Praėjus vos dviem mėnesiams po 2026 m. rajono biudžeto patvirtinimo, tarybai tenka taisyti savivaldybės administracijos padarytas klaidas. Dėl jų Šilalės miesto ir Žadeikių seniūnijos šiemet negalės atlikti numatytų darbų. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Remigijaus ŽIAUBERIO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Kaltinėnų Aleksandro Stul­ginskio gimnazijoje ge­gu­žės 4–8 d. vyko Europos savaitės renginiai „Europa gyvai: pažink, patirk, kurk!“, kuriuos organizavo gimna­zijos MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) komanda. Veiklų me­tu mokiniai ne tik gilino žinias apie Europos Sąjungą ir jos vertybes, bet ir ugdė kūrybiškumą, pilietiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Savaitė prasidėjo 1–2 pradinių klasių mokinių kūrybine veikla „Didžioji Europos vėliava“, kurios metu vaikai spalvino Europos šalių vėliavas ir kūrė bendrą plakatą „Europa mūsų akimis“. 3–4 klasių mokiniai dalyvavo „Europos lobių paieškoje“, kur mokėsi pažinti Europą žaisdami ir bendradarbiaudami komandose.

Didelio susidomėjimo sulaukė „Europos tinklinio diena: žaisk, pažink, vienykis!“, kurioje dalyvavo komandos iš Rietavo Lauryno Ivinskio, Radviliškio r. Šeduvos gimnazijų. Komandos simboliškai atstovavo Europos šalims, pristatė jų kultūrą bei kalbą. Sportinė veikla tapo puikiu bendrystės ir vienybės pavyzdžiu.

Europos savaitės metu taip pat vyko susitikimas su Šilalės savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos atstovėmis Gabija Jakaite ir Vaida Janulevičiene, kurios mokiniams pristatė jaunimo galimybes Europoje – studijų, savanorystės ir jaunimo mainų programas.

Savaitę vainikavo kūrybinė veikla „Europos stebuklų labirintas“, vykusi kartu su Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininke,  rajono menininke Indre Lukoševičiene. Mokiniai kūrė meninius objektus, simbolizuojančius Europos šalis, vertybes ir kultūrų įvairovę. Tuo pačiu metu vyko ir MEPA ambasadorių organizuota „Europos iššūkių diena“, kurios metu mokiniai dalyvavo inter­aktyviose veiklose apie Europos Parlamentą, demokratiją ir Europos Sąjungos vertybes. 

Europos savaitės renginiai parodė, kad pažinti Europą galima kūrybiškai, aktyviai ir įdomiai – per meną, sportą, žaidimus ir bendras patirtis.

Aurelija BETINGIENĖ, 

istorijos ir pilietiškumo mokytoja, projekto koordinatorė

AUTORĖS nuotr.

Balandžio 30 d. vokiečių kalbos mokytoja Kristina Katauskaitė ir bio­logijos mokytoja Rūta Galbogytė-Gedvilienė 6ab klasių mokiniams, besimokantiems vokiečių kalbos, vedė atvirą CLILiG pamoką „Nitrate in Gemüse und Obst“ („Nitratai daržovėse ir vaisiuose“). Pamoką stebėjo keturi svečiai iš Italijos, Istituto Comprensivo di Zero Branco mokyklos, atvykę pagal „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo (angl. job shadowing) veiklą.

Ankstyvosiose daržovėse, ypač auginamose šiltnamiuose, nitratų koncentracija būna didžiausia dėl mažesnio saulės kiekio ir intensyvaus tręšimo. Pavasarį ir vasarą ypač naudinga vartoti šviežias daržoves ir vaisius, todėl svarbu įvertinti juose esantį nitratų kiekį, siekiant maitintis sveikai.

Pamokos pradžioje mokiniai susipažino su daržovių ir vaisių pavadinimais vokiečių kalba, atliko žodyno įtvirtinimo pratimus bei išsiaiškino, kas yra nitratai. Vėliau jie buvo suskirstyti į grupes ir atliko vaisių bei daržovių tyrimus – nustatė nitratų koncentraciją ir pateikė savo išvadas.

Svečiai iš Italijos taip pat atliko tyrimus ir išsiaiškino, jog daugiausia nit­ratų turi daržovės – bulvės ir agurkai. Jie džiaugėsi, kad integruota pamoka skatino mokinių bendradarbiavimą, kritinį mąstymą ir aktyvų įsitraukimą.

