Karas juokų nemėgsta. Ir šypsenų ten nedaug. Tai ašarų tėvynė. Bet štai 81-osios vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos meti­nės arba Pergalės diena, gegužės 9-ąją plačiai pažymėta Rusijoje ir kai kur kitur, daugeliu atvejų pri­vertė nusišypsoti. Pasipylė juokelių, iro­nijos ir pašaipų banga.

Pirmiausia apie Kyjivo ir Maskvos nediplomatinę dvikovą. Iš pradžių Kremlius užsigeidė, kad gegužės 9-ąją ramiai galėtų atšvęsti savo šventę ir pasigirti pasauliui laimėjimais vadinamoje „specialioje karinėje operacijoje“. Jis pasiūlė Kyjivui vienos dienos paliaubas. Tuomet Volodymyras Zelenskis pateikė savo pasiūlymą: liaukitės griauti Ukrainą ir žudyti jos žmones kiek anksčiau, pavyzdžiui, gegužės 6-ąją. Ne, sako Kremliaus valdovas, mums netinka. Iš Kyjivo netruko ateiti atsakymas: tuomet ir Pergalės dienos šventinė nuotaika jums negarantuota...

Putinas suirzo. Kaip kažkoks buvęs juokdarys šaipysis iš legendinio saugumo papulkininkio! Bet diktatorių lydėjo ir baimė: Ukrainos dronai jau pasiekia ir Sankt Peterburgą, ir Maskvą, ir atokiausias Rusijos naftos saugyklas. O jeigu kokia ukrainietiška raketa per paradą atsimuš į Kremliaus kupolą, kaip atsitiko karo pradžioje, ar nukris Raudonojoje aikštėje?

Tačiau Ukrainos vadovas su jam būdingu humoru (jo įkurtas humoristinis projektas „Studija – 95“ per šalies TV rodomas ir šiandien) pasiūlė kilniaširdę išeitį: jo įsaku Nr. 374/2026 dronai neskraidys virš Maskvos parado metu ir leis Putinui švęsti. Įsake nurodyti tikslūs Raudonosios aikštės paramet­rai, o tai liudija, jog Kyjivas yra seniai pasirengęs smogti į numatytą vietą. Tai įžeidė diktatorių, o jo atstovas spaudai Peskovas atkirto: mums nereikia niekieno leidimo...

Kaip ten būtų buvę, nežinia, tačiau šitaip paniekintą (jaunimo žargonu „išdurtą“) Kremlių išgelbėjo ne kas kitas, o Donaldas Trumpas. Prieš pat paradą Raudonojoje aikštėje jis pareiškė susitaręs su Rusijos ir Ukrainos lyderiais skelbti trijų dienų, gegužės 9–11 d., paliaubas. Apžvalgininkai linksmai komentuoja šią dvikovą ir primena, jog Putinas nesugebėjo nei per tris dienas užimti Kyjivo, nei jame 2022 m. gegužės 9-ąją surengti savo pergalės paradą.

Ukrainiečiai ne juokais išgąsdino Maskvą bei jos svečius. Į paradą atvyko tik 9 šalių – nuo Malaizijos, Abchazijos iki Laoso – vadovai, kai kurie jų nerizikavo stovėti tribūnoje šalia Putino. Esą niekas specialiai kviestas nebuvo, nors Lukašenka padėkojo Putinui už atsiųstą kvietimą. Pati šventė vyko tik 45 minutes, pirmąkart per 19 metų be karinės technikos, o Raudonosios aikštės grindiniu išdrįso pražygiuoti tik Šiaurės Korėjos kariai. Putino kalba truko vos 10 minučių ir apsiribojo herojiškos rusų liaudies šlovinimu.

Iškilmės surengtos ir kituose Rusijos miestuose. Antai, Čitoje maršo tempu žygiavo Putino agresiją šlovinančios motinos, kurių sūnūs ar vyrai žuvo, yra suluošinti ar tebekariauja Ukrainoje. Kitur demonstracijose dalyvavo karinėmis uniformomis aprengti vaikai, nešantys imitacinius šautuvėlius... Į susitikimus su Putinu nuo šiol įvairaus rango valdininkai turi eiti palikę ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir rankinius mechaninius bei elektroninius laikrodžius, nes diktatorius bijo... Čia ironiškąją dalį galima ir baigti. 

