Šią savaitę Lietuva mini Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, o kartu su visa Europa – ir Eu­ropos dieną, simbolizuojančią že­myno taiką bei ramybę. Šiomis progo­mis regione vyks keli specialūs renginiai: bus atidaryta nauja knygelių paroda, vyks pėsčiųjų žygis, gyventojai kviečiami į koncertus, spektaklius, meno parodas ir kon­ferenciją, skirtą Šilalės krašto pa­žinimui. 

Gegužės 6 d. Tauragės kultūros cent­ro Edmundo Mažrimo parodų salėje bus atidaryta jungtinė septynių menininkių tapybos darbų paroda „Gamtos refleksijos“. Autorės lankytojus žavės subtiliomis gamtos interpretacijomis, o peizažai virs drobėje atspindėtais vidiniais išgyvenimais. Paroda veiks iki gegužės 31 d. 

Gegužės 7 d. Dionizo Poškos Baublių muziejuje vyks kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus 115-ųjų gimimo metinių paminėjimo konferencija „Vlado Statkevičiaus skaitymai“. Renginys prasidės 9.30 val. dalyvių registracija, oficialus atidarymas numatytas 10 val., pradedant muziejininko-archeologo Augustino Bernoto įžvalgomis apie V. Statkevičiaus indėlį į Šilalės krašto pažinimą. Pirmoje dienos pusėje dr. Deima Katinaitė pristatys pranešimą „Kamienas, kaukė ir paminklas: Dionizo Poškos Baublys kaip gamtos įkultūrinimo atvejis“, o dr. Gintautas Zabiela apžvelgs Paršežerio archeologinius radinius. Po pietų Goda Kotryna Jokubauskienė kvies dis­kutuoti apie regioninę tapatybę antropologiniu žvilgsniu bei žemaitiškumą Lietuvoje, o konferenciją vai­nikuos dr. Benedikto Šetkaus paskaita apie tarptautinę patirtį, prakalbinant muziejaus eksponatus. Kviečiami visi, norintys pagilinti žinias apie savo kraštą.

Kvėdarniškiai gegužės 6-7 d. kviečia į kūrybinių dirbtuvių ciklus „Pavasario ženklai: kuriu, jaučiu, gyvenu“ ir „Kank­lių kelias per kartas“, Šilalės kultūros centre gegužės 7-osios vakarą bus rodomas spektaklis-miuziklas „Pranašas. Kai iš meilės užsidega rankos“, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka žinomi scenos meistrai Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Egi­dijus Sipavičius ir kt. Ši muzikinė-poetinė meditacija pagal filosofo K. Gib­rano tekstus pasakoja nebanalią meilės trikampio istoriją ir universalią žmogaus gyvenimo ciklų kelionę. Bilietus galima įsigyti ticketmarket.lt (kaina – 22–25 Eur). 

Kaltinėnuose gegužės 8-osios vaka­rą skambės pavasario dainos, o savaitę užbaigs nuotaikingas renginys gegužės 10-ąją – Laukuvos kultūros namuose vyks Žemaitijos regiono pagyvenusių žmonių šventė-varžytuvės „Skamban­tis skliautas“, scenoje pasirodys Kelmės, Skuodo, Šilalės ir Pajūrio bočiai, ansamblis „Svaja“ ir kt., o publika turės ypatingą užduotį – balsavimo būdu išrinkti patį mieliausią kolektyvą, kuriam bus įteikta „Publikos numylėtinio“ nominacija. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Balandžio gale Šilalės jaunimas rinkosi į „Naktį savivaldybėje“: klausėsi grupių „Paradoksas“ bei „Atvira banga“ atliekamos mu­zikos, išbandė įvairias edukacijas ir susitiko su aktoriumi Giedriumi Savicku, kuriam galėjo užduoti įvairių klausimų. 

Pasak aktoriaus, jis visuomet mielai vyksta į susitikimus su įvairaus amžiaus žmonėmis ir prisiminė atvejį, kuomet Gargžduose į susitikimą susirinko kone pusantro tūkstančio dalyvių, todėl biblioteką teko iškeisti į Gargždų areną. 