Mokytojos dalyvauja Goethe’s instituto projekte „CLILiG – integruotas vokiečių kalbos ir dalyko mokymas(is) Lietuvoje“.

Kristina KATAUSKAITĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Paraiškas 2026 m. vaikų ir jaunimo vasaros poilsio programų konkursui teikę stovyklų organizatoriai iš savivaldybės gavo mažiau lėšų nei prašė, tačiau, nepaisant kuklaus finansavimo, yra nusiteikę turiningai užimti atostogaujančius vaikus. Savivaldybė pripažįsta: vaikų vasaros užimtumo poreikis išlieka didelis ir nėra visiškai patenkinamas.

Jūratė KIELĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 34

Gegužės vidurys žada būti itin gy­vas ir spalvingas – kultūros cent­rai bei krašto muziejai kvies turiningai praleisti laisvalaikį, išbandyti šiuolaikines technologijas ir geriau pažinti savo krašto istoriją bei kultūrą. Šią savaitę numatyti istorinei atminčiai skirti žygiai, eduka­ciniai užsiėmimai meno, mokslo ir tradicijų temomis, koncertai visai šeimai bei įspūdingos parodos. 

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seime tradiciškai surengta spaudos konferencija, kurios metu Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė šių metų Kalbos premijos laureatę. 2026 m. Felicijos Bortkevičienės premija skirta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei už jos ilgametį ir reikšmingą indėlį tiriant bei publikuojant senąją lietuvių raštiją, už M. L. Rėzos raštų parengimą, Mažosios Lietuvos lituanistinio paveldo aktualinimą ir Lietuvos kalbos bei kultūros istorijos sklaidą Lietuvoje bei užsienyje.

Šią savaitę gegužės 14-osios pavakarę Šilalės Orvydų parke vyks nuotaikinga Vaiko dienos šventė „Raktelis į laimingą vaikystę“. Pasirodys Šilalės kultūros centro dramos studija, vaikų ansamblis ir solistai, „Yamaha“ muzikos mokyklos atlikėjai, vaikų dainavimo studija ir solistė Sofia Merkelytė, Dariaus ir Girėno progimnazijos mergaičių kvartetas bei berniukų duetas, meno mokyklos šokių studijos „Lokysta“ ir „Salto“, taip pat Aušros šokio teat­ras. Mažųjų lauks animatoriai, įvairios staig­menos ir prekyba skanėstais. 

Itin aktyviai savaitgalis prasidės Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje, kuriame gegužės 15 d. vyks parodų pristatymai, edukacija „Gilių kavos skoniai“, knygos „A nui“ pristatymas, Meškaragio koncertas ir net meninės šviesos vakaras, kurio metu bus pristatyti dailininkės Aretos Didžionienės piešiniai bei kt.

Gegužės 16 d. Šilalės kultūros centre skambės nemokamas mokinių koncertas „Dovanojame dainą“, kuriame bus atliekami artėjančios Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku. Ratu. Kartu“ kūriniai. Scenoje pasirodys Šilalės meno mokyklos jungtiniai jaunučių ir jaunių chorai, Lietuvos vaikų choro Žemaitijos grupė bei Šilalės kultūros centro jaunimo choras „Cantando“. Choro pasirodymus papildys Justės Šilaitės ir Sandros Rimkutės-Jankuvienės atliekamos klavišinių partijos. 

Kvėdarnos kultūros namai gegužės 17-ąją, nuo 10 val., kviečia į Šeimos dieną „Superdiena su mano šeima“ ant Padievaičio piliakalnio – sako, bus smagu. Kaip ir tiems, kurie sekmadienį (gegužės 17 d., nuo 14 val.) ateis į Traksėdžio laisvalaikio salę. Čia skambės gražiausi romansai, mat traksėdiškiai rengia romansų popietę „Skinsiu raudoną rožę“.

„Bangomis per šimtmetį“ – šiuolaikinio šokio spektaklis, įkvėptas Lietuvos radijo 100-mečio. Jis keliauja per skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, kuriuose atsiskleidžia balso galia, jo slopinimas ir kova vardan sugrįžimo į eterį. Kūrinyje ieškoma to, kas išlieka net tada, kai ryšys trūkinėja, kai balsas nutildomas, kai kūnas lieka be žodžių, – vidinio dažnio, jungiančio praeitį su dabartimi. Režisierė ir choreografė – šilališkė Aleksandra Andrejauskaitė, o spektaklį bus galima pamatyti gegužės 19 d., 18 val., Šilalės kultūros centre.

