Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) parama teikiama ne tik dota­cijomis, bet ir lengvatinėmis paskolomis, skirtoms tiek investicijoms, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol jau gauta paraiškų daugiau kaip už 11 mln. eurų. 

Paskolos jauniesiems ūkininkams

Žemės ūkio ministerijai pakeitus paramos paraiškų pagal­ SP intervencines priemones pri­ėmimo 2025 m. tvarkaraštį, jau nuo kovo 3 d. bus galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal intervencines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. 

Lengvatinėms paskoloms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skirta 19,94 mln. Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. Eur. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ lengvatinei paskolai gauti pateiktos 56 paraiškos, kuriomis prašoma skirti 2,5 mln. Eur.

Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Paskola investicijoms gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o paskola apyvartiniam kapitalui 3 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.

Lengvatinė paskola teikiama žemės ūkio produktų pirminei gamybai ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą. (Veikloms, kurių tikslas gauti ar parduoti kailius, parama neskiriama.) Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Dėl lengvatinės paramos gali kreiptis fizinis asmuo, kuris yra ne vyresnis kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką, jos teikimo dieną nesuėję 41 metai), kurio vardu registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda ir kuris pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas. Taip pat jis privalo turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti.

Lengvatinės paskolos teikiamos ir kai juridinis asmuo, kurio vardu registruota žemės ūkio valda, bei jo dalyviai (akcininkai, pajininkai, kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai). Kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.) ir pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje.

Paraiškos lengvatinei paskolai pagal šią intervencinę priemonę priimamos iki metų pabaigos.

Paskolos investicijoms į žemės ūkio valdas

Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ didžiausia galima lengvatinės paskolos suma – 200 tūkst. Eur. 

Lengvatinės paskolos lėšomis finansuojamos investicijos:

*  į materialųjį turtą, būtiną žemės ūkio veiklai, pavyzdžiui, gamybinių pastatų bei statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, žemės ūkio technikos, naujų technologinių įrengimų, skirtų žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams perdirbti, naujos N kategorijos transporto priemonės įsigijimas; 

* į nematerialųjį turtą, kaip kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu, licencijų, patentų įsigijimas;

* į biologinį turtą, kaip ūkinių gyvūnų, vienmečių ir daugiamečių augalų įsigijimas.

Lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas, suteikia galimybę įsigyti trumpalaikio turto (sėk­las, pašarus, trąšas), augalų ir gyvūnų apsaugos priemones (degalus, tepalus), apmokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo, komunalines ir kitas išlaidas.

Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansiniu tarpininku pasirašymo. Kai paskola suteikiama tik apyvartiniam kapitalui, ilgiausias laikotarpis – 3 metai. 

Lengvatinės paskolos lėšomis apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Galimi pareiškėjai – ūkininkai, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, taip pat juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą.

Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki metų pabaigos. 

Kvietimas stabdomas, jeigu prašomų paskolų suma pasiekia finansinei priemonei skirtų lėšų sumą.

Paraiškos NMA gali būti teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą. 

Nuotr. mediakatalogas.lt

Miuncheno saugumo konferencija galėjo tęstis ne tris dienas, bet tik vieną, ir tai būtų užtekę triukšmo, juokauja apžvalgininkai. Tiek, kiek malkų joje priskaldė JAV viceprezidentas James David Vance‘as ir kiti Vašingtono pasiuntiniai, už­tenka pakurti kaitrų pasaulinį ne­su­tarimų židinį. O jau ir dabar tapo ne­iš­pasakytai karšta...

Šį kartą nesivelsime į greitai besikeičiančių įvykių ir nuomonių makalynę, o dar kartą pažvelgsime į tuos stebėtinus panašumus tarp 1938-ųjų ir 2025 m. Miuncheno. Vienu atveju ne be Vakarų kaltės kilo antrasis pasaulinis karas, kitu – esame ant trečiojo slenksčio. Tik jo herojai kiti.

Hitleris neigė Čekoslovakijos valstybės teisę į valstybingumą, o jos išrinktus lyderius vadino neligitimiais. Iš pradžių svarbiausiu jo taikiniu tapo prie reicho prigludęs Sudetų kraštas, kurio 1918 m. nepavyko prijungti prie Aust­rijos – Vengrijos imperijos. Krašto gyventojų daugumą sudarė etniniai vokiečiai, tad naciams buvo lengva apkaltinti Čekoslovakiją diskriminavus juos. 1938 m. balandį pareikalauta krašto autonomijos. Hitleris teigė, jog tautinės mažumos engimas suteikė jam teisę kištis į Čekoslovakijos politiką. 1938 m. gegužę jis įsakė savo kariuomenei ruoštis greitam smūgiui Čekoslovakijai, o „Penktoji kolona“, kaip ir visoje Europoje, ėmė darbuotis iš peties.

„Stebėtini panašumai tarp 1938-ųjų ir 2025 m. Miuncheno: vienu atveju ne be Vakarų kaltės kilo antrasis pasaulinis karas, 

kitu – esame ant trečiojo slenksčio. Tik jo herojai kiti.“

Rugsėjo 12 d. Hitleris pasakė uždegančią kalbą apie visiškai išgalvotą vokiečių mažumos išnaikinimą Čekoslovakijoje. Tai buvo atviras raginimas anšliusui. Mes žinome, kas bus toliau, rašo savo paskyroje žinomas istorikas Timothy‘s Snyderis: rugsėjo 30 d. Miunchene Didžioji Britanija ir Prancūzija kartu su Vokietija ir Italija nutarė, jog Čekoslovakija turi atiduoti svarbiausias pasienio teritorijas Vokietijai. Vakarų šalių nuolaidžiavimas Hitleriui, jam atiduodant beveik 29 tūkst. kv. km teritoriją, netenkino nacių: po metų buvo sudarytas Molotovo – Ribbentropo paktas, visiškai padalinęs Rytų ir Vidurio Europą bei sudaręs sąlygas ne tik Baltijos šalių okupacijai, bet ir antrajam pasauliniam karui. 

Grįžkime į šiuos laikus. Karo prieš Ukrainą išvakarėse Putinas pasakė ug­ningą kalbą, ginčydamas Ukrainos valstybės teisę į egzistavimą. Tarp argumentų, kodėl reikia „radikaliai spręsti situaciją Ukrainoje“, įvardintas tariamas rusakalbių engimas. Putinas nurodė prie Ukrainos sienos sutelkti didžiulę maždaug 130 tūkst. kariuomenę neva pratyboms. Nuo 2014 m. separatistų rankomis jis jau turėjo užgrobęs dvi Ukrainos sritis.

Tiesa, Vakarai perspėjo, jog Rusija gali pulti. Mat šitaip Maskva, surengusi dideles karines pratybas Kaukaze, 2008 m. paskatino atplėšti nuo Sakartvelo Abchaziją ir Pietų Osetiją... Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nenorėdamas įžiebti panikos, delsė skelbti mobilizaciją, o ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos atviriems karo veiksmams buvo nepasirengusios. 2022 m. vasario 24 d. rytą išgirdome, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Vakarai nudavė nustebę, jog šiais moderniais laikais Maskva griebėsi ne tik hibridinio, bet ir tiesioginio karo veiksmų. Jei ne aktyvus ukrainiečių pasipriešinimas ir Kyjivo nuolatiniai prašymai paramos, ko gero, iš tik­rųjų šalis būtų užimta per tris dienas. Tiesa, be reikšmingos, nors ir nepakankamos Vakarų paramos Ukraina nebūtų tiek ištvėrusi...

Kaip ir 1938 m. Miuncheno suokalbis, taip ir šie treji karo metai įrodė viena: pataikavimas agresoriui, viliantis, kad patenkinus mažiausius jo apetitus, viskas nurims, atveda į dar didesnius ka­taklizmus. Istorikas T. Snyderis perspėja, jog galima Rusijos pergalė sukuria pavojingą precedentą, kad jėga galima užgožti diplomatiją, ypač jei ji tokia, kokią šiandien demonstruoja naujoji Donaldo Trumpo administracija. 

„Šie treji karo metai įrodė viena: pataikavimas agresoriui, viliantis, kad patenkinus 

mažiausius jo apetitus, viskas nurims, atveda į dar didesnius kataklizmus“.

D. Trumpas pasinaudoja ištižusia Europos politikierių laikysena. Briuse­liui nevertėtų nustebti, jog Vašingtonas ignoruoja Europos Sąjungą, grasina paliksiąs NATO, nes būtent minkštakūnė Europa sudarė sąlygas siautėti Putinui. Šiųmetė Miuncheno saugumo konferencija tik patvirtina šią išvadą.

D. Trumpo buldozeris stumiasi toliau: vakar į Saudo Arabiją suskrido Rusijos ir JAV derybinės delegacijos. Jos už Ukrainos nugaros (!) parengs taikos derybų formatą. Pasirodė pranešimų, kad Er Riade Ukrainą atstovauti gali niekieno neįgalioti separatistai. Beje, V. Zelenskis valstybinio vizito atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau šis vizitas nesusijęs su derybomis Saudo Arabijoje. 

Įsižeidę dėl nuožmios JAV kritikos, ES šalių lyderiai, Emmanuelio Macrono iniciatyva, suvažiuoja į Briuselį tartis, kaip išbristi iš keblios padėties.

O tuo metu Lietuvos politikai lyg toje pasakoje ramina: Bagdade viskas ramu... 

Vėl aidi tuščios kalbos apie vienybę, susitelkimą ir Lietuvos nusiteikimą įveikti visas negandas. Atsigręžkime į abu Miunchenus. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Šią savaitę savivaldybės ta­ry­ba svarstys rajono biudžeto pro­jektą. Tačiau dalis tarybos na­rių, net ir užimančių svarbius postus, kol kas nieko ne­­ga­li apie jį pasakyti: vieni aki­vaiz­džiai nestudijavo jo len­te­lių, ki­ti neslepia, kad, dirbda­mi pir­mą kadenciją, nelabai su­prato vie­nuolikoje didelės apimties dokumentų surašytų skai­čiu­kų. Po­litikos senbuviai kri­ti­kuo­­ja bū­simą biudžetą kaip vien­­­pu­siš­­kai sudarytą draugų ra­tely­je, ignoruojant ne tik įs­taigų bei seniūnijų atstovus, bet ir ta­ry­bos narius, kuriems net ne­­pa­likta galimybės dis­ku­tuo­ti: „Biu­džetas geras, pra­šom pritarti“. Tuo tarpu šila­liš­kiai, praėjusiame „Šilalės ar­­tojo“ laik­raštyje per­skaitę, kam val­džia planuoja investi­ci­jas, jau stebisi kai ku­riais spren­dimais: bus daromi dar­bai, ku­rių net nereikia...

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Laukuvos kultūros namuose nuaidėjo devintoji šokių šventė „Šitam dideliam būry“. Pasak šventės pradininkių, ilgamečių kultūros darbuotojų Virginijos Mikutavičienės ir Olgos Jogminienės, švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vainikuojant ją šokiais, nuspręsta, kai tuometinis Šilalės kultūros centro direktorius  Antanas Kazlauskas ėmė raginti kultūros darbuotojus valstybines šventes minėti įvairiau, savičiau ir džiaugsmingiau. 

Šiais metais šventėje – varžytuvėse dalyvavo 9 kolektyvai iš Pietų Žemaitijos, daugiau kaip 130 įvairaus amžiaus meno mėgėjų. Laukuvoje uždegančiai šokius trypė Rietavo („Bella dance“), Varnių („Naktigonė“), Tytuvėnų („Ūliava“), Šilalės („Mainytinis“), Nemakščių („Smiltė“) ir kt. šokėjai. Organizatorių laukuviškių kolektyvai var­žytuvėse nedalyvavo, bet dovanojo nepaprastas dovanas: įžan­ginę tautinę insceni­za­ciją, teatralizuo­tą šventę ir puokštę smagiausių liaudiškų šokių. Su­sirinkusiuosius sveikino Laukuvos seniūni­jos seniūnas Vir­gi­lijus Ačas ir bendruomenės pirmininkė Birūta Viknienė.

Beje, žiūrovai šiųmetėse varžytuvėse tapo ypač svarbia renginio dalimi, mat būtent jie balsavimo būdu rinko labiausiai patikusį kolektyvą, kuriam įteikta nominacija „Publikos numylėtinis“. Ją pelnė Tytuvėnų (Kelmės r.) kultūros centro moterų šokių grupė „Ūliava“ (vadovė Henrika Barkauskienė). Žiūrovų balsavimą akylai stebėjo ir balsus skaičiavo „veizorių“ penketas: Virginija Geštautienė, V. Mikutavičienė, V. Ačas, Silvijana Trijonaitienė ir B. Viknienė.

Tradicinė Žemaitijos regiono teatralizuota šokių šventė – varžytuvės „Šitam dideliam būry“ yra pats svarbiausias, reikšmingiausias ir dalyviais gausiausias Laukuvos kultūros namuose vykęs renginys, todėl džiugu sulaukti palaikymo iš vietos meno mėgėjų kolektyvų „Laukiva“ ir „Dūzginėlis“, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos merginų ir jaunučių šokių kolektyvų bei iš meno mėgėjų šeimų narių (ačiū už lydėjimą į repeticijas, parengimą koncertui), Laukuvos seniūno V. Ačo ir vyriausiosios specialistės Dalios Čeponienės bei šaunios ūkinės dalies komandos (Rūtos, Angelės ir Stasio), ilgametės kultūros darbuotojos V. Mikutavičienės, kolegų Olgos ir Sauliaus Jogminų, Dariaus ir Astos Vasiliauskų, bibliotekininkės bei renginio fotografės Rugilės Virbašienės, bibliotekininkės Jolantos Kairienės, papuošusios vestibiulį pa­roda, bendruomenės pirmininkės B. Vik­nienės, kavinės „Juodasis serbentas“ ir parduotuvių „Kontautėliai“ bei „Eurobiuras“ darbuotojų.

Malonu sulaukti kiekvieno žmogaus dėmesio ir supratingumo, įvertinimo, tad didžiausias ir nuoširdus ačiū visiems, kartu šventusiems Valstybės gimtadienį.

Renata GUŽAUSKIENĖ

Laukuvos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė ir dirigentė 

Rugilės VIRBAŠIENĖS nuotr.

Praėjusį sekmadienį paminė­jo­me 107-ąsias valstybės atkūrimo metines, per jas prezidentūroje ap­dovanoti 2024 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basa­navičiaus premijų laureatai. Dabar, artėjant Knygų mugei, skelbiami „Metų knygos rinkimų“ nominantai, pristatoma reikšmingiausio Lietuvos kino festivalio „Kino pa­vasaris“ programa, įspūdingas kultūros paveldo projektams ski­riamas finansavimas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos šiemet įteiktos choreografei Birūtai Komskienei, tapytojui Ar­vy­dui Šalteniui, režisierei, scenaristei Marijai Kavtaradzei, menininkui Dariui Žiūrai, menininkei, meno kritikei Laimutei Kreivytei bei poetui, prozininkui Al­vydui Šlepikui. J. Basanavičiaus 2024 m. premiją nuspręsta skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. Lietuvos naciona­linėmis kultūros ir meno premijomis kasmet įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, bei darbai, atspindintys ilgametį autoriaus kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. 

Šiais metais akcijos „Metų knygos rinkimai“ komisija sudarė ilguosius knygų sąrašus. Ekspertai šias knygas pristato visuomenei kaip itin reikšmingą praėjusių metų lietuvių literatūrą. Atsižvelgdama į 2024 m. išleistų knygų kontekstą, komisija sudarė 13 knygų vaikams, 14 negrožinės literatūros knygų ilguosius sąrašus, taip pat išrinko prozos ir poezijos dešimtukus. Knygos nominantės bus paskelbtos vasario 27 d. Vilniaus knygų mugėje. Tarp išrinktųjų ilgajame sąraše – Vytautas V. Landsbergis, Ramutė Skučaitė, Gytis Norvilas, Viktorija Dau­jotytė ir kiti gerai pažįstami arba nauji autoriai bei kūrėjai.

Kovo 7–23 d. jau 30-ąjį kartą į kino sales pakviesiantis atsinaujinęs kino festivalis „Kino pavasaris“ praėjusią savaitę atskleidė visą jubiliejinio festivalio programą. Joje – ne tik naujausi ir pasaulyje jau pamilti filmai, bet ir ypatingi seansai, šventiniai susitikimai bei garsūs svečiai. Vienas iš ilgamečių „Kino pavasario“ siekių – atkreipti dėmesį į lietuvių kiną bei palaikyti jo kūrėjus, tad ir šiemet lietuviškų filmų programa užims ypatingą vietą. Lietuvių režisieriai pristatys jau pasaulio festivalius apkeliavusius vaidybinius ir dokumentinius filmus, taip pat tuos, kurie dar tik pradės savo kelionę. Visą festivalio programą galima rasti kinopavasaris.lt. 

Kultūros ministerija paskelbė, kad trylikai kultūros paveldo projektų bus skirta daugiau kaip 7,5 mln. eu­rų iš Europos regioninės plėtros fondo.

Tarp finansuojamų projektų – Kre­tin­gos muziejaus žiemos sodas, Vil­ka­viškio Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro muziejus, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Plungės Mykolo Oginskio dvaro žirgynas, Pažaislio kamaldulių vienuolyno arklidės ir Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčios pritaikymas įvairioms kultūrinėms veikloms. Projektai atrinkti pagal Kultūros ministerijos 2021–2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros prog­ramos pažangos prog­ramą.

Kotryna PETRAITYTĖ

Puikiai žinomi krepšininkai olimpinis čempionas Valdemaras Chomičius ir Europos čempionas Virginijus Praškevičius praėjusią sa­vaitę lankėsi Šilalėje ir bendravo su sporto mokyklos auklėtiniais, pravedė jiems atvirą treniruotę, akcenta­vo pramankštos naudą, de­monstravo vaikams įvairius pratimus. Tokie susitikimai su jaunaisiais sportininkais – Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) inicijuoto projekto „Diena su legenda“ dalis.

Prieš porą metų V. Chomičius, kaip projekto „Atskleisk talentą“ treneris,­ jau svečiavo­si Šilalėje – tąsyk Simono Gau­dėšiaus sporto salėje jis vedė treniruotę U13–U18 amžiaus kategorijos jauniesiems krepšininkams. Kaip ankstesnysis, taip ir dabar vykdomas projektas yra labai populiarus ir laukiamas kiekviename mieste, o LKF pastaraisiais metais plečia savo socialinę, projektinę veiklą, vienas projektas papildo kitą. 

„Siekiame stiprinti ryšį su regionų krepšinio atstovais, todėl džiaugiamės, jog naujajam LKF projektui „Diena su legenda“ sutiko vadovauti V. Chomičius. Tikime, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas projektas atneš didelę naudą visiems“, – kviečia mokyklas registruotis projektui LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

V. Chomičius pristatomas ne tik kaip krepšinio treneris ir šios srities legenda, bet ir kaip LKF ambasadorius, kuriam pavesta surinkti kiekvienos savivaldybės išsakytus rūpesčius. 

„Žmonės regionuose yra ištroškę­ bendravimo, tad šiuo projektu norime­ jiems tokią progą suteikti – pakviesti­ į susitikimus, suteikti galimybę užduoti klausimų ir išgirsti atsakymus“, – „Šilalės artojui“ sakė legendinis krepšininkas. 

Deja, Šilalėje informacija apie būsimą renginį ir susitikimą su krepšinio žvaigždėmis iš anksto niekur nebuvo paskelbta – rajono savivaldybės viešų­jų ryšių specialistai nepasirūpino pakviesti nei visuomenės, nei jaunųjų sportininkų tėvų, todėl naujojoje sporto salėje su patyrusiais ir tituluotais krepšininkais bendravo tik dvi jaunųjų krepšininkų grupės. O „visuomenės“ statusą, matyt, prisiėmė me­ras...

„LKF vykdo ne vieną projektą jaunimui ir į kiekvieną galima registruotis bei teikti paraiškas atskirai. Štai vieno projekto organizatoriai ieško potencialių būsimųjų krepšininkų. Mūsų su Valdu projektas yra kitoks – pirmiausia supažindiname su Lietuvos krepšinio istorija, su šio žaidimo teorija, o pabaigai pasiūlome treniruotę“, – sakė V. Praškevičius.

„Krepšinis nėra vien kamuolio mėtymas į krepšį, neužtenka tik dalyvauti treniruotėse – kiekvienas krepšininkas privalo nuolat rūpintis savo fiziniu kūnu, kasryt atlikti bent 10 minučių mankštą. Aš, pavyzdžiui, iki šiol padarau po 50–100 pritūpimų, tiek pat atsispau­dimų ir tiek pat prisitraukimų. Krepši­ninkas turi būti fiziškai stiprus, vikrus, greitai mąstyti. O tam reikia rengtis, ir kuo atsakingiau tai darysime, tuo produktyviau treneriai galės dirbti, taip galėsime pasiekti ir aukštesnių rezultatų“, – aiškino jauniesiems Šilalės krepšininkams V. Chomičius.

Jam antrino ir V. Praškevičius, prisiminęs, kokiu būdu pateko į Lietuvos rinktinę. 

„Apie tokias galimybes, kokias turite jūs, mes anuomet galėjome tik pasvajoti. Todėl bū­tina pačiam sau susikurti­ tikslą, motyvaciją. Aš esu gimęs­ soviet­mečiu, kai nebuvo galimybių išvykti į jokią užsienio valstybę. Tad užuominos apie Lietuvos krepšinio rinktinės ga­limybę pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas, man tapo didžiausia motyvacija siekti­ kuo geresnių rezultatų. Tuo laiku buvau „Žalgirio“ dublerių sąrašo gale, atrodytų, neturėjau jokių perspektyvų. Bet susiėmiau, daug dirbau, intensyviai treniravausi, rengiausi atrankai, o po jos paaiškėjo, jog esu vienas geriausių rinktinėje. Tai tik įrodo, kiek daug gali valia ir užsispyrimas. Ir dar vienas ne mažiau svarbus da­lykas – savęs nepervertinti, neužriesti nosies, nes visada atsiras, kas tave pralenks“, – dalijosi įžvalgomis V. Praškevičius.

Jaunieji krepšininkai susižavėję klausėsi pasakojimų apie tai, jog krepšinis – tai ne tik žaidimas, bet ir gyvenimo mokykla, ugdanti drausmę, atsakomybę ir pagarbą, legendos dalijosi prisiminimais apie gyvenimą skirtingose užsienio valstybėse. Šešiomis kalbomis laisvai bendraujantis V. Chomičius jaunuoliams patarė išsirinkti krepšinio žvaigždę, į kurią norėtų lygiuotis, ir šio tikslo atkakliai siekti. Tiesa, jam paprašius įvardinti bent keletą vyresnės kartos Lietuvos krepšininkų, Šilalės sporto komplekso arenoje stojo mirtina tyla... 

„Šilalė nėra išimtis – lankomės jau 19-oje savivaldybėje, ir situacija visur panaši. Mano galva, didžiausia problema yra, kad nei tėvai, nei treneriai jaunimui nepasakoja krepšinio istorijos, todėl vaikai nežino mūsų šalies krepšininkų“, – apgailestavo V. Praškevičius.

Projekto „Diena su legenda“ vadovas V. Chomičius jaunuoliams linkėjo sportuoti ne dėl galimybės išgarsėti ar užsidirbti, o iš meilės krepšiniui. Šilališkiai entuziastingai pademonstravo savo užsidegimą žaisti, prieš prasidedant treniruotei sudrebindami arenos sienas šūkiu „Mes už Lietuvą!“

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą papildė pasaulinio pripažinimo sulaukęs Timo Minchino ir Denniso Kelly dviejų veiksmų miuziklas „Matilda“, sukurtas pagal skaitytojų pamėgtą Roaldo Dahlio romaną. Šis visai šeimai skirtas spektaklis sulaukė didelio publikos susidomėjimo ir gausių aplodismentų.

Įspūdinga kūrybinė komanda

Miuziklo kūrybinėje grupėje dirbo talentingi profesionalai: muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, režisierė Rūta Bunikytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Venskutė, choreografas Taurūnas Baužas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Scenoje pasirodė beveik šimtas atlikėjų: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, choro artistai, baleto trupės nariai bei Klaipėdos vaikų operos studijos (KVOS, vadovai V. Valys ir T. Baužas) auklėtiniai. Miuziklui diriguojant V. Valiui grojo KVMT simfoninio orkestro kamerinė grupė ir kviestiniai muzikantai.

Išskirtiniai pagrindinių vaidmenų atlikėjai

Vasario 14-ąją Matildos vaidmenį atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Radvilė Galminaitė, o vasario 15-ąją – KVOS auklėtinė Vytautė Rimkutė. Miuzikle taip pat dainavo Beata Ignatavičiūtė, Žyginta Jašinskaitė, Gytis Šimelionis, Mindaugas Rojus, Rasa Ulteravičiūtė, Judita Butkytė, Liuda Montrimienė, Reda Jucevičienė, Ernesta Stankutė, Vilius Trakys, Tadas Jakas, Šarūnas Šapalas, Valdas Kazlauskas, Aurimas Raulinavičius, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Modestas Narmontas, Jonas Ščerbiakas ir daugelis kitų.

Neįtikėtina muzika ir scenografija

Miuziklo muzika – unikali ir žaisminga, perteikianti istoriją, kuri jaudina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. R. Venskutės sukurta scenografija greitai transformuojama ir keičiasi taip sparčiai, kad žiūrovai vos spėja sekti – akimirksniu atsiduriama tai knygų pasaulyje, tai mokykloje, tai namuose.

Choreografo T. Baužo sukurti judesiai harmoningai apjungė baleto trupės narius, teatro chorą ir jaunuosius KVOS auklėtinius, pabrėždami jų talentus. Ryškios miuziklų meistrės, režisierės R. Bunikytės sudėliota istorija vertė kvatotis, spaudė ašaras ir, svarbiausia, skatino susimąstyti: ar tikrai skiriame pakankamai laiko ir dėmesio vaikams? Kas mes esame gyvenime – atsainūs tėvai, nesuprasti vaikai ar palaikantys mokytojai?..

Įkvepianti Matildos istorija

Miuziklas pristato istoriją apie mergaitę Matildą, augančią šeimoje, kurioje tėvai visiškai nesirūpina savo žingeidžia dukra. Jie skatina dukrą atsisakyti knygų manydami, kad „visko galima išmokti iš televizoriaus“. Mama pernelyg susitelkusi į savo grožį ir svajones tapti šokėja, tėvas siekia bet kokia kaina praturtėti, o brolis Briusas labiau domisi televizija ir skanėstais nei sesers problemomis. Mokykloje ne ką geriau – čia vadovauja griežta ir bejausmė direktorė Trančbul, kurios ugdymo metodai paremti žeminimu ir bauginimu.

