Šilalės savivaldybės viešoji biblioteka pasidalijo skaitomiausiomis šilališkių knygomis. Kai kurių leidinių eilėje tenka laukti net porą mėnesių. Tarp populiariausių – romanai, istorinė ir psichologinė literatūra, taip pat knygos apie Aušvicą.

Žadeikių bibliotekos lankytojų mėgstamiausias knygas pristačiusi bibliotekininkė Virginija Matutienė sako, kad tarp dažniausiai skaitomų yra Deimantės Rudžinskaitės „Pasaulietė“, Editos Mildažytės „Pelynų medus“ ir Freidos McFadden „Tarnaitė“. 

Kaltinėnų bibliotekoje, bib­liotekininkės Irenos Sugintie­nės teigimu, daugiausia paauglių dėmesio sulaukusia Mi­chaelo Morpurgo „Karo žir­gas“ ir Tomo Dirgėlos kūriniai.

Šilalės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Vilma Stancelienė teigia, kad prie kai kurių knygų susidaro penkių ar net daugiau žmonių eilės, o kartais tenka palaukti apie du mėnesius. Tarp paklausiausių – Nijolės Marytės Šerniūtės „Vilkų Kampo Eliza“ ir E. Mildažytės „Pelynų medus“. Knygomis skaitytojai neretai dalijasi su artimaisiais, todėl jos į bib­lioteką grįžta ne iš karto.

Pasak V. Stancelienės, nemažai skaitytojų domisi istorinėmis knygomis, ypač apie koncentracijos stovyklas. Populiarios Ellie Midwood „Aušvico smuikininkė“, Heather Morris „Aušvico tatuiruotojas“, Mario Escobaro „Aušvico lopšinė“ ir Viktoro E. Franklio „Žmogus ieško prasmės“.

„Žmonės gal pavargsta nuo to karo, nuo sunkių temų, prašo duoti ką nors lengvo“, – teigia bibliotekininkė.

Tarp populiarių romanų – Colleen Hoover („Viskas primena tave“, „Širdies kauleliai“ ir kt.), Kristin Hannah („Žiemos sodas“, „Keturi vėjai“), bei Irenos Buivydaitės kūriniai („Tango šokamas dviese“, „Trečias kartas nemeluoja“). 

Pastaruoju metu bibliotekininkė teigia pastebinti didesnį psichologinės literatūros poreikį – saviugdos ir psichologijos knygomis ypač domisi jaunesni, 30–40 metų, skaitytojai.

Miesto bibliotekoje sutikta šilališkė Lina pripažino, jog stengiasi perskaityti bent po vieną knygą per mėnesį. Anksčiau jas pirkdavusi, dabar dažniau jas ima bibliotekoje arba skolinasi iš draugų ir artimųjų. Labiausiai jai patinka romanai, istorinės ir psichologinės knygos.

Dovilė JAKAITĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė, „Šilalės artojo“ praktikantė

AUTORĖS nuotr.

Tarptautinis piešinių konkursas, kurį organizavo Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla, buvo skirtas labai svarbiai ir jautriai temai – kovai su patyčiomis. Mokiniai buvo kviečiami kūrybiškai pažvelgti į žmogaus ir daikto santykį, primenant, kad etiketes turėtume klijuoti daiktams, o ne žmonėms. Menas šiuo atveju tapo būdu kalbėti apie pagarbą, tole­ranciją, žmogaus savitumą bei atsakomybę už savo žodžius.

Šio tarptautinio projekto idėja peržengė įprasto piešinių konkurso ribas. Mokinių sukurti dizainai tapo tikromis etiketėmis ant gaminių pakuočių. Konkurso partneriai – Aurika ir Latvijos gėrimų gamintojas „Rudy‘s Kombucha“ – išleido riboto leidimo kombučos partiją, kurios pakuotes papuošė būtent mokinių kūryba.

Džiugu, jog tarp konkurso laureatų – ir mano mokinė Luknė Bendžiūtė iš Šilalės meno mokyklos. Mergaitės kūryba iš mokyklos dailės klasės persikėlė į realų pasaulį, o jos idėja tapo matoma ant tikro gaminio.

 Šis projektas turi ir gražią socialinę žinutę – pelnas, gautas už parduotą produkciją, skiriamas „Vaikų linijai“, tad jaunųjų kūrėjų menas ne tik puošia, bet ir prisideda prie prasmingo tikslo.

Luknės pasiekimas – gražus įrodymas, kad kūrybinė mintis gali būti išgirsta ne tik parodų salėje, bet ir plačiau. Nuo piešinio ant popieriaus iki tik­ro produkto etiketės – tai įkvepianti patirtis, skatinanti drąsiai ieškoti savito sprendimo ir tikėti savo idėjomis. Tegul Luknės pergalė būna dar vienas priminimas, kaip svarbu kalbėti apie tai, kas iš tiesų yra reikšminga mums visiems.