Kotryna PETRAITYTĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (toliau – KVMT) 39-ąjį sezoną vainikavo išskirtinis įvykis – pirmą kartą Lietuvoje pristatytas pasaulinio populiarumo sulaukęs miuziklas „Mamma Mia!“. Legendinės grupės ABBA dainomis paremtas spektaklis jau po premjerinio savaitgalio sulaukė gausybės ovacijų ir priminė, kad gera muzika bei meilės istorijos nepavaldžios laikui. Žiūrovai miuziklą dar gali išvysti gegužės 15–16 dienomis, o nespėjusiųjų spektaklis lauks ir naujajame rudens sezone.

„Tai taip miela ir artima širdžiai“, – po premjerinių spektaklių graudinosi iš visos Lietuvos ir užsienio atvykę žiūrovai. Dar praėjusiais metais bilietus įsigiję Muzikinio teatro gerbėjai neslėpė – šis pastatymas pranoko jų lūkesčius.

Spektaklio licenciją Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui padovanojo spektaklio generalinis rėmėjas „Limarko Group“.

Tarptautinę kūrybinę komandą subūręs pastatymas išsiskiria vizualiniu išbaigtumu ir gyvai atliekamos muzikos energija. Miuziklo muzikos vadovas ir dirigentas - Vytautas Lukočius, dirigentas ir chormeisteris - Vytautas Valys, režisierius - Leonard Charl Prinsloo, scenografas - Carlos Santos Cabrera, kostiumų dailininkė - Agnė Kuzmickaitė, choreografas - Mantas Ūsas, šviesų dailininkas - Edvardas Osinskis.

Vaidmenis miuzikle kuria jungtinės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir kviestinių atlikėjų pajėgos: Sofija Šeridan įkūnija Judita Butkytė ir Sandra Lebrikaitė, Dona Šeridan - Edita Bodrovaitė ir Beata Ignatavičiūtė, Semas Karmaiklas - Vilius Trakys ir Gytis Šimelionis, Bilas Ostinas - Valdas Kazlauskas ir Arūnas Ramelis, Haris Braitas - Kęstutis Nevulis ir Virginijus Pupšys, Skajus - Tadas Jakas ir Martynas Stankevičius, Tania - Ernesta Stankutė ir Rasa Ulteravičiūtė, Rouzė - Saulė Narvydienė ir Loreta Ramelienė, Liza - Radvilė Galminaitė ir Akvilė Januškaitė, Ali - Augustė Paulavičiūtė ir Vitalija Trinkė, Peperis - Giedrius Gečys ir Modestas Narmontas, Edis - Kristupas Kerulis ir Jonas Ščerbiakas, Tėvas Aleksandras - Arūnas Ramelis ir Remigijus Mickus.

Miuzikle šoka KVMT baleto trupė, groja KVMT orkestro grupė ir kviestiniai muzikantai:  Artur Lisiankou (bosinė gitara), Deividas Kontrimas, Mantas Nazarovas (gitara), Gintautas Stankevičius, Ugnius Balevičius, Wladimir Sundowski ir Vilius Matijošaitis (mušamieji), Petr Evchenko, Milo Longo, Olha Hryhoryeva ir Marija Čiapaitė (klavišiniai).

Sudėtinga tiksliai įvardyti, kur slypi šio miuziklo sėkmės paslaptis – gal neįtikėtinai populiarioje ABBA muzikoje, o gal šiltoje ir visiems atpažįstamoje istorijoje apie meilę, šeimą bei savęs paieškas. Spektaklio centre – jauna mergina Sofija, besiruošianti vestuvėms ir netikėtai sužinanti, kad jos tėvas gali būti vienas iš trijų vyrų, kadaise mylėjusių jos mamą Doną. Slapta pakvietusi juos į vestuves, ji tikisi pagaliau sužinoti tiesą. Tačiau netikėtas vyrų pasirodymas sugrąžina Donai praeities jausmus ir sukelia sumaištį tiek šeimoje, tiek tarp pačių svečių. Artėjant vestuvėms Sofiją ima kamuoti abejonės dėl savo ateities su sužadėtiniu Skajumi, o Dona supranta, kad vis dar jaučia stiprius jausmus Semui. Galiausiai paaiškėja, kad visi trys vyrai pasiryžę būti Sofijos šeima, nesvarbu, kuris iš jų yra tikrasis tėvas. Supratusi, kad dar nėra pasirengusi santuokai, Sofija nusprendžia atidėti vestuves ir leistis pažinti pasaulį, o Dona ir Semas suteikia savo meilei antrą šansą ir susituokia.

