Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirs­tymo operatorius“ (ESO) valdyba gruodžio 16 d. patiks­lino lapkričio mėnesį patvirtintas 2017 m. visuo­me­ni­nes elektros energijos kainas. Bendrovė siūlo vi­du­ti­niškai 4,9 proc. mažesnes elektros kainas privatiems klien­tams.

ESO 2017 m. elektros kainas perskaičiavo po to, kai Valstybinė kainų ir energe­ti­kos kontrolės komi­sija (VKEKK) gruodžio 15 d. padidino viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainas bei visuomeninių elekt­ros energijos kainų viršutines ribas. Patikslintas paslaugų kai­nas ESO pateikė VKEKK. Komisijai paskelbus naujas kainas, skaičiuojama, jog na­mų ūkio išlaidos elekt­rai per me­tus sumažėtų beveik 10 eurų.

„Elektros kainas gyvento­jams siūlome mažinti jau ket­virtus metus iš eilės. Nuo 2013-ųjų vidutinė elektros kaina sumažėjo 22 proc. Kitą­met elektra kainuos pigiau dėl atpigusių skirstymo paslaugų, dėl sumažėjusių elekt­ros įsigijimo sąnaudų, atsiradus tarptautinėms jungtims su Švedija ir Lenkija. Taip pat teigiamos įtakos turėjo VIAP kainos pokytis“, – sakė ESO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ra­mū­nas Kiaulėnas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. „Standartinio“ vienos laiko zonos tarifo plano kainą ESO siūlo mažinti 5 proc. - iki 11,4 cento už kWh. Šiuo metu pagal šį planą atsiskaito apie 70 proc. privačių ESO klientų, kurie moka 12 centų už kWh.

ESO klientai, pasirinkę „Stan­dartinį“ dviejų laiko zo­nų tarifo planą, nuo kitų metų mokėtų 12,4 cento (dienos metu, darbo dienomis) ir 9,1 cento už kWh (nakties metu bei savaitgaliais). Dviejų laiko zonų tarifo planai rekomenduoja­mi tiems klientams, kurie 30 proc. ir daugiau elektros energijos suvartoja naktimis bei savaitgaliais.

2017 m.  „Elektrinių viryk­lių“ tarifo plano vienos laiko zonos kainą siūloma sumažinti  4,2 proc. - iki 11,4 cento už kWh.

Daugiau elektros energijos vartojantiems gyventojams ESO 2017 m. ir toliau siūlys tarifų planus „Namai“ bei „Namai plius“ su pastoviąja kainos dalimi.

Martynas BURBA

ESO atstovas ryšiams su visuomene

Nors kone kiekviena šeima turi po automobilį, tačiau daliai žmonių vienintelė prieinama transporto priemonė vis dar yra autobusas. Todėl svarbu žinoti, koks yra jo važiavimo grafikas. Deja, į „Šilalės artojo“ redakciją atėjęs upyniškis teigė jau kuris laikas stotelėje nematąs vie­šojo transporto tvarkaraščio, tad belieka tiktai spė­lioti, kokiomis valandomis laukti autobuso.

„Liko tik stotelės ženk­las. Aš žinau, kada važiuoja autobusas į Šilalę – dažnai prireikia, tad įsidėmėjau. Tačiau ką reikėtų dary­ti, jei prisieitų pasiekti kitą vietovę? Be to, juk ne visi ir atsimena tvarka­raš­­tį. Tai ką da­ryti jiems? Ne­aišku, kas už tai yra atsakingas, bet gal ir seniūnė galėtų tokius dalykus pastebėti bei tuo pasirūpinti, jei nie­kas kitas ne­užsiima“, – svarstė upyniš­kis (vardas ir pavar­dė redakcijai ži­nomi – red. past.).

Atsakydama į šį klausimą, Šilalės autobusų parko eksploatacijos inžinierė tvirtino, jog nauja lentelė su autobusų tvarkaraščiu jau ga­mi­nama.

