Sausio 3 d., 17 val., – „Demonai“. Rež. Darius Rabašauskas. Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Pirkti bilietus:
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=a03ad2c7-e99a-4487-97d0-aa08915f3eeb

Sausio 4 d., 12 ir 17 val., – „Sniego karalienė“. Rež. Paulius Tamolė. Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…

Pirkti bilietus:
4 d. 12:00 – https://kdt.lt/renginiai/sniego-karaliene/?first=a03ad302-85b1-4e91-af69-c8959757a3e2
4 d. 17:00 – https://kdt.lt/renginiai/sniego-karaliene/?first=a03ad323-7bc2-4744-95b3-57b7fb3f314b

Sausio 9 d., 18.30 val. ir sausio 10 d., 17 val., – „Fragmentas“. Paremta A. Čechovo „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo motyvais. Rež. Dmitry Krymov. „Mūsų spektaklis vadinasi „Fragmentas“. Tai fragmentas iš A. Čechovo pjesės „Trys seserys“, trečiojo veiksmo pradžia – naktinis gaisras. Centre, tarsi po padidinamuoju stiklu, Olga, vyriausia iš trijų seserų. Šiame dramatiškame kūrinyje – nervas, baimė, nuojauta ir kova. Kova beviltiška ir galbūt nelabai sėkminga, kaip ir visi A. Čechovo herojų, taip pat ir Olgos, bandymai nugalėti likimą, kuris neleidžia jiems išsaugoti vyšnių sodo, tapti rašytoju ar išvykti į Maskvą. Jie pasmerkti žlugti. Lieka tik potraukis vienas kitam, kančia ir vienatvė. A. Čechovui apskritai rūpi ne rezultatas, o pats bandymas, ir būtent tuo jo personažai mums artimi ir brangūs.

Pirkti bilietus:
9 d. – https://kdt.lt/renginiai/fragmentas/?first=a044736f-ddf5-4450-be5e-8b31b868517a
10 d. – https://kdt.lt/renginiai/fragmentas/?first=a0447383-1d48-4ce2-8966-837db5f79df2

Sausio 11 d., 17 val., – „Elzės žemė“. Rež. Povilas Gaidys. „Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, bet sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, pusę savo amžiaus mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį, deja, viskas klostosi ne taip paprastai... Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džiuljetos istorija, atrodytų neįtikėtina, bet reali.
Pirkti bilietus:
11 d. https://kdt.lt/renginiai/elzes-zeme/?first=a03ad3ce-ef72-43a7-bd5f-668f63e65103

Sausio 16 d., 18.30 val., – „Tėvas“. Pjesės autorius August Strindberg. Rež. Māra Ķimele. Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?

Pirkti bilietus:
16 d. https://kdt.lt/renginiai/tevas/?first=a03ad470-0606-4794-9f63-81c7d0a7422c

Sausio 17–18 d., 17 val., – „Milena“. Rež. Laura Kutkaitė. „Rašyti laiškus – tai mylėtis su šmėklomis“, – rašė Franzas Kafka. Spektaklis „Milena“ yra bandymas Kafką nuo savęs nusipurtyti. Tačiau kaip nuo savęs nusipurtyti tai, ką manaisi mylinti? Kaip jį nuo savęs nusipurtyti, kai visas pasaulis apie tave žino būtent dėl to, kad jis tau rašė laiškus?

Pirkti bilietus:
17 d. – https://kdt.lt/renginiai/milena/?first=a03ad4bb-4f95-4860-a182-e3bafa890182
18 d. – https://kdt.lt/renginiai/milena/?first=a03ad4bb-5f80-4fec-95a5-9bcdfff8fb57

Sausio 23 d., 18.30 val., – „Tarp Lenos Kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos Mirtis“. Pagal Mikelandželą Karavadžą. Rež. Agata Duda-Gracz. Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais, bet ir šokiruojančiu žiaurumu, savo gyvenimą leido vėjais, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija, sielos prieglobstis.