Teatro vadovė Goda Giedraitytė pasakojo, kad sprendimas statyti būtent šį miuziklą gimė po ilgų teatro komandos diskusijų, ieškant kūrinio, kuris būtų artimas tiek teatrui, tiek publikai. „Buvo siekiama pasirinkti laikui nepavaldų kūrinį – gerą, klasikinį, gal šiek tiek primirštą, bet visada malonų prisiminti. Šiuo neramiu laikotarpiu norėjosi šviesaus, pozityvaus spektaklio, kalbančio apie meilę ir žmonių santykius“, – sakė teatro vadovė. Pasak G. Giedraitytės, šiame miuzikle žiūrovai gerai pažįstamas ABBA dainas galės išgirsti visiškai naujai – gyvai atliekamas lietuvių kalba. „Premjera parodė, kad publikai tai patiko“, – džiaugėsi ji.

Profesionali kūrybinė komanda, gyvai atliekama muzika, išskirtinė scenografija, energinga choreografija ir profesionalūs atlikėjai pavertė miuziklą „Mamma Mia!“ vienu ryškiausių šio sezono muzikinių įvykių Lietuvoje. Publikos ovacijos po premjerinių spektaklių tapo geriausiu įrodymu, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scena dar kartą sugebėjo sukurti šventę, kurioje susitinka muzika, emocijos ir tikras teatrinis džiaugsmas.

Šios istorijos emocinę ašį tarsi įprasmina Sofijos žodžiai, kuriuos ilgai niūniavo publika: „Aš sapnavau, kad dainavau ir su daina iškeliavau per stebuklų lauką, pasakos taku – ten, kur mano sielai šilta ir jauku.“

O Donos dainos žodžiai tapo kvietimu sugrįžti: „Mamma Mia, vėl aš sugrįžtu, o dievai! Kaip tau atsispirti? Mamma Mia, pas tave lekiu, noriu apkabinti.“

Ar jūs atsispirsite miuziklo kvietimui?

Žaneta SKERSYTĖ

Profesionalus muzikos atlikėjas ir pedagogas viename asmenyje. Būtent tokią įvairialypę specialybę gali įgyti studentai, jei pasirinks studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakultete nuo 2026-ųjų rudens. Muzika ir edukacija – tai atnaujinta LMTA muzikos studijų bakalauro specializacija, skirta tiems, kurie svajoja ne tik patys muzikuoti, bet ir padėti kitiems pažinti muzikos pasaulį.

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Valdovų rūmuose iškilmingai paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nugalėtojai.

21-ąjį kartą vykstantys Metų knygos rinkimai – ne tik ilgametė literatūrinė akcija, bet ir gyvas dialogas tarp kūrėjų, literatūros ekspertų ir skaitytojų. Ši iniciatyva kasmet suburia literatūros bendruomenę ir skatina visuomenę aktyviai domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra.

Skaitytojų mėgstamiausiomis išrinktos šios knygos:

· Vaikų knygų kategorijoje – Aušrinė Tilindė, iliustruotoja Greta Alice, „Po šimts pypkių, seneli!“ (išleido „Alma littera“)

· Paauglių knygų kategorijoje – Viktorija Butautis, „Magnetinė sala“ (išleido BALTO leidybos namai)

· Negrožinių knygų kategorijoje – Viktorija Vitkauskaitė, „Namai ir likimai“ (išleido „Tyto alba“)

· Poezijos kategorijoje – Gintaras Grajauskas, „Vandens skonis“ (išleido „Baziliskas“)

· Prozos kategorijoje – Vytautas V. Landsbergis, „Bevardžio sagos“ (išleido „Dominicus Lituanus“).

