Žiūrėdami kai kurias komercinių televizijų transliuo­jamas laidas, neretai piktinamės, kad jose rodomos juodžiausios istorijos, kurios formuoja ne pačią ge­riausią nuomonę apie mūsų gyvenimo būdą. Dažnai iki smulkmenų išrutuliuojami žmonių buities faktai, įpročiai bei pan. Deja, panašių istorijų nestinga ir mūsų rajone.

Pas žadeikiškį Antaną važiuoti vis delsėme, nors redakcijos darbuotojus jis kvietė jau ne sykį. Pats pasisakė, kad yra neįgalus, jam amputuotos kojos. tačiau, regis, ne tik dėl bejėgiškumo jis paprašė laikraščio pagalbos. Antano teigimu, jo brolio Algio bičiulis Arūnas, šiame name gyvenantis nelegaliai (t.y. neregistruotas), neva pavogęs patalynėje Antano slėptus apie tūkstantį litų. Dingstą ir eurai, iš šaldytuvo išvagiami maisto produktai...

Jau kelis metus Antanas gyvena mirusių tėvų namuose, čia deklaruojama ir jo gyvenamoji vieta. Keturis vaikus išauginusi Antano mama prieš mirtį testamentu namą pusiau padalino dukrai Gražvydei bei sūnui Algiui. Kodėl ji šitaip nusprendė, dabar jau nepaklausi. Tačiau kaip telefonu sakė Danijoje gyvenanti Antano sesuo, kitiems dviems broliams turto palikti mama nerizikavo dėl jų pasirinkto prasto gyvenimo būdo. Anot moters, Vilniuje gyvenantis brolis pagaliau jau ėmėsi proto, ir dabar problemų su juo nebėra. Bet Antanas, matyt, laiku to padaryti nesuspėjo, ir tokio gyvenimo pasekmė - kojų amputacija. Negana to, jis dar susirgo sunkia liga - pankreatitu (dėl įvairių priežasčių atsirandančiu ūminiu ar lėtiniu kasos uždegimu). Sesers teigimu, irgi nuo alkoholio. Pats Antanas tvirtina, jog ligos kilmė - medikamentinė. 

Negalėdamas savarankiškai judėti, taip pat dėl pank­reatito, pasireiškiančio dideliais skausmais, Antanas ger­ti bei rūkyti nustojo. Dabar dienas ir naktis jis leidžia lovoje. Skaito laikraščius, žurnalus, žiūri televizorių, į mobilųjį telefoną atsisiunčia visokiausių žaidimų. Ir nuolat juo kam nors skambina. Skundžiasi, kad juo nesirūpinančios užsienyje gyvenančios dukros bei Lietuvoje likęs sūnus, kurių, beje, jis beveik neaugino. Taigi ir priekaištauti vaikams Antanas negalėtų. Kaip ir buvusiai žmonai, kuri, anot Algio, ne girtuoklė, bet irgi savotiško charakterio.

„Norėčiau, jog apie mūsų šeimą laikraštyje nerašytumėte. Tokios istorijos yra Lietuvos gėda. O jei rašysite, teisingos informacijos ieškokite pas medikus ar socialinėje tarnyboje. Antanas turi džiaugtis, kad mes su broliu jo pagailėjome ir leidome gyventi tėvų troboje. Alkoholis padarė savo: jam atrodo, kad iš jo vagiami pinigai ar dar kažkas blogo daroma. Bet pinigus jis pralošia, įsiveldamas į visokius internetinius žaidimus. Beveik niekada nedirbęs, dabar gauna nemažą invalidumo pensiją. Iš jos susimoka už paslaugas žmogui, kuris kasdien išneša jo naktipuodį ar išveža laukan. Brolio Algio reikalas, ką apgyvendinti savo namo dalyje“, - sakė Danijoje gyvenanti sesuo.

Buvome perspėti, jog nesiremtume vien Antano pasakojimais, bet paskaitytume jo ligos istoriją (tarsi ją mums kas duotų - A.B.), pasikalbėtume su seniūnijos darbuotojomis, kaimynais.

