„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Ūkiniame pastate - kanapių plantacija

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė vyrą, sodyboje auginusį įspūdingą kiekį, kaip įtariama, kanapių. Kratos metu aptikta ir paimta beveik 3 tūkstančiai įvairaus dydžio augalų.

Turėdami duomenų, kad 34-erių vyras Gražjūrio kaime gali neteisėtai užsiiminėti kanapių auginimu, pareigūnai šią informaciją patikrino. Atvykus į sodybą, joje buvo atlikta krata. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriančiame ūki­niame pastate pareigūnai aptiko tai, ko ieškojo. Paaiškėjo, jog „augalininkystės“ verslas tiesiog klestėjo: vešėjo didžiulis kiekis kanapių sodinukų, veikė juos šildančios lempos, sienos buvo uždengtos, sumontuota ir kita įranga. Pareigūnai suskaičiavo, jog pastate buvo auginami 2779 kanapių daigai. Vieni jų tik pradėję dygti, kitų derlių „sodininkas“ netrukus būtų nuėmęs.

Įtariamasis neteisėta veikla buvo sulaikytas, todėl šį hobį jam teks apleisti. Vyro atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kanapių auginimo. Už tokį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Beje, prieš kurį laiką dėl panašaus užsiėmimo kanapių augintojui jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, teismo sprendimu, tąkart jis buvo išteisintas.

Policija ragina gyvento­jus nelikti abejingiems ir apie jiems žinomas nusikalstamas veikas pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52; bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė 

POLICIJOS nuotr.

 

Remtinose vietovėse deklaruojančiųjų pasėlius laukia permainos

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet dar bus deklaruojama pagal senąjį vietovių, ku­riose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, že­mėlapį. Jis buvo taikomas ir 2016 m. Naująsias didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribas Europos Komisija (EK) ruošiasi patvirtinti 2018 m.

Nuo balandžio 10 d. poten­cialūs pareiškėjai gali dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (Gamtinių kliūčių priemonė). Jiems reikia seniūnijose užpildyti bei pateikti Paramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribos nepasikeitė. Kompensacinių išmokų dydžiai taip pat nesikeis: didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas bus mokama po 73,6 Eur/ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 Eur/ha, intensyvaus karsto zonoje – 44 Eur/ha ir potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 Eur/ha.

Tačiau nuo 2018 m. įsigalios naujos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribos, kurių nustatymui reikės vadovautis vieninga visoms Europos Sąjungos šalims atrankos metodika. Vadovaujantis ja, seniūnijos, kurios turėtų patekti į naująjį žemėlapį, bus atrenkamos per du etapus.

Pirmojo etapo metu biofizikinių kriterijų (žemos temperatūros, dirvožemio tekstūros, drenažo, rūgštingumo ir šlaito nuolydžio) pagalba kiekvienoje seniūnijoje pagal metodiką nustatoma (arba ne) didelė gamtinė kliūtis. Jeigu daugiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje atitiks bent vieną iš išvardytų biofizikinių kriterijų, bus laikoma, jog tokia teritorija seniūnijos lyg­meniu yra paveikta didelės gamtinės kliūties, dėl kurios susidaro žemės ūkiui nepalankios sąlygos. Ekspertų atliktos atrankos pagal biofizikinius kriterijus rezultatai rodo, kad didelių gamtinių trūkumų dėl žemos temperatūros turi 95 proc. žemės ūkio paskirties plotų Lietuvoje.

Išskyrimas pagal biofizikinius kriterijus yra derinamas su EK Jungtinių tyrimų cent­ru, kuris jau beveik baigia vertinti šio darbų etapo rezultatus. Gavus patvirtinimą dėl išskyrimo pagal biofizikinius kriterijus rezultatų teisingumo, bus atliekamas pakartotinis seniūnijų ekonominės veiklos įvertinimas, t. y. vyks antrasis vietovių atrankos etapas pagal 2016 m. žemės ūkio valdų duomenis.

Ekonominės veiklos įvertinimas ir jo rezultatai privaloma tvarka taip pat bus teikiami derinti ir tvirtinti EK. Šis darbas turėtų būti baigtas iki 2017-ųjų pabaigos. Nuo šio etapo rezultatų priklausys, kurios seniūnijos nuo 2018 m. pateks į remtinų vietovių sąrašą pagal Gamtinių kliūčių priemonę.

Žemės ūkio ministerijos inform.

 

Kaip neperdozuoti vitamino D?

Nuo įvairių ligų saugančio saulės vitamino dabar stinga daugybei šalies gyventojų. Tačiau prieš griebdamiesi papildų išsitirkite kraują – reikia žinoti, kiek organizmas turi vitamino D.

