Į redakciją užsukęs Upynos seniūnijos gyventojas skundėsi, kad laukus išknisę šernai pridarė daug nuostolių ir piktinosi, jog iš dalies dėl to kalti ir medžiotojai, šiuos gyvūnus šeriantys ir taip juos savotiškai priviliojantys į pievas. Tačiau pradėjus aiškintis, ar yra galimybė gauti už tai kokią nors kompensaciją, paaiškėjo, jog ne viskas taip paprasta – kelias iki žalos atlyginimo pasirodė esąs gana sudėtingas, o gyventojams suprantamą informaciją iš valdininkų „išplėšti“ sudėtinga net redakcijai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Skaitytojo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Simbolinis Baltijos šalių pasitraukimas iš bendros su Baltarusija ir Rusija elektros sistemos sutarties (BRELL) – svarbiausias praėjusios savaitės įvykis, kažkieno prilyginamas net su sovietinės kariuomenės pasitraukimu iš Lietuvos 1993 m. Bet šį kartą patraukime į platesnius vandenis. 

Donaldo Trumpo sprendimai daugeliui politikų ir politologų (neišskiriant ir šių eilučių autoriaus) dabar jau nebeatrodo tokie beviltiški ir nemotyvuoti. Netgi tas verslininkiškas pasiūlymas, kad mainais už JAV pagalbą Ukrainai į Ameriką būtų tiekiami retieji metalai, vis labiau panašėja į seną kaip pasaulis „barterį“, tik šįkart kitokį – taika už metalus. Tiesa, čia neįskaičiuojamas moralinis segmentas, bet racionaliajam D. Trumpui jis, matyt, svetimas, o Volodymyras Zelenskis šiandien elgiasi pagal posakį „geriau žvirblis saujoj negu briedis girioj“...

Beje, sekmadienio rytą mus pasiekė žinia, esą D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Putinu, bet kiek kartų ir apie ką, laik­raščio „The New York Post“ teigimu, neatskleidė.

Vasario 14–16 d. Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje Vašingtono pasiuntiniai su Ukrainos prezidentu aptars būsimo taikos plano aplinkybes. Pats planas konferencijoje nebus pateiktas. Po to specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas atvyks į Kyjivą, kur savo akimis įsitikins Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumais. Pats D. Trumpas užsiminė, jog šią savaitę taip pat gali pasimatyti su V. Zelenskiu, tačiau nei vietos, nei laiko nepatikslino. Į Kyjivą atvykti jis nedrįsta...

Vašingtone puikiai žino, kad Ukraina garsėja pasaulyje savo turtingomis žemės gelmėmis. Kalbama ne apie auksą ar sidabrą, bet, pavyzdžiui, apie manganą, kuris naudojamas kitų brangiųjų metalų apdorojime, taip pat titano, ličio dažnai dar eksploatuojamus klodus. Jų vertę ekonomikos analitikai įvertino 12,4 trilijono dolerių. Tiesa, dalis kasyklų, ypač rudosios akmens ang­lies ir kai kurių metalų, yra Rusijos užgrobtose teritorijose. Bet, pavyzdžiui, mangano rūda kasama Nikopolio bei Didžiojo Tokmako baseinuose, ir čia apie 10 tūkst. kv. km plote ir 140 metrų gylyje glūdi maždaug 2,5 mlrd. tonų vieni didžiausių pasaulyje šios rūdos klodai. Rūda pradėta kasti dar 1886 m., o mangano kiekis joje sudaro net iki 34 proc.

Visi šie ir kiti (disprozijus, neodimis, ceris) metalai reikalingi JAV kompiuterių, baterijų ir pažangių energetikos technologijų pramonės šakoms. Tad nenuostabu, jog verslo magnatas D. Trumpas gviešiasi šių turtų. Laikraštis „The New York Post“ rašo, kad jis ketina su V. Zelenskiu pasirašyti 500 mln. dolerių vertės sutartį dėl galimybės pasiekti šiuos retųjų metalų bei dujų išteklius.