Kodėl aną penktadienį Antanas eilinį kartą vėl stip­riai supyko ant brolio draugo Arūno, belieka tik spėlioti. Juk dar vakarykščiai abu vyko žvejoti. Kone kasdienis Arūno rūpestis yra aptvarkyti Antano buitį, bent retsykiais išvežti neįgalų vyriškį į lauką ar nugabenti iki kaimo parduotuvės. Tie­sa, į Ši­lalę, pas gydytojus, jį veža kiti kaimynai. An­ta­nas nevalgo ir brolio bei Arūno gaminamo maisto (tik­riau­siai nepasitiki) – sriubos jam atneša kaimynė, kitų produktų nusiperka pats. Tačiau, anot Antano, didžiąją jų dalį suvalgantis Arū­nas...

Ir sesuo, ir brolis Algis tvir­­tino, kad Arū­nas šiuose na­muose gyvena jų leidimu, o Antanas tu­rė­tų tik dėkoti, jog brolis leidžia jam glaustis Algio namo dalyje, nes, pasak artimųjų, dėl prasto Antano charakterio niekas nenori jo priimti ar globoti. Juk gyveno ir pas svetimus, buvo priglaudusi buvusi žmona - nepatiko. Neilgai teužsibuvo ir slaugos ligoninėje, susipyko su šeimos gydytoja... Bet Antanui atrodo, jog niekas jo nesupranta ir nevertina. Ir jam telikusi viena išeitis... Jis net pasakė, kaip tai padarysiąs, ir pakvietė į laidotuves...

„Jei mes jo neprižiūrėtume, nesirūpintume, gal jau visko būtų nutikę. Psichotropinius vaistus, kurių turėtų užtekti bent mėnesiui, jis sunaudoja per savaitę. Niekas jo neapvaginėja, nes nėra ko iš jo vogti. Pats Arūno prašo įvairių pirkinių ar paslaugų. Žinoma, už tai turi susimokėti“, - komentavo Algis.

Be abejo, sudėtinga trims vienišiems vyriškiams vienoje troboje. Tačiau kiemą sveikieji tikrai galėtų apsitvarkyti. Ir viduje dažniau su šluota pereiti ar sumažinti neplautų indų stirtą. Pajuokavus, jog galbūt šiems namams praverstų moteriškos rankos, Antanas prisipažino turintis ne vieną pažįstamą ir vardijo miestus, kuriuose gyvenan­čios jo virtualios draugės. Tiesa, nei su šilališkėmis, nei juo labiau su žadeikiškėmis Antanas jokių pažinčių nepalaiko. Nepasitiki: ims ir dings eurai. Pasikliaująs tik kaimy­ne Stasele, kuri atnešanti sriubos, išskalbianti patalynę, drabužius.

Žadeikių seniūnijos socialinė darbuotoja Evelina Jančiauskytė sakė neretai aplankanti Antaną. Jos teigimu, bendrauti su juo reikia didelės kantrybės. Gi Arūną seniūnijos darbuotoja apibūdino kaip ramų, kantrų žmogų.

„Kaip dažname kaime, taip ir pas mus yra geriančių. Ne išimtis - ir Arūnas. Bet sakyti, kad jis yra blogas, konfliktiškas žmogus ar nepadeda broliams, turbūt niekas iš žadeikiškių nedrįstų.

Praėjusią savaitę, kai lankiau Antaną, vėl siūliau, jog jam praverstų užsiėmimai So­cialinių paslaugų namuose - jis galėtų ten važinėti, būtų prižiūrimas, turėtų veiklos. Ta­čiau Antanas kategoriškai atsisako, o priversti negalime. Nė nebeišmanome, kaip jam įtikti“, - sakė specialistė.

Pas Antaną užsibuvome ilgokai. Per tą laiką jis pripasakojo tokių savo bei artimųjų gyvenimo istorijų, kad nė nežinai, kur čia tiesa, o kur greičiausiai ligoto žmogaus fantazijos. Todėl garsinti jas būtų neetiška.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Antanas

Algis

Arūnas

Lapkričio 8-ąją policijos pareigūnai Šilalėje itin atidžiai stebėjo pėsčiuosius ir tikrino, ar žmonės eina per perėjas. Tačiau ši akcija kai kuriuos gyventojus papiktino. Baudą gavęs Petras P., paskambinęs į „Šilalės artojo“ redakciją, klausė, kaip žinoti, kad iš prekybos centro aikštelės išeini į gatvę: pasak jo, reikėtų pastatyti apie tai informuojantį ženklą.