Kam gi Putinui reikalinga gegužės 9-oji?

Analitikai sako, kad šitaip jis mėgina atgaivinti imperijos idėją, kurią skelbė dar 2000-aisiais ateidamas į valdžią po Boriso Jelcino. Tai propagandinis žaidimas rusų jausmais ir išpūsta vienybės samprata. Mitologizuotas pergalės kultas jam padeda valdyti visuomenės emocijas, sulaikyti ją nuo protestų, kurių galimybė dėl blogėjančios ekonominės padėties auga. Kontroliuojant informaciją apie karą prieš Ukrainą, ribojant prieigą prie viešųjų tinklų, lengviau pateisinti bet kokią agresiją. 

JAV administracija vis dar tiesia ranką Kremliaus režimui. Vakarų analitikai spėlioja, kodėl D. Trumpas taip elgiasi: ar jis turi grynai pragmatinių, vertelgiškų užmojų, ar veikia senos, dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje būsimam Amerikos prezidentui įskiepytos simpatijos „kagėbistiniam“ režimui?

Kitas klausimas, nukreiptas į ateitį: ar valstybių lyderių pasikeitimas lemia tų šalių politikos kursą? Ar tarpiniai rinkimai į JAV Kongresą lapkritį ir rinkimai į Rusijos Dūmą rugsėjį reikš esminius posūkius didžiųjų valstybių vidinėje sanklodoje? Permainos Vengrijoje įrodo, jog tai yra įmanoma...

Spėlionės – nedėkingas užsiėmimas. O štai sovietinės pergalės iškilmės Rusijoje parodė, kad agresyvus kremlinis naratyvas traukiasi, Putino aplinka vis labiau izoliuojama ne tik nuo tarptautinės bendruomenės, bet ir nuo pačių rusų. Jų nepasitenkinimas – ilgalaikis procesas, bet tai, kas verda kaistančiame Rusijos katile, – ne dabartinio režimo patiekalas...

Česlovas IŠKAUSKAS

Praėjus vos dviem mėnesiams po 2026 m. rajono biudžeto patvirtinimo, tarybai tenka taisyti savivaldybės administracijos padarytas klaidas. Dėl jų Šilalės miesto ir Žadeikių seniūnijos šiemet negalės atlikti numatytų darbų. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Remigijaus ŽIAUBERIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Kaltinėnų Aleksandro Stul­ginskio gimnazijoje ge­gu­žės 4–8 d. vyko Europos savaitės renginiai „Europa gyvai: pažink, patirk, kurk!“, kuriuos organizavo gimna­zijos MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) komanda. Veiklų me­tu mokiniai ne tik gilino žinias apie Europos Sąjungą ir jos vertybes, bet ir ugdė kūrybiškumą, pilietiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Savaitė prasidėjo 1–2 pradinių klasių mokinių kūrybine veikla „Didžioji Europos vėliava“, kurios metu vaikai spalvino Europos šalių vėliavas ir kūrė bendrą plakatą „Europa mūsų akimis“. 3–4 klasių mokiniai dalyvavo „Europos lobių paieškoje“, kur mokėsi pažinti Europą žaisdami ir bendradarbiaudami komandose.

Didelio susidomėjimo sulaukė „Europos tinklinio diena: žaisk, pažink, vienykis!“, kurioje dalyvavo komandos iš Rietavo Lauryno Ivinskio, Radviliškio r. Šeduvos gimnazijų. Komandos simboliškai atstovavo Europos šalims, pristatė jų kultūrą bei kalbą. Sportinė veikla tapo puikiu bendrystės ir vienybės pavyzdžiu.

Europos savaitės metu taip pat vyko susitikimas su Šilalės savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos atstovėmis Gabija Jakaite ir Vaida Janulevičiene, kurios mokiniams pristatė jaunimo galimybes Europoje – studijų, savanorystės ir jaunimo mainų programas.

