Šilalės sporto klubas gana sėkmingai užbaigė Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono 2025–2026 m. sezoną – pirmenybėse šilališkiai ne tik atkakliai kovėsi su stip­riausiomis šalies komandomis, bet ir dovanojo rajono žmonėms daug emocijų, pasididžiavimo bei tikėjimo savo krašto komanda.

Įtemptose kovose šilališkiai dar kartą įrodė, jog Šilalės vardas krepšinio žemėlapyje yra puikiai matomas – „Lūšis” šį sezoną, nors krepšininkų gretas retino traumos, ne sykį pademonstravo, jog gali atsitiesti iš pačių beviltiškiausių situacijų. 

Komandos vadovo Ernesto Aušros ir vyr. trenerio Lino Lekavičiaus vadovaujama ekipa viso sezono metu demonst­ravo brandų ir kovingą žaidimą. Reguliariajame sezone „Lūšis“ iškovojo antrąją vietą, o sėkmingas žaidimas atkrintamosiose varžybose atvėrė kelią į RKL A diviziono finalo ketvertą.

Savaitgalį Širvintose vykusiose finalinėse kovose šilališkiams teko susidurti su itin pajėgiais varžovais. Pusfinalyje „Lūšis“ rungėsi su BC „Širvintos UHB-Group“, o mažajame finale dėl trečiosios vietos stojo į kovą su Prienų „Tikodenta“. Nors šįkart sėkmė lydėjo varžovus, ketvirtoji vieta RKL A divizione yra reikšmingas ir pagarbos vertas pasiekimas komandai.

Šį sezoną „Lūšies“ marškinėlius vilkėjo ir už Šilalės kraštą kovojo Justas Košys, Liudas Valantinas, Valdas Vasylius, Nedas Vydmantas, Rokas Kreiš­montas, Gvidas Kačiušis, Karolis Bakanauskas, Tomas Ze­lenskij, Deimantas Jonikas, Gustas Blinkinas, Ignas Toliušis, Dovydas Beržinis, Augustas Armonas, Vakaris Grikšas, Karolis Taroza bei Jonas Martinavičius.

Tačiau šios krepšinio ekipos stiprybė – ne vien aikštėje pelnyti taškai. Visą sezoną „Lūšį“ lydėjo gausus ir itin emocingas sirgalių palaikymas: į rungtynes rinkosi šeimos, jaunimas, vyresni krepšinio mėgėjai. Visi tie, kuriems svarbu, jog turėtume savo komandą, kuri garsina Šilalės vardą. Dar smagiau, jog ištikimiausi krepšininkų palaikytojai lydėjo ekipą ir į išvykas, parodydami, kad krepšinis mūsų krašte iš tiesų vienija bendruomenę.

„Lūšis“ dėkoja Šilalės rajono savivaldybei, rėmėjams, part­ne­riams, žiūrovams bei visiems, kurie buvo kartu šiame sezone. Komanda gyvuoja tada, kai ją palaiko visas kraštas – nuo verslo bendruomenės iki ištikimiausių sirgalių tribūnose.

Pasibaigęs sezonas tapo dar vienu įrodymu, jog Šilalėje krepšinis gyvas, o „Lūšis“ šiandien yra ne tik sporto klubas, bet ir bendrystės simbolis.

Inesa KOZLOVIENĖ,

savivaldybės mero patarėja

Nuotr. 7 kadras, Emilijos ŠMITAITĖS-KERINIENĖS

Balandžio pabaigoje Šilalės savivaldybės tarybai atsiskaitė visos penkios jos įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės. Nors keletas jų dirbo pelningai, savivaldybei iš to nebuvo jokios naudos – dividendų akcininkams nė viena nemoka. Ir nors bendrovių, įsteigtų visuomenės poreikiams tenkinti, tikslas yra siekti pelno, kai kurių jų išlaikymas yra mokesčių mokėtojų galvos skausmas.

Daiva BARTKIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 35

„Mintys sukasi tik apie tai”, – sako Šilalės Dariaus ir Girėno pro­gimnazijos direktorė Ona Sturonienė. 

Pastaruoju metu vienas po kito šalį sudrebinę incidentai, sukelti peiliu apsiginklavusių moksleivių, tik su­stip­rino įsitikinimą, kad mokyklos bend­ruo­me­nės saugumas turi būti prioritetiniu klausimu. Trečius metus progimnazijai vadovaujančiai O. Sturonienei spręsti jį kol kas sekasi sunkiai – trūksta ir lėšų, ir pačios bend­ruomenės palaikymo. 

