“.

Choreografinių miniatiūrų programą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ vainikuos jos buvusios kolegės baleto šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės „Pavana“ pagal Giedriaus Puskunigio muziką.

Tarp A. Krasauskaitės darbų KVMT – šokio spektakliai „Karmen“ (2017), „Tikroji dinozaurų istorija“ (2019), šokio filmas „Viskas bus gerai“ (2021). Ji taip pat kasmet sugrįžta į Klaipėdą dalyvauti KVMT choreografinių miniatiūrų programose „Dėmesio! Baletas”, o neseniai sukūrė šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ antrąją dalį (2022). 2018 m. choreografė pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip jaunoji menininkė, „Padėkos kaukę“ už šokio spektaklį „Karmen“, 2022 m. – KVMT apdovanojimą „Pagauk bangą“ už geriausią metų virtualų projektą – šokio filmą „Viskas bus gerai“.

Patyrusi kūrėja yra prasitarusi, kad vadovaujasi tokia gyvenimo filosofija: „geriau gailėtis padarius, nei verkti nepabandžius“. Tokia nuostata į kūrybos kelią išsviedė ne vieną į visokias menines avantiūras linkusį artistą. Nuoširdžiai tikimės, kad šis bandymų ir klaidų kelias nenuvils nei projekto dalyvių, nei premjeros žiūrovų.

KVMT inform.

Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, jog karas – pažangos variklis. Bet kodėl dikta­toriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Atsakymo į šį klausimą dar neteko girdėti.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Tonomis kurą į savo automobilių bakus pilantys tarybos nariai rinkėjams neatskleidžia, nei kur, nei kokiais tikslais važinėja. Nors turėtų – vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu, atsiskaityti politikai privalo iki kiekvienų metų gegužės. Šiemet pateikti oficialias ataskaitas sutrukdė rinkimai, o balandžiui baigiantis, vieninteliai ją viešai pristatę yra konservatoriai. Tačiau ir jie apie skiriamas išmokas neužsiminė. Tuo tarpu apie kitų frakcijų darbus niekam neteko girdėti. Paskutiniame tarybos posėdyje apie tai taip pat nė nebuvo užsiminta, o ir padėkoti rinkėjams už tai, kad ketverius metus turėjo galimybę tvarkyti rajono reikalus, naudodamiesi biudžeto pinigais, prieš pusantros savaitės savo kadenciją baigusi taryba irgi nesugebėjo. Tačiau poryt veiklą pradėsiantiems naujai išrinktiems kolegoms, o tiksliau – patiems sau, mat taryboje lieka didžioji dalis šios kadencijos politikų, „dovanėlę“ paliko: naujajame Tarybos veiklos reglamente patvirtinta ir nauja apmokėjimo tvarka, remiantis kuria, tarybos nariams per mėnesį bus priskaičiuojama maždaug šešis kartus daugiau įvairių išmokų, nei jų buvo iki šiol.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Vos prieš kelis mėnesius Šilalės trečiojo amžiaus universitetas (TAU) atšventė 10-ąjį veiklos ju­bi­liejų ir džiaugiasi, kad narių skai­čius pa­ste­bimai auga. Pra­ėju­sią savaitę mokslo metų už­baigimo šventėje pa­žymėjimai įteik­ti beveik 300 gy­ventojų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Sunegalavę kreipiamės į medikus pagalbos, ti­kimės su­laukti profesionalaus gydymo ir vėl džiaug­tis gyveni­mu. Dažnas nė nepagalvojame, jog gydyto­­jas – ne stebuk­ladarys ir ne visų ligų baigtis yra teigia­ma, o patys, pri­si­pažinkime, esame dar labai abejingi savo sveikatai. Tad ko­dėl, jai sušlubavus, žmonės kartais kelia didžiulius reikalavimus gydytojui ar net reiškia pretenzijas.

Pasak Šilalės ligoninės Bend­rosios terapijos skyriaus vedėjos, vidaus ligų gydytojos Vil­mutės Juodeikytės, nemažai ligonių, o ypač jų artimųjų skaito ir neretai perdėtai domisi savo ligomis, gal dėl to jiems atrodo, kad gali gydytojui nurodinėti.

„Iš gydytojo reikalaujama labai daug, o patys žmonės nenori pasistengti kažką keis­ti savo gyvensenoje. No­ri išger­ti tab­letę – ir jau sveikas. Arba nuo lėtinių ligų visą kursą vaistų – ir tos ligos dings. Ne. Reikia įsisąmoninti, kad lėtinės ligos niekur nedingsta, kad būtina jas kontroliuoti, tik­rintis sveikatą. Širdies kraujagyslių, išeminės smegenų ligos progresuoja, daugėja sunkių baigčių. Pagrindinis faktorius yra ge­nai – kokį palikimą gauname iš tėvų, senelių. Ir, aišku, prisideda mū­sų gyvenimo būdas: ar vengiame žalin­gų įpročių, ar sveikai maitinamės, ar sportuojame“, – sako gydytoja.