Nuo šimtų vertintų knygų iki 20 tūkstančių skaitytojų balsų

„Metų knygos rinkimų 2025“ ilguosius sąrašus sudarė ir atsakingai įvertino trys solidžios literatūrinės patirties sukaupusios komisijos, vienijančios literatūrologus, rašytojus, kritikus, vertėjus, bibliotekininkus ir kultūros tyrinėtojus.

Praėjusiais metais lietuvių autorių kūriniai išsiskyrė gausa: vaikų ir paauglių literatūros komisija įvertino apie 200 leidinių, negrožinės literatūros – apie 220, o prozos ir poezijos – net apie 410 knygų. Iš jų komisijos sudarė ilguosius literatūros sąrašus ir pasiūlė vertingiausių penketukus vaikų, paauglių, prozos, poezijos bei negrožinių knygų kategorijose. Lemiamas žodis rinkimuose patikėtas skaitytojams – per 20 000 žmonių LRT portale balsavo ir rinko savo Metų knygas.

Šiemet vaikų ir paauglių kategorijų nugalėtojams piniginius prizus – „Meno premiją kūrėjams“ įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė. Kitų kategorijų laureatus apdovanojo pagrindiniai akcijos organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Metų knygos rinkimai – lietuviškos literatūros šventė

Tapę savotišku skaitymo kultūros barometru, Metų knygos rinkimai prisideda prie vertingiausių lietuviškų knygų – taip pat ir užsienyje lietuvių kalba išleistų leidinių – matomumo ir sklaidos. Ši akcija aktyviai įtraukia visuomenę į kultūrinį procesą, kviesdama skaityti, vertinti ir dalytis savo nuomone. Balsavimas čia tampa ne tik simboline skaitytojų nuomonės išraiška, bet ir realia galimybe prisidėti prie šiuolaikinės literatūros lauko formavimo. Gausus skaitytojų įsitraukimas į „Metų knygos rinkimus 2025“ tik dar kartą patvirtina, kad lietuviams literatūra išlieka aktuali, gyva ir reikšminga.

Akciją organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė. Akcijos partnerė Lietuvos leidėjų asociacija, informacinis partneris Lietuvos radijas ir televizija.

Akcija yra Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.

Dvylika scenos meno kūrinių per keturias dienas – pirmoji tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ dalis, Lietuvos teatro vitrina, gali būti sulyginta su maratonu visą ją užsibrėžusiems pamatyti žiūrovams. Lietuvos teatro lauko pristatymas buvo sumanytas kaip pažintinis tinklaveikos renginys svečiams iš užsienio, bet ilgainiui išryškėjo ir kita jo vertybė – tai patogi galimybė klaipėdiečiams ir visiems šio regiono gyventojams susipažinti su Lietuvos teatru. Šiais metais Lietuvos teatro vitrina vyks gegužės 20–24 dienomis.

Siekis didinti šalies teatro žinomumą

Klaipėdos dramos teatre 2017 m. gimęs tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ šiemet rengiamas jau 10-uosius metus. Lietuvos teatro vitrina pradėta rengti porą metų po festivalio atsiradimo. Ja siekta sudaryti patogias sąlygas teatro profesionalams susipažinti su Lietuvos teatro kūrėjų darbų įvairove, didinti žinomumą apie šalies teatro erdvę. Spektaklius stebi užsienio teatro festivalių ir teatrų atstovai, teatro kritikai, prodiuseriai, po peržiūrų jie gali susipažinti su kūrėjais, aktoriais. Prodiuseriai mezga kontaktus, o kritikai ar kultūros žurnalistai įžvalgomis apie Lietuvos teatrą dalinasi tekstuose savo šalyse.

Kiekvienais metais Lietuvos teatro vitrina sulaukia kelių dešimčių teatro profesionalų iš užsienio – vadinamieji skautai atvyksta ne tik iš įvairių Europos šalių, bet ir iš toliau, pavyzdžiui, Japonijos ar JAV. Juos kviečiantis festivalis ir Klaipėdos dramos teatras siekia, kad atvykę šie žmonės turėtų galimybę susipažinti ne tik su teatru, bet ir pačiu miestu, šalimi. Kai kuriems, ypač atvykstantiems iš tolimesnių šalių, Lietuva yra visiškai nepažįstama – jiems rengiamos įvairios ekskursijos po regioną.