Kitų rajono ugdymo įstaigų vadovai taip pat neslepia nerimo – in­cidentai, greičiau prime­nantys išpuolius JAV nei vietos realybę, signalizuoja: reikia kažką daryti.

Jūratė KIELĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 35

Gegužė daugelyje šalių yra laikoma Europos mėnesiu, šiuo laikotarpiu vyksta Europos egzaminas, „Eurovizijos“ dainų konkursas ir įvairūs kultūriniai renginiai, susiję su Europos Sąjunga bei jos istorija. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje taip pat buvo minima Europos diena, o šventę organizavo MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) programos nariai. 

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje MEPA programa atsirado prieš 8 metus. Lietuvoje ši programa pradėta įgyvendinti nuo 2016 m. Pasak MEPA vyresniosios ambasadorės mokytojos Dalios Kubaitienės, taip siekta skatinti mokinių pilietiškumą, domėjimąsi ES veikla ir įtraukti aktyvų jaunimą į visuomeninę veiklą. 

„MEPA užsiėmimai ir veiklos yra įvairūs ir įdomūs. Mokiniai dalyvauja diskusijose, protmūšiuose, susitikimuose su politikais ir visuomenės veikėjais, organizuoja renginius, skirtus ES aktualijoms“, – sako D. Kubaitienė.

Pasak pedagogės, programa padeda geriau suprasti, kaip veikia Europos Parlamentas (EP), jos dalyviai ugdo bendravimo ir viešojo kalbėjimo gebėjimus, mokiniai tampa aktyvesni, drąsiau išsako savo nuomonę, įgyja naujų pažinčių ir vertingos patirties. Ši programa skatina pilietiškumą, atsakomybę bei suteikia galimybę jaunam žmogui jaustis svarbia ES bendruomenės dalimi. 

Šiemet Europos dienos minėjimas Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje subūrė MEPA komandas iš Telšių, Mažeikių, Kvėdarnos, Pajūrio, Kaltinėnų. Renginio metu mokiniai galėjo iš arčiau susipažinti su EP nario darbo specifika, mat apie tai jiems papasakojo europarlamentaras Aurelijus Veryga. Pokalbį moderavusios gimnazistės, MEPA narės Emilija Gedvilaitė ir Vytė Kubaitytė uždavė politikui daug ir įvairiausių klausimų apie politinius pasirinkimus, Lietuvos ir Europos politiką, EP priimamus sprendimus ir pan. 

„MEPA projektas, kurio dali­mi nusprendžiau tapti paskatinta į jį jau įsitraukusių dalyvių, man atrodė kaip patirtis, kurios nevalia praleisti. Ir tik­rai juo nenusivyliau, todėl ir ki­tiems rekomenduoju tapti šios programos dalimi“, – sako V. Ku­baitytė.

Tuo labiau, jog dalyvavimas MEPA programoje atveria daug galimybių.

„Man įsimintiniausia viena­reikšmiškai buvo kelionė į Stras­būrą. Susipažinimas su Eu­ro­pos institucijomis iš arčiau, da­lyvavimas „Euroscolos“ ren­ginyje ir europarlamentaro kė­dės „pasimatavimas“ – gali­my-

­­bė, kuri atsitiktinai nepasi­tai­ko, bet su MEPA projektu tampa įmanoma“, – džiaugiasi Vytė. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Iškart po naujųjų Šilalės kultūros centre meninę veiklą pradėjęs eksperimentinis jaunimo dramos teatras jau gali pristatyti pirmuosius rezultatus – kitą savaitę kolektyvas kviečia į premjerą. 

,,Vis pasvajodavau apie visuomenės įtraukimą į kūrybi­nius procesus. Pristatant pub­likai sukurtus kultūrinius įvykius, neretai susidurdavau su bendraminčiais, kurie užsimindavo, jog irgi norėtų ne tik viską stebėti iš šono, bet ir patys įsitrauktų į kūrimo etapą“, – sako šio naujo kolektyvo režisierius Tautvydas Vėtra. 

Jaunasis Šilalės krašto menininkas gana plačiai žinomas savo menine, kultūrine veikla: jau trečią sezoną organizuoja performatyviosios poezijos varžybas, yra dainuojamosios poezijos atlikėjas, užsiima menine fotografija, net keturis kartus yra pristatęs personalinę kūrybos parodą ,,Viskas yra Menas“ ir kt.