Savaitę vainikavo kūrybinė veikla „Europos stebuklų labirintas“, vykusi kartu su Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininke,  rajono menininke Indre Lukoševičiene. Mokiniai kūrė meninius objektus, simbolizuojančius Europos šalis, vertybes ir kultūrų įvairovę. Tuo pačiu metu vyko ir MEPA ambasadorių organizuota „Europos iššūkių diena“, kurios metu mokiniai dalyvavo inter­aktyviose veiklose apie Europos Parlamentą, demokratiją ir Europos Sąjungos vertybes. 

Europos savaitės renginiai parodė, kad pažinti Europą galima kūrybiškai, aktyviai ir įdomiai – per meną, sportą, žaidimus ir bendras patirtis.

Aurelija BETINGIENĖ, 

istorijos ir pilietiškumo mokytoja, projekto koordinatorė

AUTORĖS nuotr.

Balandžio 30 d. vokiečių kalbos mokytoja Kristina Katauskaitė ir bio­logijos mokytoja Rūta Galbogytė-Gedvilienė 6ab klasių mokiniams, besimokantiems vokiečių kalbos, vedė atvirą CLILiG pamoką „Nitrate in Gemüse und Obst“ („Nitratai daržovėse ir vaisiuose“). Pamoką stebėjo keturi svečiai iš Italijos, Istituto Comprensivo di Zero Branco mokyklos, atvykę pagal „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo (angl. job shadowing) veiklą.

Ankstyvosiose daržovėse, ypač auginamose šiltnamiuose, nitratų koncentracija būna didžiausia dėl mažesnio saulės kiekio ir intensyvaus tręšimo. Pavasarį ir vasarą ypač naudinga vartoti šviežias daržoves ir vaisius, todėl svarbu įvertinti juose esantį nitratų kiekį, siekiant maitintis sveikai.

Pamokos pradžioje mokiniai susipažino su daržovių ir vaisių pavadinimais vokiečių kalba, atliko žodyno įtvirtinimo pratimus bei išsiaiškino, kas yra nitratai. Vėliau jie buvo suskirstyti į grupes ir atliko vaisių bei daržovių tyrimus – nustatė nitratų koncentraciją ir pateikė savo išvadas.

Svečiai iš Italijos taip pat atliko tyrimus ir išsiaiškino, jog daugiausia nit­ratų turi daržovės – bulvės ir agurkai. Jie džiaugėsi, kad integruota pamoka skatino mokinių bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir aktyvų įsitraukimą.

Mokytojos dalyvauja Goethe’s instituto projekte „CLILiG – integruotas vokiečių kalbos ir dalyko mokymas(is) Lietuvoje“.

Kristina KATAUSKAITĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Paraiškas 2026 m. vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programų konkursui teikę stovyklų organizatoriai iš savivaldybės gavo mažiau lėšų nei prašė, tačiau, nepaisant kuklaus finansavimo, yra nusiteikę turiningai užimti atostogaujančius vaikus. Savivaldybė pripažįsta: vaikų vasaros užimtumo poreikis išlieka didelis ir nėra visiškai patenkinamas.

Jūratė KIELĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Gegužės vidurys žada būti itin gy­vas ir spalvingas – kultūros cent­rai bei krašto muziejai kvies turiningai praleisti laisvalaikį, išbandyti šiuolaikines technologijas ir geriau pažinti savo krašto istoriją bei kultūrą. Šią savaitę numatyti istorinei atminčiai skirti žygiai, eduka­ciniai užsiėmimai meno, mokslo ir tradicijų temomis, koncertai visai šeimai bei įspūdingos parodos. 

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seime tradiciškai surengta spaudos konferencija, kurios metu Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė šių metų Kalbos premijos laureatę. 2026 m. Felicijos Bortkevičienės premija skirta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei už jos ilgametį ir reikšmingą indėlį tiriant bei publikuojant senąją lietuvių raštiją, už M. L. Rėzos raštų parengimą, Mažosios Lietuvos lituanistinio paveldo aktualinimą ir Lietuvos kalbos bei kultūros istorijos sklaidą Lietuvoje bei užsienyje.