Savo sveikata rizikuojame ne tik senkant vitamino D atsargoms. Pavojų sukelia ir jo perteklius. Perdozavus būna silpna, pykina ar vemiama, pablogėja apetitas, gausiai šlapinamasi, užkietėja viduriai arba viduriuojama. Vitamino D perteklius gali pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt.

Perdozuoti galima tuomet, jei neapdairiai vartojame šio vitamino turinčių papildų. Norint išvengti rizikos, patariama tikrinti sukauptą vitamino D (25 OH) kiekį – atlikti kraujo tyrimą.

Dėl perdozavimo proble­mos nereikia sukti galvos, kai vitamino D atsargas papildome saulės šviesoje. Tai– pagrindinis šaltinis. Be ap­sauginių kremų, atidengus bent ketvir­tadalį kūno pa­vir­šiaus, sau­lėje užtenka pabūti 10-15 min. per dieną. Su mais­tu galime gauti tik 10-20 proc. vitamino D.

Tačiau šaltuoju metų laiku Lietuvoje saulės matome mažai. Todėl dažniau susiduriame su vitamino D stygiumi. Išsityrus jo kiekį, leng­viau ieškoti priežasčių, kodėl sumažėjo atsparumas infekcijoms, trūksta jėgų, skauda raumenis, sąnarius ar užklupo depresija.

Labiausiai vitamino D (25 OH) kiekį reikėtų išsitirti mažai gaunantiesiems saulės, sergantiesiems nutukimu, cuk­riniu diabetu, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, inkstų, autoimuninėmis ligomis, turintiesiems aukštą kraujo­spūdį, kūdikiams bei paaug­liams, nėščiosioms, vyresniems nei 65-erių žmonėms.

AKCIJA! Vitamino D (25 OH) tyrimą Jums pigiau atliks „Medicina practica“ labo­ratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Pas mus - aukščiausi kokybės standartai. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija vyksta iki kovo pabaigos.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

Projektai gatvę suniokojo visai

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Laima R. iš Šilų kaimo visų Koplyčios gatvės gyventojų vardu prašė pagalbos: kas turėtų tvarkyti jų gatvę, kuri, metų metais vykstant įvairiems projektams, tapo visiškai neišvažiuojama.

„Projektas keičia projektą, bet niekas nesirūpina, kaip išgadintu keliu važinėti žmonėms. Prieš keletą metų keitė apšvietimo sistemą, klojo elektros kabelius - kasė. Tiesė vandentiekio bei kanalizacijos trasas - vėl rausė. Galiausiai pernai, prasidėjus, kaip mums atrodo, gigantiškam kelio per Balsius ir Šilus asfalto dangos atnaujinimui, vėl kasa! Žemė net nespėja susigulėti. Nutiesė pralaidas nuo plento, vėl išdarkė mūsų gatvę, ja nebeįmanoma nei išbristi, nei išvažiuoti. Esame priversti automobilius palikti kelkraštyje. Tai tikrai nėra saugu, žinant, jog tamsiuoju metu kelias per Šilus dabar nėra apšviestas.

Šitokia padėtis kelia mums didelių problemų: sudėtinga nugabenti į mokyklą vaikus, o ištikus kokiai bėdai, grei­toji medicinos pagalba vargu ar ryžtųsi tokia gatve važiuoti - kas gi ją ištemps.

Atrodo, esame taip netoli Ši­lalės, kai kas mūsų kaimą priemiesčiu vadina. Tačiau ne­­duok Dieve, ką esame priversti kęsti. Kreipėmės į se­niū­ną, šis įsiklausė į mūsų bė­das, pasirūpino, kad būtų pažvyruota bent pati baisiausia vieta. Bet žvyras baigia susmegti į purvyną. Reikia kur kas rimtesnių darbų, nes galiausiai kelio pakraštyje atsivėrė duobė. Tačiau stebėtis nėra ko: dėl nuolatinių kasinėjimų gruntas nespėja susigulėti.

Suprantame, projektai yra reikalingi, gal kada nors, viską sutvarkius, ir bus gražu bei patogu. Tačiau mums gyventi reikia dabar. Tad projekto vykdytojai privalo atsižvelgti į savo darbų sukeltas pasekmes žmonėms, jas šalinti ir jausti atsakomybę“, - guodėsi moteris.

Iš tiesų ši gatvelė - nei išvažiuojama, nei išbrendama. Todėl gal savivaldybės valdininkams reikėtų pagalvoti apie rimtą jos remontą, o ne tik kosmetinį pagražinimą.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

 

 

Apsivertė žiedinėje sankryžoje

Pradėjus smarkiai snigti, Šila­lė­je, Pietinio Kelio ir Rytinio Kelio gatvių žiedinėje sank­ryžoje, apsivertė „Citroёn C5“ automobilis. Vairuotojas, laimei, nenukentėjo.