Pirkti bilietus:
23 d. – https://kdt.lt/renginiai/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza/?first=a0612a39-003a-412f-bb5b-4a2805dbe5f8

Sausio 24–25 d., 12 val., – „Bildukas“. Rež. Karolis Maiskis ir Samanta Pinaitytė. Ar gali įsivaizduoti, kas nutiktų, jei nustotum tvarkytis? Į ką pavirstų tavo kambarys? Kaip greitai jis taptų šiukšlynu? Ir kokių svečių jame sulauktum? Įvairiausių aštriadančių graužikų? Smirdalių musių? O gal... Bilduko? Taip. Išgirdai teisingai. Bilduko!
Jei dar nežinojai, atskleisime seną paslaptį – netvarkos pilnas gyvenimas gali tapti stipriai traukiančiu magnetu keisčiausioms būtybėms.
Leisk papasakoti tau istoriją. Kitokią nei visos kitos tavo girdėtos istorijos. Joje nerasi dar vieno pavyzdingo herojaus kartu su ištikimu padėjėju, gelbėjančių pasaulį nuo blogio jėgų keliamo chaoso.
Pirkti bilietus:
24 d. – https://kdt.lt/renginiai/bildukas/?first=a0612a8e-b451-4d12-8761-45bb4d52066f
25 d. – https://kdt.lt/renginiai/bildukas/?first=a03ad545-3b89-4317-839e-fec98000c58d

Sausio 29 d., 18.30 val., – „Labas rytas, pone Triuši“. Rež. Marius Pažereckas. Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją, paaiškėja vienas dalykas: tai drama, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu.

Pirkti bilietus:
29 d. – https://kdt.lt/renginiai/labas-rytas-pone-triusi/?first=a03ad574-93d6-41f6-ba6b-2706039894ef

Sausio 30 d., 18.30 val. ir sausio 31 d., 17 val., – „Mane vadina Kalendorium“. Pagal Andris Kalnozols romaną „Mane vadina Kalendorium“. Rež. Elmārs Seņkovs. Iki šiol Oskaras gyveno atsiskyrėlišką gyvenimą kartu su savo mama Klara mažame Latvijos miestelyje. Jis mintinai išmoko visų vardadienių datas, todėl vietiniai jį praminė Kalendorium. Oskarui labai svarbu daug vaikščioti ir vengti streso, nes kitaip jis gali vėl atsidurti klinikoje. Kartą per savaitę jis užeina pasikalbėti pas vietos kunigą Arvydą. Pamažu jo kasdienybė pradeda keistis, kai kunigas pasiūlo pasirinkti svarbiausią savaitės žodį ir kasdien apie jį rašyti. Spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ veiksmas vystosi Oskaro dienoraščio įrašuose, kuriuose ne tik atsiskleidžia ryškus ir savitas jo požiūris į pasaulį, bet ir įtraukia jaudinantys bei juokingi siužeto vingiai. Oskaras tampa svarbia figūra mažame miestelyje ir kitų vienišų atstumtųjų gyvenimuose.

Pirkti bilietus:
30 d. – https://kdt.lt/renginiai/mane-vadina-kalendorium/?first=a03ad5b1-3cf1-4f2b-a75f-1c89f5c5f100
31 d. – https://kdt.lt/renginiai/mane-vadina-kalendorium/?first=a03ad5c1-1a75-4cec-9d35-81495bab4f6a

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Dvi lėlytės, zuikis ir kareivėlis – kažkada vaikų labai mylėti, vėliau pamiršti žaisliukai pirmą kartą scenoje pasirodė praėjusią žiemą. Jie nusipurtė nuo savęs dulkes ir pasiryžę patys kurti savo laimę, išsiruošė ieškoti naujų namų, kurios po visos eilės nuotykių rado pas patį Kalėdų Senelį. Ne tik namus, bet ir prasmę – tapo vertinamais Senelio pagalbininkais. Šiais metais Klaipėdos dramos aktorių inicijuotas, kurtas ir didelio pasisekimo sulaukęs spektaklis vėl grįžta žadinti gražiausių žiemos švenčių nuotaikos vaikams. „Kalėdinė žaislų misija: atostogos“ ir šįkart įtrauks į greitą veiksmą scenoje bei kvies atpažinti tai, kas svarbiausia tiek per šventes, tiek kasdieniame gyvenime.

Nuotaikingas spektaklis bus rodomas nuo gruodžio 9 iki 21 d. Darbo dienomis jo peržiūros rezervuojamos grupėms iš ugdymo įstaigų.