Ką tai reiškia? Kyjivas dar pernai Vakarų valstybėms pateiktame taikos plane, kuris taip ir nebuvo iki galo išviešintas ir ekspertų reikiamai įvertintas, siūlo už saugumo garantijas Ukrainai eksploatacijai atverti turtingas šios šalies šachtas. Kitaip sakant, jeigu JAV investuos į šių metalų gavybą (tai bus įmanoma tik tuomet, jei Rusija sustabdys karo veiksmus šioje šalyje), į Ukrainą plūstels Vakarų kapitalas – investicijos, ekspertai, technologiniai pajėgumai. Bet kol kas nekalbama apie tą penktadalį Ukrainos teritorijos, kurią yra užgrobusi Rusija. Čia anglies ir kitos šachtos neveikia arba yra užgriuvusios. 

V. Zelenskio koziris – panaudoti savo išteklius bent laikinai taikai pasiekti ir gauti saugumo garantijas – gana stiprus. Putinui būtų surištos rankos plėsti karo veiksmus visoje Ukrainoje, o jo garsiai išreklamuoti „specialios karinės operacijos“ tikslai užgrobti visą šalį eitų perniek. 

Ar tai būtų jo asmeninis fiasko? Dar anksti spręsti... Bet aišku, jog Putinas, pajutęs galingą konkurentą už Atlanto, ima jam meilintis. Rusijos žiniasklaidoje jau mažiau paniekos Amerikai, ne taip kategoriškai keliamos sąlygos būsimoms deryboms, o ir V. Zelenskio legitimumas šiose derybose bus sprendžiamas ne Maskvoje, o Vašingtone. Akivaizdu, kad Putinas negali daryti įtakos kitos valstybės konstitucijai...

Žinoma, ne viskas bus aptarta savaitgalį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Vašingtonas paneigė, jog ten bus pristatytas taikos Ukrainoje planas. Tačiau akivaizdu, kad tai nebus Vakarų nuolaidžiavimo Hitleriui aktas, kaip įvyko 1938 m. rugsėjį, nei įžūlus Putino išpuolis prieš JAV, kuriam jis ryžosi lygiai prieš 18 metų, 2007-ųjų vasario 11 d. Bavarijos sostinėje. 

Atrodo, Putinui ateina sunkūs laikai. Kada nors jam reikės atsakyti už trijų metų agresiją. Ir tai yra (bus) didžiausias naujojo Amerikos lyderio nuopelnas. Bent jau sprendžiant iš jo ugningos pradinės, nors ir ne visus įtikinančios retorikos.

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalėje jau pastatyti atskiri konteineriai, skirti naudoto kepimo aliejaus surinkimui. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) informuoja, kad juos galima rasti aikštelėse prie daugiabučių Maironio g. 23, Da­riaus ir Girė­no g. 51, Kovo 11-osios g. 25 ir Vasario 16-osios g. 16.

„Šilalės artojo“ inform.

A. AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) už­siminus apie naujų didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių steigimą, sukilo kaimynai skaudviliškiai, sunerimę, jog šią aikštelę ketinama statyti, kaip teigiama, „gyventojams po langais“. Sužinojus, kad tokia pat aikštelė planuojama ir Kvė­darnoje, klausimų kilo ir šio miestelio gyventojams: žmo­nės teiraujasi, kur ji bus ir ar negadins vaiz­do, ar netrukdys viešajam gyvenimui.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Šeštadienio rytą Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopos šauliai išgirdo kvietimą rinktis būstinėje, kur vyko patikrinimas, kaip jie yra pasiruošę vykdyti paskirtas užduotis. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, o jos nariai yra laisvi civiliai piliečiai, tai, jog susirinko daugiau kaip pusė kuopos narių, patvirtino, kad, reikalui esant, Šilalėje būtų kam pasirūpinti visuomenės rimtimi bei svarbių objektų apsauga. 