Vasario 22-ąją, apie 13.30 val., visos gelbėjimo tarnybos bu­vo sukeltos ant kojų, nes, iš Tau­ragės automagistralės link važiavęs vairuotojas nesu­valdė savo vos prieš mėnesį įsigyto „Citroёn C5“ ir žiedinėje sankryžoje apsivertė. Automobilis dar net nebuvo priregistruotas ir turėjo laikinuosius numerius.

„Šilalės artojui“ vyras sakė esąs palangiškis, iš Tauragės skubėjęs į namus Palangoje.

„Norėjau į automagistralę išvažiuoti. Laimingai viskas baigėsi, nieko man nenutiko, tik pirštus medikai sutvarstė. Lauksiu techninės pagalbos, kad nutemptų automobilį“, – aiškino vairuotojas.

Kol ugniagesiai - gelbėtojai atvertė automobilį ir patraukė jį toliau nuo sankryžos, eismą reguliavo policijos pareigūnai.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

„Kabinetas ant ratų“ atriedėjo paslapčia

Redakcija sulaukė laiško, kurį pa­sirašė keletas Girdiškės gy­ventojų. Jo esmė paprasta: prieš kelio­lika metų rajone buvo įsteigta daugiau seniūnijų, didesnėse gy­venvietėse ir miesteliuo­se atkurti paštai, o ban­ko sky­riai juose vei­­­kė net šeštadieniais. Kai­mo žmonės nesijautė atskirti nuo miesto, kadangi būtiniausios institucijos bei jų teikiamos pas­laugos bent šiek tiek buvo priartintos prie žmonių. Deja, dabar viskas daroma atvirkščiai: nors labai daug diskutuojama apie re­gionų gaivinimą, realybė yra visiškai kitokia.

„Į jus kreipiasi ir prašo pagalbos nuskriausti Girdiškės kaimo žmonės. Tyliai ir ramiai, be jokios informacijos, nuo vasario 1 d. buvo uždarytas Girdiškės medicinos punktas. Niekas nieko neklausė, nesitarė, nepaaiškino, kas ir kodėl taip nusprendė padaryti. Didžioji dalis kaimo žmonių to iki šiol nežino, nes šis faktas neviešinamas. Matyt, laikomasi pozicijos, jog, kai susirgę nueis, tada ir sužinos. Beje, ne vienam taip jau ir nutiko: nukulniavome susileisti vaistų bei persirišti žaizdos, o, pasirodo, medicinos punktas nebedirba. Ir nebedirbs.

Iki ko prisigyvenome! Gir­diš­kėje, kur 80 proc. gyventojų yra pensinio amžiaus, ne­­beliko medicinos punkto, ku­­ris čia veikė apie 40 metų! Kur kaimo žmogui kreiptis sunegalavus ir iš ko laukti pagalbos, jei „greitoji” iš Šilalės geriausiu atveju atvyksta per 45 minutes? Punkte buvo galima susileisti gydytojų paskirtus vaistus, persirišti žaiz­­dą, pasimatuoti kraujo spau­dimą bei pan. O kur kreip­­tis dabar?

Todėl labai prašome visus šiuos mūsų klausimus už­duoti rajono valdžios atsto­vams, kurie, nutaikę ra­mų momentą, kai nėra jo­kių rin­kimų, priėmė šį spren­dimą. Tačiau jiems reikėtų įsidėmėti, jog Girdiškės gyvento­jai šitokios kiaulystės tik­rai nepamirš ir už ją neatleis. Prieš rinkimus švaistęsi gra­žiausiais pažadais, dabar valdininkai vykdo tikrų tik­riausią kaimo genocidą – uždarinėja pašto skyrius, medicinos punk­­tus, ne­įsi­vaizduodami, ką reiš­kia gy­venti kaime, nuo ra­jo­no cent­ro nutolusiame apie 30 ki­lometrų.

O užbėgdami už akių val­džios pasiteisinimams neva medicinos punktas yra Bijo­tuose, norime įspėti, kad tai mūsų neguodžia, nes nuo Bi­jotų iki Girdiškės yra 4 kilometrai. Ligotam, senam žmogui juos įveikti nėra lengva, o kartais netgi neįmanoma. Be to, gal reikėjo uždaryti punktą Bijotuose – bijotiškiai, at­važiavę į bažnyčią Gir­diš­kė­je, apsilankytų ir čia veikian­čiame medicinos punkte. Juk parapijos centras yra Gir­diš­kėje. Ir punkto darbuo­toja čia gyvena.

Tiesiai šviesiai tariant, esa­me niekam nereikalingi. O kadangi gyvename kaime, miesto saliamonai nusprendė, jog mums nieko ir nereikia. Apmaudu bei pikta dėl tokios neteisybės ir betvarkės, tačiau pasiskųsti nėra kam”, - nuoskaudą dėl Girdiškėje uždaryto medicinos punkto laiške išliejo žmonės.