„Žinau, kad ten nėra tvarkaraščio, jį nuolat kas nors sugadina. Būtent Upynoje tai įvyksta itin dažnai. Turbūt jaunimas elgiasi chuliganiškai. Neretai taip nutinka ir Laukuvoje. Nukenčia net au­tobusų stotelės ženklai. Mums tai kainuoja nemažus pi­ni­gus, nes kaskart iš metalo turime daryti naują lentelę. O metalas yra plonas, trenkus kumščiu, jis sulinksta. Taupydami net dailininkės paslaugų atsisakėme ir autobusų grafiko valandas rašome patys“, – aiškino pavardės sakyti nepanorusi Šilalės autobusų parko atstovė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Likus vos savaitei iki Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, Te­neniuose, greta Šv. Barboros bažnyčios, atsirado ka­lėdinė Betliejaus prakartėlė. Įrengti ją visada svajojo neseniai Amžinybėn išėjęs parapijos klebonas kun. Mykolas Pet­rauskas.

Prakartėlės idėja bei įrengimu rūpinosi Tenenių seniūnija, prie šios idėjos įgyvendinimo prisijungė daug gyventojų.

„Kažkada kun. M. Petrauskas prasitarė, jog Teneniuose, šalia bažnyčios, norėtų įrengti Prakartėlę. Deja, likimas jam neleido šios svajonės išpildyti. Todėl, prisiminę kunigo norą ir norėdami jį pagerbti, šią idėją įgyvendinti nusprendėme mes. Ėmėme domėtis, kur galėtume įsigyti skulptūrų, o radę ir užsakę, pradėjome ieškoti rėmėjų. Labai džiaugiamės, kad Tenenių parapijos žmonės noriai prisidėjo prie šios gražios minties įgyvendinimo. Dabar prie Betliejaus prakartėlės parymoti galės ne tik parapijiečiai, bet ir miestelio svečiai“, - sakė Tenenių seniūnė Loreta Petravičienė.

Pasak seniūnės, tokių prakartėlių Tauragės apskrities miestuose bei miesteliuose yra nedaug. O mūsų rajone ji tikriausiai vienintelė.

„Džiaugiamės, kad vieni pirmųjų įsirengėme tokią vietą, ir tikimės šiuo darbu įkvėpti kitus. Betliejaus prakartė­lės įrengimas ne tik suvienijo mūsų bendruomenę, bet ir sustiprino pakilias nuotaikas, belaukiant šventų Kalėdų bei Naujųjų metų“, - džiaugėsi L. Pet­ravičienė.

Tenenių seniūnija dėkoja visiems, prisidėjusiems prie gražios idėjos įgyvendinimo, ir kviečia rajono žmones apsilankyti Teneniuose.

Milda PETRAVIČIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.

Jau antrus metus savanorystės ambasadorė Šilalės rajone Rimantė Daujotienė kartu su Atviro jaunimo cent­ro „Pulsas“ bei Šilalės „Apskritojo stalo“ aktyvistais sukvietė savanorius ir tuos, kurie apie šią veiklą net nėra girdėję, į konferenciją apie savanorystę. Renginio dalyviai įžiebė Sa­vanorystės ugnį.

Labiausiai nusipelniusiems, aktyviausiems sa­vanoriams, kurie prisidėjo prie savo organizacijų ir Šilalės vardo viešinimo, įteiktos mero padėkos.

Savanorių patirtimi pa­sidalino ir praneši­mus įvairiomis temomis skaitė gausus būrys vietinių pranešėjų bei svečių: Radviliškio rajono Radvilų bendruo­me­nės pirmininkė Irena Gvaz­­­daus­kienė, Šilalės ra­jo­no policijos komisa­ria­­to bendruomenės pareigū­nė Rasa Sa­­daus­­­ky­tė, Tel­šių atviro jau­­­nimo centro tarptau­tiniai savanoriai Av­tan­­dil Germanashvili iš Gru­zijos bei Aleksi Ollo­­nen iš Suomijos ir kiti.

Uždegta Savanorystės ugnimi nuspręsta pasidalinti su kitais. Tad gausus būrys jaunuolių su degančiais žibintais išėjo į Šilalės gatves bei dalino juos įstaigoms, kurios skatina savanoriavimą. Akcija parodė, kad savanorystė mus vienija ir šildo.

Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie renginio bei rūpinasi jaunimo užimtumu.