V. Juodeikytė gimtajame rajone po studijų Medicinos institute pradėjo dirbti prieš daugiau nei 30 metų. Iš­vy­ko stu­di­juoti baigusi Pajūrio vidurinę mokyk­lą. Kas lėmė tokį pasirinkimą?

„Mama dirbo medicinos sesele Pajūrio ambulatorijoje, tėtis ten daug metų buvo ūkvedžiu. Toje aplinkoje aš augau, ją stebėjau ir man atrodė, kad galėčiau padėti žmonėms sveikti. Tuomet atrodė, jog ga­li labai daug, bet kai pradedi dirbti, tokio įsitikinimo nebelieka, nes yra begalė ligų, prieš kurias gydytojas yra bejėgis“, – pripažįsta V. Juo­deikytė.

Gydytoja teigia, kad vyresnio amžiaus žmonės tarsi sovietinį palikimą gavo nuostatą, jog tik gydytojas atsakingas už jų sveikatą.

„Va, susirgau, atvykau pas gy­dytojus ir darykite su manimi, ką norite, bet išgydykite. Ta­čiau dažnai paaiškėja, kad rūpintis reikėjo daug anksčiau – prie žalingų faktorių prisideda ir tai, ką daugelis patiriame neišvengiamai. Tai stresas, įtampa, darbas naktimis ar tolimieji rei­sai“, – vardija gydytoja, pastebėdama, jog jaunesnės kartos žmonės į savo sveikatą žinių bei pastangų investuoja dau­giau. Visgi ji pripažįsta, jog nerimą kelia vaikų bei paauglių viršsvoris – tai tarsi uždelsto veiki­mo bomba, kuri, nesiimant prie­monių, anksčiau ar vėliau gali „sprogti“ lėtinėmis ligomis.

„Jeigu tėvai nerodo vaikams aktyvaus gyvenimo pavyzdžio, nemotyvuoja rūpintis nuo jaunumės savo sveikata, tai gydytojai tikrai to nepadarys. Kas ta sveikata paaugliui – jis dar nemąsto, jog kada nors ateityje, po 30 metų, gali kas blogo nutikti. Todėl pirmiausia sveikatingumas yra šeimos rūpestis“, – įsitikinusi medikė.

Pasak gydytojos, didelę įtaką sveikatingumui daro ryš­kus mūsų visuomenės senėjimas.

„Dėl to sudėtingų ligonių būk­lių tik daugėja. Šilalės ligoninės Bendrosios terapijos skyriaus pacientai – labiau nei vy­resnio amžiaus: 88–97-erių. Džiau­giamės, jei galime pagelbėti, su­stiprinti. Deja, kartais tenka ir patiems susitaikyti, ir namiškius nuteikti, kad jų artimojo organizmo resursai išseko, jis nebeįstengia kovoti ir medikai bejėgiai...“ – sako V. Juo­deikytė.

Gydytojas kasdien neišvengiamai susiduria ne tik su ligoniais, bet ir jų artimaisiais. Pas­tarieji, gydytojos teigimu, ne vi­sada parodo supratingumą. Ži­noma, kiek­vienam savas žmogus ir jo likimas yra svarbiausi. Gal todėl ir nesusimąstome prieš rink­dami telefono numerį, ar gydy­tojas turi laiko atsakinėti į klausimus.

„Informaciją apie paciento būk­lę turėtume teikti tik vienam šeimos nariui. Bet skambina ir giminės, kaimynai. Tai užima laiko, kurio gydytojas ne­turi: visus su paciento li­ga susijusius duomenis, tyrimų rezultatus reikia suvesti į kompiuterį. Sek­re­­torės gydytojas neturi, viską tenka daryti pačiam. O jeigu sky­riuje guli koks 20 ligonių“, – dar­bo kasdienybę nušviečia gydytoja.

Ji sako, jog nepaisant, kokios sveikatos apsaugos sistemos be­­vyktų, tiesioginis gydytojo darbas dėl to nesikeičia.

„Skyriuje lovos negydo, mums trūksta žmogiškųjų išteklių, spe­cialistų. Darbo krūvis yra didžiulis, jaučiamas fizinis ir emo­cinis nuovargis. Ypač jeigu hospi­talizuojamas sunkus ligonis, ne­gali visiškai atsiriboti ir grįžęs namo: ligos eiga gali labai greitai keistis, o ir tyrimai at­liekami kas kelios valandos. Už ligo­nį atsakingas medikas – rū­pestis ir atsakomybė išlie­ka visada. Savaitgaliais pavaduo­ja bu­dintis gydytojas, bet jam tas ligonis „nepažįstamas“. Visiš­kai atsipalaiduojame nebent tik išėję atostogų. Ypač mėgstu pažintines keliones, nuvykti į kon­certą, pa­skaityti gerą knygą“, – sa­ko V. Juo­deikytė.

Tačiau kad ir kaip sunku bebūtų, gydytojas negali nuleisti rankų.

„Turime su liga kovoti bend­romis pastangomis – ligonis, jo namiškiai, gydytojas – ir pagal galimybes padėti. Labai padaugėjo onkologinių ligų, tam gal įtakos turėjo pandemija, kai pagalbos buvo mažiau. O ir žmonės, gal baimindamiesi kontaktų ar manydami, kad nėra dar taip blogai, del­sė kreip­tis. Deja, delsimas šioms ligoms yra pražūtingas. 