Sunki ekipuotė – kuprinės su būtiniausiais reikmenimis, šal­­mai, daiktų dėtuvės, palapi­nės nesutrukdė Šilalės šauliams laiku prisistatyti į rikiuo­tę. Išklausę LDK Kęstučio šaulių 7-osios šaulių rinktinės va­do, atsargos majoro Kęstučio Baužos instruktažą, komen­dantiniai šauliai apžiūrėjo nau­jai įrengtą dronų mokomąją klasę, kurioje simuliacine kompiuterine programa galės išmokti valdyti dronus, o vėliau patikrinti savo įgūdžius ir praktiškai. 

„Mes nesame kariuomenė, ne­same savanoriai, nes Šaulių sąjunga yra laisvų civilių, savo laiką tėvynės gynybai bei stip­rinimui skiriančių žmonių organizacija. Valstybės saugumui užtikrinti reikalingi technologiniai pajėgumai. Lietuvos šaulių sąjungai skiriamas valstybės finansinis palaikymas tokioms dronų klasėms įkurti. Vieną kompiuterį su simulia­cine programa gavo ir Šilalės šaulių kuopa. Ateityje tikimės sulaukti daugiau kompiuterių ir dronų“, – sakė rinktinės vadas. 

Vieną droną Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopai padovanojo šaulys Aurelijus Tvaronavičius. Informacinių technologijų specialistas, dirbantis Užimtumo tarnyboje, šauliu tapo prieš pusantrų metų, nors apie tai galvojo jau seniai. A. Tvaronavičius sakė, jog, norint tapti šauliu, reikia pasiryžti šiai organizacijai skirti nemažai asmeninio laiko, bet svarbiausia – jausti atsakomybę, nes tapus šauliu, negalima atmestinai žiūrėti į savo pareigas.

„Išgirdai kvietimą – viską meti ir eini. Kaip šiandien, nes privalai visada būti pasiruošęs išvykti 48 valandoms vykdyti užduoties, kokia ji bebūtų“, – teigė Aurelijus. 

Tokių jaunų ir stiprių vyrų, kurie dabar vadinami komendantiniais šauliais ir, kilus neramumams, turėtų padėti policijai užtikrinti visuomenės rimtį bei svarbių rajono objektų apsaugą, Ši­lalės Stasio Girėno 703-iojoje kuopoje yra nemažai, ir ji dar plečiasi. Šį pavasarį kuopą turėtų papildyti dar keturi šauliai. Rinktinės vadas, atsargos majoras K. Bauža pasidžiaugė, kad Šilalės rajone ypač stiprūs jaunieji šauliai – ir tai yra didelis kuopos nuopelnas. Nuoširdžiai jaunuosius šaulius tėvynės meilės ir atsakomybės Pajūryje moko Algimantas Dragūnas, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, Dariaus ir Girėno progimnazijoje, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje Šaulių sąjungos idėjas skleidžia Valdemaras Voras, Kaltinėnuose ir Laukuvoje – Ernestas Burčas.

Prieš devynerius metus Šilalės Stasio Girėno 703-iai kuopai vadovauti pradėjusio Rimo Vaičikausko šauliškas stažas jau skaičiuojamas dešimtmečiais. Kuopos vadas neslėpė, jog per tą laiką nemažai žmonių teko paprašyti pasitraukti, kiti patys nebenorėjo įsipareigojimų, nes tapo per sunku ar pagailo Šaulių sąjungai skiriamo laiko. 

„Bet yra žmonių, kurie visada rodo pavyzdį kitiems ir sugeba aplinkinius užkrėsti šia idėja. Šiandien čia susirinko būrys motyvuotų šaulių, kurie vykdo komendantinių šaulių funkcijas. Yra vyresnių žmonių, kurie labiau įsitraukia į kultūrinę veiklą, dalyvauja renginiuose. Nauji nariai ateina labai motyvuoti, apsisprendę. Kuo daugiau rodomės visuomenėje, kalbamės su gyventojais, kad jie pamatytų ir sužinotų, ką mes veikiame, tuo daugiau sulaukiame jaunų vyrų, suprantančių, jog tėvynės gynimas yra kiekvieno pilietiško lietuvio reikalas. Jei stoji į šaulius, esi nusiteikęs tarnauti savo šaliai. Mes šaulių nei pagal amžių, nei pagal galimybes neskirstome – kiek­vienas kraštui duoda tai, ką gali. Neturime apie ką kalbėtis tik su tais, kurie klausia, kokios naudos gaus iš Šaulių sąjungos“, – tikino Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopos vadas R. Vaičikauskas. 