Eglė DINAPAITĖ

Šilalės atviro jaunimo centro „Pulsas“ savanorė

Vitos MERKELIENĖS nuotr.

Daugiabučių namų gyventojams ir jų turtui nemenką pavojų kelia iš pažiūros nereikšmingas pažeidimas – rūsių bendro naudojimo patalpose laikomi nebereikalingi daiktai. Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tar­nybos (PGT) inspektoriai, atliekantys patikrinimus, sako ne­retai juose randantys ir indų cigarečių nuorūkoms bei kitokių atliekų. Ugniagesiai įspėja, jog žmonės turėtų labiau rūpintis rūsių tvarka.

Daugiabučių namų gyventojai jau kuris laikas galėjo pastebėti ant rūsių durų pakabintus pranešimus apie bū­­simą patik­rinimą. Jais žmo­­nės įspėti susitvarkyti bendras patalpas, kad jo­se neliktų pašalinių daik­tų, kurie bū­tų ypač pavojingi gaisro at­veju. Taip pat svarbu, jog įėji­mai į rūsius būtų rakinami, kad nepageidaujami asmenys negalėtų patekti vidun.

„Šilalės artojas“ kartu su Ši­lalės PGT Valstybinės prieš­gaisri­nės priežiūros poskyrio (VPPP) vyresniąja inspek­tore Lai­ma Kazlauskiene bei inspektoriumi Raimondu Matu­čiu aplankė keletą Šila­lės daugiabučių namų rūsių. Pirmasis buvo socialinis būstas Kovo 11-osios gatvėje.

Vos įžengus, prie rūsio durų pasitiko plastikinis kibiras su nuorūkomis.

„Tai labai pavojinga. Ne­už­gesinta žiežirba bet ka­­da gali įplieksti ugnį. Rū­sy­­je gausu šiukšlių, kurios gaisro atveju tik padidintų liepsnas. Kad to būtų išvengta, gyventojai privalo šias patalpas išvalyti. Jei niekas nesitvarkys, to darbo teks imtis Šilalės butų ūkiui. Žinoma, už tam tikrą mokestį“, – įspėjo L. Kaz­lauskienė.

Bendrose rūsio patalpose inspektoriai aptiko išardytų baldų, kompiuterio monitorių, o įvairaus dydžio ir būk­lės dviračių – nors vežimu vežk.

Baldų savininkė patikino, kad kitą dieną jų čia nebus.

„Mano sesuo išsinuomojo butą ir žadėjo per kelias dienas viską išsivežti. Iki tol neturėjo baldų kur pasidėti. Bet jei reikia kuo skubiau, pasakysiu, kad šįvakar išsigabentų“, – sakė moteris.

Tik ar bendra rūsio patalpa, į kurią užsukti gali bet kuris namo gyventojas, yra tinkama vieta laikyti baldus? As­meninį turtą reikėtų saugoti rakinamose pa­talpose.

Viename iš Kovo 11-osios gat­vės namų rūsių buvo pa­s­tebėtas katinas. Paaiškėjo, jog jis čia būna nuolat, namo gyventojai jį globoja. Ge­rai, kad rūsio patalpos švarios ir neapdergtos, nors vargu ar augintiniui ten tinkama vieta.

Šilalės PGT VPPP vyresnioji inspektorė L. Kazlauskienė sakė, jog ši rūsių patik­ri­ni­mo akcija šiemet yra pirmoji po trejų me­tų pert­raukos. Ins­pekto­rės teigi­mu, iškabinti skelbi­mai, išsamus ap­žiūrėjimas ir bend­ravimas su žmonėmis jau da­vė rezultatų – rūsių bend­ro naudojimo patalpos tapo kur kas šva­resnės. Deja, vis dar esama tokių gyventojų, kurie rei­kalo tvarky­tis nesupranta.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atliekų išvežimo tema, matyt, tol bus ne­iš­semiama, kol UAB „Ecoservice“ vadovai nesiims ra­dikalių priemonių savo darbui ge­rinti. Į „Šilalės artojo“ redakciją besikreipiantys gyventojai piktinasi ypatingai aplaidžiu atliekų surinkėjų darbu. Jie klausia: galbūt vežikai piktnaudžiauja vadovų neprincipingumu?

