Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) skelbia civilinės saugos savanorių atrankas – kviečia prisijungti žmones, kurie padės rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms šalyje: stichinėms nelaimėms, branduolinei avarijai ar prasidėjus kariniams veiksmams.

Civilinės saugos savanoriai visoje Lietuvoje gyventojams ves praktinius užsiėmimus, kurių metu supažindins, kaip elgtis, kokių veiksmų reikėtų imtis ir kur slėptis išgirdus pavojaus sirenas bei kaip pasiruošti nelaimėms.

LRK tinklo vadovė Toma Čekanskaitė sako, kad pirmosios 72 valandos po krizės ar nelaimės – branduolinės avarijos, karo ar stichinės nelaimės – yra kritiškai svarbios išgyvenimui.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kad išliktų ramūs ir pasiruoštų veiksmingai reaguoti. Teorinės žinios – svarbu, tačiau praktiniai įgūdžiai gali išgelbėti gyvybes, todėl rengiame savanorius, kurie ves mokymus visuomenei ir padės tinkamai pasirengti išgyvenimui po krizės pirmąsias 72 valandas , patars, kaip tinkamai elgtis prasidėjus krizei ar ekstremaliai situacijai“, – teigia T. Čekanskaitė.

Anot jos, ši savanorystė yra labai prasminga ir atsakinga, todėl norinčiųjų savanoriauti bus prašoma įsipareigoti veiklas vesti bent metus ir skirti tam mažiausiai dvi dienas per mėnesį.

„Veikla bus tikrai labai reikšminga, todėl būsimi savanoriai dalyvaus intensyviuose mokymuose, kuriuose patys įgis ir civilinės saugos, ir pirmosios pagalbos, ir psichologijos įgūdžių, kuriuos vėliau perduos visuomenės nariams, dalyvaujantiems rengiamuose užsiėmimuose“, – pasakoja T. Čekanskaitė.

Civilinės saugos savanoriai įgis žinių apie pavojaus, nelaimės atpažinimą, sužinos, kokie pirmieji veiksmai turi būti išgirdus sirenas, kaip susidėti išvykimo krepšį, išgirs, kaip sudaryti šeimos, maisto atsargų planą. Taip pat bus pateikta informacija, kur rasti artimiausias priedangas, kaip jose elgtis, kaip veikia kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai.

„Kadangi savanorių tikslas – šviesti visuomenę, ypač laukiame žmonių, kurie yra žingeidūs, atsakingi ir norintys dalintis savo žiniomis su kitais. Šios savanorystės nauda tiek pačiam savanoriui, tiek visuomenei – akivaizdi. Perduodamos žinios gali būti gyvybiškai svarbios, todėl labai svarbu, jog savanoriai būtų atsakingi ir pasiryžę kurti atsparesnę visuomenę kartu“, – primena T. Čekanskaitė.

Norint prisijungti prie civilinės saugos savanorystės ir padėti visuomenei pasiruošti ekstremalioms situacijoms, galima registruotis www.redcross.lt, o kylant klausimų susisiekti tel. (+370-661) 3-88-51.

Valda PLISIENĖ

Lietuvos Raudonasis Kryžius

Savanorių koordinatorė

Nors už lango dar spaudžia lengvas žiemos šaltukas, miškininkai primena, kad jau laikas ruoštis iš šiltųjų kraštų grįžtančių paukščių sutiktuvėms ir dalijasi patarimais, kaip teisingai paruošti namus grįžtantiems sparnuočiams.

Nors dalis paukščių Lietuvoje žiemoja, nemažai jų grįžta į šalį iš šiltųjų kraštų, ėmus busti gamtai ir atėjus pavasariui. Žiemojantys paukščiai savo veisimosi sezoną dažniausiai pradeda kur kas anksčiau nei tie, kurių kasmet laukiame grįžtančių. Žiemas šalyje leidžiantys paukščiai namus kuriasi kraudami lizdus atokiose, kuo mažiau dėmesio atkreipiančiose bei gerai užmaskuotose vietose. Tam tikros paukščių rūšys – pavyzdžiui, įvairių rūšių zylės, musinukės, varnėnai namus randa geninių paukščių iškaltuose uoksuose. Tai saugus, nuo plėšrūnų gana efektyviai apsisaugoti leidžiantis pasirinkimas. Tačiau ne visuose miškuose uoksų yra pakankamai, kad juose galėtų perėti antriniai uoksiniai paukščiai. Dėl šios priežasties naudinga šiems paukščiams padėti ir iškelti inkilus, kuriuose jie galėtų kurti naujus namus.