,,Atėjo įkvėpimas ir ryžausi padaryti tai, ko visada norėjau – įkurti savo teatrą. Pagalvojau, jog tai gali būti puiki proga įtraukti visuomenę į procesą, nes jis teatre yra visai kitoks. Ir nors esu pristatęs keletą monospektaklių, performansų, ilgalaikį kolektyvinį darbą, kuriant bendrą vaizdą ir vadovaujant komandai, patiriu pirmą kartą. Tačiau norėjosi paeksperimentuoti, todėl ir pavadinimas toks. Tiesa, dėl to šiais metais turėjau atsisakyti penktos personalinės parodos pristatymo, nes tokį krūvį atlaikyti būtų labai sudėtinga, o dar dvylikta klasė. Visi dalykai reikalauja atskiro pasiruošimo, į dieną visko nesutalpinsi“, – šypsosi jaunasis menininkas.

Pjesė, kurią parašė teatro režisierius, yra netradicinio stiliaus.

Pasak Tautvydo, ,,Nuo savęs nepabėgsi“ yra sukurta pagal tikrą istoriją, atsitikusią Ši­la­lėje. Filosofinis kūrinys nag­ri­nėja egzistencinius klausimus, tad ir spektaklis – apie gyvenimą, kuris tarsi galėtų būti geresnis, sąmoningesnis. Pagrindinė veikėja išgyvena vidinį konfliktą, tačiau savo išore atrodo rami. Ji galvoja, jog, pakeitus gyvenamąją aplinką, viskas išsispręs, bet, persikrausčiusi į kitą miestą, iš naujo susiduria su jau patirtais dalykais ir suvokia, kad nors aplinka kita, deja, problemos išliko tos pačios, jos – tarsi uodega – velkasi iš paskos. 

,,Mūsų kolektyvą sudaro 25 jauni žmonės. Džiaugiuosi savo komanda, man buvo svarbu, kad jie suvoktų, jog galutinis rezultatas nepriklauso vien nuo režisieriaus. Žinoma, kiek įdedi, tiek ir gauni. Ta ,,ugnis“ iš mano pusės yra be galo svarbi, bet norisi, kad ir jie nuo jos ,,užsidegtų“, kad atsiduotų scenai, švytėtų laisve, būtų ištikimi teatrui, kadangi repeticijų kokybė labai nukenčia, jei kažkas neateina. Tada, atrodo, negali adekvačiai įvertinti jau turimo rezultato. Didžioji dalis teatro dalyvių iki šiol neturėjo jokios vaidybinės patirties, kai kuriems iš jų įveikti scenos baimę buvo iššūkis, bet progresas yra. Džiaugiuosi mūsų aktoriais Austėja Ličkute, Alina Malevanova, Deimante Petrošiūte, Elena Kalnikaite, Gustu Savic­ku, Guste Rupšlaukyte, Irmante Petrošiūte, Julium Šerpetauskiu, Karina Rašinskaite, Ka­roliu Šniaukšta, Martynu Pet­rausku, Meda Bankauskaite, Milda Petkevičiūte, Meda Meduza. Svarbi komandos dalis yra scenoje nematomi Urtė Šaulytė, Pijus Monkus, Aistė Mikniūtė, Austėja Petkutė, Emi­lė Narmantaitė, Guoda Kareivaitė, Gustė Baliutavičiūtė, Va­karė Tarasevičiūtė, Luknė Lau­­rinavičiūtė. 

Smagu, kad dalis žmonių gali išbandyti savo jėgas, galvodami apie profesinę ateitį –

aktorių įvaizdžius kurs merginų komanda, kurios planuoja rinktis su stiliumi ir grimu susijusias profesijas“, – kalba Tautvydas.

Šilalės kultūros centras kvie­čia patirti eksperimentinį jaunimo dramos teatrą – spektak­lio „Nuo savęs nepabėgsi“ prem­jera įvyks gegužės 21 d., 18 val., didžiojoje salėje. Po spektaklio – diskusija prie arbatos ar kavos puodelio.

Šilalės kultūros centro inform. 