„Jau pavargome skambinti į atliekų išvežimo įmonę - naudos jokios. Štai lapkritį vietoje trijų kartų šiukšles išgabeno tik vieną sykį - antrą mėnesio dieną. Turėjo vežti ir 16 bei 30 dienomis, tačiau šiukšliavežės nesulaukėme. Kai paskambinę pasakėme, jog skųsimės laikraščiui, atvažiavo jau kitą dieną. Bet dabar ir vėl tas pats: gruodis eina į pabaigą, 14-ą dieną turėjo atliekas vežti, tačiau mūsų konteineriai tebestovi pakelėse - šiukšliavežės nematyti. Pagal grafiką dar turėtų rinkti gruodžio 28-ąją.

Kodėl UAB „Ecoservice“ nesilaiko atliekų išvežimo grafiko? Suprastume, kad siaustų pūgos, būtų neišvažiuojami keliai. O dabar? Tąsome pirmyn - atgal pilnus konteinerius, ir niekas nė gero žodžio neduoda. Paskambini, dėl akių pasako, atseit išsiaiškinsime, pranešime. Tačiau nė balso. Mokame atliekų tvarkymo mokestį, o paslaugų negauname. Tai kam tada ir tas grafikas?“ - pasipiktinę į „Šilalės artoją“ kreipėsi grupė Pajėrubynio ir Kiaukų kaimų gyventojų.

UAB „Ecoservice“ Šilalės padalinio vadovas Saulius Vyšniauskas, kaip ne pirmą kartą, ramiai atsakė, kad minėtomis dienomis atliekas išvežti buvo neįmanoma dėl neva slidžių, neišvažiuojamų kelių. Žmonės, jo teigimu, šiukšles galėtų kaupti maišuose - kai tik keliai bus geresni, bendrovė jas išgabensianti. Anot S. Vyšniausko, gyventojai be reikalo karščiuojasi... Jo teigimu, vežikai simuliuoti negali, nes nuo surinktų atliekų kiekio esą priklauso jų uždarbis.

Tik kažin, ar ne pernelyg padalinio vadovas pasitiki savo pavaldiniais: nepraėjus nė valandai po „Šilalės artojo“ pokalbio su UAB „Ecoservice“, žmonės pranešė, jog šiukšliavežė į kaimą jau atlėkė...

Eugenija BUDRIENĖ

Gruodžio pradžioje Šilalės rajono savivaldybės admi­­nistracijos direktoriaus įsakymu paskirstytos vien­kar­ti­­nės išmokos supriešino rajone dirbančius socialinius darbuotojus. Praėjusiame „Šilalės artojo“ numeryje pa­skelbus, jog savivaldybė solidžiomis išmokomis apdalino 34 seniūnijų bei savivaldybės Socialinės paramos sky­riaus socialinius darbuotojus, į redakciją pasipylė kitose socialinėse įstaigose dirbančių specialistų skam­bučiai – jokio paskatinimo nesulaukę žmonės pasijuto įskaudinti ir nevertinami.

Iš daugiau kaip 112 (bent jau toks skaičius nurodomas Šilalės savivaldybės tarybos patvirtintame 2016 m. savivaldybės socialinių paslaugų plane) socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, dirbančių mūsų rajono biudžetinėse bei nevyriausybinėse socialinių paslaugų įstaigose, vienkartinės išmokos šiemet skirtos vos trečdaliui. Daugiau nei 9 tūkst. eurų „už labai gerą darbą, aiškinantis piniginės socialinės paramos tikslingumą, lankantis paramos gavėjų šeimose, teikiant socialines paslaugas socialinės  rizikos  šeimoms, taip pat už atliktas ypatingos svarbos užduotis“ padalinti tik seniūnijose bei Socialinės paramos skyriuje dirbantiems specialistams: pirmieji 22 gavo po 150 Eur, 11 savivaldybėje triūsiančių darbuotojų teko po 470 Eur, o skyriaus vedėja paskatinta net 540 Eur išmoka. Tačiau didžioji dalis rajono socialinių darbuotojų liko it musę kandę – apie tai, jog prieš šventes jiems nusimatytų kokios nors piniginės išmokos, kol kas nėra net kalbos. Pasak į redakciją skambinusių, bet pavardžių neviešinti prašiusių Šilalės socialinių paslaugų namų darbuotojų, jokių finansinių paskatinimų per vi­są įstaigos gyvavimo laikotarpį jie nėra nė karto regėję. O bene didžiausia dovana kolektyvui tampa kasmet rajono valdžios atvežamas šakotis...Todėl, anot sunkų bei atsakingą darbą dirbančių žmonių, labai skaudu, kai net savivaldybėje sėdinčios darbuotojos, kabinetuose kilnojančios popierėlius, yra pamaloninamos kelių šimtų priemoka, o žmogus, kasdien bendraujantis su didelių specialiųjų poreikių turinčiais ir kartais neprognozuojamais asmenimis, yra visiškai užmirštamas.