„Man smagu, kai ateina jaunimas. Kar­tais į dalį renginių važiuoju nemokamai, pavyzdžiui, pas šauktinius. Ir visada jaučiu, kad tai yra mano pilietiška pareiga. Štai nuvykstu į kaimelį ir man labai smagu, kai prieina dvyliktokai vaikinai ir sako: „Labai ačiū, kad atvažiavote“. Svarbu būti reikalingam“, – sako aktorius.

Pasirodo, nedaug kas žino, tačiau G. Savickas net šešerius metus šoko baletą ir baigė šio šokio studijas. 

„Niekada anksčiau nebuvau šokęs, nu­važiavau į Vilnių, vyko stojamieji eg­za­minai, rinko aktorius šokėjus. Visos balerinos buvo baigusios baleto mokyk­lą. O aš Klaipėdoje paskutinius metus mokykloje su draugais žaidžiau kortomis ir lukštenau saulėgrąžas. Tačiau įstojau, nes norėjau, be to, maniau, jog aktorius, kuris moka šokti, yra labai gerai“, – juokėsi G. Savickas.

Jis nuotaikingai pasakoja, kaip stojamųjų egzaminų metu teko atlikti su­dėtingus baleto judesius, kurių, aišku, nemokėjo, tačiau jo stiprybė buvo gebėjimas iššokti į įspūdingą aukštį. O trečiame stojamųjų egzaminų etape bū­si­masis aktorius atliko dainą apie Sil­vest­rą Stalonę ir deklamavo eilėraštį apie lietų „Tišku tešku“. 

„Vėliau man dėstytojai pasakė, kodėl priėmė – pasirodo, vienintelis buvau savimi: nemelavau, kad moku labai gražiai dainuoti, kad esu perskaitęs daug knygų. Kai stoji į akademiją, reikia žmogaus tokio, koks jis yra, o ne to, kuris apsimeta. Todėl būkite savimi, nes tai yra pats maloniausias dalykas“, – linkėjo aktorius šilališkiams.

Jis prisiminė, jog studijos nebuvo lengvos: „Gyvenau labai sunkiai, mano tėvas anksti mirė. Kai įstojau į Muzikos ir teatro akademiją, mama buvo užsirašiusi į tuometinę Darbo biržą, neturėjome pinigų. Tačiau vėliau aš viską gavau, nes buvau savimi, neišdaviau savęs“, – teigė G. Savickas. 

„Sidabrinės gervės“ laureatui teko patirti ir bohemišką gyvenimo būdą, neišvengta ir alkoholio. 

„Esu tikintis žmogus, todėl Dievas manęs neapleido ir da­vė „rykštę“ – žvynelinę. Įsivaizduokite, reikia vaidinti, filmuotis, o mano oda kaip žuvies. Kai sužinojau apie šią ligą, apsidžiaugiau, išėjau iš gydytojo kabineto šypsodamasis, o kai brolis paklausė, kas man yra, atsakiau: „Dabar viskas pasikeis“, – prisiminė aktorius.

Pasak jo, atsisakius alkoholio, prasidėjo naujas gyvenimo etapas, atsirado daug vaidmenų ir kine, ir televizijoje. 

„Taip, aš pilnas puikybės, tačiau kada jos daug, gali labai stipriai pargriūti. Suprantu, kad skaudūs įvykiai gyvenime neleidžia susireikšminti. Kuo būtumėte, prašau, nesusireikšminkite, jog esate kažkas daugiau, nes vis tiek esate žmogus. Reikia būti nuoširdžiam ir paprastam, tada viskas seksis“, – tikino G. Savickas. 

Jo teigimu, visur yra tam tikros žaidimo taisyklės. Ir nors televizijoje, anot aktoriaus, niekas nesakė, kaip ir ką daryti, jam patinka renginių vedėjo vaid­muo.

„Šioje medijoje visi sąžiningai sako: „Mes atėjome užsidirbti pinigų“. Televizija manęs nesugadino, be to, smagu, kad mane mato mama“, – juokėsi televizijos projektų vedėjas. 