Kiekvienas atsakingas Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti karybos, sporto bei kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms iš viso šalyje šiandien neabejingi daugiau kaip 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo die­na, kaip ir kasmet, pasitinkama su pakilia šventine nuotaika – visoje šalyje vyksta koncertai, skamba patriotinės dainos, eisenose ple­vė­suoja trispalvės.

Šilalėje vasario 16 d., 12 val., Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o nuo 13.15 val. šilališkiai laukiami šventiniame koncerte „Nuo tautiškos giesmės iki valstybės himno“. Kultūros centro scenoje pasirodys šokių kolektyvai „Mainytinis“ ir „Raizgė“, tradicinių kanklių ansamblis, folkloro ansambliai „Gers smuoks“ ir „Veringa“, kapela „Karšuva“, vokaliniai ansambliai „Aušrinė“ ir „Dainupė“, vaikų vokalo studijos ansamblis, šokio teat­ras bei Meno mokyklos vaikų šokių kolektyvas „Lokysta“. 

Valstybės atkūrimo dienos minėjimai rengiami ir bendruomenėse, mokymo bei ugdymo įstaigose, bibliotekose. Štai Kaltinėnų kultūros namuose vasario 13 d., 19 val., vyks jau devintasis protmūšis, kaltinėniškiai šįkart kviečiami „Nustebinti Stulginskį“, intelektualus žaidimas „Protų mūšis“ organizuojamas ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje, jame jėgas bus galima išmėginti vasario 18 d. 

Vasario 14 d., 10.30 val., „Laisvės skonis ant laužo“ plevens Bijotuose, tą pačią dieną (15 val.) muzikinėje – literatūrinėje popietėje „Su Lietuva širdy“ bilioniškiai laukiami Bilionių laisvalaikio salėje, vasario 15 d., 13 val., Laukuvoje, šventėje – varžytuvėse „Šitam dideliam būry“, šėls Žemaitijos regiono šokėjai, vasario 16-ąją, 10 val., Šv. Mišios ir koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti vyks Didkiemio Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Tądien šventė rengiama ir Jucaičių laisvalaikio salėje (nuo 16 val.).  

Kultūros ministerija skelbia, jog į „Auksinius scenos kryžius“ šiemet pretenduoja net 93 meno darbai. Profesio­naliojo scenos meno vertinimo komisija išrinks nominantus pagal atskiras kategorijas. Laureatai bus apdovanojami kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. 

Profesionaliojo scenos meno premijomis siekiama įvertinti kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus bei išskirtinius profesinius laimėjimus. Laureatams įteikiami Auksiniai scenos kryžiai, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“. Šiemet bus įteikta 20 premijų.

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijančią publikaciją. Autorius knygą rašė trejus metus, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir smulk­menas, todėl beveik 300 puslapių leidinyje atskleidžiama naujų detalių apie tremtinių gyvenimą Sibire.

„Dienoraštis” yra vertingas šaltinis ne tik istorikams, tremties tyrinėtojams ir kt., bet jį verta perskaityti visiems, besidomintiems tautos praeitimi, vertinantiems tikrą, be pagražinimų ir perdėto jausmingumo papasakotą tremties istoriją. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Susidaro įspūdis, kad kone visas pasaulis tapo politine muilo opera, o pagrindinis jos kūrėjų rūpestis yra sugalvoti vis naujų intriguojančių situacijų bei dialogų. Tačiau realiai niekas nesikeičia – jei ir praleisi keliolika serijų, veiksmas praktiškai nebus pajudėjęs į priekį...