„Ėjau su pirkiniais iš „Maxi­mos“ pro senųjų šilališkių vis dar taip vadinamą senąjį policijos komisariatą. Mane sustabdė pareigūnai ir nubaudė, kad gatvę kirtau ne per perėją. Bet ten yra tik ženk­las „Stovėjimo aikštelė“. Jei būčiau žinojęs, jog čia gatvė, būčiau ėjęs per perėją. Negi dabar per stovėjimo aikštelę nebegalima eiti? Žinoma, jei Jono Basanavičiaus gatve žingsniuodamas pastebi pareigūnus, tai eini per perėją. O čia, manau, policija rado gerą vietą, kur lengva pinigus susirinkti“, – guodėsi 11 eurų bauda už ėjimą ne per pėsčiųjų perėją nubaustas vyras.

„Petras P. neleistinoje vietoje kirto Lokystos gatvę. Gat­vių planai yra nurodyti savivaldybės aktuose, vadovaudamiesi tuo ir kitais įstatymais, pareigūnai šiam vyrui surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Iš viso lapkričio 8-ąją už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur tai daryti draudžiama, Šilalėje surašyta 11 protokolų. Daugiausiai pažeidimų – net 7 – nustatyta pagrindinėje miesto gat­vėje“, - paaiškino Taura­gės AVPK atstovė Rūta Janavičiū­tė.

Beje, vakar pareigūnai Šila­lėje taip pat surengė trumpalaikę pėsčiųjų kontrolės ak­ciją. Jos metu užfiksuoti 4 pa­žeidimai. Daugiausiai jų ir vėl nustatyta centre, Jono Ba­sanavičiaus gatvėje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Apie Laukuvos Eitvydaičių gatvės rekonstrukciją, ku­rios konkursą laimėjo UAB „Diržė“, „Šilalės artojas“ jau rašė ne kartą. Vasarą laukuviškiai, norėdami iš­sa­kyti savo pageidavimus, net buvo pasikvietę rajono valdžios atstovus. Tačiau šią savaitę Laukuvos gyventojai vėl kreipėsi į redakciją. Pasak skambinusiųjų, juos papiktino kai kurių laukuviškių elgesys.

„Apmaudu, kad žmonės nevertina visų mūsų turto. Pastebėjome, jog asfaltas, kuris turi būti paklotas gat­vėje, visokiausiais būdais gabenamas į privačius kiemus: kas karučiais veža, kas kibirais tempia. Bet juk tai yra nepadoru - kas bus, jei visi pradėsime šitaip elgtis? Pati mačiau, kaip „naikinamos“ asfalto krūvelės“, - sakė viena laukuviškė.

UAB „Diržė“ direktorius Stasys RIMUTIS teigė, jog asfaltuojamos gatvės darbai jau eina į pabaigą. Įmonei talkino bei asfalto dangą klojo sub­rangovė UAB „Žemkasa“ iš Klai­pėdos.

S. Rimutis patikino, jog gat­vės pakraščiuose esančios krū­­velės - tai sušalusios nulygintų pakraščių asfalto liekanos ir artimiausiu metu jos bus išvežtos bei panaudotos kitur kelio pagrindui sustiprinti.

„Gal­būt  asfaltavusi įmonė ir davė kokiam žmogui karutį asfalto duobei užlyginti. Tačiau masinių vagysčių, o tuo labiau asfalto pardavinėjimo tikrai nėra“, - užtikrino UAB „Diržė“ vadovas.

Jis stebisi šios gatvės gyventojų tarpusavio nesutarimu, pavydu. Pasak jo, mažai duobei užtaisyti įmonė nė vienam nepagailės trupučio žvyro, asfalto, o tuo labiau jo atliekų. „Diržės“ vadovo teigimu, kartais žmonės pasinaudoja proga ir už savo lėšas nusiperka nedidelį kiekį reikiamos medžiagos, o pro šalį važiuojant buldozeriu ar volu, nesunku padėti.

„Mūsų įmonė netoleruoja pažeidimų, bet niekuomet neatsisakome pagelbėti smulkiuose darbuose. Tuo labiau, kad tvarkingas, be purvo kiemas neteršia ir gat­vės dangos“, - sakė S. Rimutis.