Didelė žanrų įvairovė

Lietuvos teatro vitrinos dalyvius iš išreiškusių norą joje dalyvauti atrenka festivalio komisija. Ji sudaryta iš įvairių sričių Klaipėdos dramos teatro profesionalų. „Formuodami Lietuvos teatro vitriną, atsižvelgiame į įvairius faktorius. Mums svarbu, kad joje reprezentuotume tiek didžiuosius teatrus, tiek nepriklausomus kūrėjus, lygiai taip pat norime sudaryti kuo įvairesnę scenos kūrinių galeriją: Lietuvos teatras šiuo metu būtent toks ir yra – peržengiantis žanrų ribas, nesileidžiantis būti į jas įspraustas. Galiausiai, atrankos metu atsižvelgiame į tai, ar spektaklis „žiūrėtųsi“ užsienio auditorijai – galvojame apie variantus, kurie galėtų būti patrauklūs atvykstantiems užsienio teatro profesionalams kaip kviestiniai svečiai į jų atstovaujamus festivalius ar teatrus. Tad, pavyzdžiui, tekstu gausus spektaklis gali būti labai geras, bet jį būtų sudėtinga žiūrėti užsienio žiūrovui, – apie tai, kokiais kriterijais vadovaujamasi, pasakojo Lietuvos teatro vitrinos rengimą koordinuojanti Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų vadybininkė Aistė Jokubauskienė. – Įdomi detalė, jau atrinkę Lietuvos teatro vitrinos dalyvius, sužinojome, kad tarp jų – ir šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai bei laureatai.“

Pasak jos, šiais metais vitrina itin marga – joje vienodai pasiskirstę tradiciniai ir žanrų ribas peržengiantys scenos meno kūriniai. Žiūrovų lauks draminiai spektakliai, performansai, lėlių teatro, muzikinio teatro, šokio teatro kūriniai. „Šią įvairovę žiūrovai iškart atpažins ir peržvelgdami festivalio programą, iš to, kaip kūrėjai įvardija savo kūrinius: muzikinis performansas, dokumentinė fikcija, muzikinis patirtinis spektaklis, performatyvi paskaita ir t. t.“, – apibendrino A. Jokubauskienė.

Žinomų vardų galerija

Yana Ross, Laura Kutkaitė, Adomas Juška, Birutė Letukaitė, Oskaras Koršunovas – tai teatrinės kokybės ženklu tapę vardai. Dėl ryškiausių scenos meno kūrėjų darbų koncentracijos mieste festivalio rengėjai jau ne vienerius metus Lietuvos teatro vitriną įvardina ir kaip didžiulę dovaną klaipėdiečiams bei visiems regiono gyventojams. Juk nebereikia planuoti išvykų į kitus didmiesčius – didysis teatro įvykis nutinka Klaipėdoje, telieka jo nepraleisti ir sudalyvauti.

Mažiau matoma, bet svarbi detalė – daugiau nei kelis ar net visus vitrinoje esančius scenos meno kūrinius pasirinkę pamatyti žiūrovai gauna ir svarbią pridėtinę vertę. Stebimi vienas po kito, nedidelio laiko atstumo skiriami kūriniai atsiskleidžia ir kaip papildomas reikšmes kuriantis dialogas – tarp skirtingų kūrėjų pasirenkamų raiškos formų, tematikos, tono ir kt. Tokiu būdu jie pamatomi kaip unikalūs kūriniai ir taip pat santykyje vienas su kitu. Toks poveikis įmanomas tik esant suspaustam jų žiūrėjimo laiko rėmui, ir būtent tai siūlo festivalis.

Šalia jau minėtų vardų Lietuvos teatro vitrinoje dalyvaus ir daugiau scenos meno mylėtojams puikiai pažįstamų kūrėjų darbų – Dariaus Gumausko, Rūtos Bunikytės, Agnės Matulevičiūtės kūriniai. Atskiro paminėjimo nusipelno ir didžiulio dėmesio kritikų bei žiūrovų terpėje sulaukęs paskutinis Roberto Wilsono spektaklis „Septynios vienatvės“. Šį kūrinį festivalis kviečia pamatyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. „Atvežti „Septynias vienatves“ į Klaipėdą buvo pernelyg sudėtinga techniškai, bet taip pat atrodė, kad tiesiog negalime jo neįtraukti į savo programą. Užsienio profesionalų lauks kelionė į Kauną – tai taip pat privalumas, jiems smalsu susipažinti su kuo didesne teatro įvairove, plačiau pažinti Lietuvą, tad ši išvyka puikiai tam pasitarnauja“, – minėjo A. Jokubauskienė.