T. VĖTROS nuotr.

Gyvenimas yra gražus, jei moki juo džiaugtis. Tokia taisykle vadovaujasi balandžio pabaigoje 75-ąjį gimtadienį atšventusi Regina Krompalcienė. Prieš ketvirtį amžiaus ji sugrįžo į savo gimtuosius namus Žakaimės kaime, ant pačios Šilalės ir Tauragės rajonų ribos, ir kasdien stebina kaimynus savo žingeidumu, drąsa bei jaunatvišku noru neatsilikti nuo gyvenimo diktuojamų pokyčių. 

Laikraščio „Šilalės artojas“ bendraamžė didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaltinėnuose, kur ilgai dirbo pardavėja – teko padirbėti kone visose miestelio parduotuvėse, kol tapo vedėja. Regina neslepia, jog jos pareigos daugeliui atrodė labai svarbios, buvo nemažai norinčių susidraugauti – jokia paslaptis, kad sovietmečiu geresnių prekių nebuvo daug ir visiems jų neužtekdavo.

„Rūbai, o ypač sportiniai kostiumai, iš maisto prekių apelsinai, mandarinai, majonezas buvo didelis deficitas. Kai jų gaudavome, žmonės per prekystalius lipdavo. Tokie buvo laikai, tik ir dabar daugelis dar nežino, jog, norint tų deficitų į parduotuvę parvežti, vedėjai irgi reikėjo suktis, tokių prekių kaimams dalinti prekybos bazėje niekas neskubėjo“, – sako R.  Krompalcienė. 

Ji neslepia, kad dabar tokio darbo nesirinktų, nors šiuolaikinėse parduotuvėse dirbti atrodo nepalyginamai lengviau –

bent jau nereikia cukraus maišų tampyti ir statinių su aliejumi kilnoti. Bet tada visi taip dirbo ir nedaug teuždirbo.

Reginos gyvenimas nebuvo lengvas, bet ji visada rasdavo kuo pasidžiaugti. O ir liūdėti neturėjo kada, nes gyveno ūkiškai, laikė tris karves, kiaulių, turėjo paršavedę. Vienai auginant tris vaikus, reikėjo nemažo ūkio, kad namuose nieko netrūktų, o svarbiausia, kad galėtų juos į mokslus išleisti. Vaikams išėjus iš namų, moteris lengviau atsikvėpė ir nusprendė įgyvendinti savo svajonę – grįžti į tėviškę, atstatyti sodybą, paversti ją namais savo vaikams, broliui Rimui ir seseriai Birutei.

„Tada atrodė, kad galiu kalnus nuversti“, – juokiasi R. Krompalcienė, tėviškėje ne vienerius metus sėkmingai ūkininkavusi. 

Kai nebeįstengė melžti karvių, sesuo padovanojo ožką – baltutėlę beragę. Regina sako, kad toks grožis ją akimirksniu pavergė, tad sodyboje netrukus jau ganėsi  kelios barzdotosios, o užsukusius į svečius Regina vaišino ožkos pieno sūriais. Tuos sūrius Skaudvilės gyventojai išgraibstydavo, vos tik ji savo motoroleriu miestelin atbirbdavo. 

Kai sveikata pablogėjo, visko teko atsisakyti. Tada atsirado laiko Trečiojo amžiaus universitetui. 

„Nieko neišmokau, bet smagu buvo, sužinojau visko daug, o labiausiai džiaugiuosi atradusi bendrystę. Jei susirgdavau, draugės lankyti atvažiuodavo“, – džiaugiasi moteris. 

Žakaimė – nedidelis kaimelis, dabar jame vos penkios gyvenamos sodybos. R. Krompalcienės valdose nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens žydi gėlės. Ne kartą Reginos sodyba buvo pripažinta gražiausia Upynos seniūnijoje ir visame Šilalės rajone, per tuos gėlynus ji jau yra buvusi ir „Šilalės artojo“ pašnekove. 

Moteris tikina užaugusi su rajono laikraščiu – nuo mažens jį tėvų namuose matydavo ir pati skaitydavo. Tik dabar neprenumeruoja, nors duktė kiekviena proga siūlo prenumeratą padovanoti.

„Yra viena bėda: toli ta mūsų Žakaimė, paštininkė į kaimą neatvažiuoja“, – apgailestauja.

Bet be naujienų nelieka – „Šilalės artojo“ straipsnius apie savivaldybę, įdomius žmones ir renginius socialiniuose tink­luose arba internete perskaito. Ne tik dėl to, kad įdomu, kas aplink vyksta, bet ir todėl, jog tai padeda neatsilikti nuo gyvenimo, orientuotis naujovėse. 