Mes, gydytojai, suprantame ligonį, jų artimųjų lūkesčius, nuo­taikas ir kartais nenorą priim­ti blogesnės prognozės. Ta­­čiau bū­­na, kai, pavyzdžiui, hospitalizuojame senyvą žmogų dėl ko­kios ligos, tarkime, plaučių uždegimo, bet prisideda gretutinės – širdies, inkstų, sme­ge­nų kraujotakos nepakan­ka­mu­mas – jau visa puokštė ligų. O dar dėl nusilpusio imuniteto kyla ir infekcijos pavo­jus. Tai, žinoma, lemia liūd­ną lem­tį.

Ir nepaisant visos dėl žmogaus sveikatos bei gyvybės ten­kančios atsakomybės, gydytojo darbas nėra deramai įvertinamas. Atlyginimai nei pagal atsakomybės krūvį, nei pagal mokymosi trukmę yra neadekvatūs. Gydytojai – ne administ­ratoriai ir mes nežinome, kaip skirstomi tie ištekliai. Bet siūlymas prijungti ambulatorijas prie ligoninės išeitų į naudą – sumažėtų administracinės išlaidos. Ligoniai, manau, dėl to tikrai nenukentėtų“, – įsitikinusi V. Juodeikytė.

Gydytoja neslepia kartėlio ir dėl kritiško gydytojų darbo vertinimo.

„Apmaudu, kai žmonės, ne­turin­tys medicininių žinių, ma­nosi geriau išmanantys ir nu­rodinė­ja, kaip gydyti ligonį. Su­prantama, jiems jis svarbus, bet leiskite gydyto­jui dirbti savo darbą: atlikti ir vertinti tyrimus, nustatyti diag­nozę, skirti gydy­mą. Yra ekst­rinės pagalbos li­gų sąrašas, objektyvūs stacio­narizavimo kriterijai, kuriais mes privalome vadovautis. Į ligoninės pri­imamąjį turėtų patekti sunkios, kritinės būklės ligoniai. Deja, nemažai žmonių, sukarščiavę ar pasijutę blogiau, kviečiasi „greitąją“, nors paklausyti plaučių ar numušti aukštą kraujospūdį yra šeimos gydytojo darbas. Bet žmonės gal ir gudrauja: gydytojas priims – nereikės eilėse laukti ir išeis sau ramus“, – pasakoja V. Juo­deikytė.

Medikų klaidos, pasak gydy­tojos, vienareikšmiškai yra skau­džios. Bet tikrai – netyčinės.

„Yra būklių, kurios vystosi staigiai ir mirtingumas siekia 90 proc. Pažiūrėjęs į akis žmogui ligos nenustatysi. Ti­ria­me, siunčiame į diagnostikos centrus, kol atrandama patologija. Ne visada pavyksta iš karto – būna, žmogus sukarščiuoja, o galiausiai „išlenda“ onkologija. Stai­gios mirtys, žinoma, ir gydytojams yra skaudžios“, – apgailestauja V. Juo­­deikytė.

Didžiausias džiaugsmas bei pasitenkinimas gydytojui, pasak V. Juodeikytės, kai žmogus pasveiksta. Deja, sako ji, žmogiškai padėkoti gydytojui dabar susipranta retas kuris.

„Tai parodo požiūrį į gydytojo darbą. Dažnas taip ir pasa­ko: jūs privalote. Žinoma, mes dirbame žmonėms, bet toks vertinimas nėra adekva­tus. Pa­­žiūrėkime į socialinius tink­lus: jeigu tik pasirodo koks straipsnis apie medikus, ištisai liejasi lavina negatyvo, kritikos, priešiškumo. Išvada viena: pacientai turi teises, o medikai tik pareigas. Ypatingai jauni žmonės, žinoma, ne visi, kartais būna labai nemandagūs, leidžia sau kalbėti pakel­tu to­nu, reikšti nepagrįstus priekaištus, nors susidūrė su tuo gy­dytoju pirmą kartą. Keista ir apmaudu, kad dvidešimt­mečiai, nieko ypatingo gyvenime dar nepasiekę, įsivaizduoja daug išmanantys, jaučiasi reikšmin­gi. Su­sidūrus su to­kiais, visada lieka kartėlis, bet stengiesi to atsikratyti ir vėl dirbi savo darbą. O tereikia elementaraus padorumo, man­­dagumo, supratimo. Džiu­gina, kad vyresnieji to neišbarstė“, – santykius su pacientais bei jų artimaisiais nušviečia gydy­toja.

O profesinė šventė – Medi­cinos darbuotojų diena, pasak V. Juodeikytės, yra kasdienė dar­bo diena.

„Jei ne įrašas kalendoriaus lapelyje, turbūt ir pamirštume. Juk ir tą dieną sulaukiame ligonių, jiems reikia pagalbos,  paguodos ir viltį suteikiančio žodžio“, – sako gydytoja.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.