Namus inkiluose kuriasi ne tik žvirbliniai paukščiai. Vieni pirmųjų sparnuočių, ankstyvą pavasarį ieškančių vietos perėjimui, – pelėdos. Pelėdiniai paukščiai žiemai baigiantis ima švęsti vestuves ūbaudami, o po vestuvių ima perėti. Naudinga paminėti, kad inkilus perėjimui renkasi ne visi pelėdiniai paukščiai. Įvairios pelėdų rūšys kiaušinius deda skirtingose vietose: vienos namus kuria nenaudojamuose stambių paukščių lizduose, kitos renkasi dreves ar tinkamo dydžio uoksus, o yra ir tokių, kurios peri nulūžusių stuobrių ertmėse. Tačiau tokių vietų miške nėra gausu, tad ir pelėdoms jas rasti gali būti ne taip paprasta. Todėl šiems įspūdingo grožio paukščiams taip pat galima pagelbėti iškeliant inkilus.

Norintiems pavasarį atlikti gerą darbą ir patiems pagaminti inkilą, naudinga atminti kelis svarbius dalykus. Pirmiausia, naudinga žinoti, kad skirtingų rūšių paukščiams tinkami ir reikalingi skirtingo dydžio inkilai. Smulkiesiems paukščiams, tokiems kaip zylės ar musinukės, gaminami inkilai, kurių aukštis siekia apie 30 cm, o plotis – 15 cm. Tačiau svarbus ne tik paties inkilo, bet ir jo landos dydis – skersmuo. Inkilo landa turi būti pakankamai didelė, kad sparnuotis galėtų lengvai ir saugiai įlįsti į vidų, bet ne per didelė, nes kitaip kils riziką, kad savo leteną įkiš plėšrus gyvūnas. Jei planuojate inkilą gaminti varnėnams, jis turėtų būti didesnis, su 5 cm skersmens landa. Didesnio inkilo reikia  ir pelėdiniams paukščiams. Žvirblinėms pelėdoms, kurios yra mažiausios ir smulkiausios, inkilas turėtų būti šiek tiek didesnis nei varnėnams. Tuo tarpu stambesnėms ir didesnėms pelėdų rūšims gaminami dar didesni inkilai – bent pusės metro aukščio ir 40 cm pločio. Kad ir kokiai paukščių rūšiai planuojate kalti inkilą, jį reikėtų gaminti iš natūralios medienos, neobliuotų ir nedažytų lentų.

Svarbu ne tik pagaminti tinkamo dydžio inkilą, bet ir tinkamai jį pakabinti. Miškininkai pataria inkilus kabinti 3-5 metrų aukštyje. Jei inkilas skirtas pelėdai, jį reikėtų kabinti dar aukščiau. Šaka, ant kurios kabinamas inkilas, turėtų būti tvirta ir suteikti pakankamai stabilumo, kad, pučiant stipriems vėjams, inkilas nesiūbuotų. Taip pat labai svarbu, kad pasirinkta vieta pasižymėtų geru priskridimu, o landos neužstotų šakos. Naudinga atsižvelgti bei tinkamai parinkti ir kabėjimo kryptį. Jei inkilas bus iškeltas tankmėje, jame labiau kaupsis drėgmė, tuo tarpu atviroje vietoje, į pietų kryptį atsuktas inkilas gaus daugiau saulės šviesos, bet paukščiams jame gali būti per karšta.

Ruošiantis pavasariui svarbu ne tik sukurti ir iškelti naujus namus sparnuočiams. Dėmesio skirti būtina ir praėjusį sezoną iškeltiems inkilams bei jų valymui. Darbštuoliai varnėnai savo inkilus išsivalo patys, snapeliais atplėšdami seno lizdo medžiagos dalis ir jas išmesdami pro landą. Tačiau dauguma kitų, pavyzdžiui, žvirbliniai paukščiai, lizdų patys nevalo. Dėl šios priežasties, siekiant, kad grįžę perėti į inkilus paukščiai galėtų sėkmingai dėti kiaušinius, reikalinga žmogaus pagalba. Senesnius inkilus išvalyti labai svarbu, kadangi senoje lizdinėje medžiagoje kaupiasi drėgmė, ima veistis parazitai, keliantys pavojų tiek inkilų šeimininkams, tiek jų jaunikliams. Kiekvienais metais, dar prieš prasidedant pavasariui, miškininkai, regioninių padalinių girininkijose išvalo apie 7000 inkilų. Tokiu būdu užtikrinami ne tik švarūs ir saugūs namai sparnuočiams, bet ir prisidedama prie miško sanitarinės būklės gerinimo. Na, o kuo miške daugiau paukščių, tuo efektyviau kontroliuojamas miško kenkėjų skaičius. Miškininkai skuba nuraminti – išvalyti inkilą tikrai nesunku. Svarbu nesulaužyti jo, o išvalius būtina jį sandariai uždaryti ir pakabinti atgal. Jei planuojate valyti senus inkilus, nepamirškite pasirūpinti ir atsarginėmis inkilo dalimis, vinimis, nes ardymo metu inkilai, ypač senesni, gali skilti.