Bene labiausiai jiems apmaudu, kad toks svarbus spren­dimas priimtas patyliu­kais, nepasitarus su vietos bendruomene, neišklausius pačių gyventojų nuomo­nės.

Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), ku­riam priklauso visi medicinos punktai, direktorė Vida Ma­­ce­vi­čie­nė, paprašy­ta pako­men­tuo­ti šią si­tua­ciją, pirmiausia pa­tikslino, jog Upy­nos medicinos punk­­to Gir­diškės pro­­ce­dū­rinis kabinetas ne už­daromas, o tik nuo vasario 1 d. jo veikla organizuojama pagal prin­cipą „kabinetas ant ra­tų”.

„Bendruomenės slau­gytoja paslaugas gyventojams teiks jų na­muose ir Bijotų medicinos punkte. Pag­rin­dinės prie­­žastys, dėl ko nuspręsta pertvarkyti Girdiškės pro­­cedūrinio kabine­to darbą, yra sumažėjęs gy­ven­­­to­jų skaičius. Taip pat ir siekis, kad medicinos pas­lau­gos taptų prieinamos kuo daugiau gyventojų. Pagal Svei­katos apsaugos mi­nis­te­ri­jos patvirtintą nor­ma­ty­vą, medicinos punktas gali bū­ti steigiamas, kai yra 800 gy­ventojų. Girdiškėje mes jų aptarnaudavome apie 180. Iš šio skaičiaus vyresnių nei 65 metų yra 38.

Girdiškės pro­cedūrinio ka­bineto darbo perorganizavi­mo klausimas buvo apsvars­tytas Ši­lalės PSPC ste­bėtojų tarybos posėdžiuose 2015 ir 2016 me­tais. Anali­zuo­­jant pacien­tų apsilankymo kabinete bei vizitų pas juos į namus ataskai­tas, pastebima, jog daugiau bend­­ruo­me­nės slaugyto­jos pas­lau­gų suteikta na­muose” - tvir­­ti­no Šila­lės PSPC direk­­to­rė.

Pasak V. Ma­ce­vičienės, Gir­­­diškės pro­­ce­dū­­rinis kabine­tas per dieną veikdavo vos daugiau nei valandą. Todėl, jos manymu, kabine­tas ant ratų” yra ne tik eko­nomiškai pigesnis, bet ir žmo­nėms pa­­to­gesnis bei pri­­einames­nis. Mat, anot di­rek­torės, tereikia pa­skam­binti bendruomenės slau­gy­tojai ir ji nuo 10.30 iki 14.15 val. bū­tinai žmones ap­lan­kys. Vieno skambučio užteks, norint, kad medici­nos darbuotoja pa­ciento nepaliktų visą gydymo pe­rio­dą – suleis vais­tus, per­rišžaizdą, ištrauk siūlus ar pan. Dar svarbu žinoti, jog žmogui už tai mokėti nereikia, nes apsilankymo namuose paslauga yra apmokama iš PSPC biudžeto lėšų.

Taip pat direktorė paaiš­ki­no, jog sprendimą dėl pro­cedūrinio kabineto reorga­nizavimo priėmė Šilalės PSPC stebėtojų taryba. Rajono val­džios ar aukštesnės institucijos pritarimo tam nereikia, kadangi pats PSPC sprendžia, kaip priimti ar atleisti darbuotoją, kaip organizuoti jo veiklą bei pan.

Tačiau Bijotų ar kito medicinos punkto (ne procedūrinio kabineto) perkėlimo, panaikinimo ar kitus klausimus sprendžia rajono savivaldybės taryba. Jei rajono vadovams pasirodytų, kad, pavyzdžiui, tikslinga Bijotų medicinos punktą perkelti į Gir­diškę, PSPC tokį sprendimą turėtų vykdyti. O savarankiškai kilnoti punktus iš vienos vietos į kitą Šilalės PSPC neturi teisės.

V. Macevičienės teigimu, Bi­jotuose ir aplinkiniuose kai­muose gyvena virš 500 gy­­ven­tojų. Todėl vargu ar spren­dimas iškelti iš jų punk­tą yra įmanomas.

Taigi Girdiškės kaimo gy­ven­tojų bei PSPC direktorės nuomonės dėl procedūrinio ka­bi­­neto veiklos kardi­na­­­liai skiriasi. Finan­siškai direk­to­­­rės moty­vai gal ir su­pran­ta­mi: kabine­to iš­laikymas yra nuos­to­lingas, o lė­šų me­di­ci­nai ir taip nėra per daug. Bet juk ir žmo­nės neretai turi prie­žasčių, dėl ko medicinos paslaugas gauti kabinete jiems yra patogiau nei kviestis į namus svetimą žmo­gų. O kur dar dau­ge­liui mūsų būdingas kuklumas: „kaip čia da­bar trukdysi slaugytoją, skam­bin­si vakare - pakentėsiu iki ryto“... Tačiau kai nebėra kur nueiti ir rytą, „pakentėjimas“ gali baigtis tragedija.