Bandau suprasti, kokiais bendrąjį gėrį stiprinančiais sprendimais galime pasidžiaugti, kai visą savaitę tik ir girdime, jog kažkas į kažką kreiviau pažiūrėjo, kažkas mįslingai atsiduso, o kažkas daugiaprasmiškai pasikrapštė kaktą... Tada vienas veikėjas į televizijos kamerą ryžtingai pasako, kad viskas nusibodo, bet vis tiek geriausia palaukti, kol kažkas kažkaip susidėlios. Tačiau gyvenime, jei, pavyzdžiui, į batą įkrenta ašt­rus akmenukas, sustojame ir iškratome trukdantį svetimkūnį arba nusprendžiame, jog tai yra masažas ir žygiuojame toliau. Dabar gi, gretinant šią paralelę su politika, sunku suprasti, kodėl pasirenkama nuolat aimanuoti, aptarinėti santykius, svarstyti alternatyvas, bet toliau kentėti „akmenuko“ dūrius.

Neabejoju, kad visuomenei svarbiau ne tai, kokiais batais avi mūsų valdžia, bet tai, kaip judame į priekį pasaulyje, kuriame viskas dar labiau dreba nuo prasidėjusių karų dėl tarifų.

Tenka pripažinti, jog muilo operas bando kurti ne tik politikai. Štai modernios, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos simboliu tapusio „Teltonikos” vadovo Arvydo Paukščio pavardė jau kelis mėnesius mirga žiniasklaidoje. O viskas prasidėjo nuo griausmingo pranešimo apie ketinimą nutraukti didžiulės vertės projektą. Viena vertus, A. Paukščio viešas pareiškimas neabejotinai turėjo pozityvų aspektą, nes paskatino diskusiją apie valstybės ir verslo santykius, jų skaidrumą bei naudingumą bendram gėriui, biurokratinius ribojimus, kurie bet kurioje valstybėje yra svarbiausias verslininkų skundų taikinys. Klausimas – ar tikrai tai visuomenesnės intereso saugikliai, ar veikiau labirintas, kuriame galiausiai pasiklysta visos valdžios?

Kita vertus, A. Paukštys viešai išsakė itin daug nerimo sukėlusių užuominų, kad nukentėjo dėl savo politinių simpatijų ir paramos Prezidentui, kad esą susidūrė su politinio pobūdžio kliūtimis.

Po kurio laiko pasirodė abejonių, ar „Teltonikos” sėkmės istorija nebuvo kiek pagražinta reklamos tikslais. Negana to, pasigirdo užuominų, esą šios įmonės produkcija kažkokiu būdu atsiduria Rusijos rinkoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusią savaitę atsisakė pradėti tyrimą dėl viešai išsakytų „Teltonikos“ įkūrėjo teiginių apie galimą politikų įtaką bendrovės projektui. Tačiau keisčiausia šioje istorijoje yra tai, kad jis tvirtina buvęs ne taip suprastas, kalbėdamas apie politinį spaudimą. Pasak A. Paukščio, jis nepatyrė jokio tiesioginio spaudimo ir nesulaukė užuominų apie gresiančias kliūtis, todėl negalėjo įvardyti, kas konkrečiai ir kaip siekė pakenkti „Teltonikai“. Tiesa, paminėjo žmones, kurie, kaip galima suprasti, paliko daugiausia nuosėdų. Tai kun. Algirdas Toliatas, neva įkalbėjęs jį skirti beveik 60 tūkst. eurų paramą „dvasiniams lustams”, taip pat žurnalistė Rita Miliūtė, kuriai jis atsisakęs duoti interviu.

Ir dvasininkas, ir žurnalistė tai neigia, į šią informaciją reagavo ir keli politinio lauko veikėjai, kurie vakarieniavo su „Teltonikos“ vadovu, tačiau visi šie pasisakymai niekaip nėra susiję su tuo, kaip stiprinti mūsų valstybę, ir tik dar kartą leidžia įsitikinti, jog didelius pinigus sugebėję uždirbti žmonės nėra drėbti iš kitokio molio, turi silpnybių ir keistumų.