Eitvydaičių gatvėje dar yra viena kita asfalto atliekų krūvelė. Artimiausiu metu „Diržė“ planuoja jas išgabenti, tačiau neprieštarauja, jei kuris laukuviškis vieną kitą karutį nusiveš į savo kiemą.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prasidedant šaltajam sezonui, vėl kalbama apie riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) maišymą į žiemai skirtą dyzeliną. Pateiktas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įteisinti, kad į visą, net ir žiemai skirtą, dyzeliną būtų privalomai įmaišoma 0,5 proc. RRME. Specialistai teigia, jog toks siūlymas kelia riziką automobiliams ir nekreipiama dėmesio į pasaulinės degalų chartijos rekomendacijas.

Šiuo metu galioja nuostatos, jog į dyzeliną galima pilti iki 7 proc. RRME – iš augalų gaminamų aliejų. Išimtis padaryta žiemos laikotarpiui (nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.), kai į 1 ir 2 klasės arktinį dyzeliną RRME maišyti neprivaloma. Siekiama įteisinti, kad į žiemai skirtą dyzeliną būtų privalomai pilama 0,5 proc. RRME, nors kalbama ir apie 5 proc.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigia, jog di­dieji automobilių bei variklių gamintojai pasaulinėje de­galų chartijoje (angl. – World Wide Fuel Charter) yra nurodę, kad rekomenduojamas RRME kiekis degaluose yra ne daugiau kaip 5 proc. Bet ypač nuogąstaujama dėl biodyzelino su RRME savybių šaltuoju metų laiku.

„Pasaulinės degalų char­tijos rekomendacijose nurodoma, jog biodyzelinas su RRME žemoje tempera­tū­roje reikalauja ypatingos priežiūros, nes padidėja jo klampumas, sumažėja takumas, gali paspartėti nuosėdų formavimasis, o susidariusios kietosios dalelės gali sukelti filtravimo problemų. Ilgesnį laiką žemoje temperatūroje sandė­liuojamas dyzelinas su RRME dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio išsisluoksniuoja. Kadangi RRME yra sunkesnis už dyzeliną, jis nusėda į talpų dugną, kur sudaro tirštas nuosėdas. Jos užkemša ir degalinių, ir transporto priemonių degalų filtrus, nes jie nėra pritaikyti filt­ruoti tokios konsistencijos skystį“, - sako V. Šukys.

Problemos - ne tik žiemą

Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. Saugirdas Pukalskas, RRME daroma žala automobilio degalų, varik­lio sistemai tiksliai nežinoma, nes dėl lėšų bei priemonių trūkumo Lietuvoje nėra atlikta jokių tyrimų. Todėl siūloma atsižvelgti ir vadovautis variklių gamintojų rekomendacijomis.

„RRME yra rūgščių, kurios gali paveikti gumines ar plastikines automobilio detales. Kad sužinotume tikrąją žalą, reikėtų įvairių automobilių dalis tam tikrą laiką laikyti tiesioginiame sąlytyje su degalais. Tokie tyrimai užtrunka ilgai, tačiau negalime jų atlikti, nes pagal įstatymus įsigyti RRME ir jo įmaišyti į dyzeliną gali tik akcizinį sandėlį turinčios įmonės ar organizacijos, o VGTU tokio sandėlio neturi“, – teigia S. Pukalskas.

Grėsmę, jog biodyzelinas su RRME gali neigiamai paveikti degalų sistemos gumines tarpines, nurodo ir didieji automobilių gamintojai. Kadangi dyzelinas su RRME turi savybę sutraukti drėgmę iš oro, gali padidėti korozijos bei mikrobų atsiradimas. Taip pat galima metalų – žalvario, bronzos, vario, švino, cinko – oksidavimosi rizika. Be to, didieji automobilių gamintojai į 5 kategorijos degalus apskritai draudžia maišyti RRME.

„Jokiu būdu negalima viršyti automobilių gamintojų nustatytos biodyzelino normos, nes jeigu kas nors nutiks varikliui, gali būti prarandama automobilio gamintojo suteikta garantija. Tokiu atveju už remontą vartotojai turės mokėti iš savo kišenės“, – įspėja S. Pukalskas.