„Kalėdinės žaislų misijos: atostogos“ sumanytojai ir kūrėjai, Klaipėdos dramos teatro aktoriai Karolis Maiskis ir Samanta Pinaitytė minėjo, kad sukūrus pirmąją žaisliukų istoriją jau buvo aišku, kad ji turi tęstis. „Laikui einant personažai auga, išmoksta naujų dalykų, vaikai auga kartu su jais, – apie tęstinumo grožį kalbėjo S. Pinaitytė. – Čia slypi ir viena aktorinė svajonė, paprastai spektaklis kažkur baigiasi, o šiuo atveju yra tęstinumas – personažų gyvenimas tęsiasi. Tad kurti šią istoriją labai smagu.“ Į sceną naujam nuotykiui kviesdami žaisliukus, spektaklio kūrėjai atsižvelgia į tai, kad daliai jaunųjų žiūrovų tai bus – nauja pažintis, o daliai – susitikimas su jau pamiltais veikėjais. Vieni megs naują draugystę, kiti – tvirtins jau esamą ryšį.

Dėliodami „Kalėdinės žaislų misijos: atostogos“ siužeto ašį, spektaklio kūrėjai mąstė apie tai, kas jiems patiems yra šventės, kas slypi pačioje jų šerdyje, dėl ko jos tokios ypatingos. Visa tai – fundamentalūs, labai paprasti dalykai, dažnai pradingstantys kasdienybės šurmulyje ir vartotojiškos kultūros gausoje. „Šventės mums yra puikiausios atostogos, kurias nepaprastai gera švęsti su artimiausiais savo žmonėmis, juk per kasdienę rutiną dažnai nespėjame pabūti su jais. Šiemet spektaklyje kalbame apie šį ryšį, apie šventes kaip ryšį, apie tai, kad atostogas mums sukuria šalia esantys žmonės, o ne kažkokia specifinė vieta“, – sakė K. Maiskis.

Spektaklio kūrėjai juokavo, kad šiemet jo siužetas tam tikra prasme apsivertė – praėjusiais metais per visą pasaulį ieškodami sau namų keliavo keturi žaisliukai, šiemet keliauja pagaliau atostogas sau galintis leisti Kalėdų Senelis. „Senelis juk yra aplankęs visą pasaulį, bet niekada negalėjo juo pasimėgauti – juk visada keliauja naktį, kai nieko negali pamatyti, be to, neturi laiko, nes reikia spėti pas visus vaikus. Bet dabar, pagaliau turėdamas patikimų pagalbininkų, gali iškeliauti ir pamatyti visas įdomybes, pavyzdžiui, jam įdomu pamatyti, kaip Rio de Žaneire atrodo tas žmogus, norintis apkabinti visą pasaulį, apie kurį jam pasakojo žaisliukai“, – minėjo K. Maiskis.

Seneliui niekaip negrįžtant iš atostogų, jo namus prižiūrintys žaisliukai ima nerimauti – o kaip šventės? Kaip dovanos? Kaip jų laukiantys viso pasaulio vaikai? Žaisliukų ir spektaklio žiūrovų laukia nemažas iššūkis – juk Kalėdos įvykti gali tik su Kalėdų Seneliu. „Praėjusiais metais vaikai spektaklyje turėjo progų dalyvauti, taip ir šiais metais. Vaikai šįkart bus Kalėdų Senelio pagalbininkų pagalbininkais ir žaisliukai kvies juos kartu kurti kalėdinius stebuklus. Lyginant, atrodo, kad šiais metais įtraukimo ir bendravimo su vaikais bus dar daugiau. Tai yra iššūkis aktoriams, dėl to labai svarbu išsigryninti spektaklio struktūrą, kiekvienam etapui turime suplanavę net po kelis variantus“, – vardijo S. Pinaitytė.

„Kalėdų žaislų misiją: atostogos“ kuriantys aktoriai turi nemažai patirties bendraujant su vaikais. Jie dirba su vaikais ir paaugliais Vaikų teatro studijoje, kartu su savo auklėtiniais stato spektaklius. Klaipėdos dramos teatro repertuarą papildę spektakliai vaikams „Bildukas“ bei „Ką sakai?“ taip pat jų pastangų teatrą artinti prie jaunosios kartos žiūrovų rezultatas. „Bendraujant su vaikais labai daug tikrumo. Vaikai nuoširdūs, jiems sunku meluoti. Dirbdama su vaikais labiausiai vertinu būtent jų atvirumą – jie nemanipuliuoja ir nekoketuoja, kaip yra, taip ir sako“, – minėjo S. Pinaitytė. – Vaidinant vaikams labai greitai aišku, kas veikia, o kas ne. Jų reakcijos nuoširdžios, o aktoriui tai – didžiausias apdovanojimas, ši reakcija, mainai. Statant spektaklius vaikams, apskritai labai daug magijos – tai puoselėja ir mūsų pačių vidinį vaiką, kurį mūsų profesijos žmonėms labai svarbu išsaugoti ir kuris svarbus visuose, ne tik vaikiškuose, spektakliuose.“ Kolegę papildęs K. Maiskis pastebėjo, kad kuriant vaikams patys svarbiausi dalykai gali atrodyti labai elementarūs, bet siekiant ryšio jie yra būtini, „nuoširdumas, tiesa, žaidimas“, – nedaugiažodžiavo aktorius.