„Mūsų centrą kasdien lanko asmenys ir su psichine, ir su fizine negalia, todėl turi rasti būdą, kaip prie kiekvieno iš jų prieiti, sudominti, užimti. Tam reikia ne tik kantrybės bei atsidavimo, bet kartais ir fizinių jėgų, nes visko pasitaiko: būname ir iškoneveikiamos, ir apstumdomos. Mes sąžiningai vykdome savo pa­reigas ir niekuo nesiskundžiame. Taip, atlyginimai nėra dideli, jie ne­atitinka atliekamo darbo, bet tokius gauna visi dirbantieji šioje srityje, tokia yra bendra valstybės politika, todėl atrodė, jog ir pykti ant rajono valdžios dėl to negali. Tačiau kai sužinojome, kad vis tik yra grupelė išrinktųjų, kad kai kuriuos biudžetinių įstaigų darbuotojus valdžia myli labiau ir jie dėl neaiškių priežasčių tampa iš­skirtiniais, pasidarė ne tik skaudu, bet ir pikta. Įdomu, kuo nusipelnė tie 30 socialinių darbuotojų, kad buvo apipilti šitokiomis premijomis“, - nuoskaudos neslėpė skambinusieji.

Šilalės rajono socialinių pas­laugų namuose dirba 38 socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai bei 7 užimtumo specialistai. Oficialiai skelbiamais duomenimis, 2016 m. 3-iąjį ketvirtį vidutinė socia­linio darbuotojo alga buvo 576 Eur, jo padėjėjo – 402 Eur, užimtumo specialisto – 389 Eur.

Rajono valdžia savo sprendimo paskirstyti vienkartines išmokas nekomentuoja. Visa reakcija į praėjusiame laikraščio numeryje išspausdintą straipsnį apsiribojo tik tuo, jog savivaldybė atsiuntė patikslinimą, kad neva pinigai šioms išmokoms paimti ne iš sutaupytų socialinių pašalpų, o iš lėšų toms pašalpoms administruoti. Tačiau esmės tai nekeičia: taip vadinamos premijos daliai socialinių darbuotojų buvo išmokėtos iš tos pačios valstybės dotacijos piniginei socialinei paramai, tik, valdininkų kalba, iš kitos eilutės. Nes, gavus šiuos pinigus (Šilalės savivaldybei kasmet atseikėjama po 2,8 mln. Eur), išdalinama, kiek jų reikia administravimui, kiek pašalpoms ir kt. Ir žmonėms tikrai nėra svarbu, kurioje „eilutėje“ vieniems susitaupė atlyginimo dydžio priemoka, o kitiems joje nieko neliko. Labiausiai juos žeidžia pati priedų, premijų, įvairiausių išmokų mokėjimo sistema. O šiuo atveju ji, paskatinimo negavusiųjų įsitikinimu, nebuvo nei skaidri, nei sąžininga.