Renginio dalyviai smalsavo, ar aktoriui yra tekę susidurti su keistais gerbėjais, domėjosi, kas, Giedriaus manymu, yra gražiausia Lietuvos aktorė bei kaip jis susipažino su savo žmona, klausė aktoriaus nuomonės apie draugų išdavystę bei ką tokiu atveju daryti.

„Jeigu žinočiau, pasakyčiau atsakymą iš karto. Tačiau jeigu išdavė, svarbu, kad tas žmogus suprastų, ką padarė. Jeigu nesupranta ir nenori, kad atleistumei, tai ir neatleisk. Yra žmonių, kurie nerodo pastangų, jog gautų atleidimą. Tačiau jeigu matai, kad stengiasi bei gailisi, atleisk, nes kiekvienam reikia suteikti šansą. Gyvename vieną gyvenimą, patys nesame šventi. Žinoma, bus sunku, bet po to bus pačiam leng­viau“, – sakė G. Savickas. 

O kokią muziką mėgsta klausyti aktorius?

„Dabar daugiausiai klau­sau džiazo. Turiu daug plokštelių, klausau jų vakare, be šviesos, kad niekam netrukdytų. Kuo džiazo muzika keistesnė, tuo geriau“, – pasakojo svečias.

G. Savickas pasidalijo ir savo patirtimi einant Šv. Jokūbo kelią. 

„Nueikite šitą kelią – 800 kilometrų, 30 dienų bus geriausias laikas: mėnesio kelionė kainuos 1000 eurų, bet pamatysite Ispaniją, susipažinsite su pasaulio jaunimu ir pan. Kiekvieną dieną reikia nueiti 27 kilometrus, sunkios būna tik pirmosios dvi, o paskui sudėtinga sustoti“, – tikino aktorius.

Po nuoširdaus pokalbio su G. Savicku jaunuoliai išbandė juoko jogą, dainavo chore, įsitraukė į kūrybą su menininke Indre Lukoševičiene, susipažino su jaunimo politikos ambasadorių veikla, o loginį mąstymą ugdė pabėgimo kambaryje. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija

O kas, jei vietoje dar vienos įprastos dienos mokykloje būtų galima pasinerti į teatro sūkurį? Būtent tokį kvietimą siunčia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuojamos „Teatrostogos“. Tai visiems atvira, vaikams ir jaunimui subalansuota, muzikinių įspūdžių prisodrinta programa, kviečianti pažinti teatro repertuarą projektinių pamokų metu. Šiemet joje pristatomi du ryškūs kūriniai – miuziklas „Matilda“ ir šokio spektaklis „Panama labai graži“.

Daugybę apdovanojimų pelniusi „Matilda“

„Matilda“ – daugiau kaip 100 apdovanojimų įvairiose šalyse pelnęs ir jau daugiau nei dešimtmetį minias žiūrovų visame pasaulyje į muzikinius teatrus sutraukiantis miuziklas, įkvėptas 1988 m. pasirodžiusios britų rašytojo Roaldo Dahlio knygos tuo pačiu pavadinimu. Vaikų pamėgtos ir į daugelį kalbų išverstos knygos pagrindinė veikėja Matilda stebina aplinkinius savo proto guvumu, lakia vaizduote ir netikėtomis galiomis.

Pradėjusi lankyti mokyklą, Matilda iškart randa ryšį su savo pirmąja mokytoja panele Meilute (Miss Honey), kuri pastebi nepaprastus mergaitės gebėjimus ir brandą. Tačiau mokyklos aplinka toli gražu nėra jauki – jai vadovauja nuožmioji panelė Kuoka (Miss Trunchbull), negailestingai baudžianti visus, kurie nesilaiko taisyklių. Vis dėlto Matilda, apdovanota ne tik aštria nuovoka, bet ir stipriu teisingumo jausmu bei drąsa, imasi veiksmų ir stoja ginti silpnesniųjų.

Romano motyvais grįstą miuziklą Karališkojo Shakespeare’o teatro užsakymu 2010 m. sukūrė Dennisas Kelly ir Timas Minchinas. Matthew Warchuso režisuoto miuziklo pasaulinė premjera įvyko 2010 m. Stratforde prie Eivono. Didžiulės sėkmės sulaukęs spektaklis netrukus persikėlė į Brodvėjų – 2013 m. Shuberto teatre įvykusi amerikietiška premjera pelnė net 12 „Tony“ apdovanojimo nominacijų.