Šventinio spektaklio veikėjai mieste pasirodys dar prieš prasidedant šio spektaklio rodymams. Klaipėdos miesto kalėdinės eglutės įžiebimo dieną, lapkričio 29 d., tarp 14.30–15.30 val. zuikis ir medinė lėlytė išeis iš teatro pasmalsauti, kas per šurmulys Teatro aikštėje. Su žaisliukais bus galima nusifotografuoti, pabendrauti, gal net išsakyti savo didžiausius norus šventėms, juk jie dirba pas Kalėdų Senelį ir atsakingai jam perduos vaikų išsakytas svajones.

„Kalėdinė žaislų misija: atostogos“ Klaipėdos dramos teatre nuo gruodžio 9 d. iki gruodžio 21 d. Darbo dienomis spektaklio peržiūros rezervuojamos grupėms iš ugdymo įstaigų. Dėl rezervacijų kreiptis į pardavimo vadybininkę tel. + 370 659 07931.

Idėjos autoriai ir režisieriai: Samanta Pinaitytė, Karolis Maiskis, režisieriaus asistentas Vaidas Jočys, scenografas Rytis Veverskis, scenografo asistentė Daiva Dašenkovienė, kompozitorius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Linas Rubinas, vaizdo projekcijų menininkas Albertas Vaitiekus.

Vaidina: Samanta Pinaitytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Jonas Baranauskas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis.

Šventinis laikotarpis Klaipėdoje skambės ypatingai – gruodžio 27 d., šeštadienį, 18.30 val., Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro didžiojoje salėje „Jūra“ pasirodys karališkuose rūmuose giedantis britų vokalinis ansamblis „The Queen’s Six“. A cappella atliekamos kalėdinės giesmės, švelnios žiemos baladės ir šiuolaikinės populiariosios muzikos aranžuotės – visa tai susilies į išskirtinį šventinį vakarą, kuris žada užburti tiek klasikos gurmanus, tiek lengvumo ir šilumos pasiilgusius klausytojus.

Svečiai iš Vindzoro pilies

„The Queen’s Six“ – tai Šv. Jurgio koplyčios Vindzoro pilyje choro nariai, kasdien giedantys tiek pamaldose, tiek valstybinėse ceremonijose karališkosios šeimos akivaizdoje. Ansamblis suburtas 2008 m. minint 450-ąsias karalienės Elžbietos I įžengimo į sostą metines. Nuo to laiko kolektyvo pasirodymai vyksta svarbiausiuose pasaulio festivaliuose, o jų balsai buvo girdimi ir tokiose išskirtinėse ceremonijose kaip princo Harry ir Meghan Markle vestuvėse (2018 m.) bei karalienės Elžbietos II laidotuvėse (2022 m.).

Ansamblį sudaro šeši atlikėjai: Lissie Paul (altas), Tomas Lilburnas (altas), Nicholas Maddenas (tenoras), Dominicas Blandas (tenoras), Andrew Thomsonas (bosas-baritonas) ir Simonas Whiteley (bosas-baritonas). Visi kartu jie kuria unikalų, darniai suskambantį vokalinį audinį, kuriame dera išskirtinė britų chorinė tradicija ir modernios muzikinės interpretacijos.