„Dėmesys, paskatinimas ir atsidėkojimas už pastangas bei pasiektus rezultatus visuomet svarbus ir malonus kiek­vienam darbuotojui, nepaisant to, kokią poziciją jis užima. Prieš metų pabaigą, kuomet visi gyvena švenčių nuotaikomis, toks paskatinimas tampa tik dar aktualesnis. Dažnai net ir simboliška paskata darbuotojui parodo, kad jis yra vertinamas ir reikalingas, todėl darbdaviai turėtų rasti galimybių nudžiuginti gerai dirbančius savo specialistus. O netinkamos premijų sistemos kaina – sugadinta darbdavio reputacija“, - teigia vadovų paieškos įmonės „Master Class Lie­tu­va“ vadovė Laura Duk­sai­tė-Iš­kauskienė.

Taigi ir mūsų rajono valdininkams yra apie ką pagalvoti - jie taip pat yra darbdaviai. Tik vadovauja ne savo įmonei, o valstybės institucijai.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Aišku, kad nėra! Dabar, kai įvesta naujoji tvarka, tai sakome visai atsakingai, o jeigu reikia, galime prisiekti, padėję ranką ant naujojo plano Lietuvai. Jeigu jo gerbiami konservatoriai dar neišmetė į sąvartyną... Tikriausiai ne. Bet gal nustatyta tvarka kaip tik yra naujojo plano dalis? Labai gražu ir simboliška, kad pritarė jai visas naujasis Seimas. Jei kas dar negirdėjote, tai primename, jog jis visai neseniai priėmė Civilinio kodekso pataisas, galinčias varžyti žodžio laisvę bei atverti galimybę bet kuriam politikui ar valstybės tarnautojui tapti neliečiamu – jeigu įstatymas įsigalios, jie bet kuriame juos kritikuojančiame straipsnelyje galės įžvelgti ne kritiką, o labai įsižeisti. Ir dėl to kreiptis į teismą. O šias pataisas Seimui pateikė konservatorius Stasys Šedbaras.

Anksčiau buvo kaip? Anks­čiau tarp prastuomenės ir aukštuomenės nebuvo gražių „polytinių santykių“, pagarba pasibaigdavo tuoj po rinki­mų. Prasčiokams ne visa­da patiko, kad su ja kažkas santykiauja iš aukšto. Jie tuoj paleisdavo gerklę. Girdi, vėl smaugia, mauna kelnes! Kas? Nagi seimūnai - vagys, valstybės tarnautojai - valdžiažmogiai...

Dar baisiau sėdėti Seime pasidarė po to, kai nebeliko kalėjimo už politiko įžeidimą. Nes dar anksčiau, vos nusispjovęs į tą pusę, galėjai gauti kelis metus ir deramai atšalti, o paskutiniu metu kritikuoti, savo atstovus buvo galima, kiek nori, ir nieko už tai nebus.

Dabar straipsnis yra. Ne tame kodekse, kuris baudžia, bet tame, kuris paskaičiuoja pinigus. Todėl kol neišsprūdo piktesnis žodis ant gerbiamo Seimo, mūsų mero, direktoriaus, vicemero ar kito valdžiažmogio, laiku prikąskime liežuvį bei pataupykime pinigus. Mat netrukus politikai savo padu galės priminti ir žiniasklaidą, o įsižeidę už jiems nepatinkančią ir ne tokiu tonu pateiktą kritiką turės teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą. Nes priimta tokia pataisa. Vienbalsiai!

Gal ir gerai - pagaliau įsivyraus tvarka ir teisingumas, nusistovės harmonija, aukštuomenės bei prastuomenės santykiai nebekels tokio pasidygėjimo. Juk tie, kurie kritikuoja valdžią, mato jos ydas bei kvailus sprendimus, neturės pinigų kiekvienam savo žodžiui apginti. Pasibaigs ir spaudos puldinėjimai, žurnaliūgų rašliavose atsiras atsargesnis tonas, bus daugiau pagarbos visai valdžiai.

O kas sugalvojo tokią galingą pataisą?  Taigi gerbiamas sei­mūnas S. Šedbaras, kai vie­nas įsismarkavęs žmogelis iš Vie­vio praėjusią kadenci­ją pavadino jį, atleisk mums Vieš­patie, šunsnukiu. Aišku, seimūnas labai įsižeidė ir net patyrė moralinę žalą, todėl kreipėsi į policiją. Bet tada nebuvo tokio straipsnio, pagal kurį tą vyrą iš Vievio būtų galima nubausti, tai tas paliko lakstyti laisvas, kaltinimai jam buvo panaikinti. Bet va nuo šiol, jeigu kas nors sugalvos gerbiamą Šedbarą pavadinti šunsnukiu, pirma reikėtų susiskaičiuoti santaupas. Gali būti, kad neužteks pinigų civiliniam ieškiniui.