Reginos duktė Jūratė, dirbanti Šilalės socialinių paslaugų namuose, džiaugiasi, kad mama yra šiuolaikiška moteris. Jai paklūsta mobilusis telefonas, nekelia baimės elekt­roninė bankininkystė, o pati Regina sako, jog labai patogu visus reikalus būnant namuose sutvarkyti.

Bet labiausiai kaime ji išgarsėjo savo „motociklioku“. Iš pradžių daugelis pasijuokdavo, kad skraido kaip ragana ant šluotos, o paskui viena po kitos ir kaimynės tokius įsitaisė. Dabar, pasak Reginos, tai jau yra įprasta vyresnių kaimo moterų transporto priemonė, padedanti greitai pasiekti Skaudvilę ar Upyną. Autobusai važiuoja retai, iki stotelės porą kilometrų pėsčioms irgi sunku įveikti. O Regina net žiemą ant savo „motociklioko“ užšokusi į koncertą Skaudvilėje nulekia.

Moteris itin džiaugiasi, kad vaikai liko gyventi Lietuvoje. Vienas sūnus Panevėžyje įsikūrė, kitas Mažeikiuose, o jauniausioji Jūratė Šilalėje gyvena. Į užsienį sparnus pakėlė tik anūkai, pasak Reginos, ta karta, kuri niekur neskuba – nei tuoktis, nei vaikų auginti. 

„Ne taip, kaip mes, kai pirmiau vaikus auginom, o paskui gyvenimus žiūrėjom. Aštuoniolikos ištekėjau, tada neatrodė, kad per anksti – mūsų laikais žmonės sakydavo, jog anksti kėlęs ir jaunas vedęs nesigailėsi. Ir gerai buvo. Mokykloje vaikai džiaugdavosi, kad mama jauna, graži. O ir aš nepastebėjau, kaip jie užaugo, turėjau laiko dar sau pagyventi“, – tvirtina ką tik 75-ąjį gimtadienį pasitikusi R. Krompalcienė. 

Dabar net mokslininkai svarsto, kada žmogus pasensta – yra daugybė pavyzdžių, kai metai asmens dokumentuose niekaip neapriboja polėkio gyventi, džiaugtis bendryste, keliauti. Regina daugeliui gali tapti tokio pilnaverčio gyvenimo pavyzdžiu. Tie, kurie spėja koja kojon su gyvenimu, širdyje niekada nepasensta, net jei kartais kūnas skausmais ir primena dokumentuose įrašytą amžių. 

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Praėjusį šeštadienį Maskvoje vykęs Pergalės paradas netikėtai vėl atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio cent­re. Tačiau ne todėl, kad buvo rekordiškai gausus, pra­š­­matnus ar itin ilgas. Priešingai – šiemet jis truko neįpras­tai trumpai, vos 47 minutes, o karinės technikos beveik nebuvo, nes didžioji jos dalis naudojama fronte.

Pasaulio dėmesį šįkart patraukė šmaikštus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas. Jis paskelbė, kad tą dieną buvo įsakęs Ukrainos kariuomenei neatakuoti Raudonosios aikštės ir leisti surengti paradą, nes to esą paprašė JAV vadovybė. Pasak viešai pateikiamos informacijos, Rusijos vadovybė kelias dienas kreipėsi į JAV prezidentą, prašydama paveikti V. Zelenskį, kad šis per paradą nerengtų atakos sostinėje. Tad, Donaldo Trumpo prašymu, Ukraina ir Rusija pasižadėjo gegužės 9–11 d. laikytis paliaubų. 

Toks ironiškas Ukrainos vadovo „leidimas“ tapo skaudžiu pažeminimu Putinui, kuris 2022-aisiais, pradėdamas plataus masto karą, žadėjo Ukrainą užkariauti per tris paras. Vis dėlto karas tęsiasi jau penktus metus, o Rusijos kariuomenė įstrigo ir patiria didžiulius nuostolius.

Dar skaudžiau Kremliui yra tai, kad Ukraina dabar pati gamina tiek dronų ir raketų, jog Rusijos oro gynyba nebepajėgia jų visų numušti. Dėl to pastaruosius mėnesius sprogimai fiksuojami ne tik pasienyje, bet ir pačioje Maskvoje bei kituose šalies regionuose. Tiesa, dabar socialiniuose tinkluose Kyjivo gyventojai neslepia baimės, kad, keršydamas už pažeminimą, Putinas gali nurodyti surengti kruviną keršto ataką sostinėje...