Kaip ir knyga, 1996 m. „Matilda“ buvo ekranizuota Danny DeVito režisuotoje komedijoje, o 2022 m. istorija sugrįžo į ekranus filme „Miuziklas Matilda“ („Matilda the Musical“), kurį režisavo originalaus sceninio pastatymo režisierius M. Warchusas.

Pirmą kartą Lietuvoje

Lietuvoje šį miuziklą pirmą kartą prieš keletą metų ėmėsi statyti dirigentas ir chormeisteris Vytautas Valys bei choreografas Taurūnas Baužas su Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniais – tuomet tai buvo kamerinis, sutrumpintas variantas. Šios studijos jaunieji atlikėjai dalyvauja ir dabartiniame Rūtos Bunikytės režisuotame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje visai šeimai, kurį galima laikyti „Matildos“ premjera Lietuvoje.

Dirigentas Vytautas Valys pabrėžia, kad „Matilda“ tinka skirtingo amžiaus žiūrovams: „Vaikams ypač artimos istorijos, kuriose jie atpažįsta mokyklą, savo bendraamžius, situacijas. Tokiuose kūriniuose jaunieji žiūrovai randa save. Miuziklas „Matilda“ kartu yra ir istorija apie šeimą, santykius, vertybes. O veiksmą lydi šiuolaikinė muzika, kurianti spektaklio nuotaiką, emociją, įtampą.“

Beje, minint Teatro dieną įteiktuose tradiciniuose uostamiesčio apdovanojimuose „Padėkos kaukė“  „Metų režisiere“ tapo Rūta Bunikytė už miuziklo „Matilda“ režisūrą, o į „Metų aktoriaus“ titulą pretendavo Tadas Jakas, sukūręs įtaigią mokyklos direktorę panelę Agatą Trančbul šiame miuzikle.

Miuziklas „Matilda“ jaunųjų gerbėjų laukia – gegužės 21, 22 ir 23 d. 15 val.

„Panama labai graži“ – apie paprastus dalykus

Šokio spektaklis vaikams „Panama labai graži“ sukurtas pagal vaikų mylimą Janoscho (Horsto Eckerto) knygą. Šokio ir muzikos kalba pasakojama istorija, kurioje net patys mažiausi gali atpažinti amžinas vertybes – laimę, draugystę, gebėjimą rasti grožį ir džiaugsmą kiekvienoje akimirkoje.

Kūrybinė komanda – kompozitorė Silvija Miliūnaitė, libreto autorė Sondra Simana, choreografė Daria Verovka, muzikos vadovas ir dirigentas Giedrius Vaznys, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis – siekė, kad šokio menas susilietų su prasme, o vizualinis grožis virstų gyvu pasakojimu.

KVMT baleto trupės narė, jaunoji choreografė Daria Verovka sako, kad „Panama labai graži“ vaikams šokio kalba pasakoja apie amžinas vertybes – draugystę, laimę, atradimo džiaugsmą ir daugybę kitų gražių dalykų. Žiūrovai čia patirs visiems pažįstamų herojų – Meškiuko, Tigriuko ir Anties – kelionę ir pamatys, kokie netikėti atradimai jų laukia.  Beje, choreografė D. Verovka už spektaklį „Panama labai graži“ šių metų „Padėkos kaukės“ apdovanojimuose buvo nominuota „Metų režisieriaus“ kategorijoje.

Scenografė Sigita Šimkūnaitė, kurdama spektaklio erdves, subtiliai panaudojo plastiko objektus, iš kurių sukurta upelio, žuvų, skraidančių formų ir kitų detalių visuma. Tokiu būdu spektaklis kviečia ne tik į vaizduotės pasaulį, bet ir susimąstyti apie atsakingą vartojimą bei palikimą ateities kartoms.