Ilona VENCKIENĖ

Šilalės meno mokyklos dailės mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Posakį „gerai ten, kur mūsų nėra“ paneigia į savo kraštą dirbti sugrįžtantis jaunimas. Šilalės policijos komisariate šiuo metu tarnauja net keturios pareigūnės, baigusios tą pačią Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją. Pasak jų, tokį pasirinkimą nulėmė šaulių būrelyje sukaupta patirtis ir kuopos vado Algimanto Dragūno asmeninis pavyzdys.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 74

Spalio 1-ąją minima Tarptautinė vyresnio amžiaus žmonių diena. Šia proga Lietuvos jūrų muziejus spalį skelbia Senjorų mėnesiu ir kviečia senjorus muziejuje praleisti daugiau laiko kartu su šeima – prisiminti, pažinti ir atrasti.

Muziejus – vieta, skirtingas kartas kviečianti bend­ram pokalbiui. Senelių prisiminimai apie pajūrį žadina vaikų smalsumą, o akvariumo gyventojai ir Lietuvos jūrinę istoriją liudijantys muziejaus pasakojimai kviečia naujiems nuotykiams.

Spalį lankytojų laukia ne tik specialios bilietų kainos senjorams, bet ir nemokamos edukacinės popietės visai šeimai, leidžiančios iš arčiau pažinti paslaptingą vandenų pasaulį. Spalį duris atveria ir nauja nemokama pa­roda „Jūra lietuvių kine“, pasakojanti, kaip Lietuvos kine per daugiau nei šimtmetį keitėsi jūros vaizdinys – nuo pajūrio peizažo iki laisvės, savasties ir būties metaforos. 

Nepraleiskite – susitikime prie jūros!

SPALĮ JŪSŲ LAUKIA

• Specialios kainos senjorams (tik fizinėse muziejaus kasose!):

3 Eur – muziejus ir akvariumas;

2 Eur – laivas-muziejus M52 „Sūduvis“;

5 Eur – delfinų pasirodymas.

• Nemokamos edukacinės popietės:

penktadieniais:

13 val. – edukacinis eršketų maitinimas;

14 val. – popietė su gidu laive-muziejuje M52 „Sūduvis“;

šeštadieniais:

13 val. – „Akvariumo ekspresas“ – trumpa pažintinė kelionė po akvariumą su gidu;

14 val. – kūrybinė veikla „Pravėrus jaunystės atostogų spintą: pajūrio mada“;

sekmadieniais:

13 val. – popietė su gidu „(Ne)atrastas Nerijos fortas“;

14.30 val. – „Siela jūrai“ – kelionė po laivybos istorijos ekspozicijas su gidu.

• Nauja nemokama paroda „Jūra lietuvių kine“.

Daugiau informacijos: www.muziejus.lt 

Iš Baltųjų rūmų Vašingtone skamba tuščia retorika, o ne racionalūs pasiūlymai, kaip atkurti taiką įvai­riuose pasaulio regionuose. Pakloti raudoną kilimą Kinijos lyderiui ir surengti pompastišką aukščiausio lygio vakarienę Kinijos delegacijai lengviau, negu pasiekti reikšmingą susitarimą su Xi Jinpingo (sutrum­pintai – Si), priversti Putiną nesi­švaistyti tuščiais pažadais ar įtikinti Iraną atverti Hormuzo sąsiaurį. 

Nei viena, nei kita, nei trečia Donaldui Trumpui nepavyksta. Kaip rašo JAV spauda, nereikia stebėtis, kad jo reitingai, rugsėjo 21 d. tyrimų duomenimis, nukrito iki 32 proc. Ir nors D. Trumpas pats asmeniškai pasitiko Kinijos lyderį prie lėktuvo trapo, visas tris vizito dienas jam įsiteikiančiai pataikavo, tačiau svarbių susitarimų taip ir nepasiekta. Ginčas dėl Taivano nuskendo mandagiuose pareiškimuose, Kinijos parama Rusijai kare su Ukraina liko nepaliesta, o apie diskusijas dėl Pekino paramos Iranui Vidurio Rytuose D. Trumpas teištarė: „Manau, mums puikiai seksis“. 

Jis nesiryžo vertinti Teherano pasiūlymo atverti Hormuzo sąsiaurį per 7 dienas, kaip tartasi birželio mėnesį, o naujus Irano pasiūlymus atmetė.

Tiesa, su Si pasikalbėta apie dirbtinį intelektą. Tačiau šioje srityje konkurencija išlieka, jo modelių kūrime 2,7 proc. JAV yra priekyje, o Kinija aktyviai veržiasi į karinės žvalgybos sritį.

Politologas Lina Kojala apibendrina, kad joks raudonas kilimas JAV ir Kinijos skirčių paslėpti negali...

Šio vizito fone reikšmingesnis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimas 81-ojoje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje ir jos kuluaruose vykęs 40 minučių susitikimas su D. Trumpu. Tiesa, po to surengta spaudos konferencija buvo gana blanki, abu prezidentai atrodė pavargę, o daugelis žurnalistų klausimų atsimušė į Baltųjų rūmų šeimininko įprastas pagyras sau. 

Daug svarbesnis šių įvykių geopolitinis fonas ir tai, kas vyko po jų. Nėra abejonės, jog net tarp priešų vykstantis dialogas geriau negu nieko. Kol kas jis pastebimas tarp Vašingtono, Pekino ir Kyjivo. Tuo tarpu Maskva, lyg atsiskyrėlis šakalas, stebi iš šalies ir taikosi nudžiauti skanesnį kąsnelį. Jeigu Si, D. Trumpas ir Europos lyderiai būtų ryžtingesni, Putinas neturėtų kur dingti ir įsijungtų į šį ratelį nedelsdamas. Deja...

Ne be reikalo apžvalgininkai perspėja, kad dėl Si ir D. Trumpo susitikimo Ukrainai neverta puoselėti iliuzijų. Pekinui Rusijos karas prieš Ukrainą yra naudingas, nes jis silpnina Putino režimą. JAV nori paveržti Kiniją nuo meilės Rusijai ne dėl simpatijų ukrainiečiams, o dėl savo įtakos Azijos regione. Šiaip ar taip Maskva lieka viena su Europa, ir abiem reikės kaip nors sugyventi. 

Kol kas matoma šiurkšti diplomatinė šaudyklė. Baltieji rūmai pakvietė Putiną į G20 susitikimą, vyksiantį gruodžio viduryje Majamyje. Tai būtų nusikalstamo Maskvos režimo tarptautinis pripažinimas, tad 14 JAV senatorių, po septynis iš abiejų partijų, pareikalavo kvietimą atšaukti. 

Iš Jungtinių Tautų tribūnos V. Zelenskis pasiūlė nutraukti abipusę ugnį į energetikos objektus. 50 šalių ir Europos Sąjunga tam pritarė, bet Maskva atsisakė daryti pauzę atakose. „Reuters“ pranešė, jog JAV į naują karinės pagalbos Ukrainai paketą neįtraukė raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“. Vis dėlto D. Trumpo administracija ketina panaudoti visus 400 mln. JAV dolerių (apie 351,1 mln. eurų). O rugsėjo 25 d. prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai.

Agentūra „Bloomberg“ išplatino žinią, esą D. Trumpas pakvietė V. Zelenskį derybų atvykti į Maskvą, tačiau Kyjivas tuojau pat paneigė, jog toks kvietimas buvo išsakytas per prezidento viešnagę Jungtinėse Tautose. Putinas žongliruoja kvietimu į Rusijos sostinę, iš anksto žinodamas, kad V. Zelenskiui tai būtų lyg Ukrainos išdavystė. Tad ko jis tikisi? 

Iš šių geopolitinių įvykių konteksto neiškrenta ir Lietuva. Kai tik Seimas panaikino šalies nebranduolinį statusą (oponentai sako, jog tai yra pavojingas žingsnis), įsijungė Rusijos propagandinė mašina: Kremlius paskelbė straipsnį, kuriame grasina surengti dar vieną „specialiąją operaciją“ – šį kartą prieš Lietuvą. Tiesa, šis grasinimas viešai išsilaikė tik tris valandas, bet jo tikslas aiškus: perspėti Vakarus, jog nebandytų branduolinio ginklo priartinti prie Rusijos sienų. Kaip atsakymas Kremliui – Lietuvos surengtos nacionalinės mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas 2026“.

Gal skaitytojai sakys, jog nedera net ir silpstančio liūto tampyti už ūsų. Tačiau iš anksto pakelti rankas prieš galimą agresorių reikštų ir išankstinę tautos mirtį. Istorikai vėl primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai Lietuva buvo paskelbusi neutralumą. Ar tuomet nesipriešindami ką nors laimėjome? Gal ir šiandien kai kam tieskime raudoną kilimą?

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės rajono savivaldybės ta­ryba patvirtino vidutines kuro kai­nas, pagal kurias šį šildymo sezoną bus skaičiuojamos šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos malko­mis, bri­ke­tais ar granulėmis sa­vo būstus šildantiems gyventojams. Sprendimui prieštaravę tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad vidutinės kieto kuro kainos apskai­čiuotos neteisingai, ir svarstė, jog esą taip savivaldybė taupo sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73

Nuo šių metų spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, susiję su šildymo sezono pradžia ir pabaiga. Iki šiol sprendimą dėl šildymo sezono pradžios priimdavo savivaldybės meras, atsižvelgdamas į faktinę lauko oro temperatūrą. Dabar skelbiama, jog Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais, siekiama aiškesnio reguliavimo visoje Lietuvoje ir sudaromos didesnės galimybės daugiabučių gyventojams patiems spręsti dėl savo namo šildymo.

„Šilalės artojo“ inform.

Asociatyvi Magnific.com nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73

Rugsėjo 24-ąją Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungai sukako 30 metų. Per tą laiką nevyriausybinė organizacija tapo antraisiais namais šimtams sunkiausiai gyvenančių, liki­mo labiausiai nuskriaustų mūsų krašto žmonių. Kukliai besiverčiantys, iš savivaldybės jokios išgyvenimui reikalingos pagalbos negaunantys visuomenininkai jubiliejaus nešventė, tačiau artimiausi, dažniausiai pagalbos ranką jiems ištiesiantys bičiuliai pasveikinti nepamiršo.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73

Šilališkis Juozas Stasinas ne be pagrindo didžiuojasi savo bajoriška kilme, giria gimtąjį Radviečio kaimą prie Kesės upelio ir vis pabrėžia savo ilgametę gamtosaugininko veiklą. Lietuvos žurnalistų sąjungoje pristatydamas šiemet išleistą knygą „Gyvenimo pynė“ ją ne be reikalo dedikuoja „tėvams ir protėviams atminti“. 

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui šio žemaičio šeima iš Radviečio patraukė per Žemaičių Naumiestį į Pamarį – į Okslindžių kaimą Šilutės rajone, kur patyrė ne tik sunkius kaimiškus darbus, bet ir pokario chaosą. Vis dėl to gimęs ir augęs po, kaip pats sako, „Jos didenybės gamtos“ sparnu, J. Stasinas, nors ir būdamas meninės žurnalistinės pakraipos žmogus, savo karjerą bei visą gyvenimą paskyrė gamtos apsaugai, šalies gamtinių turtų puoselėjimui.  

Susitikime su kolegomis žurnalistais ir gamtosaugininkais, 88-erių žemaitis daugiau kalbėjo apie savo mokytojus, negu apie save ir knygą. Ypač jis akcentavo valstybinės gamtosaugos vadovo Viktoro Bergo (1906–1983) įtaką, kuriant ir tvirtinant Lietuvos gamtos apsaugos sistemą. Knygoje jam skirta nemažai puslapių. Susitikime dalyvavęs buvęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos aplinkos apsaugos ministras Bronius Bradauskas sakė, jog leidinio autorius, nepaisydamas jokių partinių ideologinių vėjų ir politinių įtakų, „augino meilės gamtai bei ją saugančiam žmogui medį“. 

„Gyvenimo pynė“ – ne tik apie autoriaus kilmę, ne vien trykšta meile gimtajam kraštui, bet tarsi enciklopedija fiksuoja pagrindinius valstybės žingsnius gamtosaugos srityje. Joje daug garsių pavardžių, autorius didžiuojasi pirmaisiais susitikimais su 1988 m. į tuometinį Gamtos apsaugos komitetą atvykusiu JAV gamtos apsaugos specia­listu ir būsimu Prezidentu Valdu Adamkumi. 

Susitikime netrūko ir kritinių pastabų dabartinei gamtos apsaugai, rėksmingai ir pompastiškai gamtosaugos politikai. Jas išreiškė visuomenininkai Zigmas Vaišvila ir Gintautas Kniukšta, etnologas Virginijus Jocys ir kt. Žurnalistas Vytautas Žeimantas, atsiliepdamas apie autorių, pripažino, jog „lengva rašyti apie žmogų, kurį gerai pažįsti jau per 40 metų, žinai jo darbus ir pasiekimus“. 

Iš tikrųjų, J. Stasinas „lengvas“ bendrauti, jam netrūkstą sąmojo ir gyvenimo džiaugsmo. O „Šilalės artojo“ skaitytojams jis gerai pažįstamas – rajono laikraštis yra spausdinęs ne vieną buvusio kraštiečio pamąstymą ir įžvalgas, prieš kelis metus rajono laikraštyje buvo publikuojamos ir ištraukos iš tuomet spaudai rengiamos knygos „Gyvenimo pynė“.

Česlovas IŠKAUSKAS

AUTORIAUS nuotr.