Programoje – nuo žiemos rimties iki šventinio šėlsmo

Vakaro programoje klausytojai bus pakviesti į muzikinę kelionę, kurioje susilies žiemos ramybės šviesa ir šventinis džiugesys. Pirmojoje dalyje skambės subtilūs, švelnūs kūriniai – nuo Alexanderio L’Estrange’o „Lighten our darkness“ ir iškilaus renesanso meistro Thomaso Talliso „Videte miraculum“ iki jautrių kalėdinių giesmių, tokių kaip Edgaro Pettmano „A Carol of Adoration“ ar Peterio Warlocko „Bethlehem Down“. Publika išgirs ir tradicines šventines melodijas – šiltąją „God rest you merry, gentlemen“, jaudinančią „O Danny Boy“, taip pat populiariąją „The Christmas Song“ bei švelniąją „Have yourself a merry little Christmas“.

Antrojoje programos dalyje atmosfera pakryps į lengvą, žaismingą ir šventiškai pašėlusią nuotaiką. Čia žiūrovus linksmins nuotaikingos ir energingos populiariosios muzikos aranžuotės: šypseną keliantis „Frosty the Snowman“, šventiškasis „Feliz Navidad“, humoristinės T. Lehrerio dainos „Poisoning pigeons in the park“ ir „We will all go together when we go“. Skambės ir šiuolaikinių hitų interpretacijos – Marvin Hamlisch „Nobody does it better“, Billie Eilish „No time to die“ – bei klasikinės žiemos dainos „Winter Wonderland“, „All I want for Christmas is you“ ir nepakeičiami „Jingle Bells“.

Tai spalvinga, nuotaikinga muzikinė šventė, kurioje karališkojo ansamblio balsai atskleis ir žaismingąją, ir itin šiuolaikišką a cappella meno pusę. Kviečiame pajusti britiškojo chorinio meno didybę ir sutikti šventes su ypatingu muzikiniu spindesiu.

Renginys vyks gruodžio 27 d., 18.30 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“. Bilietus galima įsigyti teatro kasoje ir internetu.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą Tauragėje vyko Tauragės apskrities verslininkų asociacijos, kuriai priklauso ir Šilalės rajono verslininkų sąjunga, apdovanojimų vakaras. Susumavus 2024 m. rezultatus, tradiciniame vakare apdovanoti stipriausi ir didžiausią pažangą padarę verslo atstovai. Šilalės rajone tokia įmone tapo UAB „Optita“.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

Kambarinės gėlės ar įvairūs kitokie augalai namams suteikia jaukumo ir džiugina žiedais, tačiau itin retai subrandina vaisių, kuriuos dar galima ir valgyti. Šilališkė Vilma Juzaitienė savo namuose augina ananasą, neseniai pradžiuginusį visa žiedų puokšte – iš jos netrukus turėtų išaugti saldus ir sultingas vaisius.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS ir V. JUZAITIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 443 eurai, o Šilalės rajono savivaldybė pagal darbo užmokestį yra priešpaskutinėje, 59-oje, vietoje – mažiau už mūsų rajono gyventojus uždirba tik zarasiškiai. Gal todėl nė kiek nestebina, jog Lietuvoje skursta ir dirbantieji – tokių mūsų šalyje yra net 8 proc.

„Šilalės artojo“ inform.

Redakcijos archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

Witkoffas – Dmitrijevas = Molotovas – Ribentropas. Nors mus nuo prieškarinio nusikalstamo pakto ir Miuncheno suokalbio skiria beveik aštuoni dešimtmečiai, tačiau dabar­tinis JAV ir Rusijos rezgamas tai­kos Ukrainoje planas dvelkia tuo pačiu tvaiku – nepriklausomos vals­tybės kapituliacija ir nauju karu Eu­ro­poje.

Bet yra didelė tikimybė, kad jis dar pasikeis. Savo neramioje, tarsi atsisveikinimo kalboje Volodymyras Zelenskis jo neatmetė ir net pagyrė Donaldą Trumpą, esą jis ir toliau labai stengiasi taiką Ukrainoje pasiekti. Tikėtina, kad, kaip jau įprasta, 180 laipsnių kampu gali pasisukti ir D. Trumpo pozicija. Juk jis, gindamas šį planą, kartu pagrasino Maskvai dar griežtesnėmis sankcijomis. Penktadienį įsigaliojo JAV draudimai su „Lukoil“ prekiaujančioms užsienio kompanijoms, bet štai Rusijos bendrovei „Rosatom“ sankcijas atlaisvino...