Šį pasakų pasaulį papildo kompozitorės Silvijos Miliūnaitės muzika, kuri, anot dirigento Giedriaus Vaznio, „tarsi pati pasakoja kūrinio istoriją“. Sandros Straukaitės sukurti kostiumai ir Andriaus Stasiulio šviesos suteikia spektakliui džiaugsmingos magijos ir vizualinio lengvumo.

1978 metais parašyta knyga „Panama labai graži“ – viena mylimiausių vaikų knygų Vokietijoje, įvertinta Vokiečių jaunimo literatūros premija. Pagal šį kūrinį Berlyne pastatyta opera, o su šia istorija užaugo ir ją iki šiol brangina ištisos kartos teatro meno mylėtojų.

Šių metų Klaipėdos miesto teatralų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ choreografė D. Verovka nominuota „Metų režisieriaus“ kategorijoje už spektaklį „Panama labai graži“.

Šokio spektaklis „Panama labai graži“ rodomas birželio 3, 4 ir 5 d. 15 val.

KVMT inform.

Kai 2021-ųjų pabaigoje tuometinė Lietuvos automobilio kelių direkcija pasiūlė Šilalės savivaldybei išmainyti Kvėdarnos gatvę į du žvyrkelius, politikai neabejodami pritarė sandėriui su valstybe ir net buvo suskaičiavę, jog savivaldybė iš to „išloš“ ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų naudos. Dabar jau aišku, jog Kvėdarnos gatvė taip ir liks neasfaltuota, o jos rekonstrukcijos projektas, parengtas savivaldybės lėšomis, sudūlės valdininkų stalčiuose.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31

Prieš 40 metų įvykusią Černobylio tragediją kiekvienas suvokia skirtingai. Vyresnieji prisimena tas kraupias, gandais apgaubtas dienas po 1986 m. balandžio 26-osios nakties ir dar ilgai tvyrojusią bai­mę būti paveiktiems radiacijos. Jau­nes­ni apie tai žino iš katastrofos daly­vių pasakojimų arba iš puikios, daugiausiai Lietuvoje filmuotos juos­tos „Černobylis“, dar iš amerikie­čių sukurto siaubo filmo „Čer­no­b­y­lio dienoraščiai“.  

Tą, berods, pirmadienio rytą į televizijos kavinę, kaip paprastai, rinkomės aptarti įvykių, pasidalinti naujienomis ir žurnalistiniais darbais. Bet kolegos Nerijaus Maliukevičiaus žinia visus pribloškė. Rytą jis per Švedijos radiją ang­lų kalba išgirdęs, kad sprogo Černobylio atominė elektrinė, ir radioaktyvūs debesys slenka į šiaurės vakarus, tai yra, Lietuvos link. 

Tuomet mes buvome pratę paskutines naujienas išgirsti iš Maskvos, užsienio agentūrų pranešimai buvo laikomi nepatikimais, tad tik pakraipėme galvas ir toliau gurkšnojome rytinę kavą. Bet Maskva tylėjo dar kokias tris dienas, užleisdama vietą visokiems gandams ir versijoms. 

Lyg tyčia Černobylio pavadinimas ver­čiamas kaip „Juodoji sakmė“. Vos už 110 km į šiaurę nuo Kyjivo, šalia Pripetės miesto, 1970 m. pastatyta keturių blokų branduolinė jėgainė energija aprūpino gal dešimtadalį visos Ukrainos poreikio. Sprogimas ketvirtame reaktoriuje išlydė ne tik metalo, smėlio, betono ir kuro mišinį į vieną pavojingą masę, bet radioaktyvių medžiagų urano, plutonio, cezio, stroncio debesys pasklido po aplinką ir pamažu ėmė judėti Šiaurės Europos link. 

Bet sovietinė propaganda apsiribojo tik didvyriška tarybinės liaudies misija įveikti katastrofos padarinius. Prieš metus SSRS vadovu tapęs M. Gorbačiovas dar nespėjo paskleisti savo propaguotos

„viešumo“ teorijos. Kad ta liaudis „genseko“ neįtartų aplaidumu... O vietoj kasdienių žinių apie katastrofos priežastis Maskva ėmė platinti būtas nebūtas versijas. Dar ir šiandien skaitau rusiškus portalus, kurie aprašo šią „technogeninę avariją“, o štai jau 2011 m. kovą įvykusi avarija Fukušimos AE, pasak šių propagandistų, yra „supuvusio Vakarų pasaulio“ aplaidumo pasek­mė.