Ligitas ŽVALIAUSKAS

Nešvarus filtras

Romansų vakaras „Muzikinis pasimatymas“ sulaukė išskirtinio dalyvių bei žiūrovų dėmesio - Kvėdarnos kultūros namų salė buvo sausakimša. 

„Muzikiniame pasimatyme“ dalyvavo ir ilgesingomis, romantiškomis dainomis klausytojus džiugino Kelmės r. Pak­ražančio kultūros cent­ro tradicinė kaimo kapela „Gers čiesas“ (vad. Laima Lapinskienė), Skuodo kultūros centro Barstyčių skyriaus kolektyvas „Klasiokai“ (vad. Giedrė Balsienė), Rietavo savivaldybės kultūros cent­ro kolektyvas „Rietavo Retro“ (vad. Aida Liutikienė), jungtinis Šilalės kultūros centro ir Kaltinėnų kultūros namų folkloro ansamblis (vad. Jolanta Kažukauskienė), Žadeikių laisva­laikio salės moterų vokalinis ansamblis (vad. Aušra Jančauskienė), Kvėdarnos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Allegro“ (vadovė Gražina Pameditienė), Kvėdarnos kultūros namų ansamblis „Ne vien ret­ro“ (vad. Aldutė Rimkienė), Pa­jū­ralio laisvalaikio salės moterų šokių kolektyvas „Sūkurys“ (vad. Al­ma Šim­­kuvienė).

Žiūrovai šiltai sutiko visus atlikėjus ir negailėjo jiems audringų plojimų. Kolektyvų vadovams įteiktos Kvėdarnos seniūno padėkos bei rėmėjų dovanos.

Tikimės, jog romansų vakaras taps tradiciniu renginiu.

Aldutė RIMKIENĖ

Kvėdarnos kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė

Ugnės KOŠINSKAITĖS nuotr.

Šilalės švietimo pagalbos tarnyboje atidaryta Šilalės meno mokyklos dailės mokytojos ekspertės Laimutės Rupšytės mažųjų mokinių tapybos darbų paroda „Rudeninis miškas“.

Į atidarymą susirinko gausus būrys mokinių bei jų tėvelių. Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Indrė Bukauskytė pasidžiaugė mokytojos iniciatyva skatinti vaikus žengti pirmuosius žingsnius meno pažinimo link.

L. Rupšytė papasakojo, kokius tapybos būdus bei spalvas vaikai naudojo piešdami rudeninį mišką. Pasak mokytojos, galbūt ne visi mokinukai susies savo gyvenimą su menu, bet tik­rai mokės jį įvertinti.

Mokytoja ir mokiniai apdovanoti Ši­lalės švietimo pagalbos tarnybos padėkomis.

Laura AČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Galima lemtingai suklysti, manant, kad širdis visada pasiunčia aiškų pavojaus signalą. Ge­riau laiku imtis profilaktinės patikros – atlikti pažangius kraujo tyrimus.

Reikia įsiminti, jog nors kartą suskaudus krūtinę, būtina pasitikrinti širdį. Tačiau ji negaluoti pradeda gerokai anksčiau. Didžiausią pavojų kelia aterosklerozė. Ji tyliai prog­resuoja daugybę metų – krau­jagyslių sienelėse pradeda kauptis „blogasis“ cholesterolis, trigliceridai bei kitos medžiagos.

Skausmai užklumpa, kai ate­rosklerozė jau būna toli pa­žengusi – vainikinės arte­rijos spindis susiaurėja daugiau nei 70 proc. Išauga infarkto, išeminės širdies ligos ir kitų komplikacijų pavojus. Už­kal­kėjusias kraujagysles kardio­chirurgai sugeba pravalyti. Bet kam laukti operacinio stalo?

Pastebėti aterosklerozės pro­­cesą dabar leidžia pažangūs kraujo tyrimai: lipidogra­ma bei didelio jautrumo C-reak­ty­vinio baltymo tyrimas (hs-CRB). Lipidograma tiksliai ats­­kleidžia visas cholesterolio da­­lis ir trigliceridus. O hs-CRB tyrimas gali padėti laiku nustatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems žmonėms, kurių cholesterolis dar atitinka normą. Jis labai anksti parodo kraujagyslių uždegimą, kuris yra aterosklerozės priežastis.