D. Trumpas diplomatinių subtilybių nepripažįsta. Baltuosiuose rūmuose jis kirto: „Mes galvojame, kad turime būdų pasiekti taiką. Jis (V. Zelenskis – aut. pastaba) privalės planui pritarti“. Tai ul­ti­­matumas, bet Vašingtone ir Europos sostinėse manoma, kad pažodžiui pasikliauti D. Trumpo nuomone negalima, o ir drakoniškas planas tėra Kyjivo pozicijos zondavimas. Kad tik taip ir būtų!

Europos šalys, kurios ėmė kurti savo planą (vėžlio žingsniai Briuseliui tokie įprasti), vis dar žvalgosi į Vašingtoną, nors Europos Sąjunga kartu su ypač pasyvia NATO turėtų imtis skubių sprendimų. JAV viceprezidentas James‘as Davidas Vance‘as pokalbyje telefonu su V. Zelenskiu sakė, jog taikos plano kritika kyla dėl jo nesupratimo arba nesuvokiant realios padėties fronte. Jis pridūrė, kad jei planas nebus patvirtinta, Kyjivui liks tik „iliuzija“, jog jis gaus ginklų ar pinigų arba kad Rusijai bus pritaikyta daugiau sankcijų.

Žiniasklaidoje pasklido D. Trumpo žinia, kad planui turi būti pritarta iki ateinančio ketvirtadienio, lapkričio 27-osios, Amerikoje švenčiamos Padėkos dienos. Gi taikos susitarimas tuomet būtų pasiektas iki Naujųjų metų. Manoma, jog jį pirmiausiai pasirašytų D. Trumpas ir V. Zelenskis, o paskui jis bus pateiktas Putinui. Taip pat tvirtinama, kad Kyjive apsilankę JAV generolai atvežė dokumentą rusų kalba, kad esą nekiltų ling­vistinių nesklandumų. Šią savaitę tie Pentagono atstovai atvyksta ir į Mask­vą. Taip pat pranešama, jog Šveicarijoje gali įvykti Ukrainos ir JAV konsultacijos „dėl galimų šio plano parametrų“. Europos atstovai jame turbūt nedalyvaus. ES skelbė apie specialų valstybių vadovų susitikimą sekmadienį Ženevoje.

Šioks toks judėjimas vyksta, bet Kyjivo laukia nelengvas sprendimas. Kaip sa­kė V. Zelenskis, rinktis nėra iš ko: arba Uk­rainos orumas, arba partnerystė su JAV. Kitaip sakant, arba maždaug Liuksemburgo dydžio (2586 kv. km) okupuotos teritorijos praradimas, arba D. Trumpo rūstybė. Pastaroji dedamoji nebūtina, jei Europa imsis kokios nors iniciatyvos. Nors J. D. Vance‘as tvirtina, kad „taikos planas, skirtas karui Ukrainoje užbaigti, turi išsaugoti Ukrainos suverenitetą“, Ukrainoje mažai kas tiki, jog Rusija galima pasikliauti. Putino parankiniai ne kartą šaukė, kad karas bus tęsiamas iki visiško „nacistinės“ valstybės sunaikinimo...

Atrodo, šis Ukrainai visiškai nenaudin­gas planas sukurtas per nuolatines slapta ir atvirai vykusias JAV bei Rusijos konsultacijas. Putino derybininkas Kirilas Dmitrijevas per paskutinį vizitą Maja­myje galutinai užsitikrino paramą Krem­liuje sukurtam dokumentui, o nei Ukrainos, nei Lietuvos diplomatai (Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat bergždžiai bastėsi po JAV sostinę) nesugebėjo išsiaiškinti plano esmės. V. Zelenskis ir Europos lyderiai buvo šokiruoti. Miglotos Ukrainai teiktinos saugumo garantijos jų neįtikina, kad Rusija laikysis plano nuostatų. O ko verti vien reikalavimai dėl neutraliteto, atsisakymo nuo NATO arba nurodymas rusų kalbą įteisinti valstybine kalba? 

Lietuva irgi pamažu įsukama į šį akivarą. D. Trumpas jau dabar kalba, jog neva Maskva Baltijos šalims negrasina, nors dar visai neseniai sakė, kad Amerika patikimai jas saugos. Aplink mūsų šalį skraido priešo dronai ir balionai, bet naujoji Lietuvos valdžia paskendusi vidiniuose nesutarimuose. Ji pati sau kelia grėsmę, kompromituodama tiek krašto apsaugą, tiek užsienio politiką, o būsimas biudžeto svarstymas gali atskleisti „šliaužiančio“ perversmo požymius. Tai silpnina mūsų valstybę griaudžiančio karo akivaizdoje.