Todėl belieka konstatuoti, jog kalbos apie atsigręžimą į kaimo žmogų taip ir lieka tik kalbomis.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Naktinis remontas gali brangiai atsirūgti

Metų pradžioje įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, jog apie planuojamą buto daugiabutyje remontą privaloma informuoti savivaldybę, likus savaitei iki numatytų darbų. Tokiu būdu stengiamasi kontroliuoti keliamą triukšmą bei apsaugoti aplinki­nius nuo nemalonių garsų naktimis. Tik kas paneigs, kad piktas kaimynas nepradės skųstis neva per garsiai kalama vinimi ar baldų perstumdymu ir dieną?

Praėjusių metų lapkričio 9 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nustatyti triukšmo, kylančio dėl remonto ar statybos darbų, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo pakeitimai. Jais numatoma, kad apie būsimą remontą gyventojai privalo informuoti savivaldybės paskirtą statybos triukšmo kontrolierių. Pranešti būtina, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki remonto ar statybos darbų pradžios. Reikės nurodyti, kokie darbai ir kokiais įrankiais bus atliekami, kokių triukšmo mažinimo priemonių žadama imtis, kiek laiko truks remontas. Taip tikimasi sustabdyti piktybiškus kaimynus, kurie kala ir gręžia vakarais, po darbo, ar net iki pusiaunakčio. Taip pat gyventojai bus apsaugoti nuo ankstyvą rytą prasidedančių statybos darbų.

Vyriausybės nutarimu pakeistas ir nakties bei ramybės laikas. Darbo dienomis nakties laikas laikytinas nuo 22 val. iki 7 val. (anksčiau būdavo iki 6 val. ryto ir nuo tada statybininkai galėdavo dirbti). Savaitgaliais bei švenčių dienomis nakties metas tęsis kiek ilgiau – iki 9 val. ryto. Šiomis valandomis draudžiama atlikti remonto ar statybos darbus butuose. Vakare ramybės metas prasideda nuo 19 val. ir tęsiasi iki 22 val.

Už per ilgai trunkantį triukš­mingą remontą, nesilai­kant ramybės bei nakties meto apribojimų, gresia ir administracinė atsakomybė. Pirmąkart atsakingiems asmenims užfiksavus pažeidimą, numato­ma bauda nuo 50 iki 300 eurų, o nusižengus pakartoti­nai – nuo 280 iki 600 Eur.

Šilalės savivaldybėje staty­bos ir remonto triukšmo kont­rolieriaus etatas nėra su­kurtas ir to daryti dėl šios siau­ros srities neplanuojama. Už triukšmo kontrolę bus atsakinga Teisės ir viešosios tvarkos sky­riuje sanitarijos inspektore dirbanti Vita Monkevičienė. „Ši­lalės artojui“ ji paaiškino, kad jau ruošiamas bei artimiausiu metu bus patvirtintas tvarkos aprašas, kuriuo bus paaiškinta, kaip, kur ir dėl kokių rūšių remonto gyventojai privalės pranešti savivaldybei.

„Tikimės aprašą parengti kuo konkretesnį, jog, paprastai sakant, nereikėtų pranešinėti apie vinies įkalimą. Žinoma, svarbiausias aspek­tas – kokiu metu atliekami darbai. Yra numatytas ramybės laikas ir jo būtina laikytis. Samdomi meist­rai dažniausiai dirba darbo valandomis. Tačiau žmonės taupo pinigus ir stengiasi bent dalį remonto atlikti savo jėgomis. Neretai tai daro jau po darbo. Todėl ir nustatomos tam tikros valandos, kai remonto darbai negali būti atliekami“, – sakė V. Mon­kevičienė.

Vyriausybės nutarime skelbiama, kad prieš re­montą gyventojas turės numatyti, kokio dydžio bus triukš­mas. Tad kaip būsimą triukšmą išmatuoti ir apie tai informuoti savivaldybę?

„Pats gyventojas triukšmo tik­rai neišmatuos. Tuo užsiima ak­redituotos laboratorijos. Imdamiesi remonto, ži­nome, ko­­­­kiomis prie­monėmis naudosimės, kokius dar­­bus atliksime. Pa­gal tai galima nu­ma­­nyti, koks bus garsas, ar triukš­­mas bus ištisinis. Tai įma­­­no­ma palyginti su fe­jerver­kais. Jei drioks­telėjo vie­­ną kartą, nėra labai blogai. Ta­čiau nuolatinis įkyraus garso kartojimasis gali su­erzinti net kantriausią kai­my­ną“, – įsitikinusi sanitarijos inspektorė.