Netikėti miesto erdvių amplua

Vienas iš šių metų „TheATRIUM“ Lietuvos teatro vitrinos bruožų – jos išplitimas. Įprastai visi renginiai gana stipriai koncentruojasi festivalio namuose, Klaipėdos dramos teatre. Šiais metais laukia intriguojanti išimtis – žiūrovai bus kviečiami į skirtingas, kartais labai netikėtas miesto erdves. „Esame pastebėję, kad žiūrovams visada įdomu kuomet išnaudojamos ne teatrinės erdvės, įvyksta savotiškas nuotykis. Šiuo atveju, visas netikėtas erdves padiktavo jau minėtas vitrinos dalyvių nepasidavimas žanriniams apibrėžimams – kai kurie geriausiai atsiskleidžia ne tradicinėje teatro scenoje. O kai kuriuos vitrinoje dalyvaujančius Klaipėdos kūrėjų darbus galiausiai nutarėme rodyti jų namuose, siekdami edukuoti iš užsienio atvykstančius profesionalus – taip supažindinti juos su kai kuriais mieste veikiančiais teatrais“, – pasakojo vitrinos koordinatorė.

Be Klaipėdos dramos teatro žiūrovai Lietuvos teatro vitrinos metu lankysis KU „Aula Magna“ auditorijų komplekse, Prano Domšaičio galerijoje, „Lighthouse Hub Innovation“ renginių erdvėje „Innovation lounge“, taip pat Klaipėdos lėlių teatre ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Į daugelį vitrinos renginių bilietai pradėjo nykti vos paskelbus festivalio programą. Tai, pasak A. Jokubauskienės, yra aiškus ženklas, kad šiemet garbingą jubiliejų minintis „TheATRIUM“ užsiaugino savą žiūrovą, su nekantrumu laukiantį pavasario ir vasaros sandūroje vykstančios teatrinės šventės.

Keturios dienos. 12 kūrinių

Gegužės 20 d. Klaipėdos dramos teatre bus rodomas Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ (rež. O. Koršunovas). Jis nukels į 1784 m. Karaliaučių ir yra dedikuojamas žymiojo Prūsijos filosofo Immanuelio Kanto, stebinusio ne tik mąstymu, bet ir gyvenimo būdu, aplinkai. Skirtingai negu sudėtingas ir painus Kanto mąstymas, spektaklis kantiškąjį pasaulį pristato įtraukiančiai bei šmaikščiai ir net tęsia paties filosofo projektą, draminėmis priemonėmis „ištirdamas“ pačią draminę formą.

Gegužės 21 d. Klaipėdos lėlių teatre bus rodomas šio teatro lėlių spektaklis apie kelią į motinystę „Aš visada šalia“ (rež. V. Rozanova). Tą pačią dieną Klaipėdos dramos teatre bus rodomi dar du kūriniai. Pirmasis – Valstybinio jaunimo teatro „Menka detalė“ (rež. A. Juška), interpretuojantis žymios palestiniečių autorės Adanios Shibli romaną tuo pačiu pavadinimu. Pirmoji spektaklio dalis pasakoja apie 1949 m. įvykusį nusikaltimą: palestinietė mergina buvo išprievartauta ir nužudyta izraeliečių kareivių. Antrojoje dalyje apie šį nusikaltimą laikraštyje perskaičiusi moteris iš Ramalos supranta, kad merginos nužudymo diena sutampa su jos gimtadieniu. Ji leidžiasi į kelionę į Izraelį, kurios tikslas – rasti daugiau informacijos ir pabandyti atskleisti šią istoriją iš nužudytos merginos perspektyvos, o ne remiantis kareivių parodymais.

Dieną pabaigs Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektaklis „Godos“ (režisūra ir choreografija B. Letukaitė), kurio atspirtimi įvardijama gaivališka praeitis ir jos atspindžiai šiandienos žmoguje. Pirmoji spektaklio dalis kvies žiūrovą į praeities archetipais alsuojantį vizijų pasaulį, kuriame skleidžiasi moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologinės būtybės. Antroje dalyje – artima ateitis, kurioje, nepaisant lyčių supanašėjimo, prasiveria buvę skirtumai ir emocijos. Čia futuristinio pasaulio vizijos persipins su šių dienų aktualijomis.