Kadangi prieš ketverius metus teko matyti prorusiškų partijų rengiamą gegužės 9-osios paradą Moldovos sostinėje Kišiniove, šiemet nusprendžiau įsitikinti, ar situacija nepasikeitė. Mat prieš pusmetį parlamento rinkimus laimėjus provakarietiškoms partijoms, prezidentė Maja Sandu pažadėjo paspartinti suartėjimą su Europos Sąjunga. Tačiau apsilankymas Kišiniove man asocijavosi su savotišku proto susidvejinimu: rytą pusė miesto rinkosi į karių kapines švęsti Pergalės dienos, o po pietų kita pusė traukė į ES skirtą renginį...

Pastarajame didžiulį susidomėjimą kėlė Lietuvos ambasados palapinė. Joje buvo galima gauti prizų už kryžiažodžių sprendimą, o už taiklius metimus į krepšinio lanką pasivaišinti gira arba alumi. Kitų ES šalių palapinėse taip pat vyko renginiai, veikė Moldovos amatininkų mugė, lauko kavinės, buvo surengta karinės technikos paroda, koncertavo populiariausi šalies atlikėjai.

Ir jei ES dienos renginiuose vyravo džiugi nuotaika, tūkstančiai žmonių dainavo ir šoko kartu su atlikėjais, visiškai kitaip atrodė į Pergalės paradą susirinkę žmonės, kurių dalis buvo prisisegę Georgijaus juosteles, viena moteris demonstratyviai laikė Stalino portretą. Dauguma susirinkusiųjų buvo vyresnio amžiaus rusakalbiai, kurie, padėję gėles prie amžinosios ugnies ar nežinomo kareivio kapo, būriavosi parko pakraščiuose su degtinės buteliais rankose. Gerdami jie plėšė  rusiškas dainas arba klausėsi jų iš atsineštų magnetolų. Dalis vilkėjo rusų karių uniformas, jomis buvo aprengti net vaikai... 

Paklausus, ką mano apie karą Ukrainoje, šio parado dalyviai vieningai tvirtino, kad dėl jo kalti Vakarai ir pati Ukraina. Pastaroji esą išdavė „broliškąją“ Maskvą, į valdžią išrinko nacistus ir ėmė engti rusakalbius. Jie kartojo Kremliaus propagandistų žodžius bei neslėpė internete žiūrintys Rusijos televizijos kanalus ir skaitantys Maskvos spaudą. Kai kurie, sužinoję, kad esu iš Lietuvos, priekaištavo, jog mūsų šalyje yra draudžiama segėti Georgijaus juostelę ir rengti paradus, taip blogai atsilygina už „išvadavimą“. Į mano žodžius, kad lietuviams Maskvos „išvadavimas“ reiškia okupaciją, trėmimus į Sibirą ir partizanų žudynes, reagavo piktai.

Moldovos ir Kišiniovo valdžia šito pergalės parado neorganizavo, tačiau jo nesiryžo ir uždrausti. Į eiseną su raudonomis vėliavomis, papuoštomis komunistiniais simboliais, su­kvietė promaskvietiškų partijų lyderiai, o kartu su jais žygiavo ir Rusijos ambasados atstovai. 

ES festivalyje kalbinti kelių ambasadų atstovai teigė manantys, jog Moldovos valdžia parado neuždraudė todėl, jog nenorėjo prarasti rusakalbių palaikymo per parlamento ir prezidento rinkimus. Mat po Antrojo pasaulinio karo Mask­vai prisijungus šį Rumunijos regioną, daug gyventojų išvyko į Rumuniją, o į jų vietą Kremlius atkėlė rusakalbių.