Šiandien rusų portalai vis dar skelbia apie šios katastrofos mįsles: kad ją sukėlė sudėtingi elektrinės įrenginiai, neapgalvota vėsinimo sistema, prasta reaktorių apsauga, kad pasireiškė kažkoks „reaktyvumo tuštumos efektas“. Nemažai ir konspirologinių versijų, panašių į pasakas apie plokščią žemę. Net pasirodė svaičiojimų, kad esą avariją sukėlė užsienio agentai kartu su kažkokiais ukrainiečių ekstremistais diversantais (anais laikais Stepaną Banderą keikė nemažiau negu šiandien) arba ateiviai iš kitų planetų...  

Apie katastrofos padarinius ir poveikį aplinkai bei žmonėms – taip pat nemažai pasakų. Antai, remiantis kažkokiais britų mokslininkais, pasakojama apie „šviečiančias zonas“ aplink sarkofagu uždengtą sprogusį reaktorių, virš jo sklandantį didžiulį juodą paukštį degančiomis raudonomis akimis, šunis su mėlynu kailiu ir t.t.

Bet tarp šių pasakėlių galima pastebėti vieną vertingą išvadą: avarija Černobylio atominėje elektrinėje priartino SSRS žlugimą. Melaginga, tikrai supuvusi, liguista sistema nepajėgė išsaugoti nei savo energetinių pajėgumų, nei žmonių gyvybių. Tiesa, tuomet ir Lietuva dar buvo šios sistemos dalis.

Radiacijos padariniams likviduoti buvo surinkta apie 7000 lietuvių. Didžiosios dalies šių žmonių jau nebėra, daugelis mirė nuo sunkių, radiacijos sukeltų arba jos įtakotų ligų. Dirbtiniai radionuklidai, tokie kaip jodas 131 ar cezis 137, nusėdo mūsų aplinkoje ir nesuirę savo juodą darbą dirba dar ir šiandien... 2011 m. duomenimis, per 1991–2005 m. laikotarpį 6848 skyd­liaukės vėžio atvejai buvo registruoti Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m.

Radioaktyviomis medžiagomis bu­vo užteršta apie 150 tūkst. km bu­vusios SSRS teritorijos ir apie 45 tūkst. km ploto teritorija už SSRS ribų Šiaurės ir Rytų Europoje. Lietuvoje labiausiai užterštos buvo Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos teritorijos. 

Laikas mus veda į tokių nelaimių užmarštį. Bet verta prisiminti viena: Černobylis lieka mūsų vaikuose. Pagal 1991 m. įsteigto respublikinio vaikų Černobylio centro duomenis, buvo registruoti 714 AE avarijos pasekmes likvidavusių tėvų vaikai iki 18 m. 

Šiandien Rusija kelia naują pavojų, griaudama ir naikindama Ukrainą, grasindama kaimyninėms šalims ir jose esančioms atominėms jėgainėms.

Paveikta Černobylio katastrofos Lietuva, kuri buvo tapusi 31–ąja valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros gamybai, nuo 2010 m. nutraukė Ignalinos AE eksploataciją. Darbai iki 2029 m. kainuos apie 3 mlrd. eurų.

Tačiau čia pat, vos už 20 km nuo Lietuvos sienos, Astrave išdygo naujas pavojus – Baltarusijos atominė jėgainė. O jeigu ir ji kada nors atsidurs karo zonoje?

Česlovas IŠKAUSKAS

Paskutinės balandžio dienos į kul­tūros erdves kviečia su ypatinga šiluma – artėjanti Motinos diena prog­ramą papildo jaukiais sveikinimų renginiais mamoms. Taip pat šią savaitę Tauragėje ir Šilalėje susidurs iš pažiūros tolimi pasauliai: mate­matika taps meninių performansų dalimi, džiazo ritmai – fotografija. Scena bus suteikta ne tik profesionalams, bet ir kiekvienam, norinčiam išbandyti save kūrybinėse dirbtuvėse.