Paskutinė naujiena, berašant šias pastabas: JAV valstybės sekretorius Mar­kas Rubio, pasitaręs su senatoriais Kongrese, pranešė, jog 28 punktų planas „ne mūsų“, ir atsiribojo nuo jo. Štai kaip jie mus visus šokdina...

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės savivaldybė paskelbė „Šilalės miesto žalio­sios infrastruktūros poreikio analitinę schemą”, pagal kurią planuojama ateityje „žalinti” Šilalę. Ir nors skel­­biama, jog, rengiant šią schemą, vyko gy­ven­­to­jų apklausa, tačiau į visuomenės norus menkai at­si­žvelg­­ta – žalinimui parinktos kitos miesto vietos, nei žmo­nės nurodė, be to, gyventojai tikina, kad didžioji jų da­lis apie tokią apklausą nė negirdėjo. Tiesa, dabar (iki gruo­džio 3 d., 16 val.) ga­lima siųsti atsiliepimus ir pasiūlymus projekto autoriams, o savivaldybėje tą­dien vyks miesto žalinimo schemos aptarimas su visuo­me­ne.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 90

MB ,,Dariaus projektai“ – prevencinės edukacijos prog­rama, skirta jaunimui ir vykdoma mokyklose bei kitose švietimo įstaigose. Projekto vadovas Darius Joneikis sukūrė unikalią sistemą, kuri padeda jau­nimui geriau suprasti šiuolaikines žalingų įpročių tendencijas ir apsisaugoti nuo neigiamų reiškinių. Apie tai jis pasakojo ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos 5–8 ir I–IVg klasių moki­niams.

Skirtingai nei tradicinės paskaitos, šie mokymai pagrįsti interaktyviu bend­ravimu su klausytojais, realių gyvenimo situacijų analize, praktiniais pavyzdžiais iš kasdienybės, atvirumu ir dialogo kūrimu su jaunimu. Paskaitų metu buvo aptarta daugybė jaunimui aktua­lių temų: apie kylančias grėsmes garinant elektronines cigaretes, rūkant ar naudojant kitas psichotropines medžiagas, taip pat apie jų poveikį bei rizikas sveikatai, susijusias su galimu narkotinių medžiagų vartojimu ir pan. Tiek mažas, tiek didelis išgirdo naudingos ir reikalingos informacijos, kuriai nė vienas neliko abejingas, o lektorių labai nudžiugino aktyvus tėvų, mokytojų, administracijos dalyvavimas paskaitoje. Tai, pasak D. Joneikio, rodo atsakingą gimnazijos bendruomenės požiūrį į jaunimo ugdymą, rūpinimąsi jo ateitimi.

Lietuvos mokyklų patirtis rodo, kad tokie susitikimai padeda formuoti kritinį mąstymą apie žalingus įpročius, atpažinti šiuolaikines grėsmes ir iššūkius, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, stip­rinti jaunimo atsparumą neigiamoms įtakoms bei kurti saugesnes aplinkas įvairiose vietose. Prevencinė edukacija – tai investicija į mokinių ateitį. Laiku suteikta informacija ir įgūdžiai padeda jauniems žmonėms priimti teisingus sprendimus ir vengti žalingų įpročių. O svarbiausia yra visiems suprasti, jog prevencija prasideda šeimoje – nuo pasitikėjimo ir gebėjimo išklausyti, išgirsti savo vaiką, išsiaiškinti, su kokiais sunkumais jis susiduria. Tiek šeima, tiek gimnazija turime galvoti, kokiais būdais galime stiprinti mokinių atsparumą žalingiems įpročiams, padėti jiems tinkamai pasirinkti prasmingą laisvalaikį, ugdyti pasitikėjimą savimi. 

Gimnazijos administ­racija ir bendruomenė nuoširdžiai dėkoja lektoriui D. Joneikiui už informatyvią paskaitą, už tai, kad skatina jaunus žmones mąstyti kritiškai, padeda suvokti atsakomybę už savo pasirinkimus bei suprasti, kad jų kūnas – tai jų pačių atsakomybė ir vertybė. 

Projektas finansuojamas iš Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos ,,Sveikų įpročių labirintas“ lėšų.

Jurgita RUMŠIENĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė 

AUTORĖS nuotr.