„Veikiame kantriai, nes žinome, kad niekas iš tų, kurie renkasi į Pergalės paradą, nenori persikelti į Rusiją, o svajoja gyventi ES. Tie žmonės yra veikiami Mask­vos propagandos, tačiau jos įtaka silpsta, tad tikimės, jog, laikui bėgant, viskas normalizuosis. Ačiū Lietuvai, kad remiate mūsų siekį tapti ES nare“, – sakė Moldovos parlamento pirmininkas Igoris Grosas. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

Šilalės kraštas išsiskiria muziejų gausa ir gyva atminties kultūra. Be Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus su padaliniais veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija, Lietuvos aviacijos muziejaus Stasio Girėno gimtinė-muziejus ir daugybė privačių ekspozicijų. Gyvas ir mokyklų muziejų reiškinys. Siekdami burti bendruomenę, šilališkiai kviečia į Muziejų nakties renginius, kurie vyks gegužės 15–16 d. Šįmet muziejininkų dėmesys nukreiptas į aktualijas, naujienas ir madingas tendencijas.

Archyvinė paroda primena, kaip veikė žiniasklaidos kontrolė

Lietuvos popierinės spaudos raida nuo XX a. pradžios iki 1991 m. yra glaudžiai susijusi su politiniais, socialiniais ir kultūriniais virsmais. Laikraščiai visais laikotarpiais buvo ne tik informacijos sklaidos priemonė, bet ir tautinės savimonės, švietimo, kultūros bei politinės tapatybės formavimo įrankis. Daugelio jų ištakos siekia sovietmečio spaudos plėtros į regionus laikotarpį, kuomet per popierinę spaudą buvo vykdoma ideologinė kontrolė ir propaganda. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laikraščiai transformavosi į demokratijos principais paremtą laisvą spaudą, keitė pavadinimus ir patys nuolat keitėsi. Šiandien mažosios spaudos istorija gali būti traktuojama kaip nematerialus kultūros paveldas, nes kai kurie laikraščiai savo veiklos nesustabdė ir išliko. Šilalės rajone nenutrūkstamai 75 metus (nuo 1951-ųjų) leidžiamas „Šilalės artojas“, o šiandien (gegužės 15 d., 17 val.) Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus galerijoje bus atidaryta jubiliejinė laikraščio paroda „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ – 75 metai“, kuri veiks iki liepos.

Žemaičių tarmė tampa madinga

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama Žemaitijos regiono tapatybei. Žemaitiškai ne tik juokaujama – žemaitiškai mąstoma. Į šiųmetę Muziejų nakties programą Šilalėje įtraukti du renginiai, skirti žemaičių tarmei – per Vilniaus knygų mugę pristatyta Tomo Šaltmerio-Tuomsuons knyga „A noji?“ (leidykla „Kitos knygos“), parašyta tarmiškai, ir žemaitiškai repuojančio Meškaragio pasirodymas.

Kilęs iš Telšių, T. Šaltmeris-Tuomsuons kalba ir rašo tik žemaitiškai, gyvu, savitu žemaičių žargonu. Amžių sandūroje 6-erius metus jis gyveno JAV, dirbo senelių prižiūrėtoju, taksistu, langų valytoju, statybininku. Kad nebūtų nuobodu, išmaišė Ameriką automobiliu, apmąstė kultūrinius skirtumus, o apšilęs kojas Čikagoje, nuomojamame bute priėmė apie 20 šviežiai emigravusių telšiškių. Smagūs nutikimai ir gyvos įžvalgos nesibaigė ir grįžus į Lietuvą... Knygoje „A noji?“ aprašytas lietuvių mentalinis lūžis, proveržis į Vakarus. Beje, priežodis „anglišks meniu“, pavartotas knygoje, turi tiesioginių sąsajų su Šilale, su Albinuku, užsukusiu į Vingininkų bendrabutį, pataisyti televizoriaus...

Susitikimas su rašytoju vyks gegužės 15 d., 20 val., o 21 val. – unikalus muzikinis projektas. „Pykst buoče, „Sakau tėise švėise“, „Visa teisybė api žemaiti“, „Plūgo rapsodija“ – kūriniai, kuriuose apmąstytas šiuolaikiškas žemaičio gyvenimas. Meškaragio dainose nebelieka stereotipinio etnografinio XIX a. žemaičio įvaizdžio, o, pasirodo, žemaičiai valgo mėsainius, dėvi Gucci ir vedžioja špicus...

D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar

Pernai dr. Deima Katinaite visuomenei pristatė disertacijos tyrimą, kuriame vienu iš objektų tapo Šilalės rajone stovintis Baublys. Mokslininkė iš naujo pažvelgė į Dionizo Poškos konstruotą erdvę Bijotuose ir pastebėjo, jog D. Poška, būdamas bevaikis bajoras, stokojo tęstinumo, todėl, pasitelkdamas ąžuolinį Baublį, juo naudojosi kaip kauke ir sakykla.