Visgi, specialistės nuomone, šis Vyriausybės nutarimas labiau pritaikytas didžiųjų miestų savivaldybėms, taip pat kurortiniams miestams, kur statybos darbai vyksta nuolat. Kai jie atlikinėjami gyvenamųjų namų pašonėje, o darbą statybininkai dažnai pradeda su aušra, triukšmo laiko ribojimas tapo būtinybe, jog aplinkiniai gyventojai galėtų pailsėti po darbų.

V. Monkevičienė tvirtino, kad iki šiol nusi­skundimų dėl remonto ar statybos darbų keliamo triukšmo mūsų rajone ar mieste nėra gavusi. Ji taip pat paaiškino, jog jei remonto darbai vyksta naktį, nepatenkinti kaimynai turėtų kreiptis į policijos pareigūnus. O bauda triukšmadariams būtų skiriama pagal kompetenciją – arba pačių pareigūnų, arba sanitarijos inspektorės.

Kol mūsų savivaldybėje nėra patvirtintas triukš­mo kont­rolės tvarkos apra­šas, tol ne­aišku, kaip bus vykdomi planiniai ir neplaniniai patik­rinimai sta­tybos bei remon­to darbų vietose. Tačiau spe­cialis­tė teigė, jog tai į aprašą bus įtraukta.

Vis dėlto galima suabejoti, ar nurodymas pranešti apie būsimus remonto darbus nė­ra perteklinis, ypač tokiam rajonui kaip Šilalės, kur statybos nėra itin dažnas reiškinys. Ir ar neatsiras tokių, kurie ims piktnaudžiauti šiuo įstatymu. Ar nepradės kaimynai skųs­tis pareigūnams dėl kiek­vieno stuktelėjimo plaktuku į vinį?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gąsdinome žiemą

Užgavėnės arba vaikučių vadinama „Blynų šventė“ – tai bene labiausiai jų laukiama žiemos pabaigos šventė, kurios metu galima dūkti, išdykauti, triukšmauti ir už tai dar blynų gauti. Mes, šventės organizatorės, Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ darbuotojos, nutarėme, jog visiems būtų smagiau, jei šventėje dalyvautų ir auklėtinių tėveliai.

Žiemos išvijimui jau iš anksto ruošėsi visa šeima, nes reikėjo pasigaminti kaukes, prisitaikyti rūbus. Kiek džiaugsmo ir nuostabos patyrė vaikai, demonstruodami savo bei apžiūrinėdami draugų išmonę. Šventės šeimininkė ragino visus linksmintis ir kuo toliau vyti žiemą, kad ji persigalvojusi nesugrįžtų, o už tai visiems žadėjo blynų, kurie – ne tik vaišės, bet ir vis skaisčiau šviečiančios saulės simbolis. Žiemą gąsdino daugybė persirengėlių: raganos, velniai, ožkos, čigonai ir žydelis, kuris, išsigandęs tokios gausybės pabaisų, net susirgo. Labai gerai, jog persirengėlių būryje buvo ir daktarų.

Vaikučiai priminė tėveliams senolių tradicijas, mokė juos šokių, dainų bei žaidimų, be kurių Užgavėnės neįsivaizduojamos. Linksmybes nutraukė triukšmas, kurį sukėlė Lašininis ir Kanapinis. Varžovą įveikęs Kanapinis pranešė imantis valdžią ir paskelbė, jog nuo rytojaus – Gavėnia, ir nevalia liesti riebių ir sočių patiekalų. Šventės pabaigoje kartu su More buvo sudeginti per metus susikaupę vaikų nupiešti blogiukai.

Prisidūkusius ir išvijusius žiemą persirengėlius šeimininkė vaišino blynais bei arbata.

Dėkojame vaikučiams, jų šeimų nariams už aktyvų dalyvavimą renginyje ir kviečiame iki kovo 6 d. Šilalės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ pasigrožėti nuostabia net 62 Užgavėnių kaukių paroda. Vėliau ji bus eksponuojama Šilalės viešojoje bibliotekoje.

Sigita BARTKUVIENĖ,

Daiva PILYPIENĖ,

auklėtojos

Kristinos AČĖS nuotr.

„Žiema, bėk iš kiemo“

Užgavėnės laikomos pavasario pradžia, todėl dideliu šurmuliu, sočiomis vaišėmis, linksmu bei išmoningu karnavalu stengiamasi paspartinti jo atėjimą.

Šiemet žiemą nutarėme išgąsdinti, persirengę šmėklomis, giltinėmis, velniais, raganomis bei kitais Užgavėnių personažais. Po kaukėmis pasislėpė ir mokytojos, kurias atpažinti buvo labai sunku.