Šią savaitę gegužės 14-osios pavakarę Šilalės Orvydų parke vyks nuotaikinga Vaiko dienos šventė „Raktelis į laimingą vaikystę“. Pasirodys Šilalės kultūros centro dramos studija, vaikų ansamblis ir solistai, „Yamaha“ muzikos mokyklos atlikėjai, vaikų dainavimo studija ir solistė Sofia Merkelytė, Dariaus ir Girėno progimnazijos mergaičių kvartetas bei berniukų duetas, meno mokyklos šokių studijos „Lokysta“ ir „Salto“, taip pat Aušros šokio teat­ras. Mažųjų lauks animatoriai, įvairios staig­menos ir prekyba skanėstais. 

Itin aktyviai savaitgalis prasidės Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, kuriame gegužės 15 d. vyks parodų pristatymai, edukacija „Gilių kavos skoniai“, knygos „A nui“ pristatymas, Meškaragio koncertas ir net meninės šviesos vakaras, kurio metu bus pristatyti dailininkės Aretos Didžionienės piešiniai bei kt.

Gegužės 16 d. Šilalės kultūros centre skambės nemokamas mokinių koncertas „Dovanojame dainą“, kuriame bus atliekami artėjančios Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku. Ratu. Kartu“ kūriniai. Scenoje pasirodys Šilalės meno mokyklos jungtiniai jaunučių ir jaunių chorai, Lietuvos vaikų choro Žemaitijos grupė bei Šilalės kultūros centro jaunimo choras „Cantando“. Choro pasirodymus papildys Justės Šilaitės ir Sandros Rimkutės-Jankuvienės atliekamos klavišinių partijos. 

Kvėdarnos kultūros namai gegužės 17-ąją, nuo 10 val., kviečia į Šeimos dieną „Superdiena su mano šeima“ ant Padievaičio piliakalnio – sako, bus smagu. Kaip ir tiems, kurie sekmadienį (gegužės 17 d., nuo 14 val.) ateis į Traksėdžio laisvalaikio salę. Čia skambės gražiausi romansai, mat traksėdiškiai rengia romansų popietę „Skinsiu raudoną rožę“.

„Bangomis per šimtmetį“ – šiuolaikinio šokio spektaklis, įkvėptas Lietuvos radijo 100-mečio. Jis keliauja per skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, kuriuose atsiskleidžia balso galia, jo slopinimas ir kova vardan sugrįžimo į eterį. Kūrinyje ieškoma to, kas išlieka net tada, kai ryšys trūkinėja, kai balsas nutildomas, kai kūnas lieka be žodžių, – vidinio dažnio, jungiančio praeitį su dabartimi. Režisierė ir choreografė – šilališkė Aleksandra Andrejauskaitė, o spektaklį bus galima pamatyti gegužės 19 d., 18 val., Šilalės kultūros centre.

Kotryna PETRAITYTĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – KVMT) 39-ąjį sezoną vainikavo išskirtinis įvykis – pirmą kartą Lietuvoje pristatytas pasaulinio populiarumo sulaukęs miuziklas „Mamma Mia!“. Legendinės grupės ABBA dainomis paremtas spektaklis jau po premjerinio savaitgalio sulaukė gausybės ovacijų ir priminė, kad gera muzika bei meilės istorijos nepavaldžios laikui. Žiūrovai miuziklą dar gali išvysti gegužės 15–16 dienomis, o nespėjusiųjų spektaklis lauks ir naujajame rudens sezone.

„Tai taip miela ir artima širdžiai“, – po premjerinių spektaklių graudinosi iš visos Lietuvos ir užsienio atvykę žiūrovai. Dar praėjusiais metais bilietus įsigiję Muzikinio teatro gerbėjai neslėpė – šis pastatymas pranoko jų lūkesčius.

Spektaklio licenciją Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui padovanojo spektaklio generalinis rėmėjas „Limarko Group“.

Tarptautinę kūrybinę komandą subūręs pastatymas išsiskiria vizualiniu išbaigtumu ir gyvai atliekamos muzikos energija. Miuziklo muzikos vadovas ir dirigentas - Vytautas Lukočius, dirigentas ir chormeisteris - Vytautas Valys, režisierius - Leonard Charl Prinsloo, scenografas - Carlos Santos Cabrera, kostiumų dailininkė - Agnė Kuzmickaitė, choreografas - Mantas Ūsas, šviesų dailininkas - Edvardas Osinskis.