Šiandien (balandžio 28 d., 19 val.) Šilalės kultūros centre skambės „C’est mag­nifique“, prancūziškas šansonas ir pietų Europos melodijos persipins su lietuvių kompozitorių kūryba: žinomi solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius kartu su pianiste Aušrine Garsonaite pasiūlys svajingą vakarą, užpildytą miuziklų, kino muzikos bei populiarių dainų romantika. 

Balandžio 30 d. Šilalės kultūros centras kviečia visus, kuriems tinka šokis, daina ir žaidimas, į „Respublikinę tradicinės etnokultūros naktį“. Renginys, skirtas Kanklių metams, vyks nuo 18 iki 22 val., organizatoriai žada, kad bus griežiama linksmiausia muzika, dalyviai vaišinami skaniausiais sausainiais ir arbata.

Rytoj (balandžio 29 d., 19 val.) į koncertą „Motinos lango atspindy”, skirtą Motinos dienai, kviečia laukuviškiai – žadama įspūdinga teatralizuota meno mėgėjų programa.

Koncertas Motinos dienai gegužės 1-ąją rengiamas Didkiemyje, taip pat tądien (18 val. Motinos dienos paminėjimas vyks Jucaičių bendruomenės salėje. Gegužės 3-iąją mamos bus sveikinamos Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (nuo 10 val.), tą pačią dieną, 13 val., koncertas ,,Tau, mama” kviečia upyniškius į Upynos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią.

Bijotiškiai ketvirtadienį rodys spek­taklį ,,Valiusei reikia Alekso”, o pasižiūrėti jį bus galima nuo Bijotų laisvalaikio salėje nuo 19 val. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė, tad Tauragės pilyje bus rodomas lėlių spektaklis „Lapiuko nuotykiai“, bibliotekoje šurmuliuos Tvarumo mugė, vyks susitikimas su Edita Lei apie knygų personažų atgijimą animacijoje, performatyviosios poezijos dirbtuvės su Renata Karvelis. Jų metu dalyviai susipažins su slemo rašymo strategijomis, kurs tekstus ir dalyvaus improvizuotose varžybose (visą informaciją galima rasti renginiai.taurage.lt).

Tauragiškiai kviečia į Tarptautinę džiazo dieną – balandžio 30 d., 18 val., Tauragės kultūros rūmų fojė skambės dueto „All Reeds Duo“ koncertas, saksofonininkas Vytautas Labutis ir akordeonistas Andrius Balachovičius pristatys autorinę programą bei specialiai miestui sukurtą kūrinį „Taura Rag“. Muzikinį pasakojimą papildys fotografų klubo „Fotojūra“ paroda „Džiazas: kai vaizdas ima groti“. Renginio lankytojai galės nemokamai pasinerti į džiazo improvizacijas bei akordeono ekspresiją, įsigyti dueto vinilo plokštelę su atlikėjų autografais.

Balandžio 30 d., 16 val., Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyks susitikimas su tarpdisciplinine menininke ir matematike Ana Lu (Luana Masiene) „Kai daiktai muziejuje virsta žmogumi“. Renginys nemokamas.

Kotryna PETRAITYTĖ

Sodams po truputį pradedant dabintis baltu nuometu, švenčiame Motinos dieną. Tai ypatinga proga padėkoti mamoms, kurių meilė lydi visą gyvenimą: mūsų mamų vertybės tampa mūsų vertybėmis, o perduota išmintis – pamatu, ant kurio statome savo šeimos rūmą. Bet pati gražiausia Motinos dienos šventė yra tuose namuose, kur krykštauja dar maži vaikai, telpantys mamos glėbyje. Tokie pilni meilės ir vaikų šurmulio yra Karolinos ir Igno Rasiulių namai, po gabalėlį lipdomi sodų bendrijos Gėlių gatvėje.