D. Poška, pasak mokslininkės, savo laiku komunikavo dviem kryptimis – kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir tuo pačiu siekė susitikti su ateities kartomis.  Galima teigti, kad D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar, todėl šįmet per Muziejų naktį Bijotose lankytojai kviečiami giliau patirti žemaičių bajoro sukurtą erdvę. Gegužės 16 d., 15 val., vyks prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po seniausią Lietuvos muziejų, Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį, iš kurio atridenti ąžuolo drūtgaliai.

Taip pat Baublių muziejue vyks kanklių edukacijos, susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka, o vakarą užbaigs Rugilės Norbutaitės ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas. Kūrėjos pristatys 2026 m. išleistą elektroninės muzikos ir gyvo skambesio albumą „Neriuos“.

Išsamesnę renginių programą rasite www.silalesartojas.lt.

Renata JANČIAUSKIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė

********

MUZIEJŲ NAKTIS 2026 ŠILALĖJE – RENGINIŲ PROGRAMA:

Gegužės 15 d. (penktadienis), 17 val. – parodos „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ –  75 metai“ atidarymas (kultūros festivalis „Dausos“2026);

18.30 val. – edukacija „Gilių kavos skoniai“;

20 val. – knygos „A noji?“ pristatymas. Autorių Tomą Šaltmerį-Tuomsuons kalbins Renata Jančiauskienė;

21 val. – Meškaragio koncertas;

22–23 val. – meninis šviesos vakaras – Aretos Didžionienės piešiniai šviesoje, Audriaus Lauručio projekcija;

MUZIEJŲ NAKTIS Bijotuose:

Gegužės 16 d. (šeštadienis), 15–18 val. – prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį;

18 val. – Kauno miesto muziejaus edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“;

19 val. – susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka;

21 val. – Rugilės Norbutaitės (thelastsunday) ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas;

22–23 val. – meninė šviesos instaliacija (projekcija Audriaus Lauručio)

Renginius organizuoja – Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, projektą „Muziejus suartina“ 2026“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.

Naujienų portalo Lrytas rengiama konferencija „Verslo genas“ suburs verslo, politikos, akademinės bendruomenės ir regionų lyderius diskusijai apie šalies ekonomikos ateitį, regionų augimą ir verslo transformaciją. Lrytas jau dešimt metų rengia projektą „Verslo genas“, skatinantį verslumą ir inovacijas Lietuvoje.

Konferencija išsiskiria dėmesiu regionams – šiemet ji vyks Tauragėje, pabrėžiant regionų svarbą šalies ekonominiam augimui ir investicinei aplinkai. Renginyje bus nagrinėjamos aktualiausios temos: ekonomikos perspektyvos, talentų pritraukimas, verslo finansavimas, žalioji transformacija ir regionų konkurencingumas.

Kur ir kada?

„Tauragės Bendruomenių namai", Vytauto g. 141, Tauragė

Gegužės 22 d.

Jūsų lauksime nuo 9:30

Kas laukia konferencijos dalyvių?

• Daugiau nei 60 pranešėjų;
• Per 15 pranešimų ir diskusijų;
• 1000 dalyvių;
• Daugiau nei 10 stendų su specialiais partnerių pasiūlymais;
• Verslo kontaktų mezgimo galimybės su verslo, politikos, mokslo, žiniasklaidos ir visuomenės atstovais.

Konferencijos programa apima pranešimus ir diskusijas dviejose salėse, kuriose bus gvildenamos tiek strateginės, tiek praktinės verslo temos.

Renginys prasidės oficialiu atidarymu, po kurio vyks diskusija „Regionai augina raumenį: ką iš to gali pasiimti Lietuva?“, kurioje dalyvaus ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Aistė Micevičiūtė, finansų ministerijos kancleris Kęstutis Kvaraciejus. 

PROGRAMA

„Verslo geno“ 10-ieji apdovanojimai

Po konferencijos kviečiame nepabėgti ir kartu pasidžiaugti jau dešimtą kartą vykstančiais „Verslo geno“ apdovanojimais. Jų metu apdovanosime verslus, kurie Lietuvoje kuria bei įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje.

Apdovanojimai vyks: I salėje („Verslo kompasas“).

Pradžia: 17.00 val.

Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.