Tas pataisas sugalvojo S. Šed­baras - įtaisė visas nauja­sis Seimas, labai vieningai balsavęs. Tačiau kai spauda sukilo, kai kurie seimūnai ėmė „plautis rankas“. Girdi, jie nesupratę, jie nežinoję, jog straipsnis dėl jų pačių įžeidimo. Balsavę mechaniškai, kaip paprastai, visai nieko negalvodami. Juk ne pirkimas koks nors, ne paskyrimas. Jeigu nukentės kažkas, tai juk ne „Maksima“, ne bankas koks nors... Tai S. Šed­baras juos išdūrė!

O gal iš tiesų gerbiamas Šed­baras, yra, kaip čia pasa­kius... Palaukite minutėlę. Už­mečiau akį į santaupas. Ne, gerbiamas Šedbaras tikrai ne šunsnukis, aš jį tikrai gerbiu, o kritikai dabar neturiu atliekamų.

P.S. Čia aprašyta Civilinio ko­dekso pataisa turėtų įsi­galioti nuo sausio 1-osios. Jei Prezidentė nespės vetuoti. Dar yra laiko pakeikti valdžią, kol tai nieko nekainuoja.

Alius ŠAKINIS

Kvėdarnos seniūnijoje jau tradicija tapo kasmet pa­gerbti tuos, kurie, nesivaikydami finansinės naudos sau ar asmeninės gerovės, daro gerus darbus, garsina mūsų kraštą, įrodydami, kad nesame tik pilka provincija.

Šiemet buvo įsteigtos trys pagrindinės nominacijos. Už pasiekimus pilietiškumo srityje apdovanotas Vi­­das Vit­kus, kaimų bend­ruomenės „Sau­lie­tekis“ narys. Bend­ruo­meniškumas, aktyvi veik­la yra Vido gy­venimo būdas. Už at­si­davimą pro­fesijai nominuota Pajūralio medicinos punkto felčerė Virginija Kris­kuvienė, visų gerbiama už nuo­latinę pagalbą žmonėms. Už pasiekimus švietimo, kultūros, sporto ir socialinės paramos srityse apdovanota Dan­guolė Šerpetauskienė. Ji įvertinta už regiono etnokultūrinio paveldo saugojimą bei puoselėjimą, sėkmingą kultūrinę ir švietėjišką veik­lą. Danguolė vadovauja kaimų bendruomenės „Sau­lie­tekis“ mėgėjiškam teatrui.

Buvo įsteigti ir specialūs prizai, kurie įteikti nusipelniusiems seniūnijos žmo­nėms. Metų darbštuoliais pripažinti Ligita ir Gedeminas Gedgaudai, už geriausią metų iniciatyvą apdovanotas Jonas Kelpša. Julijai ir Mindaugui Liutkams prizas atiteko už gražiausiai tvarkomą sody­bą. Metų verslininku tapo UAB „Lankmelita“ direktorius Vytautas Būdvytis, metų švie­suoliu – Antanas Gri­­ga­liaus­kas.

Padėkos vakare dalyvavę LR Seimo narys Remigijus Že­mai­taitis, savivaldybės atstovai, Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Edgaras Pet­ke­vičius negailėjo gerų žodžių seniūnijos žmonėms.

Koncertą dovanojo Kvėdar­nos kultūros namų mėgėjų me­no kolektyvai, Plungės rajono Kulių kultūros cent­ro folk­loro ansamblis „Vais­gam­ta“.

Aldutė RIMKIENĖ, kultūrinės veiklos vadybininkė

Monikos SKURDELYTĖS ir Ugnės KOŠINSKAITĖS nuotr.

V. Vitkus (dešinėje)

V. Kriskuvienė

D. Šerpetauskienė

L. ir G. Gedgaudai

J. Kelpša

J. Liutkienė

V. Būdvytis

A. Grigaliauskas