Tęsiasi buvusio politiko Kristijono Bar­toševičiaus, įtariamo seksualine prievarta prieš nepilnamečius, teismo procesas. Kai tik pasirodė žinia, jog jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kilo didžiulis sujudimas, kad būtina imtis radikalių priemonių, jog tokie dalykai nesikartotų. Paaiškėjo, kad mes, kaip valstybė, turime gerokai per mažai rimtų tyrimų apie tai, koks yra seksualinės prievartos mastas, kokios yra svarbiausios šio nusikaltimo priežastys. Taip, tyrimai daug kainuoja, tačiau daug daugiau sumokame už politinius veiksmus, kurie paremti ne realiu situacijos supratimu, bet noru pasirodyti, kad „imamasi griežtų priemonių“...

Žinoma, negalima sakyti, kad nieko šioje srityje nebuvo nuveikta. Tikrai daug pasistūmėta pagalbos nukentėjusiems nepilnamečiams srityje, patobulėjo tokio pobūdžio kaltinimų tyrimo procesas, aukos pradėjo labiau pasitikėti teisine sistema ir drąsiau praneša apie patirtą prievartą. Vienas svarbiausių sprendimų tapo nepilnamečių apsauga nuo to, kad su jais dirbtų žmonės, potencialiai keliantys jiems pavojų. Nes paaiškėjo, jog prieš vaikus smurtavę ar įvairių seksualinio elgesio problemų turintys žmonės sugeba tapti mokytojais, auklėtojais, būrelių vadovais ir pan. Todėl buvo įkurta labiau nepilnamečius apsauganti sistema, reikalaujant, kad visi, kas dirba su nepilnamečiais, turėtų specialų kodą, patvirtinantį, jog nėra pagrindo įtarti, kad vaiko su šiuo asmeniu palikti nėra saugu. Tokiai apsaugai buvo pritariama iš esmės vieningai. Tačiau dabar atsirado politikų, pradėjusių šaukti, kaip drįstama iš žmonių reikalauti kodų, ir jau siūlančių neriboti teisės su vaikais dirbti teistiems (bet ne už seksualinį smurtą) žmonėms ar net visai atsisakyti šio kontrolės įrankio. Pag­rindu tokiam „liberalizavimui“ tapo faktas, jog, įsigaliojus naujai tvarkai, apie 400 asmenų negavo teisėto darbo su vaikais kodo. Taip, dalis priežasčių yra keistos, akivaizdu, jog tvarką reikia tobulinti. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, tai, kad buvo atsijota šimtai žmonių, tikrai leidžia jaustis saugiau dėl savo vaikų. 

Be abejo, nė viena kontrolės priemonė nėra patogi, tačiau jei norime, kad vaikai būtų labiau apsaugoti ir nereikėtų dar vieno šokiruojančio įvykio, jog vėl visi rėktų, kad reikia griežtinti sistemą, turime priimti nepatogumus. Ir, aišku, labai norėtųsi, jog Seimo nariai įsigilintų ir suprastų, už ką balsuoja. Nes jau ne pirmas atvejis, kai politikai piktinasi tais įstatymais, kuriuos dar neseniai patys entu­ziastingai palaikė. 

Andrius NAVICKAS

Pirmajame šių metų savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai lengva ranka laimino kainų kėlimą – padidino ne tik vietinę rinkliavą, bet ir patvirtino naujus UAB „Gedmina“ teikiamų paslaugų įkainius. Įmonės vadovas Donatas Grigalis sėkmingai įtikino tarybos narius, jog, pasibaigus „covido“ santaupoms, „Gedminos“ laukia skolos ir bankrotas, jeigu įkainiai nesikeis.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11

Vienas rajono gyventojas netikėtai tapo bankomato įkaitu – dėl „prarytos“ kortelės ne tik patyrė nepatogumų, bet ir pasijuto apgautas, iš banko atstovų išgirdęs, jog neva „taip turi būti“.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 11