Rytas prasidėjo nuo pažintinių veiklų apie Užgavėnių papročius bei tradicijas. Vėliau netrūko linksmybių: šokių, dainų, žaidimų, burtų. Vykdėme edukacinę programą „Blynų kepimas“. Pradinių klasių mokinukai atsinešė produktų ir mokėsi maišyti blynus, juos kepti įvairių formų keptuvėse. Kepdami, minėme mįsles, aiškinomės gamtos dėsningumus. Prisišveitę iki soties, vaikai vaišino blynais mamas, močiutes, bendruomenės narius. Mokyklos darbuotojai mažiesiems negailėjo „išpirkos“ – kas saldainį, kas sausainį, o kas pinigėlį davė. Juk gailėsi, visus metus neturtingas būsi, pats nieko neturėsi! Pasibaigus vaišėms, išskubėjome Morei „padus pašildyti“.

Jolanta BERŽINIENĖ

Pajūralio pagrindinės mokyklos pradinių klasių vyr. mokytoja

AUTORĖS nuotr.

 

Pagelbėti ugniagesiams – garbės reikalas

Šilalės rajone nuolatiniu budėjimo režimu gyvena 32 ugniagesiai-savanoriai. Praėjusių metų sausio 1 d. įsigaliojus Priešgaisrinės saugos įstatymo naujoms nuostatoms, mūsų rajonas tapo vienu pir­maujančių, renkant savanorius bei įtraukiant juos į darbą. Vien per pra­ėjusius metus į pagalbą savanoriai pasitelkti 15 kar­tų. Tačiau eilinių gyventojų, kurie papildytų sava­no­rių gretas, vis dar trūksta.

Šilalės rajono ugniagesiai-savanoriai savo veik­lą pradėjo praėjusių metų kovo 1-ąją. Ją pavesta organizuoti Šila­lės ra­jono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, vadovaujamai Eval­do Laz­dausko. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) čia vaidina daugiau koordinatoriaus ar pagalbininko vaidmenį.

„Mūsų tarnybos funkcija – teikti visokeriopą metodinę pagalbą bei koordinuoti savanorių darbą. Savanoriai-ugniagesiai yra dviejų tipų: gesinantys gaisrus ir užsi­iman­tys švietėjiška veikla. To imtis galima nuo 14 metų. Tuo tarpu padedantiems gesinti gaisrus amžiaus apribojimai yra griežtesni, tuo užsiimti leidžiama asmenims nuo 18 iki 65-erių. Žmonių „iš gat­vės“ mažai, dauguma savanorių yra iš mūsų darbuotojų bei savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos. Pavyzdžiui, aš esu savanoris švietėjiškai veik­lai“, – aiškina Tauragės APGV Šilalės PGT viršininkas Vai­­dotas Kėbla.

Iš viso Šilalės rajone šiuo metu savanoriauja 18 savi­val­dybės Priešgaisrinės tar­nybos ir 10 Vals­tybinės priešgaisrinės gel­bėjimo tarnybos ug­nia­gesių. Ir tik du žmo­­nės yra „iš šono“.

Ugniagesys-savanoris turi atitikti sveikatos reikalavimus, išlaikyti fizinius normatyvus, išklausyti įvadinius kursus bei dalyvauti specia­liuose apmokymuose – tai itin svarbūs dalykai lemiamu momentu. Tačiau dirbantys ugniagesiai, kurie kartu yra ir savanoriai, visa tai jau būna išklausę, todėl papildomi mokymai jiems nėra būtini.

„Dabar savanorių gre­tose yra arba esami, ar­ba buvę ugniagesiai, tad jiems šių pro­cedūrų ne­bereikia. Šiuo me­tu Ši­la­lės rajono savival­dy­­bės priešgaisrinėje tar­nyboje turime 5 ug­nia­gesių komandas, kuriose dažniausiai bu­di tik po vieną ugniagesį. Savanoriai yra puikus būdas užtikrinti pareng­tį ugniagesių komandose, o ir alga jiems mokama tik už atliktą darbą. Šiuo metu prie kiekvienos komandos kasdien priskirti po 2 savanorius. Jie būna namuose, darbuose, užsiima kasdiene veikla. Tačiau, sulaukę pranešimo apie gaisrą, nedelsdami skuba padėti, už tai gaudami papildomą užmokestį“, – teigia V. Kėbla.

Jis džiaugiasi, kad Šilalės rajone per metus ugniagesiai-savanoriai buvo pasitelkti net 15 kartų, kai tuo tarpu Jurbarko rajone bei Pagėgių savivaldybėje - vos po kelis, o Tauragės savanoriai pernai nebuvo kviesti nė karto. Per praėjusius metus Šilalės rajono ugniagesiai-savanoriai talkino, gesinant degančią žolę, šieną, pastatus, atliekant gelbėjimo darbus ir kt. Už šiuos iškvietimus jiems iš viso išmokėta apie 1325 eurus atlyginimo.