Tačiau Matildos istorijoje yra ir šviesių akimirkų: bibliotekininkė, skatinanti mergaitę pasinerti į knygų pasaulį, bei nuoširdi mokytoja panelė Meilutė, kuri mergaitei tampa tikru įkvėpimu. Skirtingai nei Matildos šeima, mokytoja vertina mokslą, rūpinasi savo mokiniais ir skatina juos siekti daugiau. Kaip baigiasi ši istorija? Tai sužinos tik tie, kurie apsilankys spektaklyje!

Sėkmės istorija tęsiasi

Galima spėti, kad ši istorija apie išskirtiniais gabumais apdovanotą mergaitę, kuri narsiai kovoja su neteisybe tiek šeimoje, tiek mokykloje, sulauks didelio populiarumo ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Bilietai į pirmuosius spektaklius buvo išgraibstyti akimirksniu, tačiau Matildos gerbėjai vis dar turi galimybę pamatyti šį įspūdingą reginį – spektakliai rodomi iki pat birželio pabaigos.

Spektaklyje pristatomos vertybės aktualios visų amžiaus grupių žiūrovams. Kaip dainuoja herojai: „Viskas, ko man reikia – tai namai. Tai tiek nedaug, bet juk ir ne taip mažai...“

KVMT inform.

Spektaklio nuotraukos – Gabrielio Jauniškio, svečių – Prokadras.lt

Vasario 16 dieną Šilalės rajono kultūros centre nuskambėjo koncertas ,,Nuo Tautiškos giesmės iki Valstybės himno‘‘, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Koncerte pasirodė Šilalės kultūros centro šokių kolektyvai ,,Mainytinis‘‘, ,,Raizgė‘‘ (vad. Laima Andrejauskienė), tradicinių kanklių ansamblis, folkloro ansamblis ,,Veringa“ (vad. Jolanta Kažukauskienė), folkloro ansamblis ,, Gers smuoks‘‘ (vad. Ilona Raudonienė), tradicinė kapela ,,Karšuva‘‘ (vad. Vaclovas Rudys), vokalinis ansamblis ,,Aušrinė‘‘ (vad. Laima Petkuvienė), vokalinis ansamblis ,,Dainupė‘‘ (vad. Soneta Būdvytienė), vaikų vokalo studijos ansamblis (vad. Orinta Merkelienė), šokio teatras (vad. Aušra Danisevičienė), Kvėdarnos kultūros namų tradicinių kanklių ansamblis ,,Kvėdainėlė" (vad. Jūratė Augienė), folkloro ansamblis ,,Kvėdaina" (vad. Jolanta Kažukauskienė) bei Meno mokyklos vaikų šokių kolektyvas ,,Lokysta‘‘ (vad. Laima Andrejauskienė).

Vaizdo projekcijų autorius bei užkadrinis balsas Algirdas Šaulys. Renginio režisierius Antanas Kazlauskas.

Renginį organizavo Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras. Dėkojame informaciniam rėmėjui UAB ,,Šilalės artojas‘‘.

Informaciją pateikė Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro kultūrinės veiklos sklaidos specialistė Ieva TVARONAVIČIŪTĖ.

Nuotr. Ievos Tvaronavičiūtės

Mergaitės mokyklose turi teisę dėvėti kelnes taip pat, kaip ir ber­niukai – tokią rekomendaciją pateikė Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje besimokan­čios pradinukės mamos skundą išnagri­nėjusi lygių galimybių kontrolierė. Pasirodo, moteris buvo nepatenkinta, jog jos dukra vietoj mokyklinio sarafano negali vilkėti kelnių. Tačiau gimnazijos atstovai ir kiti mokinių tėvai tikina, jog problema perdėta.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šillės artojo“ Nr. 13