Vaidmenis miuzikle kuria jungtinės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir kviestinių atlikėjų pajėgos: Sofija Šeridan įkūnija Judita Butkytė ir Sandra Lebrikaitė, Dona Šeridan - Edita Bodrovaitė ir Beata Ignatavičiūtė, Semas Karmaiklas - Vilius Trakys ir Gytis Šimelionis, Bilas Ostinas - Valdas Kazlauskas ir Arūnas Ramelis, Haris Braitas - Kęstutis Nevulis ir Virginijus Pupšys, Skajus - Tadas Jakas ir Martynas Stankevičius, Tania - Ernesta Stankutė ir Rasa Ulteravičiūtė, Rouzė - Saulė Narvydienė ir Loreta Ramelienė, Liza - Radvilė Galminaitė ir Akvilė Januškaitė, Ali - Augustė Paulavičiūtė ir Vitalija Trinkė, Peperis - Giedrius Gečys ir Modestas Narmontas, Edis - Kristupas Kerulis ir Jonas Ščerbiakas, Tėvas Aleksandras - Arūnas Ramelis ir Remigijus Mickus.

Miuzikle šoka KVMT baleto trupė, groja KVMT orkestro grupė ir kviestiniai muzikantai:  Artur Lisiankou (bosinė gitara), Deividas Kontrimas, Mantas Nazarovas (gitara), Gintautas Stankevičius, Ugnius Balevičius, Wladimir Sundowski ir Vilius Matijošaitis (mušamieji), Petr Evchenko, Milo Longo, Olha Hryhoryeva ir Marija Čiapaitė (klavišiniai).

Sudėtinga tiksliai įvardyti, kur slypi šio miuziklo sėkmės paslaptis – gal neįtikėtinai populiarioje ABBA muzikoje, o gal šiltoje ir visiems atpažįstamoje istorijoje apie meilę, šeimą bei savęs paieškas. Spektaklio centre – jauna mergina Sofija, besiruošianti vestuvėms ir netikėtai sužinanti, kad jos tėvas gali būti vienas iš trijų vyrų, kadaise mylėjusių jos mamą Doną. Slapta pakvietusi juos į vestuves, ji tikisi pagaliau sužinoti tiesą. Tačiau netikėtas vyrų pasirodymas sugrąžina Donai praeities jausmus ir sukelia sumaištį tiek šeimoje, tiek tarp pačių svečių. Artėjant vestuvėms Sofiją ima kamuoti abejonės dėl savo ateities su sužadėtiniu Skajumi, o Dona supranta, kad vis dar jaučia stiprius jausmus Semui. Galiausiai paaiškėja, kad visi trys vyrai pasiryžę būti Sofijos šeima, nesvarbu, kuris iš jų yra tikrasis tėvas. Supratusi, kad dar nėra pasirengusi santuokai, Sofija nusprendžia atidėti vestuves ir leistis pažinti pasaulį, o Dona ir Semas suteikia savo meilei antrą šansą ir susituokia.

Teatro vadovė Goda Giedraitytė pasakojo, kad sprendimas statyti būtent šį miuziklą gimė po ilgų teatro komandos diskusijų, ieškant kūrinio, kuris būtų artimas tiek teatrui, tiek publikai. „Buvo siekiama pasirinkti laikui nepavaldų kūrinį – gerą, klasikinį, gal šiek tiek primirštą, bet visada malonų prisiminti. Šiuo neramiu laikotarpiu norėjosi šviesaus, pozityvaus spektaklio, kalbančio apie meilę ir žmonių santykius“, – sakė teatro vadovė. Pasak G. Giedraitytės, šiame miuzikle žiūrovai gerai pažįstamas ABBA dainas galės išgirsti visiškai naujai – gyvai atliekamas lietuvių kalba. „Premjera parodė, kad publikai tai patiko“, – džiaugėsi ji.

Profesionali kūrybinė komanda, gyvai atliekama muzika, išskirtinė scenografija, energinga choreografija ir profesionalūs atlikėjai pavertė miuziklą „Mamma Mia!“ vienu ryškiausių šio sezono muzikinių įvykių Lietuvoje. Publikos ovacijos po premjerinių spektaklių tapo geriausiu įrodymu, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scena dar kartą sugebėjo sukurti šventę, kurioje susitinka muzika, emocijos ir tikras teatrinis džiaugsmas.

Šios istorijos emocinę ašį tarsi įprasmina Sofijos žodžiai, kuriuos ilgai niūniavo publika: „Aš sapnavau, kad dainavau ir su daina iškeliavau per stebuklų lauką, pasakos taku – ten, kur mano sielai šilta ir jauku.“

O Donos dainos žodžiai tapo kvietimu sugrįžti: „Mamma Mia, vėl aš sugrįžtu, o dievai! Kaip tau atsispirti? Mamma Mia, pas tave lekiu, noriu apkabinti.“

Ar jūs atsispirsite miuziklo kvietimui?

Žaneta SKERSYTĖ

Profesionalus muzikos atlikėjas ir pedagogas viename asmenyje. Būtent tokią įvairialypę specialybę gali įgyti studentai, jei pasirinks studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakultete nuo 2026-ųjų rudens. Muzika ir edukacija – tai atnaujinta LMTA muzikos studijų bakalauro specializacija, skirta tiems, kurie svajoja ne tik patys muzikuoti, bet ir padėti kitiems pažinti muzikos pasaulį.

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Valdovų rūmuose iškilmingai paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai.

21-ąjį kartą vykstantys Metų knygos rinkimai – ne tik ilgametė literatūrinė akcija, bet ir gyvas dialogas tarp kūrėjų, literatūros ekspertų ir skaitytojų. Ši iniciatyva kasmet suburia literatūros bendruomenę ir skatina visuomenę aktyviai domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra.

Skaitytojų mėgstamiausiomis išrinktos šios knygos:

· Vaikų knygų kategorijoje – Aušrinė Tilindė, iliustruotoja Greta Alice, „Po šimts pypkių, seneli!“ (išleido „Alma littera“)

· Paauglių knygų kategorijoje – Viktorija Butautis, „Magnetinė sala“ (išleido BALTO leidybos namai)

· Negrožinių knygų kategorijoje – Viktorija Vitkauskaitė, „Namai ir likimai“ (išleido „Tyto alba“)

· Poezijos kategorijoje – Gintaras Grajauskas, „Vandens skonis“ (išleido „Baziliskas“)

· Prozos kategorijoje – Vytautas V. Landsbergis, „Bevardžio sagos“ (išleido „Dominicus Lituanus“).

Nuo šimtų vertintų knygų iki 20 tūkstančių skaitytojų balsų

„Metų knygos rinkimų 2025“ ilguosius sąrašus sudarė ir atsakingai įvertino trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus.

Praėjusiais metais lietuvių autorių kūriniai išsiskyrė gausa: vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, o prozos ir poezijos – net apie 410 knygų. Iš jų komisijos sudarė ilguosius literatūros sąrašus ir pasiūlė vertingiausių penketukus vaikų, paauglių, prozos, poezijos bei negrožinių knygų kategorijose. Lemiamas žodis rinkimuose patikėtas skaitytojams – per 20 000 žmonių LRT portale balsavo ir rinko savo Metų knygas.

Šiemet vaikų ir paauglių kategorijų nugalėtojams piniginius prizus – „Meno premiją kūrėjams“ įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė. Kitų kategorijų laureatus apdovanojo pagrindiniai akcijos organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Metų knygos rinkimai – lietuviškos literatūros šventė

Tapę savotišku skaitymo kultūros barometru, Metų knygos rinkimai prisideda prie vertingiausių lietuviškų knygų – taip pat ir užsienyje lietuvių kalba išleistų leidinių – matomumo ir sklaidos. Ši akcija aktyviai įtraukia visuomenę į kultūrinį procesą, kviesdama skaityti, vertinti ir dalytis savo nuomone. Balsavimas čia tampa ne tik simboline skaitytojų nuomonės išraiška, bet ir realia galimybe prisidėti prie šiuolaikinės literatūros lauko formavimo. Gausus skaitytojų įsitraukimas į „Metų knygos rinkimus 2025“ tik dar kartą patvirtina, kad lietuviams literatūra išlieka aktuali, gyva ir reikšminga.

Akciją organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė. Akcijos partnerė Lietuvos leidėjų asociacija, informacinis partneris Lietuvos radijas ir televizija.

Akcija yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.