„Per kaimus važiuodami ma­tome, kiek daug juose tuščių trobesių. Jaunų žmonių kaimuose nebėra, tad ir savanorių rasti sunkoka. Todėl kol kas labai praverčia tie žmonės, kurie nuolat dirba šį darbą ir tuo pačiu laisvadieniais yra pasitelkiami kaip savanoriai. Tai nėra darbiniai santykiai, ir kur nors išvykę ar prieš pamainą norintys pailsėti ug­niagesiai gali atsisakyti atvykti į gaisrą“, – sako Šilalės PGT viršininkas.

V. Kėblos aiškinimu, daugelis ugniagesių ir anksčiau, vos kilus gaisrui netoli jų gyvenamosios vietos, skubėdavo kolegoms į pagalbą, tik už tai negaudavo jokio atlygio.

„Tikslaus skaičiaus, kiek trūksta savanorių, nėra. Ta­čiau, pavyzdžiui, Laukuvoje jų tikrai yra per mažai. Vis dėlto dar nė karto nenutiko taip, jog, esant poreikiui, į gaisravietę neatvyktų nė vienas kviestas savanoris. Už komandos darbą atsakingi asmenys iki šiol rasdavo reikalingą pagalbą. Upynoje ir Kaltinėnuose yra susibūrę bene aktyviausi vyrai. Kiek teko pastebėti, jiems net skambinti nereikia – tuoj skuba vieni kitiems padėti. Turėtume visi būti pilietiškesni, pagelbėti vieni kitiems ištikus nelaimei – juk ne vien materialioji pusė yra svarbi. Negi sėdėsi, jei kaimyno pastatas degs? Todėl visus jaunus ar vyresnius vyrus kviečiu įsilieti į savanorių gretas, o susidomėjusiuosius kreiptis į Šilalės priešgaisrinę tarny­­bą”, – ragina V. Kėbla.

Šilalės rajone ugniagesių-savanorių veiklą kuruojantis savivaldybės Priešgaisrinės tar­nybos viršininkas E. Laz­daus­­kas taip pat yra atsakin­gas ir už Laukuvos bei Upy­nos ugniagesių komandų sa­­­­­va­no­rių aliarmavimą. Ga­vus Bendrojo pagalbos cent­ro pranešimą, jog reikalin­ga sa­­vanorių pagalba, E. Laz­daus­kas turi juos iškviesti. Kitų komandų savanorius kvie­čia vyriausieji vairuotojai.

E. Laz­dauskas, nors ir džiau­­giasi savanorių veikla, mato ir tobulintinų dalykų.

„Gerai, kad yra daug ugniagesių, kurie tapo ir savanoriais. Tokiu būdu jie laisvu nuo darbo metu gali padėti gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo darbus, dalyvauti mokymuose, pratybose ir už tai gauti papildomų pajamų. Tačiau trūksta daugiau jaunų žmonių „iš šalies“. Jų šiuo metu turime vos keletą. Tiesa, yra užsiregistravę keli jauni vyrai, kurie jau laukia apmokymų. Bet savanorių skaičių didinti būtina, jog ši veik­la ir ateityje normaliai funkcionuotų“, – teigia E. Lazdaus­kas.

Pasak jo, norint efektyvaus darbo, prie kiekvienos komandos turėtų būti bent 15 paruoštų savanorių, o yra tik apie 9-6 asmenis.

„Šių metų sausį vykome gesinti gaisro – degė malkinė Vytogaloje. Gavau pranešimą, jog reikalinga savanorių pagalba, ir ėmiau skambinti Upynos ugniagesių komandos savanoriams. Tačiau vienas buvo išvykęs į kitą miestą, kito telefonas išjungtas. Ir tik trečias savanoris atsiliepė bei iškart išvyko į nelaimės vietą. O jei ir šis būtų negalėjęs? Todėl kuo daugiau savanorių turėsime atsargoje, tuo didesnė tikimybė prisišaukti pagalbą, kai jos labiausiai reikia“, – aiškina Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tar­­nybos viršinin­kas.

E. Lazdauskas tvirtina, kad tapti savanoriais žmonės kvie­čiami per bendruomenių su­siti­ki­­mus, apie tokią galimybę informuoja seniūnai. Be­­je, būtent jų dėka neseniai atsirado dar 5 nauji savanoriai, kurie jau laukia apmokymų ir darbo pradžios.

„Teko girdėti, jog dėl savanorių esą bus mažinamas etatinių darbuotojų skaičius priešgaisrinėse komandose. Tačiau galiu patvirtinti, kad artimiausiu me­tu to nebus. Mums reikia gerokai padirbėti, nes tokiai savanorystei, kokia yra kai kuriose kitose šalyse, visuomenė dar nėra subrendusi. Nors situacija mūsų rajone galima ir pasidžiaug­ti“, – sako E. Laz­dauskas.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą