Daugybę metų Šilalės centre veikusi Traksėdžio se­niūnija netrukus bus iškeldinta. Tokia naujiena nema­loniai nustebino šios seniūnijos gyventojus: jei bus nutarta šią įstaigą įkurdinti pačiame Traksėdyje, žmonės teigia eisiantys protestuoti, o į pagalbą šauksis seniū­naičius ir bendruomenių pirmininkus.

„Šilalės artojo“ redakcija sulaukė laiško, kuriame prašoma išsiaiškinti, ar tikrai seniūnija bus iškelta iš miesto.

„Girdėjome, kad Traksėdžio seniūniją perkels į Traksėdžio kaimą. Bet kai buvo steigiama ši seniūnija, valdžia žadėjo, jog ji bus Šilalės mieste. Ir tai buvo patogu. Dabar žadamos permainos gąsdina: nejaugi valdininkai nepagalvojo apie tuos, kurie neturi mašinų? Kaip mums iš vieno kaimo reikės nusigauti į kitą? Gal kursuos autobusas Šilalė-Traksėdis? Dabar, važiuoda­mi su kaimynais į Šilalę, galime ir visus reikalus susitvarkyti. O kas bus, kai seniūnijos mieste neliks?

Prašau redakcijos išsiaiškinti šį mums nepalankų valdžios sprendimą bei paskelbti laikraštyje.

Be to, gal seniūnaičiai ar bendruomenių pirmininkai galėtų kažko imtis, kol dar ne vėlu...

Tegu valdžia susimąsto – mes iškėlimo nenorime, toks sprendimas mums yra nepatogus, keliantis papildomų rūpesčių“, - teigia laiške moteris, prisistatanti Kadžygos kaimo gyventoja.

Traksėdžio seniūnija šiuo metu yra įsikūrusi pagrindinėje miesto gatvėje, vyresniųjų šilališkių dar vadinamame „karinio“ pastate, kuris dabar priklauso Lietuvos kariuomenei. Traksėdžio seniūnė Regina Audinytė „Šilalės artojui“ teigė kol kas negalinti pasakyti, kur tiksliai seniūnijos darbuotojai bus iškeldinti. Tačiau viliasi, kad pavyks rasti patalpas mieste.

„Yra įvairių svarstymų, diskutuojama apie visokius variantus. Praėjusį rudenį gavome iš kariškių prašymą atlaisvinti patalpas iki balandžio 1 d. Sutinku, kad kai kurių kaimų gyventojams atvykti į Traksėdį tikrai būtų sudėtinga, todėl bandau ir rajono vadovams įrodyti, jog dalis žmonių patirs nepatogumų. Dabar iš toliau kaimynai vienas kitą iki Šilalės pavėžėja. O kas norės specialiai kitą vežti iki Traksėdžio? Be to, iki jo joks autobusas nevažiuoja, išskyrus mokyklinį, tačiau jis pašalinių asmenų neima. Bet reikia pripažinti, jog padaryti, kad visiems būtų gerai, nėra taip paprasta. Seniūnijai neužtenka vieno kabineto, reikia bent 4. Taip pat aplinkos priežiūros priemonėms laikyti būtinas sandėliukas bei garažas automobiliui. Traksėdyje yra šiokios tokios patalpos, tačiau joms reikalingas remontas. Kiek man žinoma, lėšų tam nėra numatyta, todėl tikėtina, jog ten mūsų neiškeldins“, – aiškino seniūnė.

Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Rai­mundas Vaitiekus patikslino, jog kol kas patalpų vis dar dairomasi ir jokio konkretaus sprendimo, dėl kurio reikėtų gyventojams nerimauti, nėra.

„Kariškiai pageidauja, jog patalpas seniūnija atlaisvintų nuo birželio 1 d. iki liepos 1 d. Šiuo metu Traksėdžio seniūnijai ieškoma naujų patalpų Šilalės mieste. Teira­vo­mės Šilalės darbo biržos, Vi­suo­menės sveikatos cent­ro, tačiau šios įstaigos laisvų kabine­tų neturi. Žiūrėjome ir savivaldybės pastate, svarstėme, kur dar Šilalės mieste galė­tų įsikurti seniūnija. Kol kas tinkamų ir nedidelių patal­pų (reikėtų apie keturių ka­bi­netų) neradome. Su­pran­­ta­me, kad gyventojai gy­ve­na ne tik Traksėdyje, bet ir Drobūkščiuose, Nevočiuose bei kituose aplinkiniuose kaimuose, tad patogiausia, jog seniūnija liktų mieste. Sten­giamės visada atsižvelgti į gyventojų poreikius“, – patikino R. Vaitiekus.

Pastate Jono Basanavičiaus g. šiuo metu yra įsikūrusi ir seniūnija, ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Šilalės 308-osios pėstininkų kuopos darbuotojai. Kuopos vadas kapitonas Kęstutis Dembinskas sakė, jog savanorių pajėgos turėtų būtų labiau matomos, nes daug jaunuolių iki šiol nežino visų galimų būdų atlikti privalomąją karinę tarnybą. O norint šitai pasiekti, reikia aktyvinti veiklą. Tam būtinos atitinkamos sąlygos. Tačiau į dabartines patalpas savaitgaliais susirinkus kone 60 žmonių (atvyksta į mokymus ar pratybas savanoriai) trūksta vietos.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prieš beveik dvejus metus, 2015-ųjų liepos 15 d., Kal­tinė­nuo­se įvykusios nelaimės nagrinėjimas pasiekė ato­­maz­gą Šilalės rajono apylinkės teisme. Netikėtai vo­lu pervažiavęs savo bendradarbį, kaltinamasis V. M. iš­ven­gė baudžiamosios atsakomybės, o žalą nuken­tė­ju­siajam turės atlyginti draudimo bendrovė.

Lemtingą dieną Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos kieme vyko asfaltavimo darbai. Teisme kaltinamasis V. M. tvirtino, jog plent­voliu judėjo atbuline eiga. Nors greičio didelio nebūta, tačiau jis vis tiek nepastebėjo netoliese buvusio nukentėjusiojo V. K. V. M. aiškino, kad tuo metu kitiems darbininkams toje atkarpoje nieko dirbti nereikėjo, todėl jis ir nesitikėjęs, jog kas nors ten gali būti. Itin lėtai judančia mašina važiavęs kaltinamasis teigė iš pradžių nė nesupratęs, kad kažkas nutiko. Tik pavažiavęs į priekį, pastebėjo gulintį bendradarbį.

Kiek išsamesni buvo nukentėjusiojo V. K. parodymai. Jis aiškino iš pradžių taip pat dirbęs kiek mažesniu volu. Vėliau, jam pasitraukus į šoną, didžiuoju volu atvažiavo V. M. Nukentėjusysis sakė, jog visiems darbininkams žinoma, kad vieta, kur dirbama didžiuoju volu, laikoma pavojinga zona, į kurią niekam nevalia eiti. Stovėdamas kiek nuošaliau, matė, kaip V. M. primušinėja asfalto siūlę. Anot V. K., vairuotojas turi žiūrėti ir į siūlę ant kelio, ir atgal, o jei ji nėra lygi, reikia dar atnešti asfalto. Vyras prisiminė, jog netoliese stovėjo klotuvas, kuris skleidžia didelį garsą, o plentvolio garso nesigirdėjo, todėl jo priartėjant jis ir negirdėjo. Tada V. K. pajuto smūgį ir pargriuvo. Ėmus šauktis pagalbos, pribėgo darbininkai, o V. M. plent­voliu nuvažiavo toliau.

Negana smarkaus smūgio į petį, vyras nukrito ant itin karštos, ką tik pakloto asfalto dangos. Po volu pakliuvo kairės kojos pėda. Po nelaimės V. K. buvo atlikta ne viena operacija, persodinta oda. Nukentėjusysis teigė, kad reikia ir dar vienos operacijos, nes vis dar negali paeiti be ramentų.

Buvo apklaustas ir įmonės AB „Eurovia Lietuva“ darbų vadovas G. Š., į Kaltinėnus atsiųstas kaip konsultantas. Jis aiškino pastebėjęs, kaip plent­volis keistai susvyravo, tačiau paties momento, kai jis užvažiavo ant darbininko, nematęs. Darbų vadovas teigė, jog asfaltas buvo karštas, todėl niekas neskubėjo traukti V. K., tik pakišo rūbus, kad vyras nenudegtų. Jo koja buvo įspausta į asfaltą. Konsultanto aiškinimu, plentvoliu dirbęs V. M. privalėjo stebėti, kas vyksta aplink. Tačiau nukentėjusysis V. K. taip pat turėjo matyti ir žinoti, kaip elgtis – kadangi tuo metu jis nelygino ir nevežė asfalto, ten būti negalėjo.

Kaltinamojo V. M. žmona pateikė teismui prašymą atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prokuroras šiam prašymui neprieštaravo.

V. K. prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. M., AB „Eurovia Lietuva“ bei draudimo bendrovės „ERGO Insuriance SE“ 14091,13 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 8491,13 Eur turtinė žala, 5000 Eur - neturtinė žala ir 600 Eur - išlaidos už teisines paslaugas.

Teismas nusprendė kaltinamajam nutraukti baudžiamąją bylą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Iš draudimo bendrovės priteisti 4000 Eur neturtinei žalai bei 19,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis nukentėjusiajam turės atlyginti 600 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Susietosios paramos už mėsinius galvijus, avis, pie­ninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2015–2020 m. taisyklių (Susie­tosios paramos taisyklės) pakeitimai 2016 m. gruodžio 29 d. buvo patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu ir įsigaliojo š. m. sausio 4 d.

Pakartotinai įsigijus tuos pačius ūkinius gyvūnus, išmoka neskiriama

Taisyklių punktai, kuriais vadovaujantis, nustatomi pagrindiniai tinkamumo skirti susietąją paramą reikalavimai, išliko nepakitę. Valdos valdytojui, partneriui gali būti skiriamos išmokos už ūkinius gyvūnus, jei Ūkinių gyvūnų regist­re (ŪGR) įregistruotos bei suženklintos mėsinės avys, pieninės ožkos, ne jaunesni nei 12 mėnesių mėsiniai galvijai, buliai nepertraukiamai išlaikomi valdoje ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų. Įregist­ruoti ūkinius gyvūnus ŪGR privalu ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 31 d.

Pakeistose taisyk­lėse patikslinta, kokiu atveju, įsigijęs ūkinių gyvūnų, kitas laikytojas laikomas atitinkančiu paramos skyrimo reikalavimus. Išmokos skiriamos, jeigu jis įvykdo reikalavimus (įgytus ūkinius gyvūnus paženklina ir nustatyta tvarka įregistruoja ŪGR) nuo pat pirmosios gyvulių išlaikymo dienos.

Įsigijęs ūkinių gyvūnų, kitas laikytojas laikomas atitinkančiu paramos skyrimo reikalavimus ir tuo atveju, jei jis įsigyja netinkamai ženklintų bei registruotų mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių ir (ar) pieninių ožkų, tačiau įvykdo keliamus reikalavimus nuo pirmosios gyvulio laikymo dienos.

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išmoka pagal einamaisiais metais pateiktą paraišką už tą patį ūkinį gyvūną gali būti skiriama tik vieną kartą. Jei gyvulių laikytojas, pardavęs (ar dovanojęs) kitam laikytojui, pakartotinai įsigijo tuos pačius gyvulius, kuriuos laikydamas nesilaikė Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo bei jose laikomų ūkinių gyvūnų ženk­linimo bei apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų, išmoka jam neskiriama.

Už vėlavimą - sankcija

Pakeistos Susietosios paramos taisyklės buvo papildytos reikalavimu, kurio nesilaikantiems valdos valdytojams išmokos yra mažinamos.

Jeigu valdos valdytojas duomenis apie mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų perkėlimus bei kaitą pavėluotai pateikia paslaugos teikėjui (taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui, skerdimo įmonei, prekiautojui ūkiniais gyvūnais) arba suveda į ŪGR pavėluotai, pareiškėjui skaičiuojama 20 proc. sankcija už kiekvieną konk­retų gyvulį pagal einamaisiais metais že­mės ūkio ministro įsakymu patvirtintus tikslius išmokos dydžius už mėsinį galviją, mėsinę avį, pieninės veislės bulių, pieninę ožką.

Tinkamos sąlygos patikroms atlikti

Pakeistose Susietosios paramos taisyklėse nustatyta, jog, Nacionalinei mo­kė­­ji­­­mo agentūrai (NMA) vyk­dant pa­tikras, val­dos valdytojai privalo atskirti gyvulius ir sugrupuoti pagal atskiras rūšis bei veisles (pavyzdžiui, atskirti pieninių veislių galvijus nuo mėsinių, suvaryti juos į aptvarus ir pan.). Tokiu būdu sudaromos sąlygos NMA patikrų specialistui suskaičiuoti visus gyvulius bei patikrinti jų ausų įsaguose įrašytus individualius numerius.

Už duomenų įvedimą atsako ir paslaugų teikėjai

Anksčiau patvirtintose Susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklėse buvo apibrėžta valdos pareiškėjų atsakomybė už teisingą duomenų pateikimą paraiškoje. Taisyklės papildytos nuostata, kad valdos valdytojai, partneriai atsako už duomenų teisingumą paraiškoje ir patik­ros vietoje metu.

Taip pat taisyklės papildytos punktu, nustatančiu atsakomybę už ūkinių gyvūnų perkėlimo, kaitos dokumentų įvedimą į ŪGR. Už šių duomenų įvedimą į ŪGR atsako valdų valdytojai, partneriai, laikantys mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų, paslaugų teikėjai (gyvulių produktyvumo kontrolės asistentai, privatūs veterinarijos gydytojai), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, skerdimo įmonės, prekiautojai ūkiniais gyvūnais.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Meras Jonas Gudauskas - neabejotinas rajono iki­mo­­kyklinio ugdymo įstaigų futbolo lygos lyderis. Tai pa­aiš­kėjo, kai jo vadovaujama pro­fesio­nalų komanda „Mes“ įtikinamu rezultatu 3:0 sutriuškino Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ moteris.

Į reikšmingą pergalę profesionalų komandą vedęs meras pats asmeniškai įmušė vieną įvartį, o jam atakuoti vartus padėjo jo etatinis patarėjas Kęstutis. Labai svarbu ir tai, kad futbolo profesionalų vartuose stovėjusi savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa savo valdinėms neleido įmušti nė vieno įvarčio. To dar betrūko!..

Neturi pagrindo kai kurių futbolo specialistų abejonės, jog vaikų darželio moterys neva išsigando gerbiamo me­ro ir paprasčiausiai jam pasidavė. Atkaklias rungty­nes stebėjusi aukš­tuo­menės kronika su vi­sa atsakomybe pareiškia, kad meras tik­rai yra stip­resnis už moteris. Jei­gu reikėtų, jis be jokios abejonės įprastu darbo metu už tą pačią algą aploštų ir bet kurių senelių namų veteranus.

Kartu su gerbiamo me­ro vadovaujama pro­fe­sionalų ko­manda „Mes“ ir pralaimėju­siu „Žio­ge­lio“ „Spyriu“ vaikų darže­lių futbolo lygos turnyre, ne­bo­­damos gripo epidemijos, dalyvavo bene 5 ikimokyklinukų mėgėjų komandos. Skir­­tingai nei mero vadovau­jami futbolo profesionalai, ikimokyklinukai žaidė ne darbo me­tu ir ne už algą, tad meist­riš­kumu negalėjo prilyg­ti val­dininki­jos profe­sio­na­lams. To­­dėl neabejojant ga­­lima sakyti, jog gerbiamas meras Jo­nas yra stipriausias tarp vi­sų Šilalės rajono darželinukų.

Futbolo turnyras būtų buvęs dar reikšmingesnis, jeigu dėl gripo epidemijos nebūtų reikėję mažinti vaikų skaičių koman­dose. Tačiau dabar gi kai kurie tėveliai ne tik nedėkojo turnyro organizatoriams už iniciaty­vą, bet ir liko nepatenkinti, nes vaikai žaisdami pavargo, sušilo, ir dėl to iškilo dar didesnis pavojus, kad jie susirgs. Kiti jau ir atgulė. Bet juk tai normalu! Išlieka tik patys stip­riausi, o ypač - futbole. Tokie, kaip J. Gudauskas ir jo valdininkų - futbolininkų komanda.

Dabar visi jau galime eiti ir sveikinti naująją futbolo žvaigždę. Eiti bet kurią darbo dieną ir bet kurio darbo metu, išskyrus tą laiką, kai merui atsakingos varžybos...

Alius ŠAKINIS, futbolo lygos apžvalgininkas 

Daivos BARTKIENĖS nuotr.

Visuomenę sukrėtusiai tragedijai, kai namuose patėvio žiauriai sumuštas mirė keturmetis, neliko abejingi ir šilališkiai – kaip ir prie daugumos Lietuvos savivaldybių, Šilalėje paskutinį sausio sa­vaitgalį buvo deginamos vilties ir gedulo žvakelės už kiekvieną žuvusį vaiką, už kiekvieną, prieš kurį smurtaujama.

Itin sunkios būklės ketvirtadienio vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose, penktadienio rytą vaikas mirė. Teismas skyrė suėmimą įtariamiesiems – berniuko motina suimta 7 dienoms, patėvis, kuris duodamas parodymus, patvirtino smurtavęs prieš vaiką, – 3 mėnesiams. Mažylis buvo žiauriai sumuštas dėl to, jog negalėjo teisingai ištarti skaičių pavadinimų...

Po šio smurto protrūkio politikai prakalbo apie būtinus pokyčius, Seime šaukiama neeilinė sesija Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisoms priimti. Apie pataisas, kuriomis būtų uždrausta vaikus bausti fizinėmis bausmėmis, kalbama jau ne pirmą kadenciją, tačiau jos niekaip nepri­imamos. Da­­lis parlamen­tarų prieši­nasi siūly­mui uždraus­ti vaikams taikyti fizines bausmes, tvirtindami, jog tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.

Penktadienį prie Seimo vyko pilietinė akcija, skirta kovai su smurtu prieš vaikus, o visą savaitgalį šimtai žmonių Lietuvoje degė gedulo žvakutes ir simboliškai atsiprašė kiekvieno žuvusio vaiko.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Liepto galą priėjo moteriai susidorojimu grasinęs V. K., taip ir nesulaukęs iš jos meilės atsako. Nukentėjusiąją L. T. persekiojęs, gasdinęs, pasikarti jos kieme žadėjęs bei terorizavęs daugybe telefoninių skambučių, prieš tai dukart teistas vyras teismo vėl pripažintas kaltu.

Kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji L. T. kartu trumpą laikotarpį gyveno prieš maždaug 20 metų. Teismo skelbiamame nuosprendyje teigiama, jog vyras pas moterį vis apsilankydavo, kai jam pritrūkdavo maisto. Tačiau smulkiomis vagystėmis, savo agresyviu elgesiu ją tiek įbaugino, kad galiausiai moteris panoro nuo jo atsiriboti. L. T. taip pat tvirtino, jog tą laikotarpį bendravo su juo iš baimės, kad sulauks keršto.

Teisme nukentėjusioji papasakojo net apie 6 atvejus, kai V. K. jai grasino. Vien praėjusį rugpjūtį užfiksuoti 5 epizodai, 3 iš jų - tą pačią dieną.

Vyras iš pradžių telefoninio pokalbio metu ėmė grasinti moteriai, jog išdaužys jos namų langus bei pasikars kieme. Kiek daugiau nei po savaitės, rugpjūčio 27-ąją, jis įsi­brovė į L. T. kiemą ir, vaikščiodamas aplink namus, kaip reikiant moterį išgąsdino. Tąkart jai pagelbėjo akylas kaimynas, kuris ir teismui paliudi­jo nekviestą svečią išprašęs.

Rugpjūčio 28-osios vakarą išgėręs bei įsidrąsinęs V. K., nepaisydamas net liudininkų, vėl pateko į L. T. kiemą, griebė moterį už rankos ir ėmė smarkiai sukti. Tuo pat metu kita ranka bandė smogti į veidą bei grasino nužudyti. Šioje bauginančioje situa­cijoje padėjo kieme buvusios liudininkės. Viena jų agresyviai nusiteikusį neblaivų vyriškį nustūmė nuo moters, o ši įspėjo, kad iškvies policiją. Išsigandęs užpuolikas paspruko. Tačiau, nepraėjus nė valandai, vėl grįžo ir ėmė draskyti kiemo vartus, šaukdamas, jog padegs namus. Ant­rą kartą pagrasinus iškviesti pareigūnus, V. K. vėl pabėgo.

Ir šiam žygiui nepavykus, agresyvus vyras nenurimo - po kiek daugiau nei valandos grįžo, rankose laikydamas peilį. Bandydamas perlipti tvorą, vėl grasino nužudyti. Tačiau moteris, išsigandusi pirmųjų dviejų vyriškio apsilankymų, buvo pasikvietusi sūnų, kuris neleido agresyviam „svečiui“ patekti į kiemą.

Teisme užfiksuotas ir dar vie­nas nemalonus epizodas, nutikęs spalio mėnesį. Tuokart V. K. grasinimais švaistėsi telefonu. Po pirmojo gąsdinančio pokalbio moteris į skambučius nebeatsiliepdavo, nors V. K.  buvo labai atkaklus – numerį rinko dar 10 kartų.

Teisme savo kaltės vyras teigė neįžvelgiantis. Tik pripažino skambinęs nukentėjusiajai bei grasinęs pasikarti jos kieme. Tačiau neigė sakęs, jog išdaužys langus. Tvirtino visa tai darantis dėl to, kad moteris nesutinka su juo bend­rauti. Paneigė ir apsilankymą jos kieme rugpjūčio 27-ąją. O 28-ąją tikino tik užėjęs patikrinti, ar pas L. T. nesilanko meilužis – tuomet ir sutiko kieme pas ją užsukusias moteris. Jis aiškino rankos L. T. nesukęs ir net negrasinęs. Vėlyvo vakaro epizodą kaltinamasis taip pat „nupiešė“ visai kitokį: įrodinėjo tik ėjęs pro L. T. namus šaligatviu, o jos sūnus išpuolęs pro duris ir trenkęs kažkokiu daiktu jam į krūtinę – savo įvykių versijoje „nukentėjusiuoju“ ta­po pats kaltinamasis.

Vis dėlto teismo apklausti liudytojai patvirtino L. T. pasakojimą. Peržiūrėjus ankstesnius duomenis, paaiškėjo, kad nuo 2010 m. dėl šio agresyvaus vyriškio veiksmų moteris į pareigūnus kreipėsi iš viso net 9 kartus. Skelbdamas nuosprendį, teismas pažymėjo, jog apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas sunkinan­čia aplinkybe.

Psichologiniam smurtautojui, prieš tai teistam už valstybės tarnautojo įžeidimą bei neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, ir šįkart teismas buvo negailestingas. V. K. skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Kaltinamasis taip pat įpa­reigotas per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos prog­ramoje. Bausmės vykdymo ati­dėjimo laikotarpiu teismo nuosprendžiu jam neleidžiama išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja L. T. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu.

Morta MIKUTYTĖ

Nemažai vyresnių žmonių dar važinėja autobu­sais. Vienas iš tokių dėl patiriamų nepatogumų pasiguodė „Šilalės artojo“ redakcijai. Pasirodo, į Pajūrio autobusų stotelę autobusai nė neužsuka, o sustoja tiesiog gatvės pakraštyje.

Į „Šilalės artoją“ paskambinusi pajūriškė skundėsi keistu autobusų vairuotojų elgesiu. At­rodytų, stotelės tam ir yra, kad autobusai jose galėtų sustoti išleisti atvykusius keleivius, neskubėdami suliptų tie, kuriems reikia kažkur važiuoti. Tačiau, pasirodo, kai kurių maršrutų autobusų vairuotojai įsigudrino labiau paisyti savo patogumo.

„Pajūryje į autobusų stotelę reikia kiek pasukti, nes ji yra ne prie pat gatvės. Bet vairuotojai į stotelę nesuka, tik stabteli prie klebonijos. O laukti autobuso toje vietoje yra labai nepatogu: nėra jokios užuovėjos, todėl šalta stovėti. Ypač kai yra vėjuota ar šlapdriba. Be to, net prisėsti nėra kur. Kodėl vairuotojai negali įsukti į stotelę, kur paprastai ir laukia žmonės? Tiesa, mokinius vežantis au­tobuso vairuotojas visada, kaip ir dera, išleidžia juos stotelėje. O kiti daro, ką nori“, – piktinosi vairuotojų elgesiu Pa­jūrio gyventoja.

Neprisistačiusi UAB „Šilalės autobusų parkas“ darbuotoja „Šilalės artojui“ tvirtino, kad, jei yra stotelė, vairuotojai privalo į ją užsukti, o ne sustoti kur nors kitur.

„Jei žinotume tikslų laiką, kada važiavo tie autobusai, kurie neužsuko į stotelę, galėtume pasakyti, kuriam autobusų parkui jie priklauso. Per Pajūrį važiuoja ir Tauragės, ir Klaipėdos bei kitų parkų maršrutiniai autobusai. Gali būti, jog kuris nors iš jų ir neužsuka“, – pripažino Šilalės au­tobusų parko darbuotoja.

Šilutės autobusų parko vadovai, pasirodo, visi besą sergantys, ir neatsirado tokio, ku­ris sutiktų pakomentuoti situaciją. Visgi telefonu atsiliepusi darbuotoja teigė, kad į stotelę užsukti autobusų vairuotojams privalu, ir pažadėjo perduoti informaciją viršininkui, jog šis juos įspėtų.

Daugiau informacijos suteikė Taura­gės autobusų parko direktorius Rimantas Mar­tina­vičius.

„Dirbame daug metų, bet tokį dalyką išgirdau pirmą kartą. Blogai, jeigu vairuotojai nesuka į stotelę. Būtinai su jais apie tai pasikalbėsiu“, – užtikrino direktorius.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisaria­to Ko­munikacijos grupės spe­cia­­lis­tė Rūta Janavičiūtė paaiškino, jog Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra nurodyta, kaip privalo sustoti maršrutiniai autobusai:

„Autobuso vairuotojui, kaip ir bet kuriam kitam eismo dalyviui, galioja bendrosios KET nuostatos, kuriomis būtina vadovautis. Vairuotojai negali sustoti ir stovėti greitėjimo bei lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų bei po jais (išskyrus, kai tai numato kelio ženklai), pėsčiųjų perėjose bei arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš jas, ant vejos, šaligatvio ir t. t.“

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Spontaniškas Arvydo M. sprendimas „pasiskolinti“ svetimą automobilį, kad grįžtų namo po linksmybių su draugais, baigėsi teisiamųjų suole. Vyras, iš Paragaudžio kaime gyvenančios poros nugvelbęs „VW Passat“, savo kaltę pripažino. Teismas jam skyrė laisvės at­ėmi­mo bausmę.

Į teismą pareigūnų atvesdintas kaltinamasis Šilutės rajono gyventojas Arvydas M. apklausiamas pasakojo, kad praėjusių metų birželio 4-osios vakarą su draugais linksminosi Kvėdarnoje. Jau po vidurnakčio bičiuliai nusprendė išgerti, tačiau Arvydas M. neketino su jais pasilikti ir apie 3 valandą nakties pasiprašė parvežamas namo. Tačiau pavėžėjančių neatsirado, todėl jis patraukė pėsčiomis. Eidamas sugalvojo „pasiimti“ automobilį pats: tiesiog užsuko į pirmą pasitaikiusį kiemą, kuriame pamatė „VW Passat“. Pasirodo, automobilis buvo ne tik nerakintas, bet ir su viduje paliktu užvedimo rakteliu. Tad Arvydas M. sėdo ir nuvažiavo...

Ilgapirštis patikrino ir mašinoje rastą rankinuką. Teisme išvardintas ilgas sąrašas dokumentų, buvusių automobilyje: nukentėjusiųjų Dai­niaus J. ir Aurelijos R. asmens dokumentai, vairuotojų pažymėjimai, bankų kortelės su PIN kodais, žvejo mėgėjo bilietas, socialinio draudimo pažymėjimai bei kiti svarbūs dokumentai. Buvo ir grynų­jų pinigų bei kitų vertingų daiktų: garso stiprintuvas, vandens siurblys, žvejybos reik­menys ir navigacijos įran­ga.

Skaičiuojama, jog Dainius J. patyrė 2904,98 Eur, o Aurelija R. – 45 Eur turtinę žalą. 

Teismui Arvydas M. teigė iš pradžių tik norėjęs parsigauti namo. Deja, važiuodamas Šilalės rajono ribose jis kliudė gatvėje stovėjusį automobilį. Po smūgio „VW Passat“ buvo apgadintas, tačiau vyras to nepaisė ir vyko toliau. Sauguose (Šilutės r.) užsuko pas savo merginą, ir abu išvažiavo į Klaipėdą. Ten statydamas automo­bilį aikštelėje, priekiniu buferiu užvažiavo ant šaligatvio ir, pajudėjęs atbuline eiga, jį nuplėšė. Teisme kaltinamasis aiškino, kad jam pavyko buferį uždėti, ir jis tęsė kelionę, kol sustabdė policijos pareigūnai.

Mašina su visais pavogtais dokumentais grąžintas tikriesiems savininkams. Tiesa, gerokai apgadinta. Vis dėlto nukentėjusieji civilinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė.

Šešis kartus teistas, baigęs 9 klases, niekur nesimokantis bei nedirbantis ir neužsiregistravęs darbo biržoje Arvydas M. teisme savo kaltę visiškai pripažino, bet prašė kuo švelnesnės bausmės. Aiškino su savo drauge ketinąs kurti šeimą, žadėjo daugiau niekada negrįžti į kaltinamųjų suolą.

Tačiau teismo tai neįtikino, mat kaltinamasis nesugebėjo laikytis ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Paskelbus Arvydo M. paiešką ir jį suradus, jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Svetimo turto pagrobimu atviru būdu, asmens dokumentų bei elektroninių duomenų, banko mokėjimo kortelių vagystėmis kaltintas vyras pripažintas kaltu. Šiuos nusikaltimus jis padarė dar nesibaigus ankstesniam teistumui. Anksčiau skirtos švelnesnės bausmės Šilutės rajono gyventojo neatgrasė nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Apgailestavimas, kaltės pripažinimas teismo neįtikino, ir jis Arvydui M. skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vyras turės atlikti pataisos namuose.

Nuosprendis nuo paskelbimo per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teisme baigta nag­rinėti admi­nistracinė byla, pradėta dar 2015 metais. Nors įžūliai į stirnas iš automobilio šaudžiusiems (t. y. neleistinu būdu sumedžiojusiems) šilališkiams baudos buvo pa­skirtos, tačiau šiems sprendimą apskundus, byla vėl grąžinta Šilalės teismui. Bet ir po papildomų balistinių ekspertizių teismo sprendimas nepasikeitė: vyrai turės sumokėti po 579 eurus baudos, konfiskuotas jų automobilis bei ginklas, taip pat metams atimta teisė medžioti.

2015 m. lapkričio 13-ąją Did­kiemio seniūnijoje, Lau­menų bei Pažiuržmočio kaimų ribose, buvo nušautos trys stirnos. Istorija gal ir nebūtų išvydusi dienos šviesos, jeigu ne pilietiški liudininkai. Netoliese žaidusios dvi mergaitės papasakojo savo tėvui mačiusios šviesios spalvos automobilį, iš kurio pasipylė šūviai. Mergaičių tėvas apie tai pranešė aplinkosaugininkams, kurie nedelsdami ėmėsi veiksmų: jiems pavyko susekti medžiotojus, kurių automobilyje buvo trys, vienas iš jų – neblaivus.

Aplinkosaugininkams sustabdžius automobilį bei pasiteiravus, kur vyrai traukia, šie prasitarė besiruošią į medžioklę tykant. Tačiau aplinkosaugos inspektoriaus apgauti nepavyko: nuo šautuvo sklido parako kvapas, be to, ginklas buvo dar šiltas. Tad inspektorius įtarė, kad iš jo galimai ką tik šauta. Patikrinus šautuvą, paaiškėjo, jog dėkle likęs tik vienas šovinys. Koks medžiotojas išsiruošia į medžioklę su vienu šoviniu?

Pasikliaudami liudytojų aiškinimais, aplinkosaugininkai ėmė ieškoti nudobtų žvėrių. Pastangos neliko bevaisės: ne­trukus buvo surasta viena, o apžiūrint vietovę kitą die­ną, - dar dvi nušautos stirnos.

Įkliuvę medžiotojai ėmė teisintis kitaip: esą buvo susiruošę apžiūrėti vietą, kur galima statyti bokštelį, bet netikėtai sumanę užpildyti medžioklės lapą ir, jei būsią laiko, papramogauti. Tačiau sutemus neva nusprendė, kad jau per vėlu, ir nebemedžiojo. Administracinėn atsakomybėn traukiami vyrai tikino, jog tą vakarą esą lankėsi visai kitose vietose, siūlė apklausti juos neva mačiusius liudininkus.

Vis dėlto 2016 m. pavasarį vykusio teismo posėdžio metu teismo tokia medžiotojų versija neįtikino. Teismas nusprendė, kad liudininkų pasakojimai, rastos tuščios gilzės bei kruvina servetėlė įrodo, jog stirnas nušovė būtent K. V. ir V. A., kurie automobilyje turėjo tam tinkamą gink­lą. Teismo sprendimu dviem medžioklės lape įrašytiems vyrams skirta po 579 Eur baudos, konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis Verso“, abiem šauliams metams atimta teisė medžioti.

Tačiau brakonieriai nebuvo linkę lengvai pasiduoti. Teismo sprendimą jie apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris bylą grąžino nag­rinėti į Šilalę. Klaipėdos apygardos teismo nutarty­je rašoma, kad Šilalės rajono apylinkės teismas „savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu“. Taip pat iškelta abejonė liudininkų parodymais, mat nė vienas iš jų nematė šaudymo betarpiškai. Vienintelės tai mačiusios – dvi mažametės mergaitės, kurių pasakojimu kliaudamasis, tėvas iškvietė aplinkosaugininkus. Aukštesnės instancijos teismui buvo neaišku ir tai, kaip aplinkosaugos pareigūnas pamatavo ginklo temperatūrą bei iš kvapo nustatė, jog ką tik iš jo buvo šauta – esą tai pernelyg subjektyvus vertinimas. Tad nutartimi nuspręsta bylą grąžinti pirmos instancijos teismui į Šilalę, kad būtų nag­rinėjama iš naujo.

Šįkart į Šilalės rajono apylinkės teismo posėdį buvo iškviesta nepilnametė liudytoja, kuri kartu su seseria matė šūvių „ugnikes“, sklindančias iš šviesios spalvos automobilio. Paauglė buvo apklausiama specialioje patalpoje, o teisėjo ir bylos dalyvių pateiktus klausimus jai perdavinėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Apklausos metu žemėlapyje žymėtas kiekvienas teiginys, siekiant kuo tiksliau nustatyti liudininkų matytus įvykius. Kiek vėliau liudijo mergaitės tėvas. Paskesniuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir daugiau liudininkų.

Galiausiai teismas darė per­t­rauką bei pareikalavo atlikti balistinę ekspertizę. Taip pat ištirti, ar automobilyje ras­tas naktinio matymo prietaisas nėra naktinio matymo taikiklis, o infraraudonųjų spindulių prožektorius nėra lazerinis taikiklis. Tačiau ekspertų tvirtinimu, abu prietaisai, tiek sujungti, tiek atskirai, nėra skirti tvirtinti prie ginklo, kurį turėjo administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys.

Priimtame nutarime teismas priminė, jog medžiotojai savo pirminiuose paaiškinimuose aplinkosaugininkams teigė susiruošę į medžioklę tykant. Vėliau šiuos parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti vykę apžiūrėti vietos medžioklės bokšteliui. Galiausiai kaltinamieji bei jų liudininkas įrodinėjo įvykio metu buvę kitoje vietoje. Bet čia jiems koją pakišo iš UAB „Tele2“ bend­rovės gauti duomenys. Pagal telefonų išklotines, K. V. turėtas telefonas veikė per celę, kuri yra netoli vietos, kur nušautos stirnos.

Kaltinimus dėl medžioklės esant neblaiviam K. V. teismas atmetė, mat nerasta įrodymų, jog būtent medžioklės metu vyras buvo išgėręs.

Šilalės rajono apylinkės teis­mas dar kartą pripažino, kad nenuoseklūs kaltinamųjų parodymai apie vykimo tikslą rodo jų siekį išvengti atsakomybės dėl neteisėto medžiojimo. Tai, jog sustabdymo metu pas V. A. buvo tik vienas neiššautas šovinys, o viena gilzė išmesta ten, kur jie buvo sulaikyti, patvirtina norą nuslėpti patį medžioklės faktą. O paaiškinimas, kad vyrai ruošėsi medžioti su vienu šoviniu, apskritai yra nelogiš­kas.

Tad teismo nutarimas liko koks buvęs – šilališkiai K. V. ir V. A. turės sumokėti 579 Eur baudas bei metams netenka teisės medžioti. Konfiskuotas V. A. priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, iš kurio buvo šaudoma į stirnas. Šautuvo medžiotojai taip pat neatgaus – jis teismo sprendimu pateks į Lietuvos Respub­likos ginklų fondą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Žemės ūkio ministerija jau pasiruošė 2017 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Parengtos ir pa­tvirtintos Pa­ramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų ad­mi­nistravimo bei kontrolės taisyklės (LR že­mės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3D-714). Įvertinus visus keblumus, kilusius administruojant paramą 2016 m., taip pat naujuosius plotų deklaravi­mo ypa­tu­mus, susijusius su kraštovaizdžio elementais (miškeliais, tvenkiniais ir kūdromis, palaukėmis bei grio­viais), naujosiomis susietosios paramos schemomis bei kitus pasikeitimus, 2017 m. paramos administra­vimo nuos­tatose yra nemažai naujovių.

Reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

Nauja tai, kad pakeista jau pati 2017 m. deklaravimo taisyklių struktūra: skyriai suskaidyti į skirsnius, kurie atitinka konkrečioms paramos schemoms ar specifiniams rei­kalavimams skirtas nuostatų grupes, pernumeruoti arba pakeisti kai kurie priedai. Dėl šių pokyčių taisyklės re­daguotos naujai.

Bus privalu deklaruoti tik aiškia žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar pa­naudos pagrindais) valdomus plotus. Taip pat, jeigu dek­laruojamuose plotuose einamaisiais metais atliekami darbai, lemiantys šių plotų atitiktį paramos reikalavimams (vykdomos statybos, melioracijos sistemų įrengimas ar tvarkymas ar kt.), jie iš anksto privalo būti deklaruojami kaip einamaisiais me­tais neatitinkantys paramos skyrimo reikalavimų (kodas TPN) arba netinkami paramai (kodas NEP).

Aiškiai apibrėžta ir pareiškėjų vertinimo dėl galimai neteisėtai sukuriamų sąlygų paramai gauti procedūra. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai vadovausis galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, nustatymo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 (metodika).

Bus taikoma nauja pažeidimų įvertinimo sistema. Kai plotuose nustatomi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (pievų šienavimo, pūdymo išlaikymo ir kt. reikalavimai) neatitikimai, paramos negalima gauti tik už dalį, kuri neatitinka reikalavimų, o ne už visą plotą, kaip buvo anksčiau. Tokiu būdu suvienodinama ES plotų kontrolės sistema, kuri atitinka „geltonosios kortelės“ (ES reglamente numatyta atnaujinta paramos kontrolės sistema) pritaikymą reikalavimams įgyvendinti.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Pakeitimų žemės ūkio veik­los vykdymo kriterijų įgyvendinime, įskaitant pievų priežiūros tvarką, nėra numatyta. Tačiau pūdymo plotams nustatomas privalomas išlaikymo laikotarpis (nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.) – tuo laiku juose negalės būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Esminių pokyčių nėra, tik papildomai numatyta, jog tais atvejais, kai kelių juridinių asmenų, siekiančių pasinaudoti šia parama, valdyme dalyvauja tas pats fizinis asmuo, visos paraiškos, susijusios su juo, įvertinamos, vadovaujantis anksčiau minėta metodika.

Žalinimo išmokos reikalavimai

Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimo įgyvendinimo tvarkoje yra pa­sikeitimų: įsėliui gali būti naudojamos visos tiek baltyminės, tiek nebaltyminės žolės; posėlį, susidedantį iš ne mažiau kaip dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų, reikia pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio vidurio, kad nuo rugsė­jo 1 d. iki spalio 15 d. būtų matomi jau sudygę pasėliai; kai deklaruojami azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje, po derliaus nuėmimo šiuos plotus galima ne tik apsėti iki lapkričio 1 d., bet ir palikti juos nesuartus ne trumpiau kaip iki gruodžio 15 d., o ražienos paviršių lengvai sukultivuoti; jeigu azotą kaupiančių augalų mišinių sudėtyje vyrauja (ne mažiau kaip 50 proc.) baltyminiai augalai, visi tokie mišiniai laikomi tinkamais.