Aiškių sveikatos sutrikimų žmogus gali nejusti ir vystantis širdies nepakankamumui. Šios ligos požymius – dusulį, nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus – turi ir kiti susirgimai. Anksti diag­nozavus širdies nepakankamumą, įmanoma pailginti tokių ligonių gyvenimo truk­mę. Laiku pastebėti šią sunkią ligą galima, paėmus kraujo bei atlikus NT-pro BNP tyrimą. Pagal jo rezultatus šeimos gydytojas sprendžia, ar pacientui reikia kardiologo pagalbos.

AKCIJA! Lipidogramą, didelio jautrumo CRB ir NT-pro BNP tyrimus atlikite „Medicina practica“ laboratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel. (8-449) 4-67-63). Akcija vyksta iki lapkričio pabaigos Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad nuo lap­kričio įsigaliojo nauja dantų protezavimo tvarka, kuri pagerins paslaugų prieinamumą bei sumažins lau­kian­čiųjų eiles. Nuo šiol pensinio amžiaus, negalią turin­tys žmonės ir vaikai iki 18 metų galės gauti nemokamas dantų protezavimo paslaugas paprasčiau bei greičiau.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkš­tienės teigimu, šios naujovės aktualios tiems žmonėms, kurie turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas dantų protezavimo paslaugas.

Nuo šiol išvadą, ar reikalingas dantų protezavimas, pateikti galės ne tik tretinio, bet ir antrinio lygio gydymo paslaugas teikiančios įstaigos. Ši naujovė galioja tiems, kurių apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnis nei 12 mm aukščio. Gauti išvadą dabar bus galima arčiau na­mų esančioje gydymo įstaigoje, kurioje teikiamos antrinio ar tretinio lygio odonto­loginės pas­lau­gos.

Naujoje tvarkoje numatyta, kad dantų protezavimo paslaugos turės būti suteiktos per trejus metus nuo dienos, kai teritorinė ligonių kasa (TLK) išrašė pažymą apie teisę gauti jas nemokamai.  

Paslaugą atidėti bus galima ne ilgiau nei vieneriems metams. Jei žmogus bus ją atidėjęs, dantis susiprotezuoti turės per ketverius metus nuo dienos, kai TLK išrašė pažymą.

Sugriežtinti reikalavimai vaikų dantų protezavimui – numatytos konkrečios ligos ir būklės, dėl kurių gali būti protezuojami jų dantys. Taip pat numatytos ir technologijos.

Iki šiol žmonės, deklaravę gyvenamąją vietą kitos TLK veik­­los zonoje, būdavo įrašomi į laukiančiųjų dantų protezavimo eilės galą. Dabar jie į sąrašą bus įtraukiami pagal  prašymo pateikimo datą.

Dar viena naujovė – kompensacijos už dantų protezavimą grąžinimas. Jei žmonės nenori laukti eilėje, gali šias paslaugas apmokėti savo lėšomis, o vėliau, atėjus eilei, gauti kompensaciją. Pagal naują tvarką, TLK šią kompensaciją galės pervesti ne tik į paciento, bet ir į kito žmogaus sąskaitą. Taip nutarta dėl to, jog gana dažnai dantų protezavimo paslaugas apmoka ne pats pacientas, o jam artimas žmogus.

Pensininkams bei negalią turintiems asmenims kompensuojama iki 397,22 eurų. Kai kuriais atvejais (žmonėms, kurių bedantis apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnio nei 12 mm aukščio) kompensacija siekia iki 1222,20 Eur. Vaikams – iki 1222,20 Eur, bet ne daugiau nei faktinės išlaidos.

Lina BUŠINSKAITĖ-ŠRIUBĖNĖ

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja  

Kvėdarniškius išgąsdino trečiadienio ry­tą per miestelį senelių globos namų link lekiančios ugniagesių ma­šinos. Kaip paaiškėjo, tai buvo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surengtas patikrinimas, kaip ug­nia­gesiai-gel­bėtojai sugeba sukoncentruoti savo pajėgas, kilus gais­rui.