Gegužės 22 d. programą KU „Aula Magna“ auditorijų komplekse pradės MMLAB pristatomas spektaklis-performatyvi paskaita „tremolo“ (rež. L. Kutkaitė), joje režisierė su komanda koncentruosis į malonumą. „tremolo“ interpretuojamas kaip virpėjimas – tiek iš malonumo, tiek iš baimės. Baimės neatitikti visuomenės sukurtų ar primestų „normų“ seksualinio malonumo kontekste. Kitas spektaklis tą dieną vyks Klaipėdos dramos teatre, tai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Apmąstant omarą“ (rež. Y. Ross), kurtas pagal Davido Fosterio Wallace’o esė. Savo tekstuose šis autorius narsto jautriausius ir nepatogiausius šiuolaikinės visuomenės klausimus – empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą. Dienos renginius vainikuos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rodoma šio teatro monoopera „Prima Donna“ (rež. R. Bunikytė). Šis kūrinys – intymus savęs ieškojimas, muzikinis monospektaklis, teatrinė išpažintis, kurioje susipina operos herojų balsai, asmeniniai monologai, poezija ir muzika.

Gegužės 23 d. Klaipėdos dramos teatre viešės Valstybinio Šiaulių dramos teatro ir „Operomanijos“ koprodukcija, dokumentinė fikcija „Anoniminiai šokiai“ (rež. D. Gumauskas). Tai – tarpdisciplininis spektaklis, kuriame teatras, muzika, judesys, tekstas ir vaizdas kalba apie desperatiškas dopamino paieškas ir nuolatinį norą pabėgti nuo realybės. Veikėjų monologuose subtiliai susipina realios kūrėjų patirtys ir fikcija, nepaliekant ribų tarp to, kas išgyventa, ir to, kas suvaidinta. Klaipėdos dramos teatre tą pačią dieną taip pat bus rodomas vienas naujausių šio teatro spektaklių „Milena“ (rež. L. Kutkaitė), atliekant savotišką teatrinę fragmentų „redakciją“, permąstantis rašytojo Franzo Kafkos ir čekų vertėjos, žurnalistės, rašytojos, rezistencijos kovotojos Milenos Jesenskos santykį. Dieną pabaigs Klaipėdos jaunimo teatro kūrėjų kolektyvinis muzikinis patirtinis spektaklis „Danse Macabre“ „Lighthouse Hub Innovation“ renginių erdvėje „Innovation lounge“. Įkvėptas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo literatūros ir muzikos ritmų, jis žiūrovus kvies į pomirtinio restorano atidarymo vakarėlį, kuriame tarpusavyje persipina penkių personažų istorijos. Spektaklyje atsiskleis neišpildytų norų, troškimų ir svajonių tema, o su humoru, absurdu ir ironija bus žiūrima į mirties temą, keliant klausimą – ką reiškia gyventi čia ir dabar?

Gegužės 24 d. Prano Domšaičio galerijoje vyks MMLAB teatro pristatomas muzikinis performansas „Sayonakidori“ (režisierė ir kompozitorė A. Matulevičiūtė). Sayonakidori (iš japonų kalbos – lakštingala) – onomatopėjų peizažas, atskleidžiantis, kaip japoniškos onomatopėjos leidžia perteikti garsus žodžiais. Šio performanso temos kyla iš Japonijos kultūros stebėjimo per atstumą ir jos interpretacijos europiečio akimis. „Sayonakidori“ ir pats buvo pristatytas Japonijoje. Paskutinis Lietuvos teatro vitrinos spektaklis bus rodomas Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Šio teatro kartu su Viljamo Horzycos teatru Torunėje pristatomos „Septynios vienatvės“ (rež. R. Wilson) – poetinė kelionė po Oskaro Milašiaus kūrinius ir kūrybines R. Wilsono mintis. Spektaklis jungia O. Milašiaus poeziją, prozą ir pasakas su jo dramatiškesniais ir metafiziniais kūriniais, tyrinėjančiais meilę, vienatvę, mirtį, nesibaigiančią šviesos bei harmonijos paiešką, keliančiais gilius egzistencinius klausimus apie žmoniją, jos vietą visatoje, apie laiko tėkmę.

Tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ programa plačiau www.theatrium.lt