Kinta ir EASV reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių bei griovių) deklaravimo tvarka. Galima deklaruoti ir didesnius elementus nei iki šiol numatyta deklaravimo taisyklių nuostatose. Sudaryta galimybė deklaruoti ir du greta esančius skirtingus kraštovaizdžio elementus: ne tik įsiterpusius (visiškai apsuptus) pareiškėjo deklaruotoje ariamoje žemėje, bet ir tuos, kurie be privalomo ribojimosi tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, ribojasi ir su paramai netinkamais plotais (išskyrus deklaruotus kodu NEP) arba to paties pareiškėjo valdomais dek­laruotais daugiamečių pievų ir/arba daugiamečių sodinių plotais. Pareiškėjų naudai patikslinta ir kita su šių elementų deklaravimu susijusi tvarka.

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Pasirinkta įgyvendinti tris naujas susietosios paramos schemas. Tai – parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės; už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Komisija dar gali teikti pastabas dėl šių naujų schemų suderinamumo su ES reg­lamento nuostatomis (t. y., ar nauji remtini sektoriai tik­rai patiria ekonominių sunkumų), tačiau visi reikalavimai šioms schemoms įgyvendinti jau yra numatyti deklaravimo taisyklių nuostatose.

Pakeitimų yra ir nuostatose, įgyvendinant paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte. Visas kontrolės funkcijas, įskaitant gamybinės veik­los pradžią žyminčių sėjos ar daigų sodinimo aktų surašymą, vykdo NMA. Pareiškėjai, siekiantys pasinaudoti šia parama, taip pat bus tikrinami dėl galimų įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikslinta pareiškėjų atsiskaitymo NMA dokumentų pateikimo tvarka.

Paraiškos teikimo ir administravimo tvarka

Keičiama paraiškų regist­ravimo tvarka. Siekiant sumažinti administravimo naštą tiek pareiškėjams, tiek seniūnijų bei konsultavimo biurų darbuotojams, atsisakoma popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos, pakeičiant ją bendru paraiškų teikimo registru, t. y. atitinkamu žurnalu (deklaravimo taisyklių 7 priedas). Tokia pat nauja tvarka taikoma ir keičiant paraiškos duomenis. Pareiškėjams, kurie jas teiks savarankiškai, paramos paraiškų informacinėje sistemoje (PPIS) patvirtinus duomenis, ji laikoma pateikta, ir papildomai jokių registravimo dokumentų NMA teikti nereikia.

Pareiškėjams numatyta galimybė dar paraiškos teikimo metu PPIS sistemoje išankstinių kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodyti bei aprašyti išanks­tinius KŽS ribų pakeitimus arba PPIS kraštovaizdžių elementų žymėjimo modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti potencialius kraštovaizdžio elementus.

Numatyta, kad, esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, parama už jį nėra mokama nė vienam pareiškėjui (t. y. tokių plotų persidengimai turėtų būti sprendžiami pačių pareiškėjų). Taip užtikrinamas efektyvesnis bei taupesnis paramos administravimo procesas.

Pareiškėjams keliamas bend­rasis reikalavimas – plotus dek­laruoti dar atsakingiau. Todėl visos ginčytinos situa­cijos, kai būtina įsitikinti dėl pareiškėjo valdymo teisių į deklaruojamus plotus bei juose vykdomos žemės ūkio veik­los, sprendžiamos teigiamai tik įsitikinus, jog pa­reiškėjas turi valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos, bet ne kitais pagrindais), o deklaruojamų plo­tų dirbimą gali įrodyti žemės ūkio produkcijos realizavimo ar ki­tais dokumentais (išskyrus seniūnijos išduodamas pažymas).

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Pareiškėjams ir toliau priei­namas potencialus daugia­me­­čių pievų žemėlapis, kuriame vaiz­duojamos pievos, deklaruotos ketverius paskutiniuo­sius metus. Tikimasi, kad tai padės pareiškėjams geriau įvertinti bei kontroliuoti pievų (iki 5 m.) virtimą daugiametėmis.

Paramos paraiška

Pareiškėjai, teikiantys paraišką, privalo pareikšti sutikimą, jog NMA, siekdama patikrinti duomenis, turi teisę gauti būtiną informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų apie pareiškėjo ūkinę veiklą.

Siekiant gauti susietąją paramą pagal dvi iš trijų naujųjų schemų (parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai run­keliai), privalu užpildyti atitinkamas duomenų lenteles, pateikiant tinkamumo paramai gauti reikalavimus atitinkančius duomenis. Šių lentelių pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklių 2 priede.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atnaujintas ir žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų klasifikatorius, t. y. pakeisti kai kurie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais. Kad būtų aiškiau, kaip tarpusavyje suderinamos skirtingos paramos schemos ar atskiri jų elementai, atnaujinta Paramos suderinamumo matrica.

Kiti deklaravimo taisyklių priedai

Atnaujinus „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų regist­racijos žurnalo“ formą, siekiama suteikti pareiškėjams galimybę pildyti vieną žurnalą, skirtą pievų priežiūros darbams registruoti. Anksčiau ats­kirus žurnalus reikėjo pildyti pareiškėjams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014-2020 m. programos prie­mones „Ag­ra­rinė aplinko­sauga ir klima­tas“ bei „Su „Na­tura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva su­sijusios išmokos“. Nuo 2017 m. visų su pievų priežiūra susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas pagal jau minėtas paramos priemones žymimas viename žurnale.

Į naująsias taisykles įtraukti ir du nauji priedai (7 ir 8), kurie yra būtini atnaujintai paraiškų registravimo tvarkai užtikrinti, atsisakant popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo bei teikimo tvarkos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.