Daiva BARTKIENĖ

Pašnekovų asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 31

Šilalės meno mokyklos šokių studija „Lokysta“ sugrįžo iš įspūdingos kelionės Italijoje, kur dalyvavo tarptautiniame šokių festivalyje – konkurse Gardos mieste. Renginyje, subūrusiame talentingus šokėjus iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ispani­jos ir Kroatijos, jaunieji šilališkiai ne tik oriai atstovavo savo kraštui, bet ir iškovojo įspūdingą pergalę – vaikų kategorijoje pelnė pirmąją vietą. 

Kelionė tapo tikra spalvingų įspūdžių mozaika: ją lydėjo ne tik repeticijų ritmas ir jaudulys prieš pasirodymus, bet ir pažintys su Italijos grožiu. Jaunieji šokėjai žavėjosi romantiškuoju Veronos senamiesčiu, alsuojančiu istorija ir architektūros didybe, o laisvesnėmis akimirkomis džiaugėsi nuotaikingomis pramogomis „Movieland“ parke, įsikūrusiame prie kerinčio Gardos ežero. 

Ši išvyka tapo ne tik svarbiu kūrybiniu žingsniu, bet ir šilta bendrystės patirtimi, praturtinusia naujomis pažintimis bei įspūdžiais. Ypatingą vietą širdyse užėmė užsimezgusios draugystės tarp Prancūzijos bei Šilalės jaunųjų šokėjų – akivaizdu, kad šokis neturi sienų ir gali sujungti skirtingas kultūras. O „Lokystos“ sėkmė dar kartą parodė, jog nuoširdus darbas ir meilė šokiui atveria kelią į pačius gražiausius pasiekimus.

Laima ANDREJAUSKIENĖ

Digma KONONOVIENĖ

Šilalės meno mokyklos šokių studijos „Lokysta“ vadovės

AUTORIŲ archyvo nuotr.

Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) mokslo metų užbaigimo šventės metu Šilalės kultūros centro fojė erdvėse atidaryta Šilalės TAU lankytojos Kristinos Bagdonienės kūrybinių darbų paroda, kviečianti stabtelėti, įsižiūrėti bei patirti kūrybos teikiamą emocinę šilumą.

Šilalės TAU bendruomenė džiaugiasi, galėdama pristatyti šią parodą – nuoširdų, jautrų ir įkvepiantį kūrybos atspindį, liudijantį, kad kūrybinis kelias gali prasidėti bet kuriame gyvenimo etape.

Kristinos istorija – ypatinga. Būtent išėjusi į pensiją, ji atrado savyje ilgai slėptą norą tapyti. Kaip pati pripažįsta, šis pomėgis tapo ne tik laisvalaikio užsiėmimu, bet ir svarbia saviraiškos forma, leidžiančia pažinti save, išreikšti emocijas bei patirti kūrybos džiaugsmą. Didelę įtaką šiam keliui, anot K. Bagdonienės, turėjo Šilalės meno mokyklos Dailės skyriaus organizuotos pamokos suaugusiesiems – jos padėjo įgyti daugiau žinių, sustiprino pasitikėjimą savimi ir atskleidė iki tol neatrastą talentą.

Prie TAU veiklos Kristina prisijungė 2023-iųjų rudenį ir nuo pat pirmųjų dienų išsiskyrė aktyvumu, smalsumu bei noru visur dalyvauti. Todėl nenuostabu, jog ji nuolat įsitraukia į paskaitas, kūrybinius užsiėmimus, bendruomenines veiklas, o jos pozityvumas ir atvirumas įkvepia ir kitus.

Parodoje kiekvienas paveikslas pasakoja savitą istoriją, kviečia sustoti, įsižiūrėti ir pajusti kuriamos akimirkos grožį. 

Ši pirmoji tokia viešai pristatoma paroda – gražus pavyzdys visai bendruomenei. Ji primena, jog mokytis, atrasti ir kurti niekada nevėlu, o drąsa žengti pirmą žingsnį gali atverti netikėtas galimybes. O tai tik patvirtina, jog aktyvus, prasmingas ir kūrybiškas gyvenimas nepriklauso nuo amžiaus.

Erika GARGASĖ 

Šilalės švietimo pagalbos tarnybos metodininkė

AUTORĖS nuotr.