Kvėdarnos parapijos senelių globos namų direktorė Ligita Rumšienė ne juokais išsigando, išgirdusi žinią, kad įstaigoje vyks gelbėjimo tarnybų pratybos. Anot direktorės, per 11 jos vadovavimo globos namams metų tokie mokymai rengiami pirmą kartą. Vadovė apie tariamą gaisrą turėjo skubiai pranešti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir iš neva užsiliepsnojusio pastato evakuoti žmones: nuolat gyvenančiųjų čia yra 30, dar 14 – personalo darbuotojų. Kadangi dauguma senelių įkurdinti antrame aukšte, o dalis jų yra sunkūs ligoniai, kuriems stresas gali dar labiau pabloginti sveikatą, nuspręsta jų nejaudinti. Tačiau pratybų vadovas direktorę instruktavo, kaip reikėtų elgtis realios nelaimės atveju. Žinoma, ir žmonės buvo įspėti, jog vyksta tik gaisro imitacija, tad bijoti nereikia. Personalo darbuotojai skubiai išgabeno ar išvedė pirmo aukšto gyventojus į gretimus pastatus – kleboniją bei bendruomenės namus.

Pirmieji į menamą gaisrą atskubėjo Kvėdarnos ugniagesiai. Kadangi savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dar nėra aprūpintos specialia apranga ir dėl to į uždūmintą patalpą eiti negalėjo, gaisrą malšino iš lauko.

Netrukus atvyko trys ekipa­žai iš Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Ugniagesiai, vilkėdami specialius skafandrus, įėjo vidun ir užgesino tariamą gaisro židinį. Niekas nenukentėjo, pastatas buvo išgelbėtas. Užsiėmimuose taip pat dalyvavo Pajūrio ugniagesiai, profesionalams talkino ir du savanoriai.

Darbus stebėjo grupelė Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos jaunųjų ugniagesių-gelbėtojų būrelio atstovų (vadovė - Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPPP vyr. inspektorė Laima Kazlauskienė). Gai­la tik, kad dauguma būrelio narių – mergaitės.

Pasibaigus pra­tyboms, vy­ko aptarimas. Gelbėjimo darbams va­dovavęs ug­niagesys Algi­mantas Romas pastebėjo, kad kiekvienos pra­tybos yra geras teorinių bei praktinių žinių įtvirtinimas.

„Svarbiausia, jog praktiniai įgūdžiai gerėja, o klaidų, nesklandumų pasitaiko vis mažiau“, - sakė A. Romas.

Neblogai visų penkių gelbėtojų ekipažų darbą įvertino ir laikinai Tauragės apsk­rities priešgaisrinės gelbė­ji­mo valdybos (APGV) Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pavaduo­tojo pareigas einantis Vi­das Krasauskas. Taura­gės APGV Parengties užtikrinimo skyriaus viršininkas Vaidotas Kėbla pa­sidžiaugė, kad šilališkių pa­si­rengimas gerėja. tačiau pro jo akis nepraslydo ir trūkumai, kurie priklauso ne tik nuo gelbėtojų pasiruošimo, bet ir nuo techninių galimybių. Pavyzdžiui, kas būtų, jei priešgaisriniame tvenkinyje pritrūktų vandens arba iki jo būtų labai didelis atstumas. Šįkart vanduo buvo traukiamas iš prūdo maždaug už 400 metrų, jis žarna kilo į įkalnę ir galbūt dėl to srovė nebuvo pakankamai stipri. Ne visai sklandžiai, V. Kėblos pastebėjimu, veikė ryšio priemonės pastato viduje.

„Linkiu, kad, eidami į ugnį, būtumėte garantuoti savo saugumu ir kvalifikuotai gelbėtumėte nelaimėje atsidūrusius žmones“, - sakė V. Kėbla.

„Dauguma savi­val­dybės prieš­gais­rinės tar­nybos gel­bėtojų yra ne naujokai, išmano savo darbą ir nesiskiria nuo profesionalios tarnybos ugniagesių“, - stebėdamas, kaip dirba savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ekipažai iš Kvėdarnos bei Pajūrio, sakė viršininkas Egidijus Lazdauskas.

Specialistai nepeikė ir pagalbon atskubėjusių savanorių, tačiau yra įsi­tikinę, jog profesionalų komandų jie kol kas pakeisti negali.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.