Miškininkų iškeltuose inkiluose savo namus dažniausiai kuria smulkieji paukščiai: varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Taip pat inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims – ne tik pelėdoms, bet ir kukučiams, žalvariniams ir net žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams. Kaip ir kasmet, šiais metais gamtai neabejingus sparnuotų giesmininkų mylėtojus Valstybinių miškų urėdija kviečia į akciją „Paukščiai grįžta namo“. Kartu su regioninių padalinių miškininkais kovo 7 d. visoje Lietuvoje bus galima pasitikti sugrįžtančius paukščius, iškeliant jiems naujus namus. Akcijos metu miškininkai iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.

Rūta AMBLOŽIEJŪTĖ

Valstybinių miškų urėdijos

komunikacijos specialistė

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ kviečia visus prisijungti prie pilietiško renginio „Mažiesiems iš didelių rankų“. Renginys vyks kovo 11 d. Dūmų fabrike, Vilniuje. Renginio tikslas – numegzti pledukus mažiausiems Lietuvos piliečiams – neišnešiotiems naujagimiams. Šio renginio metu ne tik suteiksite šilumos ir meilės pažeidžiamiems mažyliams, parodysite palaikymą ankstukų bendruomenei, bet ir skleisite gerumą, pilietiškumą ir vienybės žinią.

Renginys vyks 14 val. Dūmų fabrike, Vilniuje.

Lietuvos ligoninėse trūksta specialiai neišnešiotiems naujagimiams skirtų pledukų, o šeimos, susilaukusios ankstukų, dažnai susiduria su finansiniais sunkumais ir emociniais išbandymais. Aplinkos palaikymas ir pagalba turi didelę svarbą ankstukų bendruomenei, todėl ši akcija yra daugiau nei apie pledukus – šis renginys yra proga dalintis šiluma ir gėriu.

„Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius dalinasi, kad renginio idėja kilo iš didelio noro palaikyti ir prisidėti prie mažylių gerovės, o kartu mes tą gėrį galime skleisti dar didesnį: „Didžiausiu mūsų įkvėpimu tampa pati ankstukų bendruomenė, su kuria susipažinus ir prisilietus prie jos arčiau galime suprasti, kokia palaikymo forma jiems yra reikalingiausia. Ir turbūt, kuomet kalbame apie tą žinią, jog į pasaulį anksčiau laiko atkeliaus mažylis, šeimos taip ilgai lauktas naujagimis, viskas, ko tėveliams tuo metu reikia, tai aplinkos palaikymo ir žinojimo, kad vaikeliui pavyks kabintis į gyvenimą”.

Renginys simboliškai vyks kovo 11-ąją dieną, todėl minint Lietuvai svarbią datą, numegzti pledukai taps pirmąja tautiška dovana trapiausiems šalies naujagimiams. Susibūrę kaip viena tauta mes galime keisti gyvenimus, padėti mažiesiems kovotojams sustiprėti ir pasveikti. „Organizuodami šį renginį tikimės laimingesnių šeimų ir dar labiau sustiprėjusių mažylių. Nieko nėra brangiau už galimybę prisidėti prie gyvybės išsaugojimo“, – pabrėžia D. Stankevičius, taip skatindamas visuomenę prisidėti prie pledukų mezgimo.

Renginio organizatoriai stengiasi suteikti progą prisidėti prie renginio ir tiems, kurie neturi galimybės dalyvauti renginyje gyvai kovo 11d. Dūmų fabrike, Vilniuje.

Būdai, kuriais galite prisidėti:

●     Dalyvaudami renginyje gyvai. Būtina registracija: https://forms.office.com/e/Zz1gvP57em

●     Megzdami pledukus namuose. Pleduko mezgimo instrukciją galite rasti čia: https://skirtingosspalvos.lt/maziesiems-is-dideliu-ranku/

●     Skirdami finansinę paramą. Tiesioginis pavedimas: https://skirtingosspalvos.lt/finansine-parama/

Visos gautos lėšos bus skiriamos renginio realizavimui ir visoms reikiamoms priemonėms įsigyti. Skleiskime tautiškumo dvasią ir užtikrinkime geresnes sąlygas mažyliams jų sustiprėjimo kelionėje. Padovanokite neišnešiotiems kūdikiams pirmąją tautišką dovaną!

Šis renginys spinduliuoja šiluma, tačiau tos šilumos bus daugiau, jei prie jo prisidėsite ir jūs. Iniciatyva kviečia visus, kurie jaučia svarbą renginio tikslui, būti jo dalimi ir skatinti kartu į renginį atvykti draugus ir šeimos narius.

Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją galite rasti: https://skirtingosspalvos.lt/

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) pranešimus dėl vieti­nės rinkliavos mokėjimo gavusiems rajono gyventojams kilo daug klau­simų. Ir ne tik dėl to, kad rinkliava padidėjo. Skatinimus rūšiuoti ir taip taupyti nuolat girdintys gyventojai tokių pastangų rezultatų nemato, be to, išgąsdino ir ant vokų raudonai išspausdintas pranešimas, jog už popie­rines sąskaitas kitąmet reikės sumokėti papildomai.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16

Pamatyti kirpėjo žirklėmis čeksint vyrą daugelyje didesnių miestų jau nebėra jokia naujiena. Bet Šilalėje šioje grožio srityje besidarbuojantis stipriosios lyties atstovas vis dar sukelia nuostabą – esame įpratę, jog plaukus klientėms kerpa ar dažo moterys. Tačiau šiuos stereotipus laužo grožio studijos „G. L“. įkūrėjai Gediminas ir Laima Petrikai – jie abu gražina šilališkius ir juokiasi, kad salono languose šmėžuojanti vyriška figūra yra geriausia reklama, pritraukianti smalsuolius, kurie vėliau tampa ištikimais klientais.

Žydrūnė MILAŠĖ

Pašnekovų ir Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16

Jau nekalbant net apie įžūlų Ame­rikos „karaliaus“ spaudimą Volodymyrui Zelenskiui ir diplomatijoje nepriimtinus akibrokštus, ateina vis įdomesnių naujienų. Jomis galima tikėti, galima ir ne, bet, kaip sakydavo propagandos vilkai, kiekvie­na­me anekdote ar paskaloje yra kruopelė teisybės. Kalbama, kad JAV net yra institutas, analizuojantis tokio pobūdžio informaciją.

Ilgametis Sovietų sąjungos KGB karininkas Alnuras Musajevas pareiškęs, kad 40-metis Donaldas Trumpas dar 1987-aisiais buvęs užverbuotas KGB ir gavęs „Krasnov“ slapyvardį. Apie JAV prezidento ryšius su Rusija jis rašęs 2018 m. ir liudijęs, jog „Trumpas sėdi ant FSB kabliuko ir vis giliau ir giliau ryja masalą“. Pasirodo, jis ir šiandien sėkmingai paveikiamas ir galbūt užverbuojamas. 

Naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė kitą žinią: pastaraisiais mėnesiais JAV ir Rusijos atstovai slapta susitikinėjo Šveicarijoje. Šie ryšiai buvo užmegzti iškart po D. Trumpo pergalės lapkritį. Bent vienas susitikimas įvyko Ženevoje praėjusią savaitę, kuomet buvo sušaukta Miuncheno saugumo konferencija. Greičiausiai tuomet ir paaiškėjo pagrindinės D. Trumpo plano detalės, kaip atkurti taiką Ukrainoje, kitaip sakant, kaip kartu su Putinu paspausti Kyjivą. Planas virto reikalavimu europiečiams, kad šie parengtų Ukrainos kapituliacijos tvarką. 

Prie rankų išsukinėjimo V. Zelenskiui prisijungė ir Elonas Muskas, grasinantis Ukrainai atjungti pasaulinę palydovinę interneto sistemą „Starlink“, jei ši nesutiks atiduoti JAV 50 proc. savo mineralinių ir retųjų metalų iškasenų bei naftos ir dujų išteklių. D. Trumpas reikalauja šiais resursais, įkainotais 500 mlrd. dolerių, atsilyginti už Amerikos teiktą paramą. Londono „The Tele­graph“ priduria, jog Vašingtonas taikosi ir į Ukrainos uostų bei kitos infrast­ruktūros eksploataciją. Laikraštis rašo, kad šios sąlygos netgi griežtesnės, lyginant su reparacijomis, kurių sąjungininkai pareikalavo iš nacistinės Vokietijos bei Japonijos po antrojo pasaulinio karo.

Einame toliau. Jungtinės Tautos ruošėsi paminėti trečiąsias Rusijos karo prieš Ukrainą metines. Pirmadienį JTO Generalinė Asamblėja turėjo priimti rezoliuciją, kuriai pataisas pasiūlė JAV. Joje raginama „baigti Rusijos ir Ukrainos konfliktą“ (terminologija sutampa su Maskvos) ir nė žodžiu neužsimenama, kas yra agresorius, nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos. Kad suminkštintų klausytojų širdis, „didysis humanistas“ D. Trumpas nuolat rypuoja apie „konflikte“ prarandamus tūkstančius gyvybių. 

Pasak Amerikos prezidento, dabar jau ne Lukašenka esąs „paskutinis Europos diktatorius“, bet V. Zelenskis. Jis dar šiemet turįs surengti visuotinius rinkimus, kurie pagal Ukrainos konstituciją yra atidėti dėl vykstančio karo ir įvestos karo padėties. Dabar nėra abejonių, kad JAV kartu su Rusija pasistengtų, jog šalyje būtų išrinktas prorusiškas lyderis. Juk aplink Ukrainą zuja – tai atvyksta į Minską, tai grįžta Maskvon – buvęs Putino statytinis Viktoras Janukovyčius... Bet politologai mini ir kitas, nuosaikesnes pavardes: Porošenką, Tymošenko, Zalužną, Budanovą... Klau­simas tik toks: ar rinkimai įvyktų pasiekus taikos susitarimą, ar nedelsiant? Visiškai nerealu, jog Ukraina skubėtų, nes, pirma, reiktų atšaukti karo padėtį, antra, pasiruošti rinkimų kampanijai, trečia, pagal įstatymus ji užsitęstų dar 90 dienų. Visi šie klausimai neišsprendžiami be dabartiniam Kyjivui palankios Aukščiausiosios Rados. D. Trumpui ir Putinui belieka viena išeitis: pašalinti V. Zelenskį arba jį įtikinti pasitraukti ir išvykti iš šalies. Jūs tuo tikite?

Suprantama, kad viena Ukraina iš šios „abrakadabros“ neišsipainios. Amerikai pasitraukus iš demokratinių režimų gynimo forposto, belieka Europa. Europos Sąjunga ne be reikalo užsitarnavo „senutės vėžlės“ pravardę dėl lėtų, nevykusių sprendimų, ilgo svarstymo ir keleto priešiškai nusiteikusių narių. Bet rinktis nėra iš ko. Šią savaitę į Vašingtoną išskuba keletas Europos lyderių, kad įtikintų 47-ąjį Amerikos prezidentą pakeisti savo retoriką. Vargu ar tai pavyks, bet mėginti reikia. 

Nesunku bendriją menkinti, bet juk ji nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai daugiau kaip 88 mlrd. eurų vertės ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą, nors pačios gynybai reikia skirti bent 250 mlrd. Eur per metus. Dabar ruošiamas naujas 20 mlrd. Eur vertės pagalbos paketas.

Bet grįžkime prie sensacingos, tačiau, ko gero, įtikinamos žinios apie D. Trumpo tarnystę KGB. Seno sovietinio saugumiečio liudijimas (jo „Facebook“ paskyroje yra ir nuotrauka iš D. Trumpo susitikimo su M. Gorbačiovu) dar neįrodo ano meto JAV statybų verslininko pažinties su SSRS užsienio žvalgybos agentu Drezdene. Sunaikinęs saugumo dokumentus, Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį. 1987 m. liepą jis apsilankė Maskvoje viešbučio priešais Kremlių statybos reikalais, čia jį, žurnalo „Forbes“ žiniomis, ir „pakabino“ KGB...

Sunku patikėti. Tačiau buvusių saugumiečių, sako, nebūna. Matyt, Putinas su D. Trumpu liko artimi sielomis. Tai rodo ir dabartiniai įvykiai. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Kelionės po Kiniją „vinis“ vienareikšmiškai buvo Vai­vorykštės kalnai ir Ledo slėnis. Tai kažkas nuostabiau už nuostabiausius reginius... Gamtos sukurti vaizdai čia pranoksta bet kokį žmogaus sukurtą, tegul ir patį genialiausią žanrą ar epochą.  

Visos spalvos

Šį gamtos stebuk­lą­vargu ar galima pavadinti­ Vai­vo­rykš­ti­niais kalnais. Juk vaivorykštė­ turi vos septynias spalvas, tuo tarpu šie kalnai turi visas žemėje esančias spalvas bei atspalvius. Ir jos dar priklauso nuo saulės kritimo kampo, nuo debesėlio. Rodos, žiūri į tą pačią vietą, o po minutėlės matai jau visai kitokias spalvas. Todėl ir sunku patikėti savo akimis, žvelgiant į tokius stebuk­lus, prie kurių žmogus nė piršto neprikišo. Beje, keliautojai prie Vaivorykštės kalnų labiausiai laukiami dar prieš saulėlydį, kuomet smiltainių ir mineralų piramidėse suintensyvėja spalvos, kurios tiesiog prieš akis sukuria neįtikėtiną, it iš sapno ištrauktą ir ant žemės pagrindo užtiestą paletę.

Milijonai metų

Kinijos Gansu provincijoje išsidėsčiusiame geologiniame reljefo parke Zhangye Danxia plytintis kalnynas atrodo tarsi būtų nutapytas. Tačiau net talentingiausiam šios žemės dailininkui to atkartoti nepavyks. Ir motulei gamtai ne iš karto pavyko – ji šiuos kalnus „tapė“, iš mineralinių nuosėdų ir spalvoto smiltainio lipdė keliasdešimt milijonų metų. Skirtingų spalvų uolienos formavosi viena ant kitos. Tačiau prieš 40 ar 50 mln. metų įvyko tektoninių plokščių susidūrimas, kurio metu tuometinė Indijos sala buvo prijungta prie Eurazijos žemyno. Per 50 mln. metų Indija, judėdama maždaug 8 metrų per šimtą metų greičiu, prisidėjo prie Himalajų kalnų masyvo ir Vaivorykštinių kalnų Gansu provincijoje susidarymo.

Suprantama, kad toks stebuk­las yra apipintas tikėjimais, burtais, legendomis, jis įsipynė ir į kinų mitologiją. Viena legendų pasakoja, jog vaivorykštė kalnuose pa­rodo tą vietą, kurioje gyvena ar apsilanko drakonas. Drakonas Ki­nijoje – gėrio, sveikatos, turtų, galybės simbolis. Jis nesispjaudo ugnimi kaip kitų Azijos šalių drakonai – jis lieja vandenį. O kur vanduo, ten ir gyvybė, ten puikus derlius... Pamatęs kalnuose­ vaivorykštę,­ beveik gali tikėtis, kad netrukus sulauksi didelės sėk­­mės. Tik, manau, labai sunku tą vaivorykštę pamatyti, nes kalnai taip pakeri visas jusles, kad nieko daugiau nebematai, kaip tiktai nepakartojamą kalnų grožį.

Taoizmo simbolis 

Vaivorykštė yra labai reikšmingas taoizmo simbolis. Jos spalvos­ atstovauja penkioms budizmo šei­moms. Oranžinė siejama su Bod­histava, t.y. žmogumi, pasiekusiu­ nušvitimą, tačiau pasirinkusį gyventi Žemėje ir tarnauti žmonėms. Todėl mes Rytų kraštuose matome tiek daug oranžinės spalvos. Oranžinį rūbą dėvi dauguma vienuolių, į tokios spalvos audeklą yra supami mirusieji.

Pasak mus lydėjusio gido Igno, tikriausiai nėra jokio­ atsitiktinumo, kad būtent Vai­vorykštiniuose kalnuose susiformavo Budą garbinanti religija. Tolimojoje Kinijoje tarsi visa gamta išpažįsta šią religiją. Juk taoistai turėjo savo asmenybės tobulumo idealą. Tas idealas reiškė psichiškai atsipalaidavusį, visiškai susiliejusį su gamta žmogų. Taoistai tikėjo, kad, prisilaikant maitinimosi, fizinės ir psichinės higienos, galima pasiekti nemirtingumą. Jie pasiekdavo didelių laimėjimų taikydami adatų terapiją, gydydami žolėmis ir kitomis natūraliomis priemonėmis, kurios šiandien kelia didelį medikų susidomėjimą. Iš tiesų jie tiesiog buvo gamtos vaikai.

Saugo UNESCO

Zhangye Danxia kalnų reljefas kartais vadinamas Azijos Di­džiuoju kanjonu. Šis geologi­nis kinų parkas 2009-aisiais bu­vo įtrauktas į UNESCO paveldo­ sąrašą. O prieš tai kinai spėjo ja­me nutiesti keliukų – takiukų, pristatyti parduotuvėlių, kavinu­kių, t.y. tokių objektų, kurie šiame parke dera it karvei balnas.  

Kinų archeologai žemėlapiuose Vaivorykštinius kalnus pradėjo žymėti tik apie 1920 – 1930 m. Tačiau už Kinijos ribų šis stebuklas ir toliau liko nežinomas, turistai jį atranda tik dabar. Be to, pasirodo, smalsieji lietuviai buvome pirmieji, kurie atvažiavome į šią vietą. Tad jeigu kuriam skaitytojui pavyktų aplankyti Kiniją, rekomenduojama rinktis tik „laukinį“ jos maršrutą – gamta tikrai neapvils.

Turi analogų

Zhangye Danxia kalnų rel­je­fas pasaulyje turi analogų. Pa­­­vyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Ka­nadoje panašų vaizdą galima­ pa­matyti Britų Kolumbijoje Spect­rum Range kalnuose. Jie yra vulkaninės kilmės ir atsirado tokiu pat būdu kaip kinų Vaivorykštiniai kalnai. Tačiau Kanados kalnų juostas sudaro lavos, pemzos, pelenų ir mineralų sluoksniai. 

Jungtinių Amerikos Valstijų pie­tuose stūkso Chilcotin plokščiakalnis, kuris taip pat žavi vaivorykštę primenančiu reljefu. Kaip ir Kanados kalnai, taip ir šie yra vulkaninės kilmės, o sudaro jį šiek tiek kitokia uoliena, kurioje yra kiek mažiau aliuminio ir daugiau natrio bei kalio. Unikali šių mineralų koncentracija sukuria plokščiakalniui būdingą spalvų gamą.

Tačiau nors Zhangye Danxia kalnų reljefas turi į save panašių „giminaičių“, bet yra vienintelis vaivorykštę primenantis gamtovaizdis, kuris nėra vulkaninės kilmės. Todėl jis ir yra laikomas vienu iš pasaulio stebuklų. Kažkur prieš kelionę perskaičiau, jog kalnų masyvas vidurio Kinijoje turėtų būti įtrauktas į objektų sąrašą, kuriuos būtina pamatyti prieš mirtį...

Ledo slėnis

Koks nusivylimas – Ledo slėnyje ledo... nėra. Šią vietovę užplūdusios ne atšiaurios, bet šiltos spalvos: šakotas, dantytas, karpytas reljefas kai kur atrodo tarytum nuauksintas, kai kur įgyja ramesnį, matinį molio arba sodrų oranžinį, rausvą toną, priklausomai nuo vietos, paros meto, saulės nuotaikų. Tačiau negalima sakyti, kad ir ledo visai nėra. Vietomis tarp uolų baltuoja lopinėliai, kurie atrodo kaip tikras ledas. Iš pradžių pagalvojau, jog tai gali būti druska, todėl, kad įsitikinčiau, palaižiau. Pasirodo, ne druska baltuoja, o kažkoks kitoks mineralas.

Ledo slėnis ypatingas tuo, kad į neaprėpiamą horizontą driekiasi prieš milijonus metų dėl tektoninių slinkčių ir ardomųjų procesų (vandens, vėjo, sniego) susiformavusios eilės natūralių žemės skulptūrų. Ką šiuose gamtos kūriniuose galima įžiūrėti, yra kiekvieno fantazijos lygis: vienas mato grybą, kitas įžiūri savo kaimyną su keista kepure, vienam atrodo, jog tai – piramidė, o kitam – apžvalgos bokštas, kažkas įsivaizduoja plepančias bobutes, o kažkas – dramblį su drambliuku... 

Nuostabu tai, kad Ledo slėnis yra nuogas, jokia agresyvia žmogaus veikla nepridengtas ir nesudarkytas žemės paviršius, kur erozija virto aukštojo pilotažo kūryba. Išskyrus vėlgi tuos takelius, kurių tikrai galėtų būti kur kas mažiau, nes jie tiesiog darko kraštovaizdį. Be to, jie visiškai nėra būtini, jei nori pasiekti vieną ar kitą tašką – juk į kalnus eini ne parko takelių tikėdamasis. 

Kai po gausybės „ach ir och“ sulipome į autobusą, gidas Ignas mįslingai paklausė: galbūt tai mums, žemės gyventojams, yra užuomina apie tai, kaip atrodo homo sapiens dar nepasiektos kitos planetos? Ir kas drįstų ginčytis. 

Nijolė PETROŠIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.

Profesorius Petras Bielskis – teatro legenda, praėjusią savaitę pasitiko garbingą 90-ąją sukaktį. Ta proga re­žisierių, teatrologą, humanitarinių mokslų daktarą, Šilalės garbės pilietį sveikino ne tik Klaipėdos kultūros bend­ruomenė, buvę jo studentai, bet ir gimtojo krašto atstovai – Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, seniūnija, bendruomenė, bu­vęs Seimo narys Jonas Gudauskas. 

Režisierius, teatrolo­gas, Klaipėdos uni­ver­si­teto profesorius, teat­ro meno puoselėtojas, klojimo teatrų judėjimo atgai­vin­tojas prof. dr. P. Biels­­kis gimė 1935 m. vasario 20 d. Mėčiuose, Laukuvos valsčiuje. Todėl į iškilaus Šilalės kraštiečio jubiliejui skirtą vakarą Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Baltojoje menėje pasveikinti jo susirinko buvę studentai, artimieji ir, žinoma, kraštiečiai. Buvęs laukuviškis niekada nepamiršo savo šaknų, stiprūs ryšiai su Laukuva ir Šilale jį sieja iki šiol, 2008 m. jam buvo suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.

P. Bielskis neatsiejamas nuo Lietuvos teatro istorijos – per dešimt­mečius jis sukūrė daugybę spektaklių, skleidė kultūrą per akademinę ir meninę veiklą, jo darbai paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos meninėje ir edukacinėje erdvėje. Per savo ilgą ir prasmingą karjerą jis yra pelnęs gausybę garbingų apdovanojimų, tarp jų – Balio Sruogos, vyskupo Motiejaus Valan­čiaus premijas, Klaipėdos mies­to Kultūros magistro titulą, jam buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženk­las „Nešk savo šviesą ir tikėk“ ir kt. Jis yra žinomas ne tik kaip talentingas menininkas, bet ir kaip mokytojas, padėjęs ugdyti naująsias teatro kartas, P. Bielskio iniciatyva prieš daugiau nei 10-metį Laukuvoje buvo surengta Lietuvos klojimo teat­rų krivūlė. 

Ir nors kraštietis yra sukūręs daugybę vaidmenų, jam artimiausias yra žemaičių vyskupo, kovotojo su rusifikacija, blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininko M. Valančiaus gyvenimo kelias ir veikla. P. Bielskis yra sakęs, jog įvairiuose pastatymuose su savo auklėtiniais vyskupo M. Valančiaus vaidmenį yra atlikęs daugiau kaip pusšimtį kartų, tai yra pats mylimiausias jo herojus ir personažas scenoje. 

Minint garbingą 90-ąją sukaktį, Klaipėdos universitete atidaryta profesoriaus tapybos darbų paroda – pasak Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Rimanto Balsio, ko gero, daugelis turbūt net nežino, kad profesorius yra nutapęs per 200 paveikslų. 

Taip pat šio renginio metu P. Biels­kio svečiai turėjo unika­lią galimybę išgirsti jubiliatą skaitant vyskupo M. Valančiaus laiškus bei susipažinti su naujausia jo novelių knyga „Ma­žosios sak­mės: laiko atodangos“.

„Šilalės artojo“ inform.

Sigito KANCEVYČIAUS nuotr.

Neformalaus švietimo esmė yra sudaryti sąlygas mokinių papildomai savišvietai, skatinti kūrybiškumą, sa­viraišką, atrasti vis naujų galimybių pažinti save, ateityje renkantis profesiją ir planuojant karjerą. Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijoje mokiniai gali lankyti daugiau nei 30 įvairių neformaliojo ugdymo būrelių, tad rinktis tikrai yra iš ko.

Įgyvendinant įtraukiojo ugdy­mo koncepciją, šiais mokslo metais specialiųjų poreikių mokiniai turi galimybę lankyti technologijų mokytojos Danguolės Mikutavičienės vadovaujamą būrelį „Keliauk į technologijų pasaulį mažais žingsneliais”. O štai visus mėgstančius rašyti, tirti, domėtis įvykiais, lietuvių kalbos mokytoja Zita Kasiliauskienė pakvietė į Jaunųjų žurnalistų būrelį. Jo nariai, 7–8 klasių mokiniai, leidžia progimnazijoje laik­raštuką „Saulės spindulys“. Beje, toks jo pavadinimas sumanytas, žvelgiant į mokyklos emb­lemą. Šiuo metu leidiniui yra renkama medžiaga projektui „Mano sėkmės istorija“. Skaitytojams pateiksime buvusių mokyklos mokinių pasiekimus, papasakosime, kaip jiems sekasi versle ar asmeniniame gyvenime. Neabejojame – tokios istorijos gali tapti įkvėpimo šaltiniu jaunesniajai kartai.

O visai neseniai jaunieji Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos žurnalistai apsilankė ra­jono laikraščio „Šilalės arto­jas“ redakcijoje – ekskursija buvo puiki galimybė iš arčiau susipažinti su žurnalistikos pasauliu ir sužinoti, kaip gimsta laik­raštis. Mokiniai buvo šiltai sutikti laikraščio korespondentų bei redaktorės, iš jų išgirdo apie kasdienį darbą, laik­raščio leidybos procesą ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti rašant straipsnius, rengiant interviu, renkant informaciją. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti, kaip atrodo redakcijos darbas iš vidaus – nuo idėjos iki straipsnio publikavimo.

Jaunieji žurnalistai smalsavo, kaip renkami faktai publikacijoms, kaip vyksta laikraščio maketavimas, kur jis yra spausdinimas, klausinėjo, su kokiais netikėtumais susiduria žurnalistai. „Šilalės artojo“ redaktorė Angelė Bartaševičienė papasakojo laikraščio istoriją, jo svarbą bendruomenei ir paragino mokinius nebijoti rašyti bei dalintis savo nuomonėmis – pasak redaktorės, laikraštis visuomet laukia jaunųjų talentų idėjų, mielai spausdina jų mintis ir nuomones.

Ekskursija mokiniams paliko didelį įspūdį – jie ne tik praplėtė savo žinias apie žurnalistiką, bet ir suprato, koks atsakingas ir įdomus yra žurnalisto darbas. Kai kurie netgi svarsto galimybę ateityje išbandyti save šioje srityje. Susitikimas su „Šilalės artojo“ redakcija buvo ne tik edukacinis, bet ir įkvepiantis. Tikimės, kad panašios išvykos taps tradicija, skatinančia jaunimą domėtis žiniasklaida bei kūrybiniu rašymu.

Zita KASILIAUSKIENĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja,

Jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė

Algimanto